Aṅguttara Nikāya


[Home]  [Sutta Indexes]  [Glossology]  [Site Sub-Sections]

To view the Pali diacriticals on this site it will be necessary to download and install the custom MozPali font available from the Files and Downloads Page.

 


 

Aṅguttara-Nikāya
I. Ekanipāto, Dukanipāto, Tikanipāto

The Sri Lanka Buddha Jayanti Tripitaka Series Pali text

Public Domain

 

Namo tassa Bhagavato arahato Sammāsambuddhassa

 

NOTICE: These files were reproduced from those originally located on Access to Insight which reproduced them from a version found on the Journal of Buddhist Ethics website.

ALTERATIONS: Some changes not involving content were made to the JBE edition in the Access to Insight edition. Superficial re-formatting of headers, footers and page numbers adding 'ids,' and tag changes to make the file conform to HTML 5 standards. Otherwise the internal text of the files remains untouched.

Page numbers in green refer to the PTS hard copy. They can be found or linked-to by appending '#pg000' (three digits in all cases, i.e. '001') to the end of the url for this file.

 


 

[page 001]

Suttantapiṭake
Aṅguttaranikāyo
Paṭhamo bhāgo
1. Ekakanipāto
1. Cittapariyādānavaggo

Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa

1. 1. 1
Evaɱ me sutaɱ ekaɱ samayaɱ bhagavā sāvatthiyaɱ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuɱ. Bhagavā etadavoca.

Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekarūpampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ purisassa cittaɱ pariyādāya tiṭṭhati. Yathayidaɱ bhikkhave itthirūpaɱ. Itthirūpaɱ bhikkhave purisassa cittaɱ pariyādāya tiṭṭhatīti.

1. 1. 2
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekasaddampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ purisassa cittaɱ pariyādāya tiṭṭhati yathayidaɱ bhikkhave itthisaddo. Itthisaddo bhikkhave purisassa cittaɱ pariyādāya tiṭṭhatīti.

1. 1. 3
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekagandhampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ purisassa cittaɱ pariyādāya tiṭṭhati. Yathayidaɱ bhikkhave itthigandho. Itthigandho bhikkhave purisassa cittaɱ pariyādāya tiṭṭhatīti.
[page 002]

1. 1. 4
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekarasampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ purisassa cittaɱ pariyādāya tiṭṭhati. Yathayidaɱ bhikkhave itthiraso. Itthiraso bhikkhave purisassa cittaɱ pariyādāya tiṭṭhatīti.

[BJT Page 004]
1. 1. 5
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekaphoṭṭhabbampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ purisassa cittaɱ pariyādāya tiṭṭhati, yathayidaɱ bhikkhave itthiphoṭṭhabbebā.1 Itthiphoṭṭhabbo2 bhikkhave purisassa cittaɱ pariyādāya tiṭṭhatīti.

1. 1. 6
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekarūpampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ itthiyā cittaɱ pariyādāya tiṭṭhati, yathayidaɱ bhikkhave purisarūpaɱ. Purisarūpaɱ bhikkhave itthiyā cittaɱ pariyādāya tiṭṭhatīti.

1. 1. 7
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekasaddampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ itthiyā cittaɱ pariyādāya tiṭṭhati, yathayidaɱ bhikkhave purisasaddo. Purisasaddo bhikkhave itthiyā cittaɱ pariyādāya tiṭṭhatīti.

1. 1. 8
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekagandhampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ itthiyā cittaɱ pariyādāya tiṭṭhati, yathayidaɱ bhikkhave purisagandho. Purisagandho bhikkhave itthiyā cittaɱ pariyādāya tiṭṭhatīti.

1. 1. 9
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekarasampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ itthiyā cittaɱ pariyādāya tiṭṭhati, yathayidaɱ bhikkhave purisaraso. Purisaraso bhikkhave itthiyā cittaɱ pariyādāya tiṭṭhatīti.

1. 1. 10
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekaphoṭṭhabbampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ itthiyā cittaɱ pariyādāya tiṭṭhati, yathayidaɱ bhikkhave purisaphoṭṭhabbo. Purisaphoṭṭhabbo bhikkhave itthiyā cittaɱ pariyādāya tiṭṭhatīti.

Vaggo paṭhamo3
[page 003]
[BJT Page 006]

2. Nīvaraṇappahāṇavaggo

1. 2. 1.

(Sāvatthinidānaɱ)

Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi yena anuppanno vā kāmacchando uppajjati, uppanno vā kāmacchando bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave subhanimittaɱ. Subhanimittaɱ bhikkhave ayoniso manasi karoto anuppanno ceva kāmacchando uppajjati, uppanno ca kāmacchando vepullāya saɱvattatīti.

1. 2. 2.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi yena anuppanno vā vyāpādo4 uppajjati, uppanno vā vyāpādo bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave paṭighanimittaɱ paṭighanimittaɱ bhikkhave ayoniso manasi karoto anuppanno ceva vyāpādo5 uppajjati, uppanno va vyāpādo bhiyyobhāvāya veppulāya saɱvattatīti.

1. 2. 3.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi yena anuppannaɱ vā thīnamiddhaɱ6 uppajjati, uppannaɱ vā thīnamiddhaɱ bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave arati tandi7 vijambhikā8 bhattasammado9 cetaso ca līnattaɱ. Līnacittassa bhikkhave anuppannaɱ ceva thīnamiddhaɱ uppajjati, uppannañca thīnamiddhaɱ bhiyyobhāvāya veppulāya saɱvattatīti.

1. 2. 4.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi yena anuppannaɱ vā uddhaccakukkuccaɱ uppajjati, uppannaɱ vā uddhaccakukkuccaɱ bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave cetaso avupasamo. Avupasantacittassa10 bhikkhave anuppannaɱ ceva uddhaccakukkuccaɱ uppajjati, uppannaɱ ca uddhaccakukkuccaɱ bhiyyobhāvāya veppulāya saɱvattatīti.

[page 004]

1. 2. 5.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā vicikicchā uppajjati, uppannā vā vicikicchā bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave ayoniso manasikāro. Ayoniso bhikkhave manasi karoto anuppannā ceva vicikicchā uppajjati, uppannā ca vicikicchā bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattatīti.

[BJT Page 008]

1. 2. 6.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi yena anuppanno vā kāmacchando nuppajjati, uppanno vā kāmacchando pahīyati, yathayidaɱ bhikkhave asubhanimittaɱ asubhanimittaɱ bhikkhave yoniso manasi karoto anuppanno ceva kāmacchando nuppajjati, uppanno ca kāmacchando pahīyatīti.

1. 2. 7.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi yena anuppanno vā vyāpādo nuppajjati, uppanno vā vyāpādo pahīyati. Yathayidaɱ bhikkhave mettā cetovimutti. Mettaɱ bhikkhave cetovimuttiɱ yoniso manasi karoto anuppanno ceva vyāpādo nuppajjati, uppanno ca vyāpādo pahīyatīti.

1. 2. 8.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannaɱ vā thīnamiddhaɱ nuppajjati, uppannaɱ vā thīnamiddhaɱ pahīyati, yathayidaɱ bhikkhave ārambhadhātu nikkamadhātu11 parakkamadhātu. Āraddhaviriyassa bhikkhave anuppannañceva thīnamiddhaɱ nuppajjati, uppannañca thīnamiddhaɱ pahīyatīti.

1. 2. 9.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannaɱ vā uddhaccakukkuccaɱ nuppajjati, uppannaɱ vā uddhaccakukkuccaɱ pahīyati, yathayidaɱ bhikkhave cetaso vūpasamo. Vūpasantacittassa bhikkhave anuppannaɱ ceva uddhaccakukkuccaɱ nuppajjati, uppannañca uddhaccakukkuccaɱ pahīyatīti.

1. 2. 10.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi [page 005] yena anuppannā vā vicikicchā nuppajjati, uppannā vā vicikicchā pahīyati. Yathayidaɱ bhikkhave yoniso manasikāro. Yoniso bhikkhave manasi karoto anuppannā ceva vicikicchā nuppajjati, uppannā ca vicikicchā pahīyatīti.

Vaggo dutiyo.12

[BJT Page 010]

3. Akammaniyavaggo

1. 3. 1
(Sāvatthinidānaɱ:)

Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ abhāvitaɱ akammaniyaɱ hoti, yathayidaɱ13 cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave abhāvitaɱ akammaniyaɱ hotīti.

1. 3. 2.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ bhāvitaɱ kammaniyaɱ hoti, yathayidaɱ cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave bhāvitaɱ kammaniyaɱ hotīti.

1. 3. 3.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ abhāvitaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave abhāvitaɱ mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 3. 4.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ bhāvitaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave bhāvitaɱ mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 3. 5.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ abhāvitaɱ apātubhūtaɱ mahato anatthāya saɱvattati. Yathayidaɱ cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave abhāvitaɱ apātubhūtaɱ mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 3. 6.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, [page 006] yaɱ evaɱ bhāvitaɱ pātubhūtaɱ mahato atthāya saɱvattati. Yathayidaɱ cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave bhāvitaɱ pātubhūtaɱ mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 3. 7.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ abhāvitaɱ abahulīkataɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave abhāvitaɱ abahulīkataɱ mahato anatthāya saɱvattatīti.

[BJT Page 012]

1. 3. 8.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ bhāvitaɱ bahulīkataɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ14 cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave bhāvitaɱ bahulīkataɱ mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 3. 9.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ abhāvitaɱ abahulīkataɱ dukkhāvahaɱ15 hoti, yathayidaɱ cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave abhāvitaɱ abahulīkataɱ dukkhāvahaɱ hotīti.

1. 3. 10.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ bhāvitaɱ bahulīkataɱ sukhāvahaɱ16 hoti, yathayidaɱ cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave bhāvitaɱ bahulīkataɱ sukhāvahaɱ hotīti.

Vaggo tatiyo17

4. Adantavaggo

1. 4. 1.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi yaɱ evaɱ adantaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave adantaɱ mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 4. 2.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ dantaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave dantaɱ mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 4. 3.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi [page 007] yaɱ evaɱ aguttaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave aguttaɱ mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 4. 4.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ guttaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave guttaɱ mahato atthāya saɱvattatīti.

[BJT Page 014]

1. 4. 5.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ arakkhitaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave arakkhitaɱ mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 4. 6.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ rakkhitaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave rakkhitaɱ mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 4. 7.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ asaɱvutaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave asaɱvutaɱ mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 4. 8.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ saɱvutaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ18 cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave saɱvutaɱ mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 4. 9.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ adantaɱ aguttaɱ arakkhitaɱ asaɱvutaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave adantaɱ aguttaɱ arakkhitaɱ asaɱvutaɱ mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 4. 10.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ dantaɱ guttaɱ rakkhitaɱ saɱvutaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ cittaɱ. Cittaɱ bhikkhave dantaɱ guttaɱ rakkhitaɱ saɱvutaɱ mahato atthāya saɱvattatīti.

Vaggo catuttho.19

[page 008]
[BJT Page 016]

5. Sūkavaggo.
1. 5. 1.
(Sāvatthinidānaɱ)

Seyyathāpi bhikkhave sālisūkaɱ vā yavasūkaɱ vā micchāpaṇihitaɱ hatthena vā pādena vā akkantaɱ pādaɱ vā bhecchati,20 lohitaɱ vā uppādessatīti netaɱ21 ṭhānaɱ22 vijjati. Taɱ kissa hetu: micchāpaṇihitattā bhikkhave sūkassa. Evameva kho bhikkhave so vata bhikkhu23 micchāpaṇihitena cittena avijjaɱ bhecchati, vijjaɱ uppādessati, nibbāṇaɱ sacchikarissatīti netaɱ ṭhānaɱ24 vijjati taɱ kissa hetu: micchāpaṇihitattā bhikkhave cittassāti.

1. 5. 2.
Seyyathāpi bhikkhave sālisūkaɱ vā yavasūkaɱ vā sammāpaṇihitaɱ hatthena vā pādena vā akkantaɱ hatthaɱ vā pādaɱ vā bhecchati,25 lohitaɱ vā uppādessatīti ṭhānametaɱ vijjati. Taɱ kissa hetu: sammāpaṇihitattā bhikkhave sūkassa.26 Evameva kho bhikkhave so vata bhikkhu27 sammāpaṇihitena cittena avijjaɱ bhecchati,28 vijjaɱ uppādessati, nibbāṇaɱ sacchikarissatīti ṭhānametaɱ vijjati taɱ kissa hetu: sammāpaṇihitattā bhikkhave cittassāti.

1. 5. 3.
Idāhaɱ29 bhikkhave ekaccaɱ puggalaɱ paduṭṭhacittaɱ evaɱ cetasā ceto paricca pajānāmi: imamhi ce ayaɱ samaye puggalo kālaɱ kareyya, yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye. Taɱ kissa hetu: cittaɱ hissa bhikkhave paduṭṭhaɱ. Cetopadosahetucca30 pana bhikkhave evamidhekacce sattā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjantīti.

1. 5. 4.
Idāhaɱ bhikkhave ekaccaɱ puggalaɱ pasannacittaɱ evaɱ cetasā ceto paricca pajānāmi: imamhi ce [page 009] ayaɱ samaye puggalo kālaɱ kareyya, yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge. Taɱ kissa hetu: cittaɱ hissa bhikkhave pasannaɱ. Cetopasādahetucca31 pana bhikkhave evamidhekacce sattā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjantīti.

[BJT Page 018]

1. 5. 5.
Seyyathāpi bhikkhave udakarahado āvilo lulito kalalībhūto32, tattha cakkhumā puriso tīre ṭhito na passeyya sippisambukampi33 sakkharakaṭhalampi macchagumbampi34 carantampi tiṭṭhantamapi. Taɱ kissa hetu: āvilattā bhikkhave udakassa. Evameva kho bhikkhave so vata bhikkhu āvilena cittena attatthaɱ vā ñassati35, paratthaɱ vā ñassati, ubhayatthaɱ vā ñassati, uttariɱ vā manussadhammā36 alamariyañāṇadassanavisesaɱ sacchikarissatīti, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Taɱ kissa hetu: āvilattā bhikkhave cittassāti.37

1. 5. 6.
Seyyathāpi bhikkhave udakarahado accho vippasanno anāvilo, tattha cakkhumā puriso tīre ṭhito passeyya sippisambukampi sakkharakaṭhalampi macchagumbampi carantampi tiṭṭhantamapi. Taɱ kissa hetu: anāvilattā bhikkhave udakassa. Evameva kho bhikkhave so vata bhikkhu anāvilena cittena attatthaɱ vā ñassati, paratthaɱ vā ñassati, ubhayatthaɱ vā ñassati, uttariɱ vā manussadhammā alamariyañāṇadassanavisesaɱ sacchikarissatīti, ṭhānametaɱ vijjati. Taɱ kissa hetu: anāvilattā bhikkhave cittassāti.

1. 5. 7.
Seyyathāpi bhikkhave yāni kānici rukkhajātānaɱ38 phandano39 tesaɱ aggamakkhāyati, yadidaɱ mudutāya ceva kammaññatāya ca. Evameva kho ahaɱ bhikkhave na aññaɱ40 ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ41 bhāvitaɱ bahulīkataɱ mudu ca42 hoti kammaññañca43 yathayidaɱ cittaɱ, cittaɱ bhikkhave bhāvitaɱ bahulīkataɱ mudu ca hoti kammaññañcāti.44

[page 010]

1. 5. 8.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ lahuparivattaɱ, yathayidaɱ cittaɱ, yāvañcidaɱ45 bhikkhave upamāpi na sukarā yāva lahuparivattaɱ cittanti.

1. 5. 9.
Pabhassaramidaɱ bhikkhave cittaɱ, tañca kho āgantukehi upakkilesehi upakkiliṭṭhanti.

1. 5. 10.
Pabhassaramidaɱ bhikkhave cittaɱ, tañca kho āgantukehi upakkilesehi vippamuttanti.

Vaggo pañcamo46

[BJT Page 020]

6. Pabhassaravaggo

1. 6. 1.
Pabhassaramidaɱ bhikkhave cittaɱ tañca kho āgantukehi upakkilesehi upakkiliṭṭhaɱ. Taɱ assutavā47 puthujjano yathābhūtaɱ nappanājāti. Tasmā assutavato puthujjanassa cittabhāvanā natthīti vadāmīti.

1. 6. 2.
Pabhassaramidaɱ bhikkhave cittaɱ tañca kho āgantukehi upakkilesehi vippamuttaɱ.48 Taɱ sutavā ariyasāvako yathābhūtaɱ pajānāti. Tasmā sutavato ariyasāvakassa cittabhāvanā atthīti vadāmīti.

1. 6. 3.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu mettaɱ491 cittaɱ āsevati, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ50 bahulīkarontīti.51

1. 6. 4.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu mettaɱ cittaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.52

[page 011]

1. 6. 5.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu mettaɱ cittaɱ manasikaroti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 6. 6.
Ye keci bhikkhave dhammā akusalā akusalabhāgiyā akusalapakkhikā, sabbe te manopubbaṅgamā.53 Mano tesaɱ dhammānaɱ paṭhamaɱ uppajjati, anvadeva54 akusalā dhammāti.

1. 6. 7.
Ye keci bhikkhave dhammā kusalā kusalabhāgiyā kusalapakkhikā, sabbe te manopubbaṅgamā. Mano tesaɱ dhammānaɱ paṭhamaɱ uppajjati, anvadeva kusalā dhammāti.
1. Mettacittaɱ - syā mettācittaɱ - machasaɱ

[BJT Page 022]

1. 6. 8.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā akusalā dhammā uppajjanti, uppannā vā kusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave pamādo. Pamattassa bhikkhave anuppannā ceva akusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca
Kusalā dhammā parihāyantīti.

1. 6. 9.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā kusalā dhammā uppajjanti, uppannā vā akusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave appamādo. Appamattassa bhikkhave anuppannā ceva kusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca akusalā dhammā parihāyantīti.

1. 6. 10.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā akusalā dhammā uppajjanti, uppannā vā kusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave kosajjaɱ. Kusītassa bhikkhave anuppannā ceva akusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca kusalā dhammā parihāyantīti.

Vaggo chaṭṭhā.55

[page 012]

7. Viriyārambhavaggo

1. 7. 1.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā kusalā dhammā uppajjanti, uppannā vā akusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave viriyārambho56 āraddhaviriyassa57 bhikkhave anuppannā ceva kusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca akusalā dhammā parihāyantīti.

1. 7. 2.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā akusalā dhammā uppajjanti, uppannā vā kusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave mahicchatā, mahicchassa bhikkhave anuppannā ceva akusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca kusalā dhammā parihāyantīti.

1. 7. 3.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā kusalā dhammā uppajjanti. Uppannā vā akusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave appicchatā.58 Appicchassa bhikkhave anuppannā ceva kusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca akusalā dhammā parihāyantīti.

[BJT Page 024]

1. 7. 4.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā akusalā dhammā uppajjanti, uppannā vā kusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave asantuṭṭhitā.59 Asantuṭṭhassa bhikkhave anuppannā ceva akusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca kusalā dhammā parihāyantīti.

1. 7. 5.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā kusalā dhammā uppajjanti, uppannā vā akusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave santuṭṭhitā. Santuṭṭhassa60 bhikkhave anuppannā ceva kusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca akusalā dhammā parihāyantīti.

[page 013]

1. 7. 6.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā akusalā dhammā uppajjanti, uppannā vā kusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave ayoniso manasikāro. Ayoniso bhikkhave manasikaroto anuppannā ceva akusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca kusalā dhammā parihāyantīti.

1. 7. 7.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā kusalā dhammā uppajjanti, uppannā vā akusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave yoniso manasikāro. Yoniso bhikkhave manasikaroto anuppannā ceva kusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca akusalā dhammā parihāyantīti.

1. 7. 8.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā akusalā dhammā uppajjanti, uppannā vā kusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave asampajaññaɱ. Asampajānassa bhikkhave anuppannā ceva akusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca kusalā dhammā parihāyantīti.

1. 7. 9.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā kusalā dhammā uppajjanti, uppannā vā akusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave sampajaññaɱ, sampajānassa bhikkhave anuppannā ceva kusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca akusalā dhammā parihāyantīti.

1. 7. 10.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā akusalā dhammā uppajjanti, uppannā vā kusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave pāpamittatā. Pāpamittassa bhikkhave anuppannā ceva akusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca kusalā dhammā parihāyantīti.

Vaggo sattamo.61

[page 014]
[BJT Page 026]

8. Kalyāṇamittavaggo

(Sāvatthi nidānaɱ:)

1. 8. 1.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā kusalā dhammā uppajjanti, uppannā vā akusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave kalyāṇamittatā. Kalyāṇamittassa bhikkhave anuppannā ceva kusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca akusalā dhammā parihāyantīti.

1. 8. 2.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā akusalā dhammā uppajanti, uppannā vā kusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave anuyogo akusalānaɱ dhammānaɱ ananuyogo kusalānaɱ dhammānaɱ. Anuyogā bhikkhave akusalānaɱ dhammānaɱ. Ananuyogā kusalānaɱ dhammānaɱ anuppannā ceva akusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca kusalā dhammā parihāyantīti.

1. 8. 3.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā kusalā dhammā uppajanti, uppannā vā akusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave anuyogo kusalānaɱ dhammānaɱ ananuyogo akusalānaɱ dhammānaɱ anuyogā bhikkhave kusalānaɱ dhammānaɱ ananuyogo akusalānaɱ dhammānaɱ anuppannā ceva kusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca akusalā dhammā parihāyantīti.

1. 8. 4.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā bojjhaṅgā nuppajjanti, uppannā vā bojjhaṅgā na bhāvanā pāripūriɱ gacchanti, yathayidaɱ bhikkhave ayoniso manasikāro. Ayoniso bhikkhave manasikaroto anuppannā ceva bojjhaṅgā nūppajjanti, uppannā ca bojjhaṅgā na bhāvanāpāripūriɱ gacchantīti.

1. 8. 5.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā bojjhaṅgā uppajjanti, uppannā vā bojjhaṅgā bhāvanā pāripūriɱ gacchanti, yathayidaɱ bhikkhave yoniso manasikāro. [page 015] yoniso bhikkhave manasikaroto anuppannā ceva bojjhaṅgā uppajjanti, uppannā ca bojjhaṅgā bhāvanāpāripūriɱ gacchantīti.

1. 8. 6.
Appamattikā esā bhikkhave parihāni, yadidaɱ ñātiparihāni. Etaɱ patikiṭṭhaɱ bhikkhave parihānīnaɱ yadidaɱ paññā parihānīti.

[BJT Page 028]

1. 8. 7.
Appamattikā esā bhikkhave vuddhi, yadidaɱ ñātivuddhi. Etadaggaɱ bhikkhave vuddhīnaɱ yadidaɱ paññāvuddhi. Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ: paññāvuddhiyā vaḍḍhissāmāti.62 Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

1. 8. 8.
Appamattikā esā bhikkhave parihāni, yadidaɱ bhogaparihāni. Etaɱ patikiṭṭhaɱ bhikkhave parihānīnaɱ yadidaɱ paññāparihānīti.

1. 8. 9.
Appamattikā esā bhikkhave vuddhi, yadidaɱ bhogavuddhi. Etadaggaɱ bhikkhave vuddhīnaɱ yadidaɱ paññāvuddhi. Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ. Paññāvuddhiyā vaḍḍhissāmāti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

1. 8. 10.
Appamattikā esā bhikkhave parihāni, yadidaɱ yasoparihāni. Etaɱ patikiṭṭhaɱ bhikkhave parihānīnaɱ yadidaɱ paññāparihānīti.

1. 8. 11.
Appamattikā esā bhikkhave vuddhi, yadidaɱ yasovuddhi. Etadaggaɱ bhikkhave vuddhīnaɱ yadidaɱ paññāvuddhi. Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ. Paññāvuddhiyā vaḍḍhissāmāti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

Vaggo aṭṭhamo63

9. Pamādavaggo
(Sāvatthi nidānaɱ:)

1. 9. 1.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yo evaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave pamādo. Pamādo bhikkhave mahato anatthāya saɱvattatīti.

[page 016]
1. 9. 2.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yo evaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave appamādo. Appamādo bhikkhave mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 9. 3.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave kosajjaɱ. Kosajjaɱ bhikkhave mahato anatthāya saɱvattatīti.

[BJT Page 030]

1. 9. 4.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yo evaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave viriyārambho. Viriyārambho bhikkhave mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 9. 5.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yā evaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave mahicchatā. Mahicchatā bhikkhave mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 9. 6.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yā evaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave appicchatā. Appicchatā bhikkhave mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 9. 7.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yā evaɱ mahato anatthāya saɱvattati yathayidaɱ bhikkhave asantuṭṭhitā. Asantuṭṭhitā bhikkhave mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 9. 8.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yā evaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave santuṭṭhitā. Santuṭṭhitā bhikkhave mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 9. 9.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi. Yo evaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave ayoniso manasikāro. Ayoniso manasikāro bhikkhave mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 9. 10.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yo evaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave yoniso manasikāro. Yoniso manasikāro bhikkhave mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 9. 11.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave asampajaññaɱ. Asampajaññaɱ bhikkhave mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 9. 12.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave sampajaññaɱ. Sampajaññaɱ bhikkhave mahato atthāya saɱvattatīti.

[BJT Page 032]

1. 9. 13.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yā evaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave pāpamittatā. Pāpamittatā bhikkhave mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 9. 14.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yā evaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave kalyāṇamittatā. Kalyāṇamittatā bhikkhave mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 9. 15.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yo evaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave anuyogo akusalānaɱ dhammānaɱ, ananuyogo kusalānaɱ dhammānaɱ, anuyogo bhikkhave akusalānaɱ dhammānaɱ ananuyogo kusalānaɱ dhammānaɱ mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 9. 16
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yo evaɱ mahato atthāya saɱvattati yathayidaɱ bhikkhave anuyogo kusalānaɱ dhammānaɱ, ananuyogo akusalānaɱ dhammānaɱ anuyogo bhikkhave kusalānaɱ dhammānaɱ, ananuyogo akusalānaɱ dhammānaɱ
Mahato atthāya saɱvattatīti.

Vaggo navamo64

10. Ajjhattikavaggo
(Sāvatthi nidānaɱ:)

1. 10. 1.
Ajjhattikaɱ bhikkhave aṅganti karitvā na aññaɱ65 ekaṅgampi66 samanupassāmi, yaɱ evaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave pamādo. Pamādo bhikkhave mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 10. 2.
Ajjhattikaɱ bhikkhave aṅganti karitvā na aññaɱ ekaṅgampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave appamādo. [page 017] appamādo bhikkhave mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 10. 3.
Ajjhattikaɱ bhikkhave aṅganti karitvā na aññaɱ ekaṅgampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave kosajjaɱ. Kosajjaɱ bhikkhave mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 10. 4.
Ajjhattikaɱ bhikkhave aṅganti karitvā na aññaɱ ekaṅgampi samanupassāmi, yo evaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave viriyārambho. Viriyārambho bhikkhave mahato atthāya saɱvattatīti.

[BJT Page 034]

1. 10. 5.
Ajjhattikaɱ bhikkhave aṅganti karitvā na aññaɱ ekaṅgampi samanupassāmi, yā67 evaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave mahicchatā. Mahicchatā bhikkhave mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 10. 6.
Ajjhattikaɱ bhikkhave aṅganti karitvā na aññaɱ ekaṅgampi samanupassāmi, yā68 evaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave appicchatā. Appicchatā bhikkhave mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 10. 7.
Ajjhattikaɱ bhikkhave aṅganti karitvā na aññaɱ ekaṅgampi samanupassāmi, yā evaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave asantuṭṭhitā. Asantuṭṭhitā bhikkhave mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 10. 8.
Ajjhattikaɱ bhikkhave aṅganti karitvā na aññaɱ ekaṅgampi samanupassāmi, yā69 evaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave santuṭṭhitā. Santuṭṭhitā bhikkhave mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 10. 9.
Ajjhattikaɱ bhikkhave aṅganti karitvā na aññaɱ ekaṅgampi samanupassāmi, yo70 evaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave ayoniso manasikāro. Ayoniso manasikāro bhikkhave mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 10. 10.
Ajjhattikaɱ bhikkhave aṅganti karitvā na aññaɱ ekaṅgampi samanupassāmi, yo71 evaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave yoniso manasikāro. Yoniso manasikāro bhikkhave mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 10. 11.
Ajjhattikaɱ bhikkhave aṅganti karitvā na aññaɱ ekaṅgampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave asampajaññaɱ. Asampajaññaɱ bhikkhave mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 10. 12.
Ajjhattikaɱ bhikkhave aṅganti karitvā na aññaɱ ekaṅgampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave sampajaññaɱ. Sampajaññaɱ bhikkhave mahato atthāya saɱvattatīti.

[BJT Page 036]

1. 10. 13.
Bāhiraɱ bhikkhave aṅganti karitvā na aññaɱ ekaṅgampi samanupassāmi, yā72 evaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave pāpamittatā. Pāpamittatā bhikkhave mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 10. 14.
Bāhiraɱ bhikkhave aṅganti karitvā na aññaɱ ekaṅgampi samanupassāmi, yā73 evaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave kalyāṇamittatā. Kalyāṇamittatā bhikkhave mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 10. 15.
Ajjhattikaɱ bhikkhave aṅganti karitvā na aññaɱ ekaṅgampi samanupassāmi, yo evaɱ mahato anatthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave anuyogo akusalānaɱ dhammānaɱ, ananuyogo kusalānaɱ dhammānaɱ. Anuyogo bhikkhave akusalānaɱ dhammānaɱ, ananuyogo kusalānaɱ dhammānaɱ mahato anatthāya saɱvattatīti.

1. 10. 16.
Ajjhattikaɱ bhikkhave aṅganti karitvā na aññaɱ ekaṅgampi samanupassāmi, yo evaɱ mahato atthāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave anuyogo kusalānaɱ dhammānaɱ, ananuyogo akusalānaɱ dhammānaɱ. Anuyogo bhikkhave kusalānaɱ dhammānaɱ, ananuyogo akusalānaɱ dhammānaɱ mahato atthāya saɱvattatīti.

1. 10. 17.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yo evaɱ saddhammassa sammosāya antaradhānāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave pamādo. Pamādo bhikkhave saddhammassa sammosāya antaradhānāya saɱvattatīti.

1. 10. 18.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yo evaɱ saddhammassa ṭhitiyā asammosāya anantaradhānāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave appamādo. [page 018] appamādo bhikkhave saddhamassa ṭhitiyā asammosāya anantaradhānāya saɱvattatīti.

1. 10. 19.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ74 evaɱ saddhammassa sammosāya antaradhānāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave kosajjaɱ. Kosajjaɱ bhikkhave saddhamassa sammosāya antaradhānāya saɱvattatīti.

[BJT Page 038]

1. 10. 20.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yo evaɱ saddhammassa ṭhitiyā asammosāya anantaradhānāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave viriyārambho. Viriyārambho bhikkhave saddhammassa ṭhitiyā asammosāya anantaradhānāya saɱvattatīti.

1. 10. 21. Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yā evaɱ saddhammassa sammosāya antaradhānāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave mahicchatā, mahicchatā bhikkhave saddhammassa sammosāya antaradhānāya saɱvattatīti.

1. 10. 22.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yā evaɱ saddhammassa asammosāya anantaradhānāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave appicchatā, appicchatā bhikkhave saddhammassa asammosāya anantaradhānāya saɱvattatīti.

1. 10. 23.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yā evaɱ saddhammassa sammosāya antaradhānāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave asantuṭṭhitā, asantuṭṭhitā bhikkhave saddhammassa sammosāya antaradhānāya saɱvattatīti.

1. 10. 24.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yā evaɱ saddhammassa asammosāya anantaradhānāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave santuṭṭhitā, santuṭṭhitā bhikkhave saddhammassa asammosāya anantaradhānāya saɱvattatīti.

1. 10. 25.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yo evaɱ saddhammassa sammosāya antaradhānāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave ayoniso manasikāro, ayoniso manasikāro bhikkhave saddhammassa sammosāya antaradhānāya saɱvattatīti.

1. 10. 26.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yo evaɱ saddhammassa asammosāya anantaradhānāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave yoniso manasikāro, yoniso manasikāro bhikkhave saddhammassa asammosāya anantaradhānāya saɱvattatīti.

1. 10. 27.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ saddhammassa sammosāya antaradhānāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave asampajaññaɱ, asampajaññaɱ bhikkhave saddhammassa sammosāya antaradhānāya saɱvattatīti.

1. 10. 28.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ saddhammassa asammosāya anantaradhānāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave sampajaññaɱ, sampajaññaɱ bhikkhave saddhammassa asammosāya anantaradhānāya saɱvattatīti.

1. 10. 29.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yā evaɱ saddhammassa sammosāya antaradhānāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave pāpamittatā, pāpamittatā bhikkhave saddhammassa sammosāya antaradhānāya saɱvattatīti.

1. 10. 30.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yā evaɱ saddhammassa asammosāya anantaradhānāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave kalyāṇamittatā, kalyāṇamittatā bhikkhave saddhammassa asammosāya anantaradhānāya saɱvattatīti.

1. 10. 31.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yo evaɱ saddhammassa sammosāya antaradhānāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave anuyogo akusalānaɱ dhammānaɱ, ananuyogo kusalānaɱ dhammānaɱ. Anuyogo bhikkhave akusalānaɱ dhammānaɱ, ananuyogo kusalānaɱ dhammānaɱ saddhammassa sammosāya antaradhānāya saɱvattatīti.

1. 10. 32.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yo evaɱ saddhammassa ṭhitiyā asammosāya anantaradhānāya saɱvattati, yathayidaɱ bhikkhave anuyogo kusalānaɱ dhammāna ananuyogo akusalānaɱ dhammānaɱ, anuyogo bhikkhave kusalānaɱ dhammānaɱ, ananuyogo akusalānaɱ dhammānaɱ saddhamassa ṭhitiyā asammosāya
Anantaradhānāya saɱvattatīti.

Catukoṭikaɱ niṭṭhitaɱ.75

1. 10. 33.
Ye76 te bhikkhave bhikkhū adhammaɱ dhammoti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya77 paṭipannā bahujanāsukhāya78 bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti, tevimaɱ79 saddhammaɱ antaradhāpentīti.

[BJT Page 040]

1. 10. 34.
Ye te bhikkhave bhikkhū dhammaɱ adhammoti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti, tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

1. 10. 35
Ye te bhikkhave bhikkhū avinayaɱ vinayoti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti, tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

1. 10. 36.
Ye te bhikkhave bhikkhū vinayaɱ avinayoti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti, tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

[page 019]
1. 10. 37.
Ye te bhikkhave bhikkhū abhāsitaɱ alapitaɱ tathāgatena bhāsitaɱ lapitaɱ tathāgatenāti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti, tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

1. 10. 38
Ye te bhikkhave bhikkhū bhāsitaɱ lapitaɱ tathāgatena abhāsitaɱ alapitaɱ tathāgatenāti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti, tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

1. 10. 39.
Ye te bhikkhave bhikkhū anāciṇṇaɱ tathāgatena āciṇṇaɱ tathāgatenāti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti, tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

1. 10. 40.
Ye te bhikkhave bhikkhū āciṇṇaɱ tathāgatena anāciṇṇaɱ tathāgatenāti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti, tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

1. 10. 41.
Ye te bhikkhave bhikkhū appaññattaɱ tathāgatena paññattaɱ tathāgatenāti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti, tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

1. 10. 42.
Ye te bhikkhave bhikkhū paññattaɱ tathāgatena appaññattaɱ tathāgatenāti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti, tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

Vaggo dasamo.80

11. Adhammavaggo

1. 11. 1.
(Sāvatthinidānaɱ:)
Ye te bhikkhave bhikkhū adhammaɱ adhammoti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti, tevimaɱ81 saddhammaɱ ṭhapentīti.82

1. 11. 2.
Ye te bhikkhave bhikkhū dhammaɱ dhammoti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti, tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

1. 11. 3.
Ye te bhikkhave bhikkhū avinayaɱ avinayoti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti, tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

1. 11. 4.
Ye te bhikkhave bhikkhū vinayaɱ vinayoti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti, tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

1. 11. 5.
Ye te bhikkhave bhikkhū abhāsitaɱ alapitaɱ tathāgatena abhāsitaɱ alapitaɱ tathāgatenāti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti, tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

1. 11. 6.
Ye te bhikkhave bhikkhū bhāsitaɱ lapitaɱ tathāgatena bhāsitaɱ lapitaɱ tathāgatenāti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti, tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

[page 020]

1. 11. 7.
Ye te bhikkhave bhikkhū anāciṇṇaɱ tathāgatena anāciṇṇaɱ tathāgatenāti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti, tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

1. 11. 8.
Ye te bhikkhave bhikkhū āciṇṇaɱ tathāgatena āciṇṇaɱ tathāgatenāti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti, tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

1. 11. 9.
Ye te bhikkhave bhikkhū appaññattaɱ tathāgatena appaññattaɱ tathāgatenāti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

1. 11. 10.
Ye te bhikkhave bhikkhū paññattaɱ tathāgatena paññattaɱ tathāgatenāti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti, tevimaɱ83 saddhammaɱ ṭhapentīti.84

Vaggo ekādasamo.85

[BJT Page 042]

12. Anāpattivaggo

1. 12. 1.
(Sāvatthinidānaɱ:)

Ye te bhikkhave bhikkhū anāpattiɱ āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

1. 12. 2.
Ye te bhikkhave bhikkhū āpattiɱ anāpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

1. 12. 3.
Ye te bhikkhave bhikkhū lahukaɱ āpattiɱ garukā āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

1. 12. 4.
Ye te bhikkhave bhikkhū garukaɱ āpattiɱ lahukā āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

1. 12. 5.
Ye te bhikkhave bhikkhū duṭṭhullaɱ āpattiɱ aduṭṭhullā āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

1. 12. 6.
Ye te bhikkhave bhikkhū aduṭṭhullaɱ āpattiɱ duṭṭhullā āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

1. 12. 7.
Ye te bhikkhave bhikkhū sāvasesaɱ āpattiɱ anavasesā āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

[page 021]

1. 12. 8.
Ye te bhikkhave bhikkhū anavasseɱ āpattiɱ sāvasesā āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

1. 12. 9.
Ye te bhikkhave bhikkhū sappaṭikammaɱ āpattiɱ appaṭikammā āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

1. 12. 10.
Ye te bhikkhave bhikkhū appaṭikammaɱ āpattiɱ sappaṭikammā āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpentīti.

1. 12. 11.
Ye te bhikkhave bhikkhū anāpattiɱ anāpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti. 1. 12. 12.
Ye te bhikkhave bhikkhū āpattiɱ āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

1. 12. 13.
Ye te bhikkhave bhikkhū lahukaɱ āpattiɱ lahukā āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

1. 12. 14.
Ye te bhikkhave bhikkhū garukaɱ āpattiɱ garukā āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

1. 12. 15.
Ye te bhikkhave bhikkhū duṭṭhullaɱ āpattiɱ duṭṭhullā āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

1. 12. 16.
Ye te bhikkhave bhikkhū aduṭṭhullaɱ āpattiɱ aduṭṭhullā āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

1. 12. 17.
Ye te bhikkhave bhikkhū sāvasesaɱ āpattiɱ sāvasesā āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

1. 12. 18.
Ye te bhikkhave bhikkhū anavasesaɱ āpattiɱ anavasesā āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

1. 12. 19.
Ye te bhikkhave bhikkhū sappaṭikammaɱ āpattiɱ sappaṭikammā āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

1. 12. 20.
Ye te bhikkhave bhikkhū appaṭikammaɱ āpattiɱ appaṭikammā āpattīti dīpenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

Vaggo dvādasamo86

[page 022]
13. Ekapuggalavaggo

1. 13. 1.
(Sāvatthinidānaɱ)

Ekapuggalo bhikkhave loke uppajjamāno uppajjati bahujanahitāya bahujanasukhāya lokānukampāya87 atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Katamo ekapuggalo: tathāgato arahaɱ sammāsambuddho. Ayaɱ kho bhikkhave ekapuggalo loke uppajjamāno uppajjati bahujanahitāya bahujanasukhāya lokānukampāya atthāya hitāya sukhāya devamanussānanti.

[BJT Page 044]

1. 13. 2.
Ekapuggalassa bhikkhave pātubhāvo dullabho lokasmiɱ katamassa ekapuggalassa: tathāgatassa arahato sammāsambuddhassa. Imassa kho bhikkhave ekapuggalassa pātubhāvo dullabho lokasminti.

1. 13. 3.
Ekapuggalo bhikkhave loke uppajjamāno uppajjati acchariya manusso. Katamo ekapuggalo: tathāgato arahaɱ sammāsambuddho. Ayaɱ kho bhikkhave ekapuggalo loke uppajjamāno uppajjati acchariya manussoti.

1. 13. 4.
Ekapuggalassa bhikkhave kālakiriyā bahuno janassa anutappā88 hoti. Katamassa ekapuggalassa: tathāgatassa arahato sammāsambuddhassa. Imassa kho bhikkhave ekapuggalassa kālakiriyā bahuno janassa anutappā hotīti.89

1. 13. 5-13.
Ekapuggalo bhikkhave loke uppajjamāno uppajjati adutiyo asahāyo, appaṭimo, appaṭisamo, appaṭibhāgo, appaṭipuggalo, asamo asamasamo, dipadānaɱ aggo. Katamo ekapuggalo: tathāgato arahaɱ sammāsambuddho. Ayaɱ kho bhikkhave ekapuggalo loke uppajjamāno uppajjati adutiyo, asahāyo, appaṭimo, appaṭisamo, appaṭibhāgo, appaṭi puggalā, asamo, asamasamo, dipadānaɱ aggo'ti.

1. 13. 14-25.
Ekapuggalassa bhikkhave pātubhāvā mahato cakkhussa pātubhāvo hoti, mahato ālokassa pātubhāvo hoti, mahato obhāsassa pātubhāvo hoti, channaɱ anuttariyānaɱ pātubhāvo hoti, catunnaɱ paṭisambhidānaɱ sacchikiriyā hoti, anekadhātupaṭivedho hoti, nānādhātupaṭivedho hoti, vijjāvimuttiphalasacchikiriyā [page 023] hoti, sotāpattiphalasacchikiriyā hoti, sakadāgāmiphalasacchikiriyā hoti, anāgāmiphalasacchikiriyā hoti. Arahattaphalasacchikiriyā hoti. Katamassa ekapuggalassa: tathāgatassa arahato sammāsambuddhassa. Imassa kho bhikkhave ekapuggalassa pātubhāvā mahato cakkhussa pātubhāvo hoti, mahato ālokassa pātubhāvo hoti, mahato obhāsassa pātubhāvo hoti, channaɱ anuttariyānaɱ pātubhāvo hoti, catunnaɱ paṭisambhidānaɱ sacchikiriyā hoti, anekadhātupaṭivedho hoti, nānādhātupaṭivedho hoti, vijjāvimuttiphalasacchikiriyā hoti, sotāpattiphalasacchikiriyā hoti, sakadāgāmiphalasacchikiriyā hoti. Anāgāmiphalasacchikiriyā hoti, arahattaphalasacchikiriyā hotīti. 90

[BJT Page 046]

1. 13. 26.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekapuggalampi samanupassāmi, yo evaɱ tathāgatena anuttaraɱ dhammacakkaɱ pavattitaɱ sammadeva anuppavatteti, yathayidaɱ bhikkhave sāriputto, sāriputto bhikkhave tathāgatena anuttaraɱ dhammacakkaɱ pavattitaɱ sammadeva anuppavattetīti.

Vaggo terasamo91

14. Etadaggapāḷi
1. 14. 1. 1. 92
(Sāvatthi nidānaɱ:)
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ rattaññūnaɱ yadidaɱ aññākoṇḍañño,93

1. 14. 1. 2.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ mahāpaññānaɱ yadidaɱ sāriputto,

1. 14. 1. 3.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ iddhimantānaɱ yadidaɱ mahāmoggallāno,

1. 14. 1. 4.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ dhutavādānaɱ94 yadidaɱ mahākassapo,

1. 14. 1. 5.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ dibbacakkhukānaɱ yadidaɱ anuruddho,

1. 14. 1. 6.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ uccākulikānaɱ yadidaɱ bhaddiyo , kāḷigodhāya putto,95

1. 14. 1. 7.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ mañjussarānaɱ yadidaɱ lakuṇaṭakabhaddiyo,96

1. 14. 1. 8.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ sīhanādīkānaɱ yadidaɱ piṇḍolabhāradvājo,

1. 14. 1. 9.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ dhammakathikānaɱ yadidaɱ puṇṇo mantāṇiputto,

1. 14. 1. 10.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ saɱkhittena bhāsitassa vitthārena atthaɱ vibhajantānaɱ yadidaɱ mahākaccānoti.97

Vaggo paṭhamo.
[page 024]

1. 14. 2. 1.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ manomayaɱ kāyaɱ abhinimmiṇantānaɱ yadidaɱ cullapanthako, 98

1. 14. 2. 2.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ cetovivaṭṭakusalānaɱ yadidaɱ cullapanthako,99

1. 14. 2. 3.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ saññāvivaṭṭakusalānaɱ yadidaɱ mahāpanthako,

1. 14. 2. 4.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ araṇavihārīnaɱ yadidaɱ subhūti,

1. 14. 2. 5.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ dakkhiṇeyyānaɱ yadidaɱ subhūti,

1. 14. 2. 6.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ āraññakānaɱ yadidaɱ revato khadiravaniyo,

1. 14. 2. 7.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ jhāyīnaɱ yadidaɱ kaṅkhārevato,

1. 14. 2. 8.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ āraddhaviriyānaɱ yadidaɱ soṇo koḷivīso,

1. 14. 2. 9.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ kalyāṇavākkaraṇānaɱ yadidaɱ Soṇo Kuṭikaṇṇo,100

1. 14. 2. 10.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ lābhīnaɱ yadidaɱ sīvalī,

1. 14. 2. 11.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ saddhādhimuttānaɱ yadidaɱ vakkalīti.101

Vaggo dutiyo

[BJT Page 048]

1. 14. 3. 1.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ sikkhākāmānaɱ yadidaɱ rāhulo.

1. 14. 3. 2.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ saddhāpabbajitānaɱ yadidaɱ raṭṭhapālo,

1. 14. 3. 3
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ paṭhamaɱ salākaɱ gaṇhantānaɱ yadidaɱ kuṇḍadhāno,

1. 14. 3. 4.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ paṭibhānavantānaɱ yadidaɱ vaṅgīso,

1. 14. 3. 5.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ samantapāsādikānaɱ yadidaɱ upaseno vaṅgantaputto,

1. 14. 3. 6.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ senāsanapaññāpakānaɱ yadidaɱ dabbo mallaputto,

1. 14. 3. 7.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ devatānaɱ piyamanāpānaɱ yadidaɱ piḷindivaccho,102

1. 14. 3. 8.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ khippābhiññānaɱ yadidaɱ bāhiyo dārucīriyo

1. 14. 3. 9.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ cittakathikānaɱ yadidaɱ kumārakassapo,103

1. 14. 3. 10
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ paṭisambhidāppattānaɱ yadidaɱ mahākoṭṭhitoti.104

Vaggo tatiyo

1. 14. 4. 1.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakaɱ bhikkhūnaɱ bahussutānaɱ yadidaɱ ānando,

1. 14. 4. 2.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakaɱ bhikkhūnaɱ satimantānaɱ yadidaɱ ānando,

[page 025]

1. 14. 4. 3.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakaɱ bhikkhūnaɱ gatimantānaɱ yadidaɱ ānando,

1. 14. 4. 4.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakaɱ bhikkhūnaɱ dhitimantānaɱ yadidaɱ ānando,

1. 14. 4. 5.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakaɱ bhikkhūnaɱ upaṭṭhākānaɱ yadidaɱ ānando,

1. 14. 4. 6.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakaɱ bhikkhūnaɱ mahāparisānaɱ yadidaɱ uruvelakassapo,

1. 14. 4. 7.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakaɱ bhikkhūnaɱ kulappasādakānaɱ yadidaɱ kāludāyi,

1. 14. 4. 8.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakaɱ bhikkhūnaɱ appābādhānaɱ yadidaɱ bakkulo,105

1. 14. 4. 9.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakaɱ bhikkhūnaɱ pubbe nivāsaɱ anussarantānaɱ yadidaɱ sobhito,

1. 14. 4. 10
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakaɱ bhikkhūnaɱ vinayadharānaɱ yadidaɱ upāli,

1. 14. 4. 11.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakaɱ bhikkhūnaɱ bhikkhunovādakānaɱ yadidaɱ nandako,

1. 14. 4. 12.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakaɱ bhikkhūnaɱ indriyesu guttadvārānaɱ yadidaɱ nando,

1. 14. 4. 13.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakaɱ bhikkhūnaɱ bhikkhuovādakānaɱ yadidaɱ mahākappino,

1. 14. 4. 14.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakaɱ bhikkhūnaɱ tejodhātu kusalānaɱ yadidaɱ sāgato,

1. 14. 4. 15.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakaɱ bhikkhūnaɱ paṭibhāneyyakānaɱ yadidaɱ rādho,

1. 14. 4. 16.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakaɱ bhikkhūnaɱ lūkhacīvaradharānaɱ yadidaɱ mogharājāti.106

Vaggo catuttho

[BJT Page 050]
1. 14. 5. 1.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ bhikkhunīnaɱ rattaññūnaɱ yadidaɱ mahāpajāpatīgotamī,

1. 14. 5. 2.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ bhikkhunīnaɱ mahā paññānaɱ yadidaɱ khemā,

1. 14. 5. 3.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ bhikkhunīnaɱ iddhimantīnaɱ yadidaɱ uppalavaṇṇā,

1. 14. 5. 4.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ bhikkhunīnaɱ vinayadharānaɱ yadidaɱ Paṭācārā,107

1. 14. 5. 5.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ bhikkhunīnaɱ dhammakathikānaɱ yadidaɱ dhammadinnā,

1. 14. 5. 6.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ bhikkhunīnaɱ jhāyīnaɱ yadidaɱ nandā,

1. 14. 5. 7.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ bhikkhunīnaɱ āraddhaviriyānaɱ yadidaɱ soṇā,

1. 14. 5. 8.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ bhikkhunīnaɱ dibbacakkhukānaɱ yadidaɱ sakulā,108

1. 14. 5. 9.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ bhikkhunīnaɱ khippābhiññānaɱ yadidaɱ bhaddākuṇaḍalakesā,109

1. 14. 5. 10.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ bhikkhunīnaɱ pubbenivāsaɱ anussarantīnaɱ yadidaɱ bhaddākāpilāni,110

1. 14. 5. 11.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ bhikkhunīnaɱ mahābhiññappattānaɱ yadidaɱ bhaddakaccānā,

1. 14. 5. 12.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ bhikkhunīnaɱ lūkhacīvaradharānaɱ yadidaɱ kisāgotamī,

1. 14. 5. 13.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ bhikkhunīnaɱ saddhādhimuttānaɱ yadidaɱ sigālamātāti.111
Vaggo pañcamo

1. 14. 6. 1.

Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ upāsakānaɱ paṭhamaɱ saraṇaɱ gacchantānaɱ [page 026] yadidaɱ tapussabhallikā112 vāṇijā,113

1. 14. 6. 2.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ upāsakānaɱ dāyakānaɱ yadidaɱ sudatto gahapati anāthapiṇḍiko,

1. 14. 6. 3.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ upāsakānaɱ dhammakathikānaɱ yadidaɱ citto gahapati macchikāsaṇḍiko,114

1. 14. 6. 4.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ upāsakānaɱ catūhi saṅgahavatthūhi parisaɱ saɱgaṇhantānaɱ yadidaɱ hatthako115 ālavako,

1. 14. 6. 5.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ upāsakānaɱ paṇītadāyakānaɱ yadidaɱ mahānāmo sakko,

1. 14. 6. 6.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ upāsakānaɱ manāpadāyakānaɱ yadidaɱ uggo gahapati vesāliko,

1. 14. 6. 7.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ upāsakānaɱ saɱghupaṭṭhākānaɱ yadidaɱ uggato116 gahapati,

1. 14. 6. 8.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ upāsakānaɱ aveccappasannānaɱ yadidaɱ sūro ambaṭṭho,117

1. 14. 6. 9.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ upāsakānaɱ puggalappasannānaɱ yadidaɱ jīvako komārabhacco, 118

1. 14. 6. 10.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvakānaɱ upāsakānaɱ vissāsakānaɱ yadidaɱ nakulapitā119 gahapatīti.

Vaggo chaṭṭho

[BJT Page 052]

1. 14. 7. 1.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ upāsikānaɱ paṭhamaɱ saraṇaɱ gacchantīnaɱ yadidaɱ sujātā senānīdhītā,120

1. 14. 7. 2.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ upāsikānaɱ dāyikānaɱ yadidaɱ visākhā migāramātā,

1. 14. 7. 3.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ upāsikānaɱ bahussutānaɱ yadidaɱ khujjuttarā.

1. 14. 7. 4.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ upāsikānaɱ mettāvihārīnaɱ yadidaɱ sāmāvatī,121

1. 14. 7. 5.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ upāsikānaɱ jhāyīnaɱ yadidaɱ uttarā nandamātā,

1. 14. 7. 6.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ upāsikānaɱ paṇītadāyikānaɱ yadidaɱ suppavāsā koliyadhītā,

1. 14. 7. 7
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ upāsikānaɱ gilānupaṭṭhākīnaɱ yadidaɱ suppiyā upāsikā,

1. 14. 7. 8.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ upāsikānaɱ aveccappasannānaɱ yadidaɱ kātiyānī,

1. 14. 7. 9.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ upāsikānaɱ vissāsikānaɱ yadidaɱ nakulamātā gahapatānī,

1. 14. 7. 10.
Etadaggaɱ bhikkhave mama sāvikānaɱ upāsikānaɱ anussavappasannānaɱ yadidaɱ kāḷī upāsikā kuraragharikāti122

Vaggo sattamo.

[BJT Page 054]

15. Aṭṭhānapāḷi.
1. 15. 1.
(Sāvatthinidānaɱ:)
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ diṭṭhisampanno puggalo kañci123 saṅkhāraɱ niccato upagaccheyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave [page 027] vijjati, yaɱ puthujjano kañci saṅkhāraɱ niccato upagaccheyya, ṭhānametaɱ vijjati.124

1. 15. 2.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ diṭṭhisampanno puggalo kañci saṅkhāraɱ sukhato upagaccheyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ puthujjano kañci saṅkhāraɱ sukhato upagaccheyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 3.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ diṭṭhisampanno puggalo kañci dhammaɱ attato upagaccheyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ puthujjano kañci dhammaɱ attato upagaccheyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 4.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ diṭṭhisampanno puggalo mātaraɱ jīvitā voropeyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ puthujjano mātaraɱ jīvitā voropeyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 5.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ diṭṭhisampanno puggalo pitaraɱ jīvitā voropeyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ puthujjano pitaraɱ jīvitā voropeyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 6.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ diṭṭhisampanno puggalo arahantaɱ jīvitā voropeyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ puthujjano puggalo arahantaɱ jīvitā voropeyya, ṭhānametaɱ vijjati.

[BJT Page 056]

1. 15. 7.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ diṭṭhisampanno puggalo tathāgatassa duṭṭhena cittena lohitaɱ uppādeyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ puthujjano tathāgatassa duṭṭhena cittena lohitaɱ uppādeyya, ṭhānametaɱ vijjati.125

1. 15. 8.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ diṭṭhisampanno puggalo saṅghaɱ bhindeyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ puthujjano saɱghaɱ bhindeyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 9.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ diṭṭhisampanno puggalo aññaɱ satthāraɱ uddiseyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ puthujjano aññaɱ satthāraɱ uddiseyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 10.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ ekissā lokadhātuyā dve arahanto sammāsambuddhā apubbaɱ [page 028] acarimaɱ uppajjeyyuɱ, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ ekissā lokadhātuyā eko arahaɱ sammāsambuddho uppajjeyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 11.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ ekissā lokadhātuyā dve rājāno cakkavattī apubbaɱ acarimaɱ uppajjeyyuɱ, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ ekissā lokadhātuyā eko rājā cakkavattī uppajjeyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 12.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ itthi arahaɱ assa sammāsambuddho, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ puriso arahaɱ assa sammāsambuddho, ṭhānametaɱ vijjati.

[BJT Page 058]

1. 15. 13.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ itthi rājā assa cakkavattī, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ puriso rājā assa cakkavattī, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 14.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ itthi sakkattaɱ kāreyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ puriso sakkattaɱ kāreyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 15.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ itthi mārattaɱ kāreyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ puriso mārattaɱ kāreyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 16.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ itthi brahmattaɱ kāreyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ puriso brahmattaɱ kāreyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 17.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ kāyaduccaritassa iṭṭho kanto manāpo vipāko nibbatteyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ kāyaduccaritassa aniṭṭho akanto amanāpo vipāko nibbatteyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 18.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ vacīduccaritassa iṭṭho kanto manāpo vipāko nibbatteyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ vacīduccaritassa aniṭṭho akanto amanāpo vipāko nibbatteyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 19.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ manoduccaritassa iṭṭho kanto manāpo vipāko nibbatteyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ manoduccaritassa aniṭṭho akanto amanāpo vipāko nibbatteyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 20.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ kāyasucaritassa aniṭṭho akanto amanāpo vipāko nibbatteyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ kāyasucaritassa iṭṭho kanto manāpo vipāko nibbatteyya,
Ṭhānametaɱ vijjati.

[page 029]

1. 15. 21.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ vacīsucaritassa aniṭṭho akanto amanāpo vipāko nibbatteyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ vacīsucaritassa iṭṭho kanto manāpo vipāko nibbatteyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 22.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ manosucaritassa aniṭṭho akanto amanāpo vipāko nibbatteyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ manosucaritassa iṭṭho kanto manāpo vipāko nibbatteyya, ṭhānametaɱ vijjati.

[BJT Page 060]

1. 15. 23.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ kāyaduccaritasamaṅgī tannidānā tappaccayā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjeyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ kāyaduccaritasamaṅgī tannidānā tappaccayā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjeyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 24.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ vacīduccaritasamaṅgī tannidānā tappaccayā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjeyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ vacīduccaritasamaṅgī tannidānā tappaccayā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjeyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 25.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ manoduccaritasamaṅgī tannidānā tappaccayā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjeyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ manoduccaritasamaṅgī tannidānā tappaccayā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjeyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 26.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ kāyasucaritasamaṅgī tannidānā tappaccayā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjeyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ kāyasucaritasamaṅgī tannidānā tappaccayā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjeyya, ṭhānametaɱ vijjati.

1. 15. 27.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ vacīsucaritasamaṅgī tannidānā tappaccayā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjeyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, yaɱ vacīsucaritasamaṅgī tannidānā tappaccayā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjeyya, ṭhānametaɱ vijjatīti.

1. 15. 28.
Aṭṭhānametaɱ bhikkhave anavakāso, yaɱ manosucaritasamaṅgī tannidānā tappaccayā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjeyya, netaɱ ṭhānaɱ vijjati. Ṭhānañca kho etaɱ bhikkhave vijjati, [page 030] yaɱ manosucaritasamaṅgī tannidānā tappaccayā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjeyya, ṭhānametaɱ vijjatīti.

(Aṭṭhānapāḷi niṭṭhitā)

[BJT Page 062]
16. Ekadhammapāḷi

1. 16. 1. 1.
(Sāvatthinidānaɱ:)
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattati. Katamo ekadhammo: buddhānussati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattatīti.126

1. 16. 1. 2.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattati. Katamo ekadhammo: dhammānussati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattatīti.

1. 16. 1. 3.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattati. Katamo ekadhammo: saṅghānussati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattatīti.

1. 16. 1. 4.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattati. Katamo ekadhammo: sīlānussati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattatīti.

1. 16. 1. 5.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattati. Katamo ekadhammo: cāgānussati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattatīti.

1. 16. 1. 6.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattati. Katamo ekadhammo: devatānussati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattatīti.

1. 16. 1. 7.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattati. Katamo ekadhammo: āṇāpānasati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattatīti.

1. 16. 1. 8.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattati. Katamo ekadhammo: maraṇasati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattatīti.

1. 16. 1. 9.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattati. Katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattatīti.

1. 16. 1. 10.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattati. Katamo ekadhammo: upasamānussati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato ekantanibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbāṇāya saɱvattatīti.

1. 16. 2. 1.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā akusalā dhammā uppajjanti, uppannā vā akusalā dhammā bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattanti, yathayidaɱ bhikkhave micchādiṭṭhi. Micchādiṭṭhikassa bhikkhave anuppannā ceva akusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca akusalā dhammā bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattanti.

1. 16. 2. 2.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā kusalā dhammā uppajjanti, uppannā vā kusalā dhammā bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattanti, yathayidaɱ bhikkhave sammādiṭṭhi. [page 031] sammādiṭṭhikassa bhikkhave anuppannā ceva kusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca kusalā dhammā bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattanti.

[BJT Page 064]

1. 16. 2. 3.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā kusalā dhammā nūppajjanti, uppannā vā kusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave micchādiṭṭhi. Micchādiṭṭhikassa bhikkhave anuppannā ceva kusalā dhammā nūppajjanti, uppannā ca kusalā dhammā parihāyanti.127

1. 16. 2. 4.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā akusalā dhammā nūppajjanti, uppannā vā akusalā dhammā parihāyanti, yathayidaɱ bhikkhave sammādiṭṭhi. Sammādiṭṭhikassa bhikkhave anuppannā ceva akusalā dhammā nūppajjanti, uppannā ca akusalā dhammā parihāyanti.

1. 16. 2. 5.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā micchādiṭṭhi uppajjati, uppannā vā micchādiṭṭhi pavaḍḍhati, yathayidaɱ bhikkhave ayoniso manasikāro. Ayoniso bhikkhave manasikaroto anuppannā ceva micchādiṭṭhi uppajjati, uppannā ca micchādiṭṭhi pavaḍḍhati.128

1. 16. 2. 6.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yena anuppannā vā sammādiṭṭhi uppajjati, uppannā vā sammādiṭṭhi pavaḍḍhati, yathayidaɱ bhikkhave yoniso manasikāro. Yoniso bhikkhave manasikaroto anuppannā ceva sammādiṭṭhi uppajjati, uppannā ca sammādiṭṭhi pavaḍḍhati.

1. 16. 2. 7.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yenevaɱ129 sattā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjanti, yathayidaɱ bhikkhave micchādiṭṭhi. Micchādiṭṭhiyā bhikkhave samannāgatā sattā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjanti.130

1. 16. 2. 8.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi [page 032] samanupassāmi, yenevaɱ131 sattā kāyassa bhedā parammaraṇā suggatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjanti, yathayidaɱ bhikkhave sammādiṭṭhi. Sammādiṭṭhiyā bhikkhave samannāgatā sattā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjanti.

[BJT Page 066]

1. 16. 2. 9.
Micchādiṭṭhikassa bhikkhave purisapuggalassa yañceva kāyakammaɱ yathādiṭṭhi samattaɱ samādinnaɱ, sabbete dhammā aniṭṭhāya akantāya amanāpāya ahitāya dukkhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi132 bhikkhave pāpikā. Seyyathāpi bhikkhave nimbabījaɱ vā kosātakībījaɱ vā tittakalābubījaɱ vā allāya paṭhaviyā133 nikkhittaɱ yañceva paṭhavirasaɱ upādiyati, yañca āporasaɱ upādiyati, sabbaɱ taɱ tittakattāya kaṭukattāya asātattāya saɱvattati. Taɱ kissa hetu: bījaɱ134 hi bhikkhave pāpakaɱ. Evameva kho bhikkhave micchādiṭṭhikassa purisapuggalassa yañceva kāyakammaɱ yathādiṭṭhi samattaɱ samādinnaɱ, sabbete dhammā aniṭṭhāya akantāya amanāpāya ahitāya dukkhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave pāpikāti.

1. 16. 2. 10.
Micchādiṭṭhikassa bhikkhave purisapuggalassa yañca vacīkammaɱ yathādiṭṭhi samattaɱ samādinnaɱ, sabbete dhammā aniṭṭhāya akantāya amanāpāya ahitāya dukkhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave pāpikā. Seyyathāpi bhikkhave nimbabījaɱ vā kosātakībījaɱ vā tittakalābubījaɱ vā allāya paṭhaviyā nikkhittaɱ yañceva paṭhavirasaɱ upādiyati, yañca āporasaɱ upādiyati, sabbaɱ taɱ tittakattāya kaṭukattāya asātattāya saɱvattati. Taɱ kissa hetu: bījaɱ hi bhikkhave pāpakaɱ. Evameva kho bhikkhave micchādiṭṭhikassa purisapuggalassa yañca vacīkammaɱ yathādiṭṭhi samattaɱ samādinnaɱ, sabbete dhammā aniṭṭhāya akantāya amanāpāya ahitāya dukkhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave pāpikāti.

1. 16. 2. 11.
Micchādiṭṭhikassa bhikkhave purisapuggalassa yañca manokammaɱ yathādiṭṭhi samattaɱ samādinnaɱ, sabbete dhammā aniṭṭhāya akantāya amanāpāya ahitāya dukkhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave pāpikā. Seyyathāpi bhikkhave nimbabījaɱ vā kosātakībījaɱ vā tittakalābubījaɱ vā allāya paṭhaviyā nikkhittaɱ yañceva paṭhavirasaɱ upādiyati, yañca āporasaɱ upādiyati, sabbaɱ taɱ tittakattāya kaṭukattāya asātattāya saɱvattati. Taɱ kissa hetu: bījaɱ hi bhikkhave pāpakaɱ. Evameva kho bhikkhave micchādiṭṭhikassa purisapuggalassa yañca manokammaɱ yathādiṭṭhi samattaɱ samādinnaɱ, sabbete dhammā aniṭṭhāya akantāya amanāpāya ahitāya dukkhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave pāpikāti.

1. 16. 2. 12.
Micchādiṭṭhikassa bhikkhave purisapuggalassa yā ca cetanā yathādiṭṭhi samattā samādinnā, sabbete dhammā aniṭṭhāya akantāya amanāpāya ahitāya dukkhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave pāpikā. Seyyathāpi bhikkhave nimbabījaɱ vā kosātakībījaɱ vā tittakalābubījaɱ vā allāya paṭhaviyā nikkhittaɱ yañceva paṭhavirasaɱ upādiyati, yañca āporasaɱ upādiyati, sabbaɱ taɱ tittakattāya kaṭukattāya asātattāya saɱvattati. Taɱ kissa hetu: bījaɱ hi bhikkhave pāpakaɱ. Evameva kho bhikkhave micchādiṭṭhikassa purisapuggalassa yā ca cetanā yathādiṭṭhi samattā samādinnā, sabbete dhammā aniṭṭhāya akantāya amanāpāya ahitāya dukkhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave pāpikāti.

1. 16. 2. 13.
Micchādiṭṭhikassa bhikkhave purisapuggalassa yā ca patthanā yathādiṭṭhi samattā samādinnā, sabbete dhammā aniṭṭhāya akantāya amanāpāya ahitāya dukkhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave pāpikā. Seyyathāpi bhikkhave nimbabījaɱ vā kosātakībījaɱ vā tittakalābubījaɱ vā allāya paṭhaviyā nikkhittaɱ yañceva paṭhavirasaɱ upādiyati, yañca āporasaɱ upādiyati, sabbaɱ taɱ tittakattāya kaṭukattāya asātattāya saɱvattati. Taɱ kissa hetu: bījaɱ hi bhikkhave pāpakaɱ. Evameva kho bhikkhave micchādiṭṭhikassa purisapuggalassa yā ca patthanā yathādiṭṭhi samattā samādinnā, sabbete dhammā aniṭṭhāya akantāya amanāpāya ahitāya dukkhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave pāpikāti.

1. 16. 2. 14.
Micchādiṭṭhikassa bhikkhave purisapuggalassa yo ca paṇidhi yathādiṭṭhi samatto samādinno, sabbete dhammā aniṭṭhāya akantāya amanāpāya ahitāya dukkhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave pāpikā. Seyyathāpi bhikkhave nimbabījaɱ vā kosātakībījaɱ vā tittakalābubījaɱ vā allāya paṭhaviyā nikkhittaɱ yañceva paṭhavirasaɱ upādiyati, yañca āporasaɱ upādiyati, sabbaɱ taɱ tittakattāya kaṭukattāya asātattāya saɱvattati. Taɱ kissa hetu: bījaɱ hi bhikkhave pāpakaɱ. Evameva kho bhikkhave micchādiṭṭhikassa purisapuggalassa yo ca paṇidhi yathādiṭṭhi samatto samādinno, sabbete dhammā aniṭṭhāya akantāya amanāpāya ahitāya dukkhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave pāpikāti.

1. 16. 2. 15.
Micchādiṭṭhikassa bhikkhave purisapuggalassa ye ca saṅkhārā yathādiṭṭhi samattā samādinnā, sabbete dhammā aniṭṭhāya akantāya amanāpāya ahitāya dukkhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave pāpikā. Seyyathāpi bhikkhave nimbabījaɱ vā kosātakībījaɱ vā tittakalābubījaɱ vā allāya paṭhaviyā nikkhittaɱ yañceva paṭhavirasaɱ upādiyati, yañca āporasaɱ upādiyati, sabbaɱ taɱ tittakattāya kaṭukattāya asātattāya saɱvattati. Taɱ kissa hetu: bījaɱ hi bhikkhave pāpakaɱ. Evameva kho bhikkhave micchādiṭṭhikassa purisapuggalassa ye ca saṅkhārā yathādiṭṭhi samattā samādinnā, sabbete dhammā aniṭṭhāya akantāya amanāpāya ahitāya dukkhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave pāpikāti.

1. 16. 2. 16.
Sammādiṭṭhikassa bhikkhave purisapuggalassa yañceva kāyakammaɱ yathādiṭṭhi samattaɱ samādinnaɱ, sabbete dhammā iṭṭhāya kantāya manāpāya hitāya sukhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave bhaddikā. Seyyathāpi bhikkhave ucchubījaɱ vā sālibījaɱ vā muddikābījaɱ vā allāya paṭhaviyā135 nikkhittaɱ yañceva paṭhavirasaɱ upādiyati, yañca āporasaɱ upādiyati, sabbaɱ taɱ madhurattāya sātattāya āsecakattāya136 saɱvattati. Taɱ kissa hetu: bījaɱ hi bhikkhave bhaddakaɱ. Evameva kho bhikkhave sammādiṭṭhikassa purisapuggalassa yañceva kāyakammaɱ yathādiṭṭhi samattaɱ samādinnaɱ, sabbete dhammā iṭṭhāya kantāya manāpāya hitāya sukhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave bhaddikāti.

1. 16. 2. 17.
Sammādiṭṭhikassa bhikkhave purisapuggalassa yañca vacīkammaɱ yathādiṭṭhi samattaɱ samādinnaɱ, sabbete dhammā iṭṭhāya kantāya manāpāya hitāya sukhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave bhaddikā. Seyyathāpi bhikkhave ucchubījaɱ vā sālibījaɱ vā muddikābījaɱ vā allāya paṭhaviyā nikkhittaɱ yañceva paṭhavirasaɱ upādiyati, yañca āporasaɱ upādiyati, sabbaɱ taɱ madhurattāya sātattāya āsecakattāya saɱvattati. Taɱ kissa hetu: bījaɱ hi bhikkhave bhaddakaɱ. Evameva kho bhikkhave sammādiṭṭhikassa purisapuggalassa yañca vacīkammaɱ yathādiṭṭhi samattaɱ samādinnaɱ, sabbete dhammā iṭṭhāya kantāya manāpāya hitāya sukhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave bhaddikāti.

1. 16. 2. 18.
Sammādiṭṭhikassa bhikkhave purisapuggalassa yañca manokammaɱ yathādiṭṭhi samattaɱ samādinnaɱ, sabbete dhammā iṭṭhāya kantāya manāpāya hitāya sukhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave bhaddikā. Seyyathāpi bhikkhave ucchubījaɱ vā sālibījaɱ vā muddikā bījaɱ vā allāya paṭhaviyā nikkhittaɱ yañceva paṭhavirasaɱ upādiyati, yañca āporasaɱ upādiyati, sabbaɱ taɱ madhurattāya sātattāya asecakattāya saɱvattati. Taɱ kissa hetu: bījaɱ hi bhikkhave bhaddakaɱ evameva kho bhikkhave sammādiṭṭhikassa purisapuggalassa yañca manokammaɱ yathādiṭṭhi samattaɱ samādinnaɱ, sabbete dhammā iṭṭhāya kantāya manāpāya hitāya sukhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave bhaddikāti.

1. 16. 2. 19.
Sammādiṭṭhikassa bhikkhave purisapuggalassa yā ca cetanā yathādiṭṭhi samattā samādinnā, sabbete dhammā iṭṭhāya kantāya manāpāya hitāya sukhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave bhaddikā. Seyyathāpi bhikkhave ucchubījaɱ vā sālibījaɱ vā muddikābījaɱ vā allāya paṭhaviyā nikkhittaɱ yañceva paṭhavirasaɱ upādiyati, yañca āporasaɱ upādiyati, sabbaɱ taɱ madhurattāya sātattāya āsecakattāya saɱvattati. Taɱ kissa hetu: bījaɱ hi bhikkhave bhaddakaɱ. Evameva kho bhikkhave sammādiṭṭhikassa purisapuggalassa yā ca cetanā yathādiṭṭhi samattā samādinnā, sabbete dhammā iṭṭhāya kantāya manāpāya hitāya sukhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave bhaddikāti.

1. 16. 2. 20.
Sammādiṭṭhikassa bhikkhave purisapuggalassa yā ca patthanā yathādiṭṭhi samattā samādinnā, sabbete dhammā iṭṭhāya kantāya manāpāya hitāya sukhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave bhaddikā. Seyyathāpi bhikkhave ucchubījaɱ vā sālibījaɱ vā muddikābījaɱ vā allāya paṭhaviyā nikkhittaɱ yañceva paṭhavirasaɱ upādiyati, yañca āporasaɱ upādiyati, sabbaɱ taɱ madhurattāya sātattāya āsecakattāya saɱvattati. Taɱ kissa hetu: bījaɱ hi bhikkhave bhaddakaɱ. Evameva kho bhikkhave sammādiṭṭhikassa purisapuggalassa yā ca patthanā yathādiṭṭhi samattā samādinnaɱ, sabbete dhammā iṭṭhāya kantāya manāpāya hitāya sukhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave bhaddikāti.

1. 16. 2. 21.
Sammādiṭṭhikassa bhikkhave purisapuggalassa yo ca paṇidhi yathādiṭṭhi samatto samādinno, sabbete dhammā iṭṭhāya kantāya manāpāya hitāya sukhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave bhaddikā. Seyyathāpi bhikkhave ucchubījaɱ vā sālibījaɱ vā muddikābījaɱ vā allāya paṭhaviyā nikkhittaɱ yañceva paṭhavirasaɱ upādiyati, yañca āporasaɱ upādiyati, sabbaɱ taɱ madhurattāya sātattāya āsecakattāya saɱvattati. Taɱ kissa hetu: bījaɱ hi bhikkhave bhaddakaɱ. Evameva kho bhikkhave sammādiṭṭhikassa purisapuggalassa yo ca paṇidhi yathādiṭṭhi samatto samādinno, sabbete dhammā iṭṭhāya kantāya manāpāya hitāya sukhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave bhaddikāti.

1. 16. 2. 22.
Sammādiṭṭhikassa bhikkhave purisapuggalassa ye ca saṅkhārā yathādiṭṭhi samattā samādinno, sabbete dhammā iṭṭhāya kantāya manāpāya hitāya sukhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave bhaddikā. Seyyathāpi bhikkhave ucchubījaɱ vā sālibījaɱ vā muddikābījaɱ vā allāya paṭhaviyā nikkhittaɱ yañceva paṭhavirasaɱ upādiyati, yañca āporasaɱ upādiyati, sabbaɱ taɱ madhurattāya sātattāya āsecakattāya saɱvattati. Taɱ kissa hetu: bījaɱ hi bhikkhave bhaddakaɱ. Evameva kho bhikkhave sammādiṭṭhikassa purisapuggalassa ye ca saṅkhārā yathādiṭṭhi samattā samādinnā, sabbete dhammā iṭṭhāya kantāya manāpāya hitāya sukhāya saɱvattanti. Taɱ kissa hetu: diṭṭhi hi bhikkhave bhaddikāti.

Vaggo dutiyo

[page 033]
[BJT Page 068]

1. 16. 3. 1.
Ekapuggalo bhikkhave loke uppajjamāno uppajjati bahujanāhitāya bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Katamo ekapuggalo: micchādiṭṭhiko hoti viparītadassano. So bahujanaɱ saddhammā vuṭṭhāpetvā asaddhamme patiṭṭhāpeti. Ayaɱ kho bhikkhave ekapuggalo loke uppajjamāno uppajjati bahujanāhitāya bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ.

1. 16. 3. 2.
Ekapuggalo bhikkhave loke uppajjamāno uppajjati bahujanahitāya bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Katamo ekapuggalo: sammādiṭṭhiko hoti aviparītadassano. So bahujanaɱ asaddhammā vuṭṭhāpetvā saddhamme patiṭṭhāpeti. Ayaɱ kho bhikkhave ekapuggalo loke uppajjamāno uppajjati bahujanahitāya bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ.

1. 16. 3. 3.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekadhammampi samanupassāmi, yaɱ evaɱ mahāsāvajjaɱ, yathayidaɱ bhikkhave micchādiṭiṭhi. Micchādiṭṭhiparamāni bhikkhave vajjānīti.137

1. 16. 3. 4.
Nāhaɱ bhikkhave aññaɱ ekapuggalampi samanupassāmi, yo evaɱ bahujanāhitāya paṭipanno bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ, yathayidaɱ bhikkhave makkhalī moghapuriso. Seyyathāpi bhikkhave nadīmukhe khipaɱ138 oḍḍeyya139 bahunnaɱ macchānaɱ ahitāya dukkhāya anatthāya vyasanāya. Evameva kho bhikkhave makkhalī moghapuriso manussakhipaɱ maññe loke uppanno bahunnaɱ sattānaɱ ahitāya dukkhāya anatthāya vyasanāyāti.

[page 034]

1. 16. 3. 5.
Durakkhāte bhikkhave dhammavinaye yo ca samādapeti, yañca samādapeti,140 yo ca samādapito tathattāya paṭipajjati, sabbe te bahuɱ apuññaɱ pasavanti. Taɱ kissa hetu: durakkhātattā bhikkhave dhammassa.

[BJT Page 070]

1. 16. 3. 6.
Svākkhāte bhikkhave dhammavinaye yo ca samādapeti, yañca samādapeti, yo ca samādapito tathattāya paṭipajjati, sabbe te bahuɱ puññaɱ pasavanti. Taɱ kissa hetu: svākkhātattā bhikkhave dhammassāti.

1. 16. 3. 7.
Durakkhāte bhikkhave dhammavinaye dāyakena mattā jānitabbā, no paṭiggāhakena taɱ kissa hetu: durakkhātattā bhikkhave dhammassa.

1. 16. 3. 8.
Svākkhāte bhikkhave dhammavinaye paṭiggāhakena mattā jānitabbā, no dāyakena. Taɱ kissa hetu: svākkhātattā bhikkhave dhammassāti.

1. 16. 3. 9.
Durakkhāte bhikkhave dhammavinaye yo āraddhaviriyo, so dukkhaɱ viharati. Taɱ kissa hetu: durakkhātattā bhikkhave dhammassa.

1. 16. 3. 10.
Svākkhāte bhikkhave dhammavinaye yo kusīto, so dukkhaɱ viharati. Taɱ kissa hetu: svākkhātattā bhikkhave dhammassāti.

1. 16. 3. 11.
Durakkhāte bhikkhave dhammavinaye yo kusīto, so sukhaɱ viharati. Taɱ kissa hetu: durakkhātattā bhikkhave dhammassa.

1. 16. 3. 12.
Svākkhāte bhikkhave dhammavinaye yo āraddhaviriyo, so sukhaɱ viharati. Taɱ kissa hetu: svākkhātattā bhikkhave dhammassāti.

1. 16. 3. 13.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakopi gūtho duggandho hoti, evameva kho ahaɱ bhikkhave appamattakampi bhavaɱ na vaṇṇemi, antamaso accharāsaṅghātamattampīti.

[BJT Page 072]

1. 16. 3. 14.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakampi muttaɱ duggandhaɱ hoti, evameva kho ahaɱ bhikkhave appamattakampi bhavaɱ na vaṇṇemi, antamaso accharāsaṅghātamattampīti.

1. 16. 3. 15.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakampi kheḷo duggandho hoti, evameva kho ahaɱ bhikkhave appamattakampi bhavaɱ na vaṇṇemi, antamaso accharāsaṅghātamattampīti.

1. 16. 3. 16.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakampi pubbo duggandho hoti, evameva kho ahaɱ bhikkhave appamattakampi bhavaɱ na vaṇṇemi, antamaso accharāsaṅghātamattampīti.

[page 035]

1. 16. 3. 17.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakampi lohitaɱ duggandhaɱ hoti, evameva kho ahaɱ bhikkhave appamattakampi bhavaɱ na vaṇṇemi, antamaso accharāsaṅghātamattampīti.

Vaggo tatiyo

Jambudīpapeyyālo

1. 16. 4. 1.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ141 pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye thalajā. Atha kho eteva sattā bahutarā ye odakā.

1. 16. 4. 2.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye manussesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā ye aññatra manussehi paccājāyanti.

1. 16. 4. 3.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye majjhimesu janapadesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā ye paccantimesu janapadesu paccājāyanti aviññātāresu milakkhesu.142

1. 16. 4. 4.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye paññavanto ajaḷā aneḷamūgā paṭibalā subhāsitadubbhāsitassa atthamaññātuɱ. Atha kho eteva sattā bahutarā ye duppaññā jaḷā eḷamūgā na paṭibalā subhāsitadubbhāsitassa atthamaññātuɱ.

1. 16. 4. 5.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye ariyena paññācakkhunā samannāgatā. Atha kho eteva satta bahutarā ye avijjāgatā sammūḷhā.

1. 16. 4. 6.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye labhanti tathāgataɱ dassanāya. Atha kho eteva sattā bahutarā ye na labhanti tathāgataɱ dassanāya.

[BJT Page 074]

1. 16. 4. 7.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye labhanti tathāgatappaveditaɱ dhammavinayaɱ savaṇāya. Atha kho [page 036] eteva sattā bahutarā, ye na labhanti tathāgatappaveditaɱ dhammavinayaɱ savaṇāya.

1. 16. 4. 8.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye sutvā dhammaɱ dhārenti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye sutvā dhammaɱ na dhārenti.

1. 16. 4. 9.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye dhatānaɱ143 dhammānaɱ atthaɱ upaparikkhanti. Atha kho eteva sattā bahutarā ye dhatānaɱ dhammānaɱ atthaɱ na upaparikkhanti.

1. 16. 4. 10.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye atthamaññāya dhammamaññāya dhammānudhammaɱ paṭipajjanti. Atha kho eteva sattā bahutarā ye atthamaññāya144 dhammaññāya dhammānudhammaɱ na paṭipajjanti.

1. 16. 4. 11.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye saɱvejanīyesu145 ṭhānesu saɱvijjanti. Atha kho eteva sattā bahutarā ye saɱvejanīyesu ṭhānesu na saɱvijjanti.

1. 16. 4. 12.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye saɱviggā yoniso padahanti. Atha kho eteva sattā bahutarā ye saɱviggā yoniso na padahanti.

1. 16. 4. 13.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye vavassaggārammaṇaɱ karitvā labhanti samādhiɱ,146 labhanti cittassa147 ekaggaɱ. Atha kho eteva sattā bahutarā ye vavassaggārammaṇaɱ karitvā na labhanti samādhiɱ, na labhanti cittassa ekaggaɱ.148

[BJT Page 076]

1. 16. 4. 14.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye annaggarasaggānaɱ lābhino. Atha kho eteva sattā bahutarā ye annaggarasaggānaɱ na lābhino uñchena kapālābhatena yāpenti.

1. 16. 4. 15.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa lābhino. Atha kho eteva sattā bahutarā ye attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa na lābhino. Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa lābhino bhavissāmāti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

[page 037]

1. 16. 4. 16.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ149 pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye manussā cutā manussesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye manussā cutā niraye paccājāyanti.

1. 16. 4. 17.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye manussā cutā manussesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye manussā tiracchānayoniyā paccājāyanti.

1. 16. 4. 18.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye manussā cutā manussesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye manussā pettivisaye paccājāyanti.

1. 16. 4. 19.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye manussā cutā devesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye manussā cutā niraye paccājāyanti.

1. 16. 4. 20.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye manussā cutā devesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye manussā cutā tiracchānayoniyā paccājāyanti.

1. 16. 4. 21.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye manussā cutā devesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye manussā cutā pettivisaye paccājāyanti.

1. 16. 4. 22.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye devā cutā devesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye devā cutā niraye paccājāyanti.

1. 16. 4. 23.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye devā cutā devesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye devā cutā tiracchānayoniyā paccājāyanti.

1. 16. 4. 24.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye devā cutā devesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye devā cutā pettivisaye paccājāyanti.

1. 16. 4. 25.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye devā cutā manussesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye devā cutā niraye paccājāyanti.

1. 16. 4. 26.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye devā cutā manussesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye devā cutā tiracchānayoniyā paccājāyanti.

1. 16. 4. 27.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye devā cutā manussesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye devā cutā pettivisaye paccājāyanti.

[BJT Page 078]

1. 16. 4. 28.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye nirayā cutā manussesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye nirayā cutā niraye paccājāyanti.

1. 16. 4. 29.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye nirayā cutā manussesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye nirayā cutā tiracchānayoniyā paccājāyanti.

1. 16. 4. 30.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye nirayā cutā manussesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye nirayā cutā pettivisaye paccājāyanti.

1. 16. 4. 31.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye nirayā cutā devesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye nirayā cutā niraye paccājāyanti.

1. 16. 4. 32.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye nirayā cutā devesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye nirayā cutā tiracchānayoniyā paccājāyanti.

1. 16. 4. 33.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye nirayā cutā devesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye nirayā cutā pettivisaye paccājāyanti.

1. 16. 4. 34.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye tiracchānayoniyā cutā manussesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye tiracchānayoniyā cutā niraye paccājāyanti.

1. 16. 4. 35.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye tiracchānayoniyā cutā manussesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye tiracchānayoniyā cutā niraye paccājāyanti.

1. 16. 4. 36.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye tiracchānayoniyā cutā manussesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye pettivisaye cutā niraye paccājāyanti.

1. 16. 4. 37.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye tiracchānayoniyā cutā devesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, [page 038] ye tiracchānayoniyā cutā niraye paccājāyanti.

1. 16. 4. 38.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye tiracchānayoniyā cutā devesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye tiracchānayoniyā cutā niraye paccājāyanti.

1. 16. 4. 39.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye tiracchānayoniyā cutā devesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye pettivisaye cutā niraye paccājāyanti.

1. 16. 4. 40.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye pettivisayā cutā manussesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā,
Ye pettivisayā cutā niraye paccājāyanti.

1. 16. 4. 41.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye pettivisayā cutā manussesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye pettivisayā cutā tiracchānayoniyā paccājāyanti.

1. 16. 4. 42.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye pettivisayā cutā manussesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā, ye pettivisaye cutā pettivisaye paccājāyanti.

1. 16. 4. 43.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye pettivisayā cutā devesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā,
Ye pettivisayā cutā niraye paccājāyanti.

1. 16. 4. 44.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye pettivisayā cutā devesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā,
Ye pettivisaye cutā tiracchānayoniyā paccājāyanti.

1. 16. 4. 45.
Seyyathāpi bhikkhave appamattakaɱ imasmiɱ jambudīpe ārāmarāmaṇeyyakaɱ vanarāmaṇeyyakaɱ bhūmirāmaṇeyyakaɱ pokkharaṇīrāmaṇeyyakaɱ. Atha kho etadeva bahutaraɱ yadidaɱ ukkūlavikūlaɱ nadīviduggaɱ khāṇukaṇṭakādhānaɱ pabbatavisamaɱ. Evameva kho bhikkhave appakā te sattā ye pettivisayā cutā devesu paccājāyanti. Atha kho eteva sattā bahutarā,
Ye pettivisayā cutā pettivisaye paccājāyanti.

(Jambudīpa peyyālo niṭṭhito)
Vaggo catuttho.

[BJT Page 080]
1. 16. 5. 1
Addhamidaɱ bhikkhave lābhānaɱ yadidaɱ āraññakattaɱ.150

1. 16. 5. 2
Addhamidaɱ bhikkhave lābhānaɱ yadidaɱ piṇḍapātikattaɱ.

1. 16. 5. 3
Addhamidaɱ bhikkhave lābhānaɱ yadidaɱ paɱsukūlikattaɱ.

1.16.5.4
Addhamidaɱ bhikkhave lābhānaɱ yadidaɱ tecīvarikattaɱ.

1.16.5.5
Addhamidaɱ bhikkhave lābhānaɱ yadidaɱ dhammakathikattaɱ.

1. 16. 5. 6
Addhamidaɱ bhikkhave lābhānaɱ yadidaɱ vinayadharattaɱ.151

1. 16. 5. 7
Addhamidaɱ bhikkhave lābhānaɱ yadidaɱ bāhusaccaɱ.

1. 16. 5. 8
Addhamidaɱ bhikkhave lābhānaɱ yadidaɱ thāvareyyaɱ.

1. 16. 5. 9
Addhamidaɱ bhikkhave lābhānaɱ yadidaɱ ākappasampadā.

1. 16. 5. 10
Addhamidaɱ bhikkhave lābhānaɱ yadidaɱ parivārasampadā.

1. 16. 5. 11
Addhamidaɱ bhikkhave lābhānaɱ yadidaɱ mahāparivāratā.

1. 16. 5. 12
Addhamidaɱ bhikkhave lābhānaɱ yadidaɱ kolaputtī.

1. 16. 5. 13
Addhamidaɱ bhikkhave lābhānaɱ yadidaɱ vaṇṇapokkharatā.

1. 16. 5. 14
Addhamidaɱ bhikkhave lābhānaɱ yadidaɱ kalyāṇavākkaraṇatā.

1. 16. 5. 15.
Addhamidaɱ bhikkhave lābhānaɱ yadidaɱ appicchatā.

1. 16. 5. 16
Addhamidaɱ bhikkhave lābhānaɱ yadidaɱ appābādhatā'ti. -

(Soḷasa pasādakara dhammā niṭṭhitā)
Vaggo pañcamo

Accharāsaṅghātavaggo152

1. 16. 6. 1.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu paṭhamaɱ jhānaɱ153 bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 2.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu dutiyaɱ jhānaɱ154 bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 3.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu tatiyaɱ jhānaɱ155 bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 4.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu catutthaɱ jhānaɱ156 bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 5.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu mettaɱ ceto vimuttiɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 6.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu karuṇaɱ cetovimuttiɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

[page 039]

1. 16. 6. 7.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu muditaɱ cetovimuttiɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 8.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu upekkhaɱ cetovimuttiɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 9.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaɱ, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 10.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu vedanāsu vedanānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaɱ, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 11.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu citte cittānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaɱ, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 12.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaɱ, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

[BJT Page 082]

1. 16. 6. 13.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu anuppannānaɱ pāpakānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ anuppādāya chandaɱ janeti vāyamati, viriyaɱ157 ārabhati, cittaɱ paggaṇhāti padahati. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 14.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu uppannānaɱ pāpakānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ pahānāya chandaɱ janeti, vāyamati, viriyaɱ ārabhati, cittaɱ paggaṇhāti padahati. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 15.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu anuppannānaɱ kusalānaɱ dhammānaɱ uppādāya chandaɱ janeti vāyamati, viriyaɱ ārabhati, cittaɱ paggaṇhāti padahati. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 16.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu uppannānaɱ kusalānaɱ dhammānaɱ ṭhitiyā asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaɱ janeti vāyamati, viriyaɱ ārabhati, cittaɱ paggaṇhāti padahati. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 17.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu chanda samādhi padhānasaṅkhāra samannāgataɱ iddhipādaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 18.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu viriya samādhi padhānasaṅkhāra samannāgataɱ iddhipādaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 19.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu citta samādhi padhānasaṅkhāra samannāgataɱ iddhipādaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 20.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu vīmaɱsā samādhi padhānasaṅkhāra samannāgataɱ iddhipādaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 21.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu saddhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 22.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu viriyindriyaɱ158 bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 23.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu satindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 24.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu samādhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 25.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu paññindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 26.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu saddhābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 27.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu viriyabalaɱ159 bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 28.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu satibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 29.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu samādhibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 30.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu paññābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 31.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu satisambojjhaṅgaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 32.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu dhammavicayasambojjhaṅgaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 33.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu viriyasambojjhaṅgaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.
[page 040]

1. 16. 6. 34.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu pītisambojjhaṅgaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 35.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu passaddhisambojjhaṅgaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 36.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu samādhisambojjhaṅgaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 37.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu upekkhāsambojjhaṅgaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 38.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu sammādiṭṭhiɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 39.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu sammāsaṅkappaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 40.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu sammāvācaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 41.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu sammākammantaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 42.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu sammāājīvaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 43.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu sammāvāyāmaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 44.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu sammāsatiɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 45.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu sammāsamādhiɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

[BJT Page 084]

1. 16. 6. 46.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu ajjhattaɱ rūpasaññī bahiddhā rūpāni passati parittāni suvaṇṇadubbaṇṇāni, tāni abhibhuyya jānāmi passāmīti evaɱ saññī hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 47.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu ajjhattaɱ rūpasaññī bahiddhā rūpāni passati appamāṇāni suvaṇṇadubbaṇṇāni, tāni abhibhuyya jānāmi passāmīti evaɱ saññī hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 48.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu ajjhattaɱ arūpasaññī bahiddhā rūpāni passati parittāni suvaṇṇadubbaṇṇāni, tāni abhibhuyya jānāmi passāmīti evaɱ saññī hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 49.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu ajjhattaɱ arūpasaññī bahiddhā rūpāni passati appamāṇāni suvaṇṇadubbaṇṇāni, tāni abhibhuyya jānāmi passāmīti evaɱ saññī hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 50.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu ajjhattaɱ arūpasaññī bahiddhā rūpāni passati nīlāni nīlavaṇṇāni nīlanidassanāni nīlanibhāsāni, tāni abhibhuyya jānāmi passāmīti evaɱ saññī hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 51.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu ajjhattaɱ arūpasaññī bahiddhā rūpāni passati pītāni pītavaṇṇāni pītanidassanāni pītanibhāsāni, tāni abhibhuyya jānāmi passāmīti evaɱ saññī hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 52.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu ajjhattaɱ arūpasaññī bahiddhā rūpāni passati lohitakāni lohitakavaṇṇāni lohitakanidassanāni lohitakanibhāsāni, tāni abhibhuyya jānāmi passāmīti evaɱ saññī hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 53.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu ajjhattaɱ rūpasaññī bahiddhā rūpāni passati odātāni odātavaṇṇāni odātanidassanāni odātanibhāsāni, tāni abhibhuyya jānāmi passāmīti evaɱ saññī hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 54.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu rūpī rūpāni passati ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

[page 041]

1. 16. 6. 55.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu ajjhattaɱ arūpasaññī bahiddhā rūpāni passati ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 56.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu subhanteva abhimutto hoti ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 57.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu sabbaso rūpasaññānaɱ samatikammā paṭighasaññānaɱ atthaṅgamā nānattasaññānaɱ amanasikārā ananto ākāsoti ākāsānañcāyatanaɱ upasampajja viharati. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 58.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu sabbaso ākāsānañcāyatanaɱ samatikamma anantaɱ viññāṇanti viññāṇañcāyatanaɱ upasampajja viharati. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 59.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu sabbaso viññāṇañcāyatanaɱ samatikkamma natthi kiñcīti ākiñcaññāyatanaɱ upasampajja viharati. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 60.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu sabbaso ākiñcaññāyatanaɱ samatikkamma nevasaññānāsaññāyatanaɱ upasampajja viharati. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati.
Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 61.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu sabbaso nevasaññānāsaññāyatanaɱ samatikkamma saññāvedayitanirodhaɱ upasampajja viharati. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 62.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu paṭhavikasiṇaɱ bhāveti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 63.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu āpokasiṇaɱ bhāveti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 64.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu tejokasiṇaɱ bhāveti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 65.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu vāyokasiṇaɱ bhāveti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 66.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu nīlakasiṇaɱ bhāveti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 67.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu pītakasiṇaɱ bhāveti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 68.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu lohitakasiṇaɱ bhāveti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 69.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu odātakasiṇaɱ bhāveti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 70.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu ākāsakasiṇaɱ bhāveti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 71.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu viññāṇakasiṇaɱ bhāveti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 72.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu ālokakasiṇaɱ bhāveti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

[BJT Page 086.]

1. 16. 6. 73.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu asubhasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 74.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu maraṇasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 75.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu āhāre paṭikkūlasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 76.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu sabbaloke anabhiratasaññaɱ160 bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 77.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu aniccasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 78.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu anicce dukkhasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 79.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu dukkhe anattasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 80.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu pahāṇasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 81.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu virāgasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 82.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu nirodhasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 83.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu aniccasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 84.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu anattasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.
[page 042]

1. 16. 6. 85.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu maraṇasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 86.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu āhāre paṭikkūlasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 87.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu sabbaloke anabhiratasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 88.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu aṭṭhikasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 89.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu pulavakasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 90.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu vinīlakasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 91.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu vicchiddakasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 92.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu uddhumātakasaññaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 93.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu buddhānussatiɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 94.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu dhammānussatiɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 95.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu saṅghānussatiɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 96.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu sīlānussatiɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 97.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu cāgānussatiɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 98.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu devatānussatiɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 99.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu ānāpānasatiɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 100.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu maraṇasatiɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 101.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu kāyagatāsatiɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 102.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu upasamānussatiɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 103.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu paṭhamajjhānasahagataɱ saddhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 104.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu paṭhamajjhānasahagataɱ viriyindriyaɱ161 bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 105.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu paṭhamajjhānasahagataɱ satindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 106.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu paṭhamajjhānasahagataɱ samādhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 107.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu paṭhamajjhānasahagataɱ paññindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 108.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu paṭhamajjhānasahagataɱ saddhābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 109.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu paṭhamajjhānasahagataɱ viriyabalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 110.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu paṭhamajjhānasahagataɱ satibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 111.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu paṭhamajjhānasahagataɱ samādhibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 112.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu paṭhamajjhānasahagataɱ paññābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 113.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu dutiyajjhānasahagataɱ saddhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 114.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu dutiyajjhānasahagataɱ viriyindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 115.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu dutiyajjhānasahagataɱ satindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 116.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu dutiyajjhānasahagataɱ samādhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 117.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu dutiyajjhānasahagataɱ paññindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 118.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu dutiyajjhānasahagataɱ saddhābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 119.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu dutiyajjhānasahagataɱ viriyabalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 120.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu dutiyajjhānasahagataɱ satibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 121.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu dutiyajjhānasahagataɱ samādhibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 122.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu dutiyajjhānasahagataɱ paññābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 123.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu tatiyajjhānasahagataɱ saddhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 124.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu tatiyajjhānasahagataɱ viriyindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 125.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu tatiyajjhānasahagataɱ satindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 126.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu tatiyajjhānasahagataɱ samādhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 127.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu tatiyajjhānasahagataɱ paññindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 128.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu tatiyajjhānasahagataɱ saddhābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 129.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu tatiyajjhānasahagataɱ viriyabalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 130.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu tatiyajjhānasahagataɱ satibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 131.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu tatiyajjhānasahagataɱ samādhibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 132.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu tatiyajjhānasahagataɱ paññābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 133.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu catutthajjhānasahagataɱ saddhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 134.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu catutthajjhānasahagataɱ viriyindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 135.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu catutthajjhānasahagataɱ satindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 136.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu catutthajjhānasahagataɱ samādhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 137.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu catutthajjhānasahagataɱ paññindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 138.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu catutthajjhānasahagataɱ saddhābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 139.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu catutthajjhānasahagataɱ viriyabalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 140.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu catutthajjhānasahagataɱ satibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 141.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu catutthajjhānasahagataɱ samādhibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 142.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu catutthajjhānasahagataɱ paññābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkaronti.

1. 16. 6. 143.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu mettāsahagataɱ saddhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 144.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu mettāsahagataɱ viriyindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 145.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu mettāsahagataɱ satindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 146.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu mettāsahagataɱ samādhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 147.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu mettāsahagataɱ paññindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 148.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu mettāsahagataɱ saddhābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 149.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu mettāsahagataɱ viriyabalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 150.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu mettāsahagataɱ satibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 151.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu mettāsahagataɱ samādhibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 152.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu mettāsahagataɱ paññābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 153.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu karuṇāsahagataɱ saddhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 154.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu karuṇāsahagataɱ viriyindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 155.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu karuṇāsahagataɱ satindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 156.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu karuṇāsahagataɱ samādhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 157.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu karuṇāsahagataɱ paññindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 158.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu karuṇāsahagataɱ saddhābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 159.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu karuṇāsahagataɱ viriyabalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 160.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu karuṇāsahagataɱ satibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 161.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu karuṇāsahagataɱ samādhibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 162.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu karuṇāsahagataɱ paññābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 163.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu muditāsahagataɱ saddhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 164.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu muditāsahagataɱ viriyindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 165.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu muditāsahagataɱ satindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 166.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu muditāsahagataɱ samādhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 167.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu muditāsahagataɱ paññindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 168.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu muditāsahagataɱ saddhābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 169.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu muditāsahagataɱ viriyabalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 170.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu muditāsahagataɱ satibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 171.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu muditāsahagataɱ samādhibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 172.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu muditāsahagataɱ paññābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 173.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu upekkhāsahagataɱ saddhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 174.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu upekkhāsahagataɱ viriyindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.
[page 043]

1. 16. 6. 175.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu upekkhāsahagataɱ satindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 176.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu upekkhāsahagataɱ samādhindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 177.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu upekkhāsahagataɱ paññindriyaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 178.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu upekkhāsahagataɱ saddhābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 179.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu upekkhāsahagataɱ viriyabalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 180.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu upekkhāsahagataɱ satibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 181.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu upekkhāsahagataɱ samādhibalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

1. 16. 6. 182.
Accharāsaṅghātamattampi ce bhikkhave bhikkhu upekkhāsahagataɱ paññābalaɱ bhāveti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu arittajjhāno viharati, satthusāsanakaro ovādapatikaro amoghaɱ raṭṭhapiṇḍaɱ bhuñjati. Ko pana vādo ye naɱ bahulīkarontīti.

Vaggo chaṭṭho
(Accharā saṅghātavagge peyyāla mukhena niddiṭṭhaɱ hoti dvasītyādhika suttasataɱ ?)

[BJT Page 088]

Kāyagatāsativaggo
1. 16. 7. 1.
Yassa kassaci bhikkhave mahāsamuddo cetasā phuṭo, antogadhā tassa kunnadiyo yā kāci samuddaṅgamā. Evameva kho162 bhikkhave yassa kassaci kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, antogadhā tassa kusalā dhammā, ye keci vijjābhāgiyā.163

1. 16. 7. 2.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato mahato saɱvegāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato mahato saɱvegāya saɱvattati.

1. 16. 7. 3.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato mahato atthāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato mahato atthāya saɱvattati.

1. 16. 7. 4.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato mahato yogakkhemāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato mahato yogakkhemāya saɱvattati.

1. 16. 7. 5.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato satisampajaññāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato mahato satisampajaññāya saɱvattati.

1. 16. 7. 6.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato ñāṇadassanapaṭilābhāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato mahato ñāṇadassanapaṭilābhāya saɱvattati.

1. 16. 7. 7.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato diṭṭhadhammasukhavihārāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato mahato diṭṭhadhammasukhavihārāya saɱvattati.

1. 16. 7. 8.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato vijjāvimuttiphalasacchikiriyāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato vijjāvimuttiphalasacchikiriyāya saɱvattatīti.

1. 16. 7. 9.
Ekadhamme bhikkhave bhāvite bahulīkate kāyopi passambhati. Katamasmiɱ ekadhamme: kāyagatāsatiyā. Imasmiɱ kho bhikkhave ekadhamme bhāvite bahulīkate kāyopi passambhati.

1. 16. 7. 10.
Ekadhamme bhikkhave bhāvite bahulīkate cittampi passambhati. Katamasmiɱ ekadhamme: kāyagatāsatiyā imasmiɱ kho bhikkhave ekadhamme bhāvite bahulīkate cittampi passambhati.

1. 16. 7. 11.
Ekadhamme bhikkhave bhāvite bahulīkate vitakkavicārāpi vūpasamanti, katamasmiɱ ekadhamme: kāyagatāsatiyā. Imasmiɱ kho bhikkhave ekadhamme bhāvite bahulīkate vitakkavicārāpi vūpasamanti.

1. 16. 7. 12.
Ekadhamme bhikkhave bhāvite bahulīkate kevalāpi vijjābhāgiyā dhammā bhāvanāpāripūriɱ gacchanti. Katamasmiɱ ekadhamme: kāyagatāsatiyā. Imasmiɱ kho bhikkhave ekadhamme bhāvite bahulīkate kevalāpi vijjābhāgiyā dhammā bhāvanāpāripūriɱ gacchanti.164

1. 16. 7. 13.
Ekadhamme bhikkhave bhāvite bahulīkate anuppannā ceva akusalā dhammā nuppajjanti, uppannā ca akusalā dhammā pahīyanti. Katamasmiɱ ekadhamma: kāyagatāsatiyā. [page 044] imasmiɱ kho bhikkhave ekadhamme bhāvite bahulīkate anuppannā ceva akusalā dhammā nuppajjanti, uppannā ca akusalā dhammā pahīyanti.

1. 16. 7. 14.
Ekadhamme bhikkhave bhāvite bahulīkate anuppannā ceva kusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca kusalā dhammā bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattanti. Katamasmiɱ ekadhamme: kāyagatāsatiyā. Imasmiɱ kho bhikkhave ekadhamme bhāvite bahulīkate anuppannā ceva kusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca kusalā dhammā bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattanti.

[BJT Page 090]

1. 16. 7. 15.
Ekadhamme bhikkhave bhāvite bahulīkate avijjā pahīyati, katamasmiɱ ekadhamme: kāyagatāya satiyā. Imasmiɱ kho bhikkhave ekadhamme bhāvite bahulīkate avijjā pahīyati.

1. 16. 7. 16.
Ekadhamme bhikkhave bhāvite bahulīkate vijjā uppajjati, katamasmiɱ ekadhamme: kāyagatāya satiyā. Imasmiɱ kho bhikkhave ekadhamme bhāvite bahulīkate vijjā uppajjati.

1. 16. 7. 17.
Ekadhamme bhikkhave bhāvite bahulīkate asmimāno pahīyati, katamasmiɱ ekadhamme: kāyagatāya satiyā. Imasmiɱ kho bhikkhave ekadhamme bhāvite bahulīkate asmimāno pahīyati.

1. 16. 7. 18.
Ekadhamme bhikkhave bhāvite bahulīkate anusayā samugghātaɱ gacchanti, katamasmiɱ ekadhamme: kāyagatāya satiyā. Imasmiɱ kho bhikkhave ekadhamme bhāvite bahulīkate anusayā samugghātaɱ gacchanti.

1. 16. 7. 19.
Ekadhamme bhikkhave bhāvite bahulīkate saññojanā pahīyanti, katamasmiɱ ekadhamme: kāyagatāya satiyā. Imasmiɱ kho bhikkhave ekadhamme bhāvite bahulīkate saññojanā pahīyanti.165

1. 16. 7. 20.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato paññāpabhedāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāyasati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato paññāpabhedāya saɱvattati.

1. 16. 7. 21.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato anupādā parinibbāṇāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāyasati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato anupādā parinibbāṇāya saɱvattati.166

1. 16. 7. 22.
Ekadhamme bhikkhave bhāvite bahulīkate anekadhātupaṭivedho hoti, katamasmiɱ ekadhamme: kāyagatāya167 satiyā. Imasmiɱ kho bhikkhave ekadhamme bhāvite bahulīkate anekadhātupaṭivedho hoti.

1. 16. 7. 23.
Ekadhamme bhikkhave bhāvite bahulīkate nānādhātupaṭivedho hoti, katamasmiɱ ekadhamme: kāyagatāya satiyā. Imasmiɱ kho bhikkhave ekadhamme bhāvite bahulīkate nānādhātupaṭivedho hoti.

1. 16. 7. 24.
Ekadhamme bhikkhave bhāvite bahulīkate anekadhātupaṭisambhidā hoti, katamasmiɱ ekadhamme: kāyagatāya satiyā. Imasmiɱ kho bhikkhave ekadhamme bhāvite bahulīkate anekadhātupaṭisambhidā hoti.168

1. 16. 7. 25.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato sotāpattiphalasacchikiriyāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatā sati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato sotāpattiphalasacchikiriyāya saɱvattati.

1. 16. 7. 26.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato sakadāgāmiphalasacchikiriyāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatā sati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato sakadāgāmiphalasacchikiriyāya saɱvattati.

1. 16. 7. 27.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato anāgāmiphalasacchikiriyāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatā sati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato anāgāmiphalasacchikiriyāya saɱvattati.
[page 045]

1. 16. 7. 28.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato arahattaphalasacchikiriyāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatā sati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato arahattaphalasacchikiriyāya saɱvattati.

[BJT Page 092]

1. 16. 7. 29.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato paññāpaṭilābhāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato paññāpaṭilābhāya saɱvattati.169

1. 16. 7. 30.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato paññāvuddhiyā saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato paññāvuddhiyā saɱvattati.

1. 16. 7. 31.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato paññāvepullāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato paññāvepullāya saɱvattati.

1. 16. 7. 32.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato mahāpaññatāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato mahāpaññatāya saɱvattati.

1. 16. 7. 33.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato puthupaññatāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato puthupaññatāya saɱvattati.

1. 16. 7. 34.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato vipulapaññatāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato vipulapaññatāya saɱvattati.

1. 16. 7. 35.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato gambhīrapaññatāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato gambhīrapaññatāya saɱvattati.

1. 16. 7. 36.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato asāmantapaññatāya170 saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato asāmantapaññatāya saɱvattati.

1. 16. 7. 37.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato bhūripaññatāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato bhūripaññatāya saɱvattati.

1. 16. 7. 38.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato paññābāhullāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato paññābāhullāya saɱvattati.

1. 16. 7. 39.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato sīghapaññatāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato sīghapaññatāya saɱvattati.

1. 16. 7. 40.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato lahupaññatāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato lahupaññatāya saɱvattati.

1. 16. 7. 41.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato hāsupaññatāya171 saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato hāsupaññatāya saɱvattati.

1. 16. 7. 42.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato javanapaññatāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato javanapaññatāya saɱvattati.

1. 16. 7. 43.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato tikkhapaññatāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato tikkhapaññatāya saɱvattati.

1. 16. 7. 44.
Ekadhammo bhikkhave bhāvito bahulīkato nibbedhikapaññatāya saɱvattati, katamo ekadhammo: kāyagatāsati. Ayaɱ kho bhikkhave ekadhammo bhāvito bahulīkato nibbedhikapaññatāya saɱvattati.

(Kāyagatāsati) vaggo sattamo.

Amatavaggo

1. 16. 8. 1.
Amataɱ te bhikkhave na paribhuñjanti, ye kāyagatāsatiɱ na paribhuñjanti.

1. 16. 8. 2.
Amataɱ te bhikkhave paribhuñjanti, ye kāyagatāsatiɱ paribhuñjanti.

1. 16. 8. 3.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave aparibhuttaɱ, yesaɱ kāyagatāsati aparibhuttā.

1. 16. 8. 4.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave paribhuttaɱ, yesaɱ kāyagatāsati paribhuttā.

1. 16. 8. 5.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave parihīnaɱ, yesaɱ kāyagatāsati parihīnā.

1. 16. 8. 6.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave aparihīnaɱ, yesaɱ kāyagatāsati aparihīnā.

1. 16. 8. 7.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave viraddhaɱ, yesaɱ kāyagatāsati viraddhā.
[page 046]

1. 16. 8. 8.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave āraddhaɱ, yesaɱ kāyagatāsati āraddhā.

[BJT Page 094.]

1. 16. 8. 9.
Amataɱ te bhikkhave pamādiɱsu, ye kāyagatāsatiɱ pamādiɱsu.

1. 16. 8. 10.
Amataɱ te bhikkhave nappamādiɱsu, ye kāyagatāsatiɱ nappamādiɱsu.

1. 16. 8. 11.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave pammuṭṭhaɱ, yesaɱ kāyagatāsati pammuṭṭhā.

1. 16. 8. 12.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave apamuṭṭhaɱ, yesaɱ kāyagatāsati apamuṭṭhā.

1. 16. 8. 13.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave anāsevitaɱ, yesaɱ kāyagatāsati anāsevitā.

1. 16. 8. 14.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave āsevitaɱ, yesaɱ kāyagatāsati āsevitā.

1. 16. 8. 15.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave abhāvitaɱ, yesaɱ kāyagatāsati abhāvitā.

1. 16. 8. 16.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave bhāvitaɱ, yesaɱ kāyagatāsati bhāvitā.

1. 16. 8. 17.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave abahulīkataɱ, yesaɱ kāyagatāsati abahulīkatā.

1. 16. 8. 18.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave bahulīkataɱ, yesaɱ kāyagatāsati bahulīkatā.

1. 16. 8. 19.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave anabhiññātaɱ, yesaɱ kāyagatāsati anabhiññātā.

1. 16. 8. 20.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave abhiññātaɱ, yesaɱ kāyagatāsati abhiññātā.

1. 16. 8. 21.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave apariññātaɱ, yesaɱ kāyagatāsati apariññātā.

1. 16. 8. 22.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave pariññātaɱ, yesaɱ kāyagatāsati pariññātā.

1. 16. 8. 23.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave asacchikataɱ, yesaɱ kāyagatāsati asacchikatā.

1. 16. 8. 24.
Amataɱ tesaɱ bhikkhave sacchikataɱ, yesaɱ kāyagatāsati sacchikatāti.

(Amata) vaggo aṭṭhamo.
Ekakanipātassa suttasahassaɱ172 samattaɱ
[page 047]
[BJT Page 096]

1 [BJTS] = itthiphoṭṭhabbā
[ChS]=itthiphoṭṭhabbo
[PTS] = itthiphoṭṭhabbo
[Thai] = itthiphoṭṭhabbo
[Kambodian] =

2 [BJTS] = itthiphoṭṭhabbo
[ChS]= itthiphoṭṭhabbo
[PTS] = itthiphoṭṭhabbo + 1. [MS]. phoṭṭhabbaɱ
[Thai] = itthiphoṭṭhabbo
[Kambodian] =

3 [BJTS] = Vaggo paṭhamo + *. Rūpādivaggo paṭhamo - machasaɱ - [PTS]
[ChS]= Rūpādivaggo paṭhamo
[PTS] = Rūpādivaggo paṭhamo + 2. [From PH The other MSS]. Vaggo paṭhamo
[Thai] = Vaggo paṭhamo
[Kambodian] =

4 [BJTS] = Vyāpādo + 1. Byāpādo - machasaɱ -syā.
[ChS]= byāpādo
[PTS] = Vyāpādo
[Thai] = byāpādo
[Kambodian] =

5 [BJTS] = Vyāpādo + 1. Byāpādo - machasaɱ -syā.
[ChS]= byāpādo
[PTS] = vyāpādo
[Thai] = byāpādo
[Kambodian] =

6 [BJTS] = Thīnamiddhaɱ + 2. Thinamiddhaɱ - machasaɱ
[ChS]= thinamiddhaɱ + 1. Thīnamiddhaɱ (Sī, Syā, Kaɱ, I)
[PTS] = thīnamiddhaɱ
[Thai] = thīnamiddhaɱ
[Kambodian] =

7 [BJTS] = tandi
[ChS]= tandī + 2. Tandi (ka)
[PTS] = tandī
[Thai] = tandi
[Kambodian] =

8 [BJTS] vijambhikā + 3. vijambhitā - machasaɱ
[ChS]= vijambhitā + 3. vijambhikā (Sī, Syā, Kaɱ, I)
[PTS] =aratī-tandīvijambhikā + 1. [Ph]. vijambhitā.[Com] -kā
[Thai] = vijambhikā
[Kambodian] =

9 [BJTS] = bhattasammado
[ChS]= bhattasammado
[PTS] = bhatta-sammado + 2. [Ph]., bhattamado
[Thai] = bhattasammado
[Kambodian] =

10 [BJTS] =avupasantacittassa
[ChS]= avūpasantacittassa
[PTS] = avūpasantacittassa + 3. [Ph]., avūpasantassa
[Thai] = avūpasantacittassa
[Kambodian] =

11 [BJTS] = nikkamadhātu
[ChS]= nikkamadhātu
[PTS] = nikkamadhātu + 1. [Ph]. nikkamma; [T]. nikkama
[Thai] = nikkamadhātu
[Kambodian] =

12 [BJTS] = Vaggo dutiyo + *. Nīvaraṇappahānavaggo dutiyo - machasaɱ
[ChS]= Nīvaraṇappahānavaggo dutiyo
[PTS] = Nīvaraṇapahāna-vaggo dutiyo + 1. [T. Ba. Bb. read] Vaggo dutiyo [The Com. sanctions the ChS title]
[Thai] = Vaggo dutiyo
[Kambodian] =

13 [BJTS] = yathayidaɱ cittaɱ + *. Yathayidaɱ bhikkhave cittaɱ - syā. machasaɱ.
[ChS]= yathayidaɱ bhikkhave cittaɱ + 1. yathayidaɱ cittaɱ (Sī, I) evamuparipi
[PTS] = yathayidaɱ cittaɱ + 2. [Ph. reads] bhikkhave [after] yathayidaɱ [in the first four suttas].
[Thai] = yathayidaɱ bhikkhave cittaɱ
[Kambodian] =

14 [BJTS] = yathayidaɱ cittaɱ + *. Yathayidaɱ bhikkhave cittaɱ - syā machasaɱ.
[ChS]= yathayidaɱ bhikkhave cittaɱ
[PTS] = yathayidaɱ cittaɱ
[Thai] = yathayidaɱ bhikkhave cittaɱ
[Kambodian] =

15 [BJTS] = dukkhāvahaɱ + 1. Dukkhādhivāhaɱ'itipi pāṭho aṭṭhakathāyaɱ.
[ChS]= dukkhādhivahaɱ
[PTS] = dukkhādhivāhaɱ + 1. [Ph]. dukkha-vipākaɱ.
[Thai] = dukkhādhivāhaɱ
[Kambodian] =

16 [BJTS] = sukhāvahaɱ + 2. Sukhādhivāhaɱ'iti ca pāṭho, aṭṭhakathāyaɱ
[ChS]= sukhādhivahaɱ
[PTS] =sukhādhivāham
[Thai] = sukhādhivāhaɱ
[Kambodian] =

17 [BJTS] = Vaggo tatiyo + 3. Akammaniyavaggo tatiyo - mchasaɱ
[ChS]= akammaniyovaggo tatiyo
[PTS] = Akammanīya-vaggo tatiyo + 2. [Ph and Com. have this title. The other MSS. read] Vaggo tatiyo
[Thai] = Vaggo tatiyo
[Kambodian] =

18 [BJTS] = yathayidaɱ cittaɱ + *. Yathayidaɱ bhikkhave cittaɱ syā. Machasaɱ
[ChS]= yathayidaɱ bhikkhave cittaɱ
[PTS] = yathayidaɱ cittaɱ
[Thai] = yathayidaɱ bhikkhave cittaɱ
[Kambodian] =

19 [BJTS] = Vaggo catuttho + 1. Adantavaggo catuttho - machasaɱ
[ChS]= adantavaggo catuttho
[PTS] = Adanta-vaggo catuttho +1. [From Ph. The Com. has] Danta-vagga catuttho
[Thai] = Vaggo catuttho
[Kambodian] =

20 [BJTS] =bhecchati + *. bhejjati - sīmu. Manorathapūraṇī.
[ChS]= bhecchati + 1. bhijjissati (Sya, Kaɱ, Ka), bhejjati (Sī) moggallānabyākaraṇaɱ passitabbazɱ.
[PTS] = bhecchati + 1. [Compare Dhammapada], 311
[Thai] = bhijjissati
[Kambodian] =

21 [BJTS] = netaɱ
[ChS]= netaɱ
[PTS] = N'etaɱ +2. [Ph]. bhijjissati [this is obviously a wrong numbering]
[Thai] = netaɱ
[Kambodian] =

22 [BJTS] = ṭhānaɱ
[ChS]= ṭhānaɱ
[PTS] = ṭhānaɱ + 3. [Ph] has ṭhānam etam
[Thai] = ṭhānaɱ
[Kambodian] =

23 [BJTS] = so vata bhikkhu
[ChS]= so vata bhikkhu
[PTS] =so vata bhikkhu +(7. [Ph]. n'etaɱ ṭhānam) [this should obviously be note] 4. [Ph for] so vata bhikkhu [reads] sārakā bhikkhū.
[Thai] = so vata bhikkhu
[Kambodian] =

24 [BJTS] = netaɱ ṭānaɱ
[ChS]= netaɱ ṭhānaɱ
[PTS] = N'etaɱ ṭhānaɱ + 5. [Ph has] ṭhānaɱ etaɱ.
[Thai] = netaɱ ṭānaɱ
[Kambodian] =

25 [BJTS] = bhecchati + *. bhejjati - sīmu. Manorathapūraṇī.
[ChS]= bhecchati
[PTS] = bhecchati +6. [Ph]. bijjissati.
[Thai] = bhijjissati
[Kambodian] =

26 [BJTS] = sūkassa. + 1. Sālisūkassa - machasaɱ.
[ChS]= sūkassa
[PTS] = sālisūkassa
[Thai] = sālisūkassa
[Kambodian] =

27 [BJTS] =so vata bhikkhu
[ChS]= so vata bhikkhu
[PTS] = so vatta bhikkhu + 4. [Ph for] so vata bhikkhu [reads] sārakā bhikkhū.
[Thai] = so vata bhikkhu
[Kambodian] =

28 [BJTS] = Bhecchati
[ChS]= bhecchati
[PTS] =becchati + 6. [Ph]. bhijjissati
[Thai] = bhijjissati
[Kambodian] =

29 [BJTS] = idāhaɱ +2. Idhāhaɱ - syā, machasaɱ.
[ChS]= idhāhaɱ + 1. idāhaɱ (Sī)
[PTS] = idhāhaɱ
[Thai] = idhāhaɱ
[Kambodian] =

30 [BJTS] = cetopadosahetucca + 3. Cotopadosa hetu ca - syā. Cetopadosa hetu pana - machasaɱ.
[ChS]= cetopadosahetu pana
[PTS] = ceto-padosa-hetucca + 8. [Ph]. hetu
[Thai] = Cotopadosahetu ca
[Kambodian] =

31 [BJTS] = cetopasādahetucca + 4. Cetopasāda hetu ca - syā, cetopasāda hetu pana- machasaɱ.
[ChS]= cetopasādahetu pana
[PTS] = ceto-pasāda-hetucca
[Thai] = Cetopasādahetu ca
[Kambodian] =

32 [BJTS] = kalalībhūto
[ChS]= kalalībhūto
[PTS] = kalalībhūto + 1. [Ph] luli sahakalaḷi-.
[Thai] = kalalībhūto
[Kambodian] =

33 [BJTS] =sippisambukampi + * Sippika sambukampi - katthaci
[ChS]= sippisambukampi + 2. sippikasambukampi (ka)
[PTS] = sippisambukam + 2. [Ph]. sibbi-.
[Thai] = sippisambukampi
[Kambodian] =

34 [BJTS] = macchagumbampi
[ChS]= macchagumbampi
[PTS] = maccha-gumbam pi + 3. [Ph]. m - kumbham.
[Thai] = macchagumbampi
[Kambodian] =

35 [BJTS] =ñassati
[ChS]= ñassati
[PTS] = nassati + 4. [Ph]. ussati [in all 4 places]
[Thai] =ñassati
[Kambodian] =

36 [BJTS] = manussadhammā
[ChS]=manussadhammā
[PTS] = manussadhammā + 5. [Ph. alone has] -dhammaɱ [The Com. T. supports] -dhammā.
[Thai] = manussadhammā
[Kambodian] =

37 [BJTS] = cittassāti
[ChS]= cittassāti
[PTS] = cittassā ti + 6. [See Jātaka, vol ii p. 100]
[Thai] =cittassāti
[Kambodian] =

38 [BJTS] = rukkhajātānaɱ + 1. Rukkhajātāni - syā
[ChS]= rukkhajātānaɱ
[PTS] = rukkhajātāni
[Thai] =rukkhajātāni
[Kambodian] =

39 [BJTS] =phandano + 2. Candano - syā
[ChS]= phandano
[PTS] = candano
[Thai] =candano
[Kambodian] =

40 [BJTS] =na aññaɱ + 3. Nāññaɱ - syā machasaɱ
[ChS]= nāññaɱ
[PTS] = na aññaɱ
[Thai] =nāññaɱ
[Kambodian] =

41 [BJTS] = yaɱ evaɱ
[ChS]= yaɱ evaɱ
[PTS] = yaɱ evaɱ + 7. [Ph]. yena
[Thai] =yaɱ evaɱ
[Kambodian] =

42 [BJTS] =mudu ca + 4. Muduñca - sīmu
[ChS]= mudu ca
[PTS] = mudu ca + 9. [Tr]. muduṇca.
[Thai] = Muduñca
[Kambodian] =

43 [BJTS] = kammaññañca + 5. Kammaniyañca - syā kammaññañca hoti - machasaɱ
[ChS]= kammaññañca
[PTS] = kammaññañ ca + 8. [Ph]. kammaniyañ.
[Thai] = Kammaniyañca
[Kambodian] =

44 [BJTS] = kammaññañcāti.
[ChS]= kammaññañca hotīti
[PTS] = kammaññañ cā ti. + 10. [Ph] kammaññañ ca hoti
[Thai] =kammaniyañcāti

[Kambodian] =

45 [BJTS] = yāvañcidaɱ
[ChS]= yāvañcidaɱ
[PTS] = yāvañ c'idaɱ + 1. [Ph]. yāvañhidam.
[Thai] = yāvañcidaɱ
[Kambodian] =
46 [BJTS] = Vaggo Pañcamo + 6. Paṇihita acchavaggo pañcamo - machasaɱ
[ChS]= Paṇihitaacchvaggo pañamo
[PTS] = Paṇihita-acchanna-vaggo pañcamo. + 2. [From Ph. the rest of the MSS read] Vaggo pañcamo.
[Thai] = Vaggo Pañcamo
[Kambodian] =

47 [BJTS] = assutavā
[ChS]= assutavā
[PTS] = assuttavā + 3. [Ph]. asutavā
[Thai] = assutavā
[Kambodian] =

48 [BJTS] = vippamuttaɱ
[ChS]= vippamuttaɱ
[PTS] = vippamuttaɱ. + 4. [Ph] vimuttaɱ.
[Thai] = vippamuttaɱ
[Kambodian] =

49 [BJTS] = mettaɱ cittaɱ + 1. Mettacittaɱ - syā mettācittaɱ - machasaɱ
[ChS]= mettācittaɱ + 1. mettaɱ cittaɱ (Sī), mettacittaɱ (Sya, Kaɱ, I, ka)
[PTS] = mettacittaɱ + 5. [Ph]. mettacittaɱ
[Thai] = mettacittaɱ
[Kambodian] =

50 [BJTS] = ye naɱ
[ChS]= ye naɱ
[PTS] = ye naɱ + 6. [Ph. read] yena [for] ye naɱ; nam=mettaɱ cittaɱ?
[Thai] =ye naɱ
[Kambodian] =

51 [BJTS] = bahulīkarontīti.
[ChS]= bahulīkarontīti
[PTS] = bahulīkarontī ti? + 7. [Ph].-karotīti
[Thai] = bahulīkarontīti
[Kambodian] =

52 [BJTS] = bahulīkarontīti
[ChS]= bahulīkarontīti
[PTS] = bahulīkarontī ti + [Compare Dhammapada, verses 1-3]
[Thai] = bahulīkarontīti
[Kambodian] =

53 [BJTS] = manopubbaṅgamā
[ChS]= manopubbaṅgamā
[PTS] = manopubbaṅgamā + 1. [Compare Dhammapada, verses 1-3]
[Thai] = manopubbaṅgamā
[Kambodian] =

54 [BJTS] = anvadeva
[ChS]=anvadeva
[PTS] = anvad eva + 2. [Ph]. anudeva
[Thai] = anvadeva
[Kambodian] =

55 [BJTS] = vaggo chaṭṭhā + * Accharā saṅghātavaggo chaṭṭho-machasaɱ
[ChS]= acchrāsaṅghāvaggo chaṭṭho
[PTS] = Accharā-saṅfhāta-vaggo chaṭṭho. + 3. [From Ph The other MSS. read] Vaggo-chaṭṭho
[Thai] =vaggo chaṭṭho
[Kambodian] =

56 [BJTS] = viriyārambho + 1. Vīriyārambho - machasaɱ
[ChS]= vīriyāraɱbho + 1. viriyāraɱbho (Sī, Syā, Kaɱ, I)
[PTS] = viriyārambho
[Thai] = viriyārambho
[Kambodian] =

57 [BJTS] = āraddhaviriyassa + 2. Āraddha viriyassa - machasaɱ
[ChS]= āraddhavīriyassa
[PTS] = āraddhaviriyassa
[Thai] =āraddhaviriyassa
[Kambodian] =

58 [BJTS] = appicchatā
[ChS]= appicchatā
[PTS] = appicchatā + 1. [Ph]. appicchatāya
[Thai] = appicchatā
[Kambodian] =

59 [BJTS] = asantuṭṭhaassa
[ChS]= Asantuṭṭhassa
[PTS] = asantuṭṭhassa + 2. [Ph]. asantuṭṭhitāya
[Thai] =asantuṭṭhitā
[Kambodian] =

60 [BJTS] = santuṭṭhassa
[ChS]= santuṭṭhassa
[PTS] = santuṭṭassa + 3. [Ph]. santuṭṭhitāya.
[Thai] = santuṭṭhassa
[Kambodian] =

61 [BJTS] = Vaggo sattamo + * Viriyārambhādivaggo - machasaɱ
[ChS]= Viriyārambādivaggo sattamo
[PTS] = Viriyārambhādi-vaggo sattamo + 1. [From Ph. The other MSS. read] Vaggo-sattamo.
[Thai] = Vaggo sattamo
[Kambodian] =

62 [BJTS] = vaḍḍhissāmāti
[ChS]= vaddhissamāti
[PTS] = vaḍḍhissāmā ti + 1. [Ph]. vuddhissāmā [throughout].
[Thai] = vaḍḍhissāmāti
[Kambodian] =

63 [BJTS] = vaggo aṭṭhamo + * Kalyāṇamittādivaggo aṭṭhamo - machasaɱ
[ChS]= Kalyāṇamittādivaggo aṭṭhamo
[PTS] = Kalyāṇamittādi-vaggo aṭṭhamo. + 2. [From Ph. The other Mss. read] Vaggo-aṭṭhamo.
[Thai] = vaggo aṭṭhamo
[Kambodian] =

64 [BJTS] = vaggo navamo + *Pamādavaggo navamo - machasaɱ
[ChS]= Pamādādivaggo namamo
[PTS] = Pamādādivaggo navamo. + 1. [From Ph. The other MSS.] Vaggo-navamo.
[Thai] = vaggo navamo
[Kambodian] =

65 [BJTS] = na aññaɱ + 1. Nāññaɱ - machasaɱ
[ChS]= nāññaɱ
[PTS] = nāññaɱ
[Thai] = nāññaɱ
[Kambodian] =

66 [BJTS] = ekaṅgampi
[ChS]= ekangampi
[PTS] = ekaɱ aṅgam pi + 2. [Tr. has] ekaṅgam pi [throughout].
[Thai] = ekaṅgampi
[Kambodian] =

67 [BJTS] = yā + 1. Yaɱ sabbattha
[ChS]= yaɱ
[PTS] = [No record as this is a 'Pe' in PTS]
[Thai] = [No record as this is a 'Pe' in Thai]
[Kambodian] =

68 [BJTS] = yā + 1. Yaɱ sabbattha
[ChS]= yaɱ
[PTS] = [No record as this is a 'Pe' in PTS]
[Thai] = [No record as this is a 'Pe' in Thai]
[Kambodian] =

69 [BJTS] = y ā + 1. Yaɱ sabbattha
[ChS]= yaɱ
[PTS] = [No record as this is a 'Pe' in PTS]
[Thai] = [No record as this is a 'Pe' in Thai]
[Kambodian] =

70 [BJTS] = yo + 1. Yaɱ sabbattha
[ChS]= yaɱ
[PTS] = [No record as this is a 'Pe' in PTS]
[Thai] = [No record as this is a 'Pe' in Thai]
[Kambodian] =

71 [BJTS] = yo + 1. Yaɱ sabbattha
[ChS]= yaɱ
[PTS] = [No record as this is a 'Pe' in PTS]
[Thai] = [No record as this is a 'Pe' in Thai]
[Kambodian] =

72 [BJTS] = yā + 1. Yaɱ sabbattha
[ChS]= yaɱ
[PTS] = [No record as this is a 'Pe' in PTS]
[Thai] =yaɱ
[Kambodian] =

73 [BJTS] = yā + 1. Yaɱ sabbattha
[ChS]= yaɱ
[PTS] = [No record as this is a 'Pe' in PTS]
[Thai] =yaɱ
[Kambodian] =

74 [BJTS] = yaɱ + 2. Yo sabbattha
[ChS]= yo
[PTS] = yo evaɱ
[Thai] =yaɱ
[Kambodian] =

75 [BJTS] = catukoṭikaɱ niṭṭhitaɱ + 1. Catukkoṭikaɱ niṭṭhitaɱ-machasaɱ
[ChS]= catukkoṭikaɱ niṭṭhitaɱ
[PTS] = catukoṭikaɱ niṭṭhitaɱ. + 1. [Not in Ph., but in the other MSS].
[Thai] =No record in [Thai]
[Kambodian] =

76 [BJTS] = ye + 2. Yepi-syā
[ChS]= ye
[PTS] = Ye te + 2. [Ph]. Ye pi te.
[Thai] =yepi
[Kambodian] =

77 [BJTS] = bahujanāhitāya + 3. Bahujanaahitāya - machasaɱ.
[ChS]= bahujanaahitāya
[PTS] = bahujanāhitāya + 3. [Ph]. bahujana-ahitāya; bahujana-asukhāya, etc.
[Thai] =bahujanāhitāya
[Kambodian] =

78 [BJTS] = bahujanāsukhāya + 4. Bahujanaasukhāya-machasaɱ
[ChS]= bahujanaasukhāya
[PTS] = bahujanāsukhāya
[Thai] =bahujanāsukhāya
[Kambodian] =

79 [BJTS] = tevimaɱ
[ChS]= tecimaɱ + 1. tevimaɱ (Sī)
[PTS] =
[Thai] = tecimaɱ
[Kambodian] =

80 [BJTS] = Vaggo dasamo.
[ChS]= dutiyapamādādivaggo dasamo
[PTS] = adhammādivaggodasamo. + 1. [From Ph., but T., etc read] Vaggo dasamo.
[Thai] =Vaggo Dassamo
[Kambodian] =

81 [BJTS] = tevimaɱ + 1. Tepimaɱ sīmu. Tecimaɱ-sya. Machasaɱ [[PTS]]
[ChS]= tecimaɱ
[PTS] = te c'imaɱ
[Thai] =tecimaɱ
[Kambodian] =

82 [BJTS] = ṭhapentīti
[ChS]= ṭhapentītī + 1. thapetīti (ka)
[PTS] =
[Thai] = ṭhapentīti
[Kambodian] =

83 [BJTS] = tevimaɱ + 1. Tepimaɱ sīmu. Tecimaɱ-sya. Machasaɱ [[PTS]]
[ChS]= tecimaɱ
[PTS] = [No record as this is a 'Pe' in PTS]
[Thai] =tecimaɱ
[Kambodian] =

84 [BJTS] = ṭhapentīti
[ChS]= ṭhapentīti
[PTS] = ṭhapentīti + 1. [Se cullavagga, p. 204]
[Thai] =ṭhapentīti
[Kambodian] =

85 [BJTS] = vaggo ekādasamo + 2. Adhammavaggo ekādasamo-machasaɱ
[ChS]= Adhammavaggo ekādasamo
[PTS] = Ekādasamo vaggo
[Thai] = vaggo ekādasamo
[Kambodian] =

86 [BJTS] = vaggo dvādasamo
[ChS]= Anāpattivaggo dvādasamo
[PTS] = anāpattādivaggo dvādasamo + 1. [From Ph., but T. has] vaggo tatiyo
[Thai] = vaggo dvādasamo
[Kambodian] =

87 [BJTS] = lokānukampāya + 1. Lokānukampakāya - aṭṭhakathā (-) antaritapāṭho. Simu. Potthake na dissate.
[ChS]= lokānukaɱpāya
[PTS] = lokānukampāya
[Thai] = lokānukaɱpāya
[Kambodian] =

88 [BJTS] = anutappā + 1. Ānutappā - katthaci
[ChS]= anutappā + 1. ānutappa (Sī)
[PTS] = anutappā + 1. [Ph]. anukampā; [T]. anutappāya
[Thai] = anutappā
[Kambodian] =

89 [BJTS] = hotīti (this footnote should have been at sutta 1. 13. 7 in [BJTS])
[ChS]= hotīti
[PTS] = hotīti + 1. [Ph. makes this the ending of the] ekapuggala vaggo terasamo.
[Thai] = hotīti
[Kambodian] =

90 [BJTS] = anuppavattetīti
[ChS]= anuppavattetīti
[PTS] = anuppavattetīti + 2. [The Com. ends the] ekapuggala vaggo [here].
[Thai] =hotīti
[Kambodian] =

91 [BJTS] = vaggo terasamo
[ChS]= ekapuggalavaggo terasamo
[PTS] = Ekapuggala vaggo terasamo
[Thai] =puggalavaggo
[Kambodian] =

92 [BJTS] = 1. 14. 1. 1.
[ChS]= 1. 14. etadavagga 1. paṭhamavagga
[PTS] = [XIV + 3. The reason why this and the following vaggas appear to be so short is that each name is supposed to be contained in a separate sutta].
[Thai] =Etadagga pāli
[Kambodian] =

93 [BJTS] = aññākoṇḍañño + 1. Aññāsi koṇḍañño-machasaɱ. Aññātakoṇḍaññoti katthaci.
[ChS]= aññāsikoṇḍañño + 1. aññātakoṇḍaññoti (Ka), aññākoṇḍañño (Sī, Syā, Kaɱ, I)
[PTS] = Aññākoṇḍañño
[Thai] = aññākoṇḍañño
[Kambodian] =

94 [BJTS] = dhutavādānaɱ
[ChS]= dhudavādānaɱ + 2. dhutaṅgadharānaɱ (Katthaci)
[PTS] = dhutavādānaɱ + 4. [Ph]. dhūtangadharānam.
[Thai] = dhutavādānaɱ
[Kambodian] =

95 [BJTS] = kāḷigodhāya putto
[ChS]= kaḷigodhāyaputto
[PTS] = kāligodhāyaputto. + 5. [Ph. T]. kāḷigodha-.
[Thai] = kaḷigodhāyaputto
[Kambodian] =

96 [BJTS] = lakuṇṭakabhaddiyo
[ChS]= lakuṇḍakabhaddiyo + 3. lakuṇṭakabhaddiyo (Syā, Kaɱ)
[PTS] = lakuṇṭaka-bhaddiyo + 6. [Bh]. Lakuṇṭhavaka-baddiyo [Ph., Tr]. Lakuṇḍa-.
[Thai] = lakuṇḍakabhaddiyo
[Kambodian] =

97 [BJTS] =mahākaccānoti. vaggo paṭhamo.
[ChS]= mahākaccānoti. Vaggo paṭhamo
[PTS] = Maha Kaccāno ti + 7. [Ph. ends with] vaggo dutiyo [Com]. Pathamo vaggo.
[Thai] = mahākaccānoti
[Kambodian] =

98 [BJTS] = cullapanthako
[ChS]= cūḷapanthako + 1. cullapanthako (Sī, Syā, kaɱ, I,)
[PTS] = cullapanthako. + 1. [Ph. has] Ceto-vimutti k- yad- Cullapanthako paññā vimutti k- yad- yad- Mahāpanthako; [T. reads] Ceto - vivaḍḍha-; [Ph]. vivaṭṭa-; [Tr]. -vivaddha-.
[Thai] = cullapanthako
[Kambodian] =

99 [BJTS] = cetovivaṭṭakusalānaɱ - cullapanthakko + 2. Cūlapanthako - machasaɱ.
[ChS]= cetovivaṭṭakusalānaɱ yadidaɱ cūlapanthako
[PTS] = Cullapanthako. + 1. [Ph. has] Ceto-vimutti k- yad- cullapanthako paññā vimutti k- yad- mahāpanthako; [T]. reads ceto-vivaḍḍha-; [Ph]. vivaṭṭa-; [Tr]. -vivaddha-
[Thai] = cetovivaṭṭakusalānaɱ yadidaɱ cullapanthako
[Kambodian] =

100 [BJTS] = Kuṭikaṇṇo
[ChS]= kuṭikaṇṇo
[PTS] = Soṇo Kuṭikaṇṇo + 2 [Ph]. koti-kaṇṇo
[Thai] = kuṭikaṇṇo
[Kambodian] =

101 [BJTS] = vakkalīti
[ChS]= vakkalīti
[PTS] = Vakkalīti + 3. [Ph. Ba. Bb]. vakkali.
[Thai] = vakkalīti
[Kambodian] =

102 [BJTS] = piḷindivaccho + 1. Pilindavaccho - machasaɱ
[ChS]= pilindavaccho
[PTS] = Pilinda - vaccho. + 4. [Ba. Bb. T]. Pilindi; [Tr]. Piḷindi.
[Thai] = Pilindavaccho
[Kambodian] =

103 [BJTS] = kumārakassapo,
[ChS]= kumārakassapo,
[PTS] = Kumāra - kassapo. + 5. [Bb]. Kulāra- .
[Thai] = kumārakassapo,
[Kambodian] =

104 [BJTS] = mahākoṭṭhitoti
[ChS]= mahākoṭṭhitoti + 1. mahākoṭṭhikoti (aññesu suttesu marammapotthake)
[PTS] = mahākoṭṭhito ti
[Thai] = mahākoṭṭhitoti
[Kambodian] =

105 [BJTS] = bakkulo + 2. Bākulo - machasaɱ.
[ChS]= bākulo + bakkulo (Sī, Syā, Kaɱ, I)
[PTS] = Bakkulo + 1. [Ph] appābādhikānaɱ yad Bākulo.
[Thai] =Bakkulo + 1. [B]. appābādhikānaɱ yadidaɱ bākulo
[Kambodian] =

106 [BJTS] = mogharājāti
[ChS]= mogharājāti
[PTS] = mogharājāti+ 2. [T]. -rajo.
[Thai] = mogharājāti
[Kambodian] =

107 [BJTS] = Paṭācārā
[ChS]= Paṭācārā
[PTS] = Paṭācārā. + 3. [Bb. has] Pāṭācārā; [the others], Paṭācārā: pāṭa- [may be correst] = [Sansk]. prātā, [full, perfect].
[Thai] = Paṭācārā
[Kambodian] =

108 [BJTS] = sakulā + 1. Bakulā -machasaɱ
[ChS]= bakulā + 1. sakulā (Sī, Syā, Kaɱ, I)
[PTS] = sakulā
[Thai] = sakulā
[Kambodian] =

109 [BJTS] = bhaddākuṇaḍalakesā
[ChS]= bhaddā kuṇaḍalakesā
[PTS] =Bhaddā Kuṇḍalskesā. + 4. [Tr]. Bhadda [thoughout].
[Thai] = bhaddā kuṇaḍalakesā
[Kambodian] =

110 [BJTS] = bhaddākapilāni
[ChS]= bhaddā kapilānī
[PTS] = Bhaddā - kapilānī + 5. [Ba]. kāpilānī .
[Thai] = bhaddā kapilānī
[Kambodian] =

111 [BJTS] = sigālamātāti + 2. Sigālakamātā - machasaɱ
[ChS]= siṅgālamātāti +2. sigālamātāti (Si, Syā, Kaɱ, I)
[PTS] = sigālamātāti + 6. [Ph]. singālakā mātā; [Bb]. Sigālamātā.
[Thai] = sigālamātāti
[Kambodian] =

112 [BJTS] = tapussabhallikā + 3. Tapassubhallikā - syā [[PTS]]
[ChS]= tapussabhallikā + 1. tapassubhallikā (Sī, I)
[PTS] = tapassu - Bhallikā + 1 [Ph]. Tapussa.
[Thai] = tapussabhallikā
[Kambodian] =

113 [BJTS] = vāṇijā,
[ChS]= vāṇijā
[PTS] = vādāyakānaɱ + 2. [Ph]. dāyik -... Suddatto.
[Thai] = vāṇijā
[Kambodian] =

114 [BJTS] = macchikāsaṇḍiko
[ChS]= macchikāsaṇḍiko
[PTS] = Macchikasaṇḍiko. + 3. [Ph] pacchikavanasoṇḍiko
[Thai] = macchikasaṇḍiko
[Kambodian] =

115 [BJTS] = hatthako
[ChS]= hatthako
[PTS] = Haṭṭhako + 4. [Ph]. Hatthako Ālāvako; [T]. Aṭṭhako.
[Thai] = hatthako
[Kambodian] =

116 [BJTS] = uggato + 4. Hatthigāmako uggo gahapati - machasaɱ ('uggo' appears to be spelling mistake and should be 'uggato')
[ChS]= hatthigāmako uggato gahapati
[PTS] = Uggato gahapati + 5. [Ph]. Hatthigāmako Uggāto gahapati.
[Thai] = Uggato
[Kambodian] =

117 [BJTS] = sūro ambaṭṭho + 5, Sūrabandho - machasaɱ
[ChS]= sūrambaṭṭho
[PTS] = Sūro Ambaṭṭho
[Thai] = Sūro Ambaṭṭho
[Kambodian] =

118 [BJTS] = jīvako komārabhacco
[ChS]= jīvako komārabhacco
[PTS] = Jīvako Komārabhacco. + 6. [Ph]. -bhajjo
[Thai] = jīvako komārabhacco
[Kambodian] =

119 [BJTS] = nakulapitā
[ChS]= nakulapitā
[PTS] = Nakulapitā + 7. [Ph]. Kulapitā
[Thai] = nakulapitā
[Kambodian] =

120 [BJTS] = senānādhītā + 1. Seniyadhītā - machasaɱ
[ChS]= seniyadhītā + 3. senātī dhītā (Sī, Syā, Kaɱ, I)
[PTS] = Sujātā Senānidhītā + 8. [Ph]. Seniyadhīta; Tr. Senānī.
[Thai] = Senānidhītā+1.B. seniyadhītā
[Kambodian] =

121 [BJTS] = sāmāvatī
[ChS]= sāmāvatī
[PTS] = Sāmāvatī + 9. Tr. Sāmavatī
[Thai] = sāmāvatī
[Kambodian] =

122 [BJTS] = kuraragharikāti + 2. Kulagharikā - machasaɱ
[ChS]= Kuraragharikāti + 1. kulagharikāti(Ka)
[PTS] = Kura - ra - gharikā ti + 10. [Ph]. kula-gharikā; Tr. garikā.
[Thai] = kuraragharikāti+2.B. Kāḷī upāsikā kuragharikāti
[Kambodian] =

123 [BJTS] = kañci + 1. Kiñca - katthaci.
[ChS]= kañci + 2. kiñci (Ka)
[PTS] = kañci + 11. [Ph]. kiñci
[Thai] = kañci
[Kambodian] =

124 [BJTS] = vijjati + 2. Vijjatīti - machasaɱ, syā.
[ChS]= vijjatīti
[PTS] = vijjatīti
[Thai] = vijjatīti
[Kambodian] =

125 [BJTS] = vijjati + 1. Vijjatīti - machasaɱ, syā.
[ChS]= vijjatīti
[PTS] = vijjatīti
[Thai] = vijjatīti
[Kambodian] =

126 [BJTS] = saɱvattatīti + 1. Saɱvattantīti - machasaɱ, syā
[ChS]= saɱvattatīti
[PTS] = saɱvattatīti
[Thai] = saɱvattatīti
[Kambodian] =

127 [BJTS] = parihāyanti + 1. Parihāyantīti-machasaɱ, syā
[ChS]= Parihāyantīti
[PTS] = Parihāyantīti
[Thai] = Parihāyantīti
[Kambodian] =

128 [BJTS] = pavaḍḍhati + 2. Pavaḍḍhatīti-machasaɱ, syā
[ChS] = Pavaḍḍhatīti
[PTS] = Pavaḍḍhatīti
[Thai] = Pavaḍḍhatīti
[Kambodian] =

129 [BJTS] = yenevaɱ + 3. Yena - machasaɱ
[ChS]= yena + 1. yenevaɱ (Sī, Syā, Kaɱ, I)
[PTS] = yen'evaɱ
[Thai] = yenevaɱ
[Kambodian] =

130 [BJTS] = upapajjanti + 4. Upapajjantīti-machasaɱ
[ChS]= Uppajjantīti
[PTS] = Uppajjantīti
[Thai] = Upapajjantīti
[Kambodian] =

131 [BJTS] = yenevaɱ + 3. yena - machasaɱ
[ChS]= yena
[PTS] = yen'evaɱ
[Thai] = yenevaɱ
[Kambodian] =

132 [BJTS] = diṭṭhi hi + 1. Diṭṭhihissa - machasaɱ
[ChS]= diṭhi hissa + 2. diṭhi hi (Sī, Syā, Kaɱ, I)
[PTS] = diṭṭhi hi
[Thai] = diṭṭhi hi
[Kambodian] =

133 [BJTS] = paṭhiviyā
[ChS]= pathaviyā + 1. paṭhaviyā (Sī, Syaā, Kaɱ, I)
[PTS] = paṭhiviyā
[Thai] = paṭhiviyā
[Kambodian] =

[BJTS] = bījaɱ hi +2. Bījaɱ - sīmu. Bījaɱhissa - machasaɱ
[ChS]= bījaɱ hissa + 2. vījaɱ (Sī, Syā, Kaɱ, I)
[PTS] = bījaɱ+3. [Ph]. bijañhi
[Thai] = bījaɱ
[Kambodian] =

134 [BJTS] = bījaɱ hi +2. Bījaɱ - sīmu. Bījaɱhissa - machasaɱ
[ChS]= bījaɱ hissa + 2. vījaɱ (Sī, Syā, Kaɱ, I)
[PTS] = bījaɱ
[Thai] = bījaɱ
[Kambodian] =

135 [BJTS] = paṭhaviyā + 3. Paṭhavīyā - machasaɱ
[ChS]= paṭhaviyā
[PTS] = paṭhaviyā
[Thai] = paṭhaviyā
[Kambodian] =

136 [BJTS] = asecakattāyā + 4. Asecanakattāya - machasaɱ
[ChS]= Asecanakattāya
[PTS] = āsecanakattāya+4. [Ph]. see Th. 2, 59, Sutavibh. p. 271, and Mahāvastu, p. 528.
[Thai] = Asecanakattāya
[Kambodian] =

137 [BJTS] =vajjānīti + 1. Mahāsāvajjānīti - machasaɱ
[ChS]= sāvajjānīti + vajjānīti (Sī, Syā, Kaɱ)
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

138 [BJTS] =khipaɱ +2. Khippaɱ uḍḍeyya - machasaɱ
[ChS]= khippaɱ + khipaɱ (Sī, Syā, Kaɱ, ī)
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

139 [BJTS] =oḍḍeyya
[ChS]= uḍḍeya +oḍḍeya (Sī), ujjheya (Ka)
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

140 [BJTS] = samādapeti
[ChS]= samādapeti + samādāpeti (?)
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

141 [BJTS] = khāṇukaṇṭakādhānaɱ + 1. Khāṇukaṇṭhakaṭṭhānaɱ - machasaɱ. Khāṇukaṇṭhakadhānaɱ - aṭṭhakathā.
[ChS]= khāṇukaṇṭakaṭṭānaɱ + 1. khāṇkaṇḍakadhānaɱ (Sī, I)
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

142 [BJTS] = milakkhesu
[ChS]= milakkhesu + 2. milakkhūsu (Ka)
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

143 [BJTS] =dhatāmaɱ + 1. Dhatānaɱ - machasaɱ
[ChS]= dhātānaɱ + 1. dhatānaɱ(Sī, Syā, Kaɱ, I)
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

144 [BJTS] =ye atthamaññāya + 2. Ye na atthamaññāya na dhammamaññāya dhammānudhammaɱ na paṭipajjanti. Sīmu [PST] should be [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

145 [BJTS] = saɱvejanīyesu + 3. Saɱvejaniyesu - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

146 [BJTS] = samādhiɱ +4. Labhanti cittassa samādhiɱ sīmu.
[ChS]= samādhiɱ + 2. cittassa samādhiɱ (Sī)
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

147 [BJTS] = cittassa + 5. Labhanti cittassekaggataɱ - syā machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

148 [BJTS] = ekaggaɱ
[ChS]= cittasekaggataɱ + 3. cittassekaggaɱ (Sī)
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

149 [BJTS] =khāṇukaṇṭakādhānaɱ + 1. Khānukaṇaṭṭhāɱ - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

150 [BJTS] = āraññakattaɱ + 1. Āraññikattaɱ - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

151 [BJTS] = vinayadharattaɱ + 2. Vinayadharakattaɱ - syā. [[PTS]]
[ChS] =
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

152 [BJTS] = accharāsaṅghātavaggo + * Jhānavaggo - [[PTS]]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

153 [BJTS] = jhānaɱ + 3. Paṭhamajjhānaɱ - sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

154 [BJTS] = jhānaɱ + 4. Dutiyajjhānaɱ - sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

155 [BJTS] = jhānaɱ + 5. Tatiyajjhānaɱ - sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

156 [BJTS] = jhānaɱ + 6. Catutthajjhānaɱ - sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

157 [BJTS] = viriyaɱ + 1. Vīriyaɱ - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

158 [BJTS] = viriyindriyaɱ + 2. vīriyindriyaɱ - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

159 [BJTS] = viriyabalaɱ + 1. vīriyabalaɱ - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

160 [BJTS] = anabhiratasaññaɱ + 1. Anabhiratisaññaɱ - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

161 [BJTS] = viriyindriyaɱ + 2. Vīriyindriyaɱ - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

162 [BJTS] = evameva kho + 1. Evameva-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

163 [BJTS] = vijjābhāgiyā + 2. Vijjābhāgiyāti-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

164 [BJTS] = gacchanti + + 3. Gacchantīti-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

165 [BJTS] = pahīyanti + 1. Pahīyantīti-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

166 [BJTS] = saɱvattati + 2. Saɱvattantīti-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

167 [BJTS] = kāyagatāya + 3. Kāyagatāsatiyā-sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

168 [BJTS] = hoti.+ 4. Hotīti-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

169 [BJTS] = saɱvattati + 3. Saɱvattatīti-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =
170 [BJTS] = asāmantapaññatāya + 1. Asamatthapaññatāya-syā kaɱ-asamattapaññatāya, katthaci.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

171 [BJTS] =hāsupaññatāya + Hā sa paññatāya-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

172 [BJTS] = suttasahassaɱ + 1. Vīmaɱsitabbaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

2. Dukanipāto
Paṭhamo paṇṇāsako
1. Vassūpanāyikāvaggo
Vajjasuttaɱ

2. 1. 1. 1.
1. Evaɱ me sutaɱ: ekaɱ samayaɱ bhagavā sāvatthiyaɱ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi bhikkhavoti bhadanteti te bhikkhū bhagavato paccassosuɱ bhagavā etadavoca:

Dvemāni bhikkhave vajjāni. Katamāni dve: diṭṭhadhammikañca vajjaɱ, samparāyikañca vajjaɱ. Katamañca bhikkhave diṭṭhadhammikaɱ vajjaɱ: idha bhikkhave ekacco passati coraɱ āgucāriɱ rājāno gahetvā vividhā kammakāraṇā kārente, kasāhipi tāḷente, vettehipi tāḷente, addhadaṇḍakehipi tāḷente, hatthampi chindante, pādampi chindante, hatthapādampi chindante, kaṇṇampi chindante, nāsampi chindante, kaṇṇanāsampi chindante, bilaṅgathālikampi kārente, saṅkhamuṇḍikampi kārente, rāhumukhampi kārente, jotimālikampi kārente, hatthapajjotikampi kārente, erakavattikampi kārente, [page 048] cīrakavāsikampi kārente, eṇeyyakampi kārente, balisamaɱsikampi kārente, kahāpaṇakampi kārente, khārāpatacchikampi kārente, palighaparivattikampi kārente, palālapiṭṭhikampi kārente, tattenapi telena osiñcante, sunakhehipi khādāpente, jīvantampi sūle uttāsente, asināpi sīsaɱ chindante. Tassa evaɱ hoti: yathārūpānaɱ kho pāpakānaɱ kammānaɱ hetu coraɱ āgucāriɱ rājāno gahetvā vividhā kammakāraṇā kārenti, kasāhipi tāḷenti, vettehipi tāḷenti, addhadaṇḍakehipi tāḷenti, hatthampi chindanti, pādampi chandanti, hatthapādampi chindanti, kaṇṇampi chindanti, nāsampi chindanti, kaṇṇanāsampi chindanti, bilaṅgathālikampi kārenti, saṅkhamuṇḍikampi kārenti, rāhumukhampi kārenti, jotimālikampi kārenti, hatthapajjotikampi kārenti, erakavattikampi kārenti, cīrakavāsikampi kārenti, eṇeyyakampi kārenti, balisamaɱsikampi kārenti, kahāpaṇakampi kārenti, khārāpatacchikampi kārenti, palighaparivattikampi kārenti, palālapiṭṭhikampi kārenti, tattenapi telena osiñcanti, sunakhehipi khādāpenti, jīvantampi sūle uttāsenti, asināpi sīsaɱ chindanti. Ahaɱ ceva kho pana evarūpaɱ pāpaɱ kammaɱ kareyyaɱ, mampi rājāno gahetvā evarūpā vividhā kammakāraṇā kāreyyuɱ: kasāhipi tāḷeyyuɱ, vettehipi tāḷeyyuɱ addhadaṇḍakehipi tāḷeyyuɱ, hatthampi chindeyyuɱ, pādampi chindeyyuɱ, hatthāpādampi chindeyyuɱ, kaṇṇampi chindeyyuɱ, nāsampi chindeyyuɱ, kaṇṇanāsampi chindeyyuɱ, bilaṅgathālikampi kāreyyuɱ, saṅkhamuṇḍikampi kāreyyuɱ, rāhumukhampi kāreyyuɱ, jotimālikampi kāreyyuɱ, hatthapajjotikampi kāreyyuɱ, erakavattikampi kāreyyuɱ, cīrakavāsikampi kāreyyuɱ, eṇeyyakampi kāreyyuɱ, balisamaɱsikampi kāreyyuɱ, kahāpaṇakampi kāreyyuɱ, khārāpatacchikampi kāreyyuɱ, palighaparivattikampi kāreyyuɱ , palālapiṭṭhikampi kāreyyuɱ, tattenapi telena osiñceyyuɱ, sunakhehipi khādāpeyyuɱ, jīvantampi sūle uttāseyyuɱ, asināpi sīsaɱ chindeyyunti. So diṭṭhadhammikassa vajjassa bhīto na paresaɱ pābhataɱ palumpanno carati. Idaɱ vuccati bhikkhave diṭṭhadhammikaɱ vajjaɱ.

Katamañca bhikkhave samparāyikaɱ vajjaɱ: idha bhikkhave ekacco itipaṭisañcikkhati: kāyaduccaritassa kho pāpako vipāko abhisamparāyaɱ, vacīduccaritassa kho pāpako vipāko abhisamparāyaɱ, manoduccaritassa kho pāpako vipāko abhisamparāyaɱ. Ahaɱ ceva kho pana kāyena duccaritaɱ careyyaɱ, vācāya duccaritaɱ careyyaɱ, manasā duccaritaɱ careyyaɱ, kiñca taɱ, yāhaɱ na kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjeyyanti. [page 049] so samparāyikassa vajjassa bhīto kāyaduccaritaɱ pahāya kāyasucaritaɱ bhāveti, vacīduccaritaɱ pahāya vacīsucaritaɱ bhāveti, manoduccaritaɱ pahāya manosucaritaɱ bhāveti, suddhaɱ attānaɱ pariharati. Idaɱ vuccati bhikkhave samparāyikaɱ vajjaɱ. Imāni kho bhikkhave dve vajjāni. Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ: diṭṭhadhammikassa vajjassa bhāyissāma, samparāyikassa vajjassa bhāyissāma. Vajjabhīruno bhavissāma vajjabhayadassāvinoti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbaɱ. Vajjabhīruno bhikkhave vajjabhayadassāvino etaɱ pāṭikaṅkhaɱ, yaɱ parimuccissati sabbavajjehīti.

[BJT Page 098]
2. 1. 1. 2.
Padhānasuttaɱ

2. Dvemāni bhikkhave padhānāni durabhisambhavāni lokasmiɱ. Katamāni dve: yañca gihīnaɱ agāraɱ ajjhāvasataɱ cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhārānuppadānatthaɱ padhānaɱ, yañca agārasmā anagāriyaɱ pabbajitānaɱ sabbūpadhipaṭinissaggatthaɱ1 padhānaɱ. Imāni kho bhikkhave dve padhānāni durabhisambhavāni lokasmiɱ. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ padhānānaɱ yadidaɱ sabbūpadhipaṭinissaggatthaɱ padhānaɱ. Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ: sabbūpadhipaṭinissaggatthaɱ padhānaɱ padahissāmāti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

2. 1. 1. 3.
Tapanīyasuttaɱ

3. Dveme bhikkhave dhammā tapanīyā. Katame dve: idha bhikkhave ekaccassa kāyaduccaritaɱ kataɱ hoti, akataɱ hoti kāyasucaritaɱ; vacīduccaritaɱ kataɱ hoti, akataɱ hoti vacīsucaritaɱ; manoduccaritaɱ kataɱ hoti, akataɱ hoti manosucaritaɱ; so kāyaduccaritaɱ me katanti tappati, akataɱ me kāyasucaritanti tappati, vacīduccaritaɱ me katanti tappati, akataɱ me vacīsucaritanti tappati; manoduccaritaɱ me katanti tappati, akataɱ me manosucaritanti tappati. Ime kho bhikkhave dve dhammā tapanīyāti.

2. 1. 1. 4.
Atapanīyasuttaɱ

4. Dveme bhikkhave dhammā atapanīyā. [page 050] katame dve: idha bhikkhave ekaccassa kāyasucaritaɱ kataɱ hoti, akataɱ hoti kāyaduccaritaɱ; vacīsucaritaɱ kataɱ hoti, akataɱ hoti vacīduccaritaɱ; manosucaritaɱ kataɱ hoti, akataɱ hoti manoduccaritaɱ; so kāyasucaritaɱ me katanti na tappati, akataɱ me kāyaduccaritanti na tappati, vacīsucaritaɱ me katanti na tappati, akataɱ me vacīduccaritanti na tappati; manosucaritaɱ me katanti na tappati, akataɱ me manoduccaritanti na tappati. Ime kho bhikkhave dve dhammā atapanīyāti. -----------
1. Sabbūpadhipaṭinissaggatthāya- aṭṭhakathā

[BJT Page 100]
2. 1. 1. 5.
Upaññātasuttaɱ

5. Dvinnāhaɱ bhikkhave dhammānaɱ upaññāsiɱ: yā ca asantuṭṭhitā kusalesu dhammesu, yā ca appaṭivānitā padhānasmiɱ. Appaṭivāni sudāhaɱ bhikkhave padahāmi: kāmaɱ taco ca nahāru ca aṭṭhi ca avasissatu sarīre, upasussatu maɱsalohitaɱ, yaɱ taɱ purisathāmena purisaviriyena purisaparakkamena pattabbaɱ, na taɱ apāpuṇitvā viriyassa santhānaɱ1 bhavissatīti. Tassa mayhaɱ bhikkhave appamādādhigatā bodhi, appamādādhigato anuttaro yogakkhemo.

Tumhe cepi bhikkhave appaṭivānaɱ padaheyyātha: kāmaɱ taco ca nahāru ca aṭṭhi ca avasissatu sarīre, upasussatu maɱsalohitaɱ, yaɱ taɱ purisathāmena purisaviriyena purisaparakkamena pattabbaɱ, na taɱ apāpuṇitvā viriyassa santhānaɱ bhavissatīti. Tumhepi bhikkhave na cirasseva yassatthāya kulaputtā sammadeva agārasmā anagāriyaɱ pabbajanti, tadanuttaraɱ brahmacariyapariyosānaɱ diṭṭheva dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharissatha.

Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ: appaṭivānaɱ padahissāma, kāmaɱ taco ca nahāru ca aṭṭhi ca avasissatu sarīre, upasussatu maɱsalohitaɱ, yaɱ taɱ purisathāmena purisaviriyena purisaparakkamena pattabbaɱ, na taɱ apāpuṇitvā viriyassa santhānaɱ bhavissatīti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

2. 1. 1. 6.
Saññojanīya suttaɱ

6. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve. Yā ca saññojanīyesu dhammesu assādānupassitā, yā ca saññojanīyesu dhammesu nibbidānupassitā.

Saññojanīyesu bhikkhave dhammesu assādānupassī viharanto rāgaɱ nappajahati,2 [page 051] dosaɱ nappajahati, mohaɱ nappajahati. Rāgaɱ appahāya dosaɱ appahāya mohaɱ appahāya na parimuccati jātiyā jarāya maraṇena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upāyāsehi. Na parimuccati dukkhasmāti vadāmi.

Saññojanīyesu bhikkhave dhammesu nibbidānupassī viharanto rāgaɱ pajahati, dosaɱ pajahati. Mohaɱ pajahati. Rāgaɱ pahāya dosaɱ pahāya mohaɱ pahāya parimuccati jātiyā jarāya maraṇena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upāyāsehi. Parimuccati dukkhasmāti vadāmi. Ime kho bhikkhave dve dhammāti.

[BJT Page 102]
2. 1. 1. 7.
Kaṇha suttaɱ

7. Dveme bhikkhave dhammā kaṇhā. Katame dve. Ahirikañca anottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā kaṇhāti.

2. 1. 1. 8.
Sukkasuttaɱ

8. Dveme bhikkhave dhammā sukkā. Katame dve. Hiri ca ottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sukkāti.

2. 1. 1. 9.
Cariyāsuttaɱ

9. Dveme bhikkhave sukkā dhammā lokaɱ pālenti. Katame dve: hiri ca ottappañca. Ime kho bhikkhave dve sukkā dhammā lokaɱ na pāleyyuɱ, nayidha paññāyetha mātāti vā mātucchāti vā mātulānīti vā ācariyabhariyāti vā garūnaɱ dārāti vā, sambhedaɱ loko āgamissa, yathā ajeḷakā kukkuṭasūkarā sonasigālā. Yasmā ca kho bhikkhave ime dve sukkā dhammā lokaɱ pālenti, tasmā paññāyati3 mātāti vā mātucchāti vā mātulānīti vā ācariyabhariyāti vā garūnaɱ dārāti vāti.

2. 1. 1. 10.
Vassūpanāyikāsuttaɱ

10. Dvemā bhikkhave vassūpanāyikā. Katamā dve. Purimikā ca pacchimikā ca. Imā kho bhikkhave dve vassūpanāyikāti.

Vassūpanāyikāvaggo paṭhamo

Tassuddānaɱ:

[page 052]

vajjā padhānā dve tapanīyā
Upaññātena pañcamaɱ saññojanañca kaṇhañca
Sukkaɱ cariyā vassūpanāyikena vaggo4

[BJT Page 104.]
2. Adhikaraṇavaggo
2. 1. 2. 1.
(Sāvatthinidānaɱ)

Dvemāni bhikkhave balāni. Katamāni dve: paṭisaṅkhānabalañca, bhāvanābalañca. Katamañca bhikkhave paṭisaṅkhānabalaɱ. Idha bhikkhave ekacco iti paṭisañcikkhati: kāyaduccaritassa kho pāpako vipāko diṭṭhe ceva5 dhamme abhisamparāyañca, vacīduccaritassa pāpako vipāko diṭṭhe ceva dhamme abhisamparāyañca, manoduccaritassa pāpako vipāko diṭṭhe ceva6 dhamme abhisamparāyañcāti. So iti paṭisaṅkhāya kāyaduccaritaɱ pahāya kāyasucaritaɱ bhāveti. Vacīduccaritaɱ pahāya vacīsucaritaɱ bhāveti, manoduccaritaɱ pahāya manosucaritaɱ bhāveti. Suddhaɱ attānaɱ pariharati. Idaɱ vuccati bhikkhave paṭisaṅkhānabalaɱ. Katamañca bhikkhave bhāvanābalaɱ tatra bhikkhave yamidaɱ7 bhāvanābalaɱ. Sekhametaɱ8 balaɱ. Sekhaɱ hi so bhikkhave balaɱ āgamma rāgaɱ pajahati, dosaɱ pajahati, mohaɱ pajahati, rāgaɱ pahāya dosaɱ pahāya mohaɱ pahāya yaɱ akusalaɱ, taɱ na karoti.9 Yaɱ pāpaɱ. Taɱ na sevati. Idaɱ vuccati bhikkhave bhāvanābalaɱ. Imāni kho bhikkhave dve balānīti.

2. 1. 2. 2
Dvemāni bhikkhave balāni. Katamāni dve. Paṭisaṅkhānabalañca, bhāvanābalañca. Katamañca bhikkhave paṭisaṅkhānabalaɱ: idha bhikkhave ekacco iti paṭisañcikkhati: kāyaduccaritassa kho pāpako vipāko diṭṭhe ceva dhamme abhisamparāyañca, vacīduccaritassa pāpako vipāko diṭṭhe ceva dhamme abhisamparāyañca, manoduccaritassa pāpako vipāko diṭṭhe ceva dhamme abhisamparāyañcāti. So iti paṭisaṅkhāya kāyaduccaritaɱ pahāya kāyasucaritaɱ bhāveti. Vacīduccaritaɱ pahāya vacīsucaritaɱ bhāveti, manoduccaritaɱ pahāya manosucaritaɱ bhāveti. Suddhaɱ attānaɱ pariharati. Idaɱ vuccati bhikkhave paṭisaṅkhānabalaɱ. Katamañca bhikkhave bhāvanābalaɱ: idha bhikkhave [page 053] bhikkhu satisambojjhaṅgaɱ bhāveti, vivekanissitaɱ virāganissitaɱ nirodhanissitaɱ vossaggaparināmiɱ. Dhammavicayasambojjhaṅgaɱ bhāveti, vivekanissitaɱ virāganissitaɱ nirodhanissitaɱ vossaggaparināmiɱ. Viriyasambojjhaṅgaɱ bhāveti, vivekanissitaɱ virāganissitaɱ nirodhanissitaɱ vossaggaparināmiɱ. Pītisambojjhaṅgaɱ bhāveti, vivekanissitaɱ virāganissitaɱ nirodhanissitaɱ vossaggaparināmiɱ. Passaddhisambojjhaṅgaɱ bhāveti, vivekanissitaɱ virāganissitaɱ nirodhanissitaɱ vossaggaparināmiɱ. Samādhisambojjhaṅgaɱ bhāveti, vivekanissitaɱ virāganissitaɱ nirodhanissitaɱ vossaggaparināmiɱ. Upekkhāsambojjhaṅgaɱ bhāveti vivekanissitaɱ virāganissitaɱ nirodhanissitaɱ vossaggaparināmiɱ. Idaɱ vuccati bhikkhave bhāvanābalaɱ imāni kho bhikkhave dve balānīti.

[BJT Page 106.]

2. 1. 2. 3.
Dvemāni bhikkhave balāni. Katamāni dve, paṭisaṅkhānabalañca, bhāvanābalañca. Katamañca bhikkhave paṭisaṅkhānabalaɱ: idha bhikkhave ekacco iti paṭisañcikkhati: kāyaduccaritassa kho pāpako vipāko diṭṭhe ceva dhamme abhisamparāyañca, vacīduccaritassa pāpako vipāko diṭṭhe ceva dhamme abhisamparāyañca, manoduccaritassa pāpako vipāko diṭṭhe ceva dhamme abhisamparāyañcāti. So iti paṭisaṅkhāya kāyaduccaritaɱ pahāya kāyasucaritaɱ bhāveti. Vacīduccaritaɱ pahāya vacīsucaritaɱ bhāveti, manoduccaritaɱ pahāya manosucaritaɱ bhāveti. Suddhaɱ attānaɱ pariharati. Idaɱ vuccati bhikkhave paṭisaṅkhānabalaɱ. Katamañca bhikkhave bhāvanābalaɱ: idha bhikkhave bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaɱ savicāraɱ vivekajaɱ pītisukhaɱ paṭhamaɱ jhānaɱ10 upasampajja viharati. Vitakkavicārānaɱ vupasamā ajjhattaɱ sampasādanaɱ cetaso ekodibhāvaɱ avitakkaɱ avicāraɱ samādhijaɱ pītisukhaɱ dutiyaɱ jhānaɱ upasampajja viharati. Pītiyā ca virāgā upekkhako ca viharati sato ca sampajāno, sukhañca kāyena paṭisaɱvedeti, yaɱ taɱ ariyā ācikkhanti upekkhako satimā sukhavihārīti, tatiyaɱ jhānaɱ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā pubbeva somanassadomanassānaɱ atthaṅgamā adukkhaɱ asukhaɱ upekkhāsatipārisuddhiɱ catutthaɱ jhānaɱ upasampajja viharati. Idaɱ vuccati bhikkhave bhāvanābalaɱ. Imāni kho bhikkhave dve balānīti.

2. 1. 2. 4.
14. Dvemā bhikkhave tathāgatassa dhammadesanā. Katamā dve: saṅkhittena ca, vitthārena ca. Imā kho bhikkhave deva tathāgatassa dhammadesanāti.

2. 1. 2. 5.
15. Yasmiɱ bhikkhave adhikaraṇe āpanno11 ca bhikkhu codako ca bhikkhu na sādhukaɱ attanāva attānaɱ paccavekkhati12, tasmetaɱ bhikkhave adhikaraṇe pāṭikaṅkhaɱ, [page 054] dīghattāya kharattāya vāḷattāya saɱvattissati, bhikkhū ca na phāsukaɱ13 viharissantīti.14 Yasmiɱ ca kho bhikkhave adhikaraṇe āpanno ca bhikkhu codako ca bhikkhu sādhukaɱ attanāva attānaɱ paccavekkhati,15 tasmetaɱ bhikkhave adhikaraṇe pāṭikaṅkhaɱ, na dīghattāya kharattāya vāḷattāya saɱvattissati, bhikkhū ca phāsukaɱ16 viharissantīti:

[BJT Page 108.]

Kathañca bhikkhave āpanno bhikkhu sādhukaɱ attanāva attānaɱ paccavekkhati: idha bhikkhave āpanno bhikkhu iti paṭisañcikkhati, ahaɱ kho akusalaɱ āpanno kañcideva desaɱ kāyena. Taɱ maɱ17 so bhikkhu addasa akusalaɱ āpajjamānaɱ kañcideva desaɱ kāyena. No ce ahaɱ akusalaɱ āpajjeyyaɱ kañcideva desaɱ kāyena, na maɱ so bhikkhu passeyya akusalaɱ āpajjamānaɱ kañcideva desaɱ kāyena. Yasmā ca kho ahaɱ akusalaɱ āpanno kañcideva desaɱ kāyena, tasmā maɱ so bhikkhu addasa akusalaɱ āpajjamānaɱ kañcideva desaɱ kāyena. Disvā ca pana maɱ so bhikkhu akusalaɱ āpajjamānaɱ kañcideva desaɱ kāyena anattamano ahosi. Anattamano samāno anattamanavacanaɱ maɱ so bhikkhu avaca. Anattamanavacanāhaɱ tena bhikkhunā vutto samāno anattamano ahosiɱ. Anattamano samāno paresaɱ ārocesiɱ. Iti mameva tattha accayo accagamā suṅkadāyakaɱva bhaṇḍasminti. Evaɱ kho bhikkhave āpanno bhikkhu sādhukaɱ attanāva attānaɱ paccavekkhati.

Katañca bhikkhave codako bhikkhu sādhukaɱ attanāva attānaɱ paccavekkhati: idha bhikkhave codako bhikkhu iti paṭisañcikkhati, ayaɱ kho bhikkhu akusalaɱ āpanno kañcideva desaɱ kāyena. Tāhaɱ18 imaɱ bhikkhuɱ addasaɱ akusalaɱ āpajjamānaɱ kañcideva desaɱ kāyena. No ce ayaɱ bhikkhu akusalaɱ āpajjeyya kañcideva desaɱ kāyena, nāhaɱ imaɱ bhikkhuɱ passeyyaɱ akusalaɱ āpajjamānaɱ kañcideva [page 055] desaɱ kāyena. Yasmā ca kho ayaɱ bhikkhu akusalaɱ āpanno kañcideva desaɱ kāyena, tasmā ahaɱ imaɱ bhikkhuɱ addasaɱ akusalaɱ āpajjamānaɱ kañcideva desaɱ kāyena. Disvā ca panāhaɱ imaɱ bhikkhuɱ akusalaɱ āpajjamānaɱ kañcideva desaɱ kāyena anattamano ahosiɱ. Anattamano samāno anattamanavacanāhaɱ imaɱ bhikkhuɱ avacaɱ. Anattamanavacanāyaɱ bhikkhu mayā vutto samāno anattamano ahosi. Anattamano samāno paresaɱ ārocesi. Iti mameva tattha accayo accagamā suṅkadāyakaɱva19 bhaṇḍasminti. Evaɱ kho bhikkhave codako bhikkhu sādhukaɱ attanāva attānaɱ paccavekkhati.

Yasmiɱ bhikkhave adhikaraṇe āpanno ca bhikkhu codako ca bhikkhu na sādhukaɱ attanāva attānaɱ paccavekkhati, tasmetaɱ bhikkhave adhikaraṇe pāṭikaṅkhaɱ, dīghattāya kharattāya vāḷattāya saɱvattissati, bhikkhū ca na phāsukaɱ viharissantīti. Yasmiɱ kho bhikkhave adhikaraṇe āpanno ca bhikkhu codako ca bhikkhu sādhukaɱ attanāva attānaɱ paccavekkhati, tasmetaɱ bhikkhave adhikaraṇe pāṭikaṅkhaɱ, na dīghattāya kharattāya vāḷattāya saɱvattissati, bhikkhū va phāsukaɱ viharissantīti.

[BJT Page 110.]
2. 1. 2. 6.
16. Atha kho aññataro brāhmaṇo yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiɱ sammodi. Sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ vītisāretvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho so brāhmaṇo bhagavantaɱ etadavoca: ko nu kho bho gotama hetu, ko paccayo, yena midhekacce sattā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjantīti ?

(Bhagavā:)
Adhammacariyā20 visamacariyā hetu kho brāhmaṇa evamidhekacce sattā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjantīti.

(Brāhmaṇo:)
Ko pana bho gotama hetu, ko paccayā yenamidhekacce sattā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjantīti ?

(Bhagavā:)
Dhammacariyā samacariyā hetu kho brāhmaṇa [page 056] evamidhekacce sattā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjantīti.

(Brāhmaṇo:)
Abhikkantaɱ bho gotama abhikkantaɱ bho gotama, seyyathāpi bho gotama nikkujjitaɱ vā ukkujjeyya, paṭicchannaɱ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaɱ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaɱ dhāreyya, 'cakkhumanto rūpāni dakkhinti'ti,21 evameva bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Esāhaɱ bhagavantaɱ gotamaɱ saraṇaɱ gacchāmi dhammañca bhikkhusaṅghañca. Upāsakaɱ maɱ bhavaɱ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaɱ saraṇaɱ gatanti.

2. 1. 2. 7.
17. Atha kho jāṇussoṇī brāhmaṇo yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiɱ sammodi. Sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ vītisāretvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho so jāṇussoṇī brāhmaṇo bhagavantaɱ etadavoca: ko nu kho bho gotama hetu, ko paccayo, yena midhekacce sattā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjantīti ?

(Bhagavā:)
Katattā ca brāhmaṇa akatattā ca evamidhekacce sattā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjantīti.

(Brāhmaṇo:)
Ko pana bho gotama hetu, ko paccayo, yena midhekacce sattā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjantīti.

[BJT Page 112]

(Bhagavā:)
Katattā ca brāhmaṇa akatattā ca evamidhekacce sattā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjantīti.

(Brāhmaṇo:)
Na kho ahaɱ imassa bhoto gotamassa saɱkhittena bhāsitassa vitthārena atthaɱ22 avibhattassa vitthārena atthaɱ ājānāmi. Sādhu me bhavaɱ gotamo tathā dhammaɱ desetu, yathā ahaɱ imassa bhoto gotamassa saṅkhittena bhāsitassa vitthārena atthaɱ avibhattassa vitthārena atthaɱ ājāneyyanti.

Tena hi brāhmaṇa suṇāhi, sādhukaɱ manasi karohi, bhāsissāmīti. [page 057] evambhoti kho jāṇussoṇī brāhmaṇo bhagavato paccassosi: bhagavā etadavoca:

Idha brāhmaṇa ekaccassa kāyaduccaritaɱ kataɱ hoti, akataɱ hoti kāyasucaritaɱ. Vacīduccaritaɱ kataɱ hoti, akataɱ hoti vacīsucaritaɱ. Manoduccaritaɱ kataɱ hoti, akataɱ hoti manosucaritaɱ. Evaɱ kho brāhmaṇa katattā ca akatattā ca evamidhekacce sattā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjanti.

Idha pana brāhmaṇa ekaccassa kāyasucaritaɱ kataɱ hoti, akataɱ hoti kāyaduccaritaɱ. Vacīsucaritaɱ kataɱ hoti, akataɱ hoti vacīduccaritaɱ. Manosucaritaɱ kataɱ hoti, akataɱ hoti manoduccaritaɱ. Evaɱ kho brāhmaṇa katattā ca akatattā ca evamidhekacce sattā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjantīti.

(Brāhmaṇo:)
Abhikkantaɱ bho gotama abhikkantaɱ bho gotama, seyyathāpi bho gotama nikkujjitaɱ vā ukkujjeyya, paṭicchannaɱ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaɱ ācikkheyya' andhakāre vā telapajjotaɱ dhāreyya, 'cakkhumanto rūpāni dakkhinti'ti,23 evameva bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Esāhaɱ bhagavantaɱ gotamaɱ saraṇaɱ gacchāmi dhammañca bhikkhusaɱghañca. Upāsakaɱ maɱ bhavaɱ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaɱ saraṇaɱ gatanti.

2. 1. 2. 8.
18. Atha kho āyasmā ānando yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinnaɱ kho āyasmantaɱ ānandaɱ bhagavā etadavoca:

Ekaɱsenāhaɱ ānanda akaraṇīyaɱ vadāmi kāyaduccaritaɱ vacīduccaritaɱ manoduccaritanti.

[BJT Page 114]

(Ānando:)
Yamidaɱ bhante bhagavato ekaɱsena akaraṇīyaɱ akkhātaɱ kāyaduccaritaɱ vacīduccaritaɱ manoduccaritaɱ. Tasmiɱ akaraṇīye kayiramāne ko ādīnavo pāṭikaṅkhoti.

(Bhagavā:)
Yamidaɱ ānanda mayā ekaɱsena akaraṇīyaɱ akkhātaɱ kāyaduccaritaɱ vacīduccaritaɱ manoduccaritaɱ. Tasmiɱ akaraṇīye kayiramāne ayaɱ ādīnavo pāṭikaṅkho:

Attāpi attānaɱ upavadati, anuvicca viññū garahanti, pāpako kittisaddo abbhuggacchati, sammūḷho kālaɱ karoti, kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjati.

Yamidaɱ ānanda mayā ekaɱsena akaraṇīyaɱ akkhātaɱ kāyaduccaritaɱ vacīduccaritaɱ manoduccaritaɱ. Tasmiɱ akaraṇīye kayiramāne ayaɱ ādīnavo pāṭikaṅkho:

Ekaɱ senāhaɱ ānanda [page 058] karaṇīyaɱ vadāmi kāyasucaritaɱ vacīsucaritaɱ manosucaritanti.

(Ānando:)
Yamidaɱ bhante bhagavatā ekaɱsena karaṇīyaɱ akkhātaɱ kāyasucaritaɱ vacīsucaritaɱ manosucaritaɱ. Tasmiɱ karaṇīye kayiramāne ko ānisaɱso pāṭikaṅkhoti. ?

(Bhagavā:)
Yamidaɱ ānanda mayā ekaɱsena karaṇīyaɱ akkhātaɱ kāyasucaritaɱ vacīsucaritaɱ manosucaritaɱ. Tasmiɱ karaṇīye kayiramāne ayaɱ ānisaɱso pāṭikaṅkho:

Attāpi attānaɱ na upavadati, anuvicca viññū pasaɱsanti, kalyāṇo kittisaddo abbhuggacchati, asammūḷho kālaɱ karoti, kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjati.

Yamidaɱ ānanda mayā ekaɱsena karaṇīyaɱ akkhātaɱ kāyasucaritaɱ vacīsucaritaɱ manosucaritaɱ. Tasmiɱ karaṇīye kayiramāne ayaɱ ānisaɱso pāṭikaṅkhoti.

2. 1. 2. 9.
19. Akusalaɱ bhikkhave pajahatha. Sakkā bhikkhave akusalaɱ pajahituɱ. No ce taɱ24 bhikkhave sakkā abhavissa akusalaɱ pajahituɱ, nāhaɱ evaɱ vadeyyaɱ "akusalaɱ bhikkhave pajahathā"ti. Yasmā ca kho bhikkhave sakkā akusalaɱ pajahituɱ, tasmāhaɱ evaɱ vadāmi "akusalaɱ bhikkhave pajahathā"ti. Akusalaɱ ca hidaɱ bhikkhave pahīnaɱ ahitāya dukkhāya saɱvatteyya, nāhaɱ evaɱ vadeyyaɱ "akusalaɱ bhikkhave pajahathā"ti. Yasmā ca kho bhikkhave akusalaɱ pahīnaɱ hitāya sukhāya saɱvattati, tasmāhaɱ evaɱ vadāmi "akusalaɱ bhikkhave pajahathā"ti.

[BJT Page 116]
Kusalaɱ bhikkhave bhāvetha. Sakkā bhikkhave kusalaɱ bhāvetuɱ. No ce taɱ25 bhikkhave sakkā abhavissa kusalaɱ bhāvetuɱ, nāhaɱ evaɱ vadeyyaɱ "kusalaɱ bhikkhave bhāvethā"ti. Yasmā ca kho bhikkhave sakkā kusalaɱ bhāvetuɱ, tasmāhaɱ evaɱ vadāmi "kusalaɱ bhikkhave bhāvethā"ti. Kusalaɱ ca hidaɱ bhikkhave bhāvitaɱ ahitāya dukkhāya saɱvatteyya, nāhaɱ evaɱ vadeyyaɱ "kusalaɱ bhikkhave bhāvethā"ti. Yasmā ca kho bhikkhave kusalaɱ bhāvitaɱ hitāya sukhāya saɱvattati, tasmāhaɱ evaɱ vadāmi "kusalaɱ bhikkhave bhāvethā"ti.

2. 1. 2. 10.
20. Dve me bhikkhave dhammā saddhammassa sammosāya antaradhānāya saɱvantanti. Katame dve ? Dunnikkhittañca padabyañjanaɱ, attho ca dunnīto. [page 059] dunnikkhittassa bhikkhave padabyañjanassa atthopi dunnayo hoti. Ime kho bhikkhave dve dhammā saddhammassa sammosāya antaradhānāya saɱvattantīti.

Dve me bhikkhave dhammā saddhammassa ṭhitiyā asammosāya anantaradhānāya saɱvantanti. Katame dve ? Sunikkhittañca padabyañjanaɱ, attho ca sunīto. Sunikkhittassa bhikkhave padabyañjanassa atthopi sunayo hoti. Ime kho bhikkhave dve dhammā saddhammassa ṭhitiyā asammosāya anantaradhānāya saɱvattantīti.

Adhikaraṇavaggo dutiyo

3. Bālavaggo
2. 1. 3. 1.
(Sāvatthinidānaɱ:)

21. Dveme bhikkhave bālā. Katame dve ? Yo ca accayaɱ accayato na passati, yo ca accayaɱ desentassa yathādhammaɱ na patigaṇhāti.26 Ime kho bhikkhave dve bālāti.

Dveme bhikkhave paṇḍitā. Katame dve ? Yo ca accayaɱ accayato passati, yo ca accayaɱ desentassa yathādhammaɱ patigaṇhāti.27 Ime kho bhikkhave dve paṇḍitāti.

2. 1. 3. 2.
22. Dveme bhikkhave tathāgataɱ abbhācikkhanti. Katame dve ? Duṭṭho vā dosantaro, saddho vā duggahitena. Ime kho bhikkhave dve tathāgataɱ abbhācikkhantīti.

[BJT Page 118]

2. 1. 3. 3.
23. Dveme bhikkhave tathāgataɱ abbhācikkhanti. Katame dve ? Yo ca abhāsitaɱ alapitaɱ tathāgatena bhāsitaɱ lapitaɱ tathāgatenāti dīpeti, yo ca bhāsitaɱ lapitaɱ tathāgatena abhāsitaɱ alapitaɱ tathāgatenāti dīpeti. Ime kho bhikkhave dve tathāgataɱ abbhācikkhantīti.

Dveme bhikkhave tathāgataɱ nābbhācikkhanti. Katame dve ? [page 060] yo ca abhāsitaɱ alapitaɱ tathāgatena abhāsitaɱ alapitaɱ tathāgatenāti dīpeti, yo ca bhāsitaɱ lapitaɱ tathāgatena bhāsitaɱ lapitaɱ tathāgatenāti dīpeti. Ime kho bhikkhave dve tathāgataɱ nābbhācikkhantīti.

2. 1. 3. 4.
24. Dveme bhikkhave tathāgataɱ abbhācikkhanti. Katame dve ? Yo ca neyyatthaɱ suttantaɱ nītattho suttantoti dīpeti, yo ca nītatthaɱ suttantaɱ neyyattho suttantoti. Dīpeti. Ime kho bhikkhave dve tathāgataɱ abbhācikkhantīti.

2. 1. 3. 5.
Dveme bhikkhave tathāgataɱ nābbhācikkhanti. Katame dve ? Yo ca neyyatthaɱ suttantaɱ neyyattho suttantoti dīpeti, yo ca nītatthaɱ suttantaɱ nītattho suttantoti dīpeti. Ime kho bhikkhave dve tathāgataɱ nābbhācikkhantīti.

2. 1. 3. 6.
26. Paṭicchannakammantassa bhikkhave dvinnaɱ gatīnaɱ aññatarā gati pāṭikaṅkhā: nirayo vā tiracchānayoni vāti.

Appaṭicchannakammantassa bhikkhave dvinnaɱ gatīnaɱ aññatarā gati pāṭikaṅkhā: devā vā manussā vāti.

2. 1. 3. 7.
27. Micchādiṭṭhikassa bhikkhave dvinnaɱ gatīnaɱ aññatarā gati pāṭikaṅkhā: nirayo vā tiracchānayoni vāti.

[BJT Page 120]

2. 1. 3. 8.
28. Sammādiṭṭhikassa bhikkhave dvinnaɱ gatīnaɱ aññatarā gati pāṭikaṅkhā. Devā vā manussā vāti.

2. 1. 3. 9.
29. Dussīlassa bhikkhave dve paṭiggāhā: nirayo vā tiracchānayoni vāti.28
Sīlavato bhikkhave dve paṭiggāhā: devā vā manussā vāti.

2. 1. 3. 10.
30. Dvāhaɱ bhikkhave atthavase sampassamāno araññe vanapatthāni29 pantāni senāsanāni paṭisevāmi. Katame dve? Attano ca diṭṭhadhamma sukhavihāraɱ sampassamāno, [page 061] pacchimañca janataɱ anukampamāno. Ime kho ahaɱ bhikkhave dve atthavase sampassamāno araññe vanapatthāni pantāni senāsanāni paṭisevāmīti.

2. 1. 3. 11.
31. Dveme bhikkhave dhammā vijjābhāgiyā. Katame dve ? Samatho ca vipassanā ca. Samatho bhikkhave bhāvito kamatthamanubhoti ? Cittaɱ bhāvīyati. Cittaɱ bhāvitaɱ kamatthamanubhoti?30 Yo rāgo, so pahīyati. Vipassanā bhikkhave bhāvito kamatthamanubhoti? Paññā bhāvīyati. Paññā bhāvitā kamatthamanubhoti? Yā avijjā, sā pahīyati, rāgupakkiliṭṭhaɱ vā bhikkhave cittaɱ na vimuccati. Avijjupakkiliṭṭhā vā paññā na bhāvīyati. Iti kho bhikkhave rāgavirāgā cetovimutti, avijjāvirāgā paññāvimuttīti.

Bālavaggo tatiyo

4. Samacittavaggo

2. 1. 4. 1.
(Sāvatthinidānaɱ:)

32. Asappurisabhūmiñca vo bhikkhave desissāmi31 sappurisabhūmiñca. Taɱ suṇātha, sādhukaɱ manasi karotha, bhāsissāmīti. Evambhanteti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuɱ. Bhagavā etadavoca.

Katamā ca bhikkhave asappurisabhūmi ? Asappuriso bhikkhave akataññū hoti akatavedī. Asabbhihetaɱ bhikkhave upaññātaɱ yadidaɱ akataññutā akataveditā. Kevalā esā bhikkhave asappurisabhūmi yadidaɱ akataññutā akataveditā.

[BJT Page 122]

Katamā ca bhikkhave sappurisabhūmi ? Sappuriso ca kho bhikkhave kataññū hoti katavedī. Sabbhihetaɱ bhikkhave upaññātaɱ yadidaɱ kataññutā kataveditā. Kevalā esā bhikkhave sappurisabhūmi yadidaɱ kataññutā kataveditāti.

2. 1. 4. 2.
33. Dvinnāhaɱ bhikkhave na suppatikāraɱ vadāmi,32 mātucca pitucca.33 Ekena bhikkhave aɱsena mātaraɱ parihareyya. [page 062] ekena aɱsena pitaraɱ parihareyya vassasatāyuko vassasatajīvī. So ca nesaɱ ucchādanaparimaddana nahāpanasambāhanena, tepi tattheva muttakarīsaɱ cajeyyuɱ, natveva bhikkhave mātāpitunnaɱ kataɱ vā hoti, patikataɱ34 vā.

Imissā ca bhikkhave mahāpaṭhaviyā pahūtasattaratanāya35 mātāpitaro issarādhipacce rajje patiṭṭhāpeyya, natveva bhikkhave mātāpitunnaɱ kataɱ vā hoti, patikataɱ36 vā. Taɱ kissa hetu: bahukārā bhikkhave mātāpitaro puttānaɱ āpādakā posakā, imassa lokassa dassetāro.

Yo ca kho bhikkhave mātāpitaro assaddhe saddhāsampadāya samādapeti, niveseti, patiṭṭhāpeti, dussīle sīlasampadāya samādapeti. Niveseti, patiṭṭhāpeti, maccharī cāgasampadāya samādapeti, niveseti, patiṭṭhāpeti, duppaññe paññāsampadāya samādapeti, niveseti. Patiṭṭhāpeti, ettāvatā kho bhikkhave mātāpitunnaɱ katañca hoti patikatañca atikatañcāti.37

2. 1. 4. 3.
34. Atha kho aññataro brāhmaṇo yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiɱ sammodi. Sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ vītisāretvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho so brāhmaṇo bhagavantaɱ etadavoca: kiɱvādī bhavaɱ gotamo kimakkhāyīti ?

(Bhagavā:)
Kiriyavādī cāhaɱ brāhmaṇa akiriyavādī cāti.

(Brāhmaṇo:)
Yathākathaɱ pana bhavaɱ gotamo kiriyavādī ca akiriyavādī cāti ?

(Bhagavā:)
Akiriyaɱ kho ahaɱ brāhmaṇa vadāmi kāyaduccaritassa vacīduccaritassa manoduccaritassa, anekavihitānaɱ pāpakānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ akiriyaɱ vadāmi. Kiriyañca kho ahaɱ brāhmaṇa vadāmi kāyasucaritassa vacīsucaritassa manosucaritassa, anekavihitānaɱ kusalānaɱ dhammānaɱ kiriyaɱ vadāmi. Evaɱ kho ahaɱ brāhmaṇa kiriyavādī ca akiriyavādī cāti.

[BJT Page 124.]
(Brāhmaṇo:)
Abhikkantaɱ bho gotama abhikkantaɱ bho gotama, seyyathāpi bho gotama nikkujjitaɱ vā ukkujjeyya, paṭicchannaɱ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaɱ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaɱ dhāreyya, 'cakkhumanto rūpāni dakkhinti'ti,38 evameva bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Esāhaɱ bhagavantaɱ gotamaɱ saraṇaɱ gacchāmi dhammañca bhikkhusaɱghañca. Upāsakaɱ maɱ bhavaɱ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaɱ saraṇaɱ gatanti.

2. 1. 4. 4.
35. Atha anāthapiṇḍiko gahapati yena bhagavā tenupasaṅkami. [page 063]
Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho anāthapiṇḍiko gahapati bhagavantaɱ etadavoca: kati nu kho bhante loke dakkhiṇeyyā? Kattha ca dānaɱ dātabbanti ?

Dve kho gahapati loke dakkhiṇeyyā sekho ca asekho ca. Ime kho gahapati dve loke dakkhiṇeyyā. Ettha ca dānaɱ dātabbanti. , Idamavoca bhagavā. Idaɱ vatvā39 sugato athāparaɱ etadavoca satthā:

Sekho asekho ca imasmiɱ loke
Āhuṇeyyā yajamānānaɱ honti,
Te ujjubhūtā kāyena vācāya uda cetasā
Khettaɱ taɱ yajamānānaɱ ettha dinnaɱ mahapphalanti.

2. 1. 4. 5.
36. Evaɱ me sutaɱ; ekaɱ samayaɱ bhagavā sāvatthiyaɱ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Tena kho pana samayena āyasmā sāriputto sāvatthiyaɱ viharati pubbārāme migāramātupāsāde. Tatra kho āyasmā sāriputto bhikkhū āmantesi, āvuso bhikkhavoti.40 Āvusoti kho te bhikkhū āyasmato sāriputtassa paccassosuɱ. Āyasmā sāriputto etadavoca:

Ajjhattasaññojanañca āvuso puggalaɱ desissāmi bahiddhāsaññojanañca. Taɱ suṇātha sādhukaɱ manasi karotha bhāsissāmīti. Evamāvusoti kho te bhikkhū āyasmato sāriputtassa paccassosuɱ. Āyasmā sāriputto etadavoca:

Katamo cāvuso ajjhattasaññojano puggalo ? Idhāvuso bhikkhu sīlavā hoti pātimokkhasaɱvarasaɱvuto viharati ācāragocarasampanno aṇumattesu vajjesu bhayadassāvī samādāya sikkhati sikkhāpadesu. So kāyassa bhedā parammaraṇā aññataraɱ devanikāyaɱ upapajjati. So tato cuto āgāmī hoti āgantā itthattaɱ. Ayaɱ vuccatāvuso ajjhattasaññojano puggalo āgāmī āgantā itthattaɱ.

[BJT Page 126]
[page 064]

katamo cāvuso bahiddhāsaññojano puggalo ? Idhāvuso bhikkhu sīlavā hoti. Pātimokkhasaɱvarasaɱvuto viharati ācāragocarasampanno aṇumattesu vajjesu bhayadassāvī. Samādāya sikkhati sikkhāpadesu. So aññataraɱ santaɱ cetovimuttiɱ upasampajja viharati. So kāyassa bhedā parammaraṇā aññataraɱ devanikāyaɱ upapajjati so tato cuto anāgāmī hoti anāgantā itthattaɱ ayaɱ vuccatāvuso bahiddhāsaññojano puggalo anāgāmī41 anāgantā itthattaɱ.

Puna ca paraɱ āvuso bhikkhu sīlavā hoti. Pātimokkhasaɱvarasaɱvuto viharati ācāragocarasampanno aṇumattesu vajjesu bhayadassāvī. Samādāya sikkhati sikkhāpadesu. So kāmānaɱ yeva nibbidāya virāgāya nirodhāya paṭipanno hoti. So bhavānaɱ yeva nibbidāya virāgāya nirodhāya paṭipanno hoti. So taṇhakkhayāya42 paṭipanno hoti. So lobhakkhayāya paṭipanno hoti. So kāyassa bhedā parammaraṇā aññataraɱ devanikāyaɱ upapajjati. So tato cuto anāgāmī hoti anāgantā itthattaɱ. Ayaɱ vuccatāvuso bahiddhāsaññojano puggalo anāgāmī anāgantā itthattanti.

Atha kho sambahulā samacittā devatā yena bhagavā tenupasaṅkamiɱsu upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ aṭṭhaɱsu. Ekamantaɱ ṭhitā kho tā devatā bhagavantaɱ etadavocuɱ:

Eso bhante āyasmā sāriputto pubbārāme migāramātupāsāde bhikkhūnaɱ ajjhattasaññojanañca puggalaɱ deseti, bahiddhāsaññojanañca. Haṭṭhā bhante parisā sādhu bhante bhagavā yenāyasmā sāriputto tenupasaṅkamatu, anukampaɱ upādāyāti. Adhivāsesi bhagavā tuṇhībhāvena.

Atha kho bhagavā seyyathāpi nāma balavā puriso sammiñjitaɱ43 vā bāhaɱ pasāreyya pasāritaɱ vā bāhaɱ sammiñjeyya evameva jetavane antarahito pubbārāme migāramātupāsāde āyasmato sāriputtassa pamukhe pāturahosi. Nisīdi bhagavā paññatte āsane. Āyasmāpi kho sāriputto bhagavantaɱ [page 065] abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinnaɱ kho āyasmantaɱ sāriputtaɱ bhagavā etadavoca:

[BJT Page 128.]

Idha sāriputta sambahulā samacittā devatā yenāhaɱ tenupasaṅkamiɱsu. Upasaṅkamitvā maɱ abhivādetvā ekamantaɱ aṭṭhaɱsu. Ekamantaɱ ṭhitā kho sāriputta tā devatā maɱ etadavocuɱ:

Eso bhante āyasmā sāriputto pubbārāme migāramātupāsāde bhikkhūnaɱ ajjhattasaññojanañca puggalaɱ deseti, bahiddhāsaññojanañca. " Haṭṭhā bhante parisā sādhu bhante bhagavā yenāyasmā sāriputto tenupasaṅkamatu, anukampaɱ upādāyā"ti. Tā kho pana sāriputta devatā dasapi hutvā vīsampi44 hutvā tiɱsampi hutvā cattārīsampi hutvā paññāsampi hutvā saṭṭhimpi hutvā āraggakoṭinittuddanamattepi45 tiṭṭhanti, na ca aññamaññaɱ vyābādhentīti.

Siyā kho46 pana te sāriputta evamassa. Tattha nūna tāsaɱ devatānaɱ tathā cittaɱ bhāvitaɱ yena tā devatā dasapi hutvā vīsampi47 hutvā tiɱsampi hutvā cattārīsampi hutvā paññāsampi hutvā saṭṭhimpi hutvā āraggakoṭinittuddanamattepi48 tiṭṭhantī na ca aññamaññaɱ vyābādhenti.

Na kho panetaɱ sāriputta evaɱ daṭṭhabbaɱ, idheva sāriputta tāsaɱ devatānaɱ tathā cittaɱ bhāvitaɱ yena tā devatā dasapi vīsampi49 hutvā tiɱsampi hutvā cattārīsampi hutvā paññāsampi hutvā saṭṭhimpi hutvā āraggakoṭinittuddana50 mattepi tiṭṭhanti na ca aññamaññaɱ vyābādhentīti.

Tasmātiha sāriputta evaɱ sikkhitabbaɱ: santindriyā bhavissāma santamānasāti. Evaɱ hi vo sāriputta sikkhitabbaɱ. Santindriyānaɱ hi vo sāriputta santamānasānaɱ santaɱ yeva kāyakammaɱ bhavissati santaɱ vacīkammaɱ santaɱ manokammaɱ, santaɱyeva upahāraɱ upaharissāma sabrahmacārīsūti. Evaɱ hi vo sāriputta sikkhitabbaɱ.

Anassuɱ kho sāriputta aññatitthiyā paribbājakā ye imaɱ dhammapariyāyaɱ na assosunti.

2. 1. 4. 6.
37. Ekaɱ samayaɱ51 āyasmā mahākaccāno varaṇāyaɱ viharati kaddamadahatīre. [page 066] atha kho ārāmadaṇḍo brāhmaṇo yenāyasmā mahākaccāno tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā āyasmatā mahākaccānena saddhiɱ sammodi, sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ52 vītisāretvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho ārāmadaṇḍo brāhmaṇo āyasmantaɱ mahākaccānaɱ etadavoca:

Ko nu kho bho kaccāna, hetu ko paccayo yena khattiyāpi khattiyehi vivadanti, brāhmaṇāpi brāhmaṇehi vivadanti, gahapatikāpi gahapatikehi vivadantīti ?

[BJT Page 130.]

(Mahākaccāno:)
Kāmarāgavinivesavinibandha53 paligedhapariyuṭṭhānajjhosānahetu kho brāhmaṇa, khattiyāpi khattiyehi vivadanti, brāhmaṇāpi brāhmaṇehi vivadanti, gahapatikāpi gahapatikehi vivadantīti.

(Ārāmadaṇḍo:)
Ko pana bho kaccāna, hetu ko paccayo yena samaṇāpi samaṇehi vivadantīti ?

(Mahākaccāno:)
Diṭṭhirāgavinivesavinibandha54 paligedhapariyuṭṭhānajjhosānahetu kho brāhmaṇa, samaṇāpi samaṇehi vivadantīti.

(Ārāmadaṇḍo:)
Atthi pana bho kaccāna, koci lokasmiɱ yo imaɱ ceva kāmarāgavinivesavinibandhapaligedhapariyuṭṭānajjhosānaɱ samatikkanto, imaɱ ca diṭṭhirāgavinivesa552vinibandhapaligedhapariyuṭṭhānajjhosānaɱ samatikkantoti ?

(Mahākaccāno:)
Atthi brāhmaṇa lokasmiɱ yo imañceva kāmarāgavinivesavinibandhapaligedhapariyuṭṭhānajjhosānaɱ samatikkanto. Imañcadiṭṭhirāgavinivesa56vinibandhapaligedha pariyuṭṭhānajjhosānaɱ samatikkantoti.

(Ārāmadaṇḍo:)
Ko pana so bho kaccāna lokasmiɱ yo imañceva kāmarāgavinivesavinibandha paligedhapariyuṭṭhānajjhosānaɱ samatikkanto, imañca diṭṭhirāgavinivesavinibandhapaligedha pariyuṭṭhānajjhosānaɱ samatikkantoti ?

(Mahākaccāno:)
Atthi brāhmaṇa, puratthimesu janapadesu sāvatthi nāma nagaraɱ. Tattha so bhagavā etarahi viharati arahaɱ sammāsambuddho. So hi brāhmaṇa, bhagavā imañceva kāmarāgavinivesavinibandhapaligedhapariyuṭṭhānajjhosānaɱ [page 067] samatikkanto, imañca diṭṭhirāgavinivesavinibandhapaligedhapariyuṭṭhānajjhosānaɱ samatikkantoti.

Evaɱ vutte ārāmadaṇḍo brāhmaṇo uṭṭhāyāsanā ekaɱsaɱ uttarāsaṅgaɱ karitvā dakkhiṇaɱ jāṇumaṇḍalaɱ puthuviyaɱ57 nihantvā yena bhagavā tenañjaliɱ paṇāmetvā tikkhattuɱ udānaɱ udānesi: namo tassa bhagavato arahato sammā sambuddhassa, namo tassa bhagavato arahato sammā sambuddhassa, namo tassa bhagavato arahato sammā sambuddhassa, yo hi so bhagavā imañceva kāmarāga58 vinivesa vinibandhapaligedha pariyuṭṭhānajjhosānaɱ samatikkanto, imañca diṭṭhirāga59 vinivesavinibandhapaligedhapariyuṭṭhānajjhosānaɱ samatikkantoti.

[BJT Page 132.]

Abhikkantaɱ bho kaccāna abhikkantaɱ bho kaccāna seyyathāpi bho kaccāna nikkujjitaɱ vā ukkujjeyya, paṭicchannaɱ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaɱ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaɱ dhāreyya cakkhumanto rūpāni dakkhintīti,60 evamevaɱ bhotā kaccānena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Esāhaɱ bho kaccāna taɱ bhagavantaɱ gotamaɱ saraṇaɱ gacchāmi dhammañca bhikkhusaṅghañca. Upāsakaɱ maɱ bhavaɱ kaccāno dhāretu ajjatagge pāṇupetaɱ saraṇaɱ gatanti.

2. 1. 4. 7.
38. Ekaɱ samayaɱ āyasmā mahākaccāno madhurāyaɱ viharati gundāvane. Atha kho kaṇḍarāyaṇo61 brāhmaṇo yenāyasmā mahākaccāno tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā āyasmatā mahākaccānena saddhiɱ sammodi, sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ vītisāretvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho kaṇḍarāyaṇo62 brāhmaṇo āyasmantaɱ mahākaccānaɱ etadavoca:

Sutaɱ metaɱ bho kaccāna, na samaṇo kaccāno brāhmaṇe jiṇṇe vuddhe mahallake addhagate vayo anuppatte abhivādeti vā paccuṭṭheti vā āsanena vā nimantetīti, tayidaɱ bho kaccāna, tatheva, nahi bhavaɱ kaccāno brāhmaṇe jiṇṇe vuddhe mahallake addhagate vayo anuppatte abhivādeti vā paccuṭṭheti vā āsanena vā nimanteti. Tayidaɱ bho kaccāna na sampannamevāti.

Atthi brāhmaṇa, tena bhagavatā jānatā passatā arahatā [page 068] sammāsambuddhena vuddhabhūmī ca akkhātā, daharabhūmī ca. Vuddho cepi brāhmaṇa hoti āsītiko vā nāvutiko vā vassasatiko vā jātiyā, so ca kāme paribhuñjati, kāmamajjhāvasati, kāmapariḷāhena pariḍayhati, kāmavitakkehi khajjati, kāmapariyesanāya ussukko. Atha kho so bālo63 tveva saṅkhaɱ gacchati. Daharo cepi brāhmaṇa, hoti yuvā susukālakeso bhadrena yobbanena samannāgato paṭhamena vayasā. So ca na kāme paribhuñjati, na kāmamajjhāvasati, na kāmapariḷāhena pariḍayhati, na kāmavitakkehi khajjati, na kāmapariyesanāya ussukko. Atha kho so paṇḍito therotveva saṅkhaɱ gacchatīti. Evaɱ vutte kaṇḍarāyaṇo brāhmaṇo uṭṭhāyāsanā ekaɱsaɱ uttarāsaṅgaɱ karitvā daharānaɱ sudaɱ bhikkhūnaɱ pāde sirasā vandati: vuddhā bhavanto vuddhabhūmiyaɱ ṭhitā, daharā mayaɱ daharabhūmiyaɱ ṭhitāti.

Abhikkantaɱ bho kaccāna abhikkantaɱ bho kaccāna, seyyathāpi bho kaccāna nikkujjitaɱ vā ukkujjeyya, paṭicchannaɱ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaɱ ācikkheyya' andhakāre vā telapajjotaɱ dhāreyya, 'cakkhumanto rūpāni dakkhinti' ti, evameva bhotā kaccānena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Esāhaɱ bho kaccāna taɱ bhagavantaɱ gotamaɱ saraṇaɱ gacchāmi dhammañca bhikkhusaɱghañca. Upāsakaɱ maɱ bhavaɱ kaccāno dhāretu ajjatagge pāṇupetaɱ saraṇaɱ gatanti.

[BJT Page 134.]

2. 1. 4. 8.
(Sāvatthinidānaɱ:)

39. Yasmiɱ bhikkhave samaye corā balavanto honti, rājāno tasmiɱ samaye dubbalā honti. Tasmiɱ bhikkhave samaye rañño na phāsu hoti atiyātuɱ vā nīyātuɱ vā paccantime vā janapade anusaññātuɱ. Brāhmaṇagahapatikānampi tasmiɱ samaye na phāsu hoti atiyātuɱ vā nīyātuɱ vā bāhirāni vā kammantāni paṭivekkhituɱ. Evameva kho bhikkhave yasmiɱ samaye pāpabhikkhū balavanto honti, pesalā bhikkhū tasmiɱ samaye dubbalā honti. Tasmiɱ bhikkhave samaye pesalā bhikkhū tuṇhībhūtā tuṇhībhūtā saṅghamajjhe saɱkasāyantī64 paccantime vā janapade bhajanti. Tayidaɱ bhikkhave hoti bahujanāhitāya bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ.

[page 069] yasmiɱ bhikkhave samaye rājāno balavanto honti, corā tasmiɱ samaye dubbalā honti. Tasmiɱ bhikkhave samaye rañño phāsu hoti atiyātuɱ vā nīyātuɱ vā paccantime vā janapade anusaññātuɱ. Brāhmaṇagahapatikānampi tasmiɱ samaye phāsu hoti atiyātuɱ vā nīyātuɱ vā bāhirāni vā kammantāni paṭivekkhituɱ. Evameva kho bhikkhave yasmiɱ samaye pesalā bhikkhū balavanto honti, pāpabhikkhū tasmiɱ samaye dubbalā honti. Tasmiɱ bhikkhave samaye pāpabhikkhū tuṇhībhūtā tuṇhībhūtā saṅghamajjhe saɱkasāyanti, yena vā pana tena papatanti.65 Tayidaɱ bhikkhave hoti bahujanahitāya bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānanti.

2. 1. 4. 9.
40. Dvinnāhaɱ bhikkhave micchāpaṭipattiɱ na vaṇṇemi, gihissa vā pabbajitassa vā. Gihī vā bhikkhave pabbajito vā micchāpaṭipanno micchāpaṭipattādhikaraṇahetu nārādhako hoti ñāyaɱ dhammaɱ kusalaɱ.

Dvinnāhaɱ bhikkhave sammāpaṭipattiɱ vaṇṇemi, gihissa vā pabbajitassa vā. Gihī vā bhikkhave pabbajito vā sammāpaṭipanno sammāpaṭipattādhikaraṇahetu ārādhako hoti ñāyaɱ dhammaɱ kusalanti.

2. 1. 4. 10.
41. Ye te bhikkhave bhikkhū duggahitehi suttantehi byañjanapatirūpakehi atthañca dhammañca paṭibāhanti, te bhikkhave bhikkhū bahujanāhitāya paṭipannā bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū apuññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ antaradhāpenti.

[BJT Page 136.]

Ye te bhikkhave bhikkhū suggahitehi suttantehi byañjanapatirūpakehi atthañca dhammañca anulomenti, te bhikkhave bhikkhū bahujanahitāya paṭipannā bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Bahuñca te bhikkhave bhikkhū puññaɱ pasavanti. Tevimaɱ saddhammaɱ ṭhapentīti.

Samacittavaggo catuttho

[page 070]

5. Parisavaggo
2. 1. 5. 1.
(Sāvatthinidānaɱ:)

42. Dvemā bhikkhave parisā. Katamā dve: uttānā ca parisā gambhīrā ca parisā.

Katamā ca bhikkhave uttānā parisā: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ bhikkhū uddhatā honti unnalā capalā mukharā vikiṇṇavācā muṭṭhassatī asampajānā asamāhitā vibbhantacittā pākatindriyā. Ayaɱ vuccati bhikkhave uttānā parisā.

Katamā ca bhikkhave gambhīrā parisā: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ bhikkhū anuddhatā honti anunnalā acapalā amukharā avikiṇṇavācā upaṭṭhitasatī sampajānā samāhitā ekagga cittā saɱvutindriyā. Ayaɱ vuccati bhikkhave gambhīrā parisā. Imā kho bhikkhave dve parisā: etadaggaɱ bhikkhave imāsaɱ dvinnaɱ parisānaɱ yadidaɱ gambhīrā parisāti.

2. 1. 5. 2.
43. Dvemā bhikkhave parisā. Katamā dve: vaggā ca parisā, samaggā ca parisā.

Katamā ca bhikkhave vaggā parisā: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ bhikkhū bhaṇḍanajātā kalahajātā vivādāpannā aññamaññaɱ mukhasattīhi vitudantā viharanti. Ayaɱ vuccati bhikkhave vaggā parisā.

Katamā ca bhikkhave samaggā parisā: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ bhikkhū samaggā sammodamānā avivadamānā khīrodakībhūtā aññamaññaɱ piyacakkhūhi sampassantā viharanti. Ayaɱ vuccati bhikkhave samaggā parisā. Imā kho bhikkhave dve parisā: etadaggaɱ bhikkhave imāsaɱ dvinnaɱ parisānaɱ yadidaɱ samaggā parisāti.

[BJT Page 138.]

2. 1. 5. 3.
44. Dvemā bhikkhave parisā. Katamā dve: anaggavatī ca parisā, aggavatī ca parisā.
[page 071] katamā ca bhikkhave anaggavatī parisā: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ therā bhikkhū bāhulikā66 honti sāthalikā okkamane pubbaṅgamā paviveke nikkhittadhurā, na viriyaɱ ārabhanti appattassa pattiyā anadhigatassa adhigamāya asacchikatassa sacchikiriyāya, tesaɱ pacchimā janatā diṭṭhānugatiɱ āpajjati. Sāpi hoti bāhulikā67 sāthalikā okkamane pubbaṅgamā paviveke nikkhittadhurā, na viriyaɱ ārabhati appattassa pattiyā anadhigatassa adhigamāya asacchikatassa sacchikiriyāya. Ayaɱ vuccati bhikkhave anaggavatī parisā.

Katamā ca bhikkhave aggavatī parisā: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ therā bhikkhū na bāhulikā honti na sāthalikā, okkamane nikkhittadhurā paviveke pubbaṅgamā viriyaɱ ārabhanti, appattassa pattiyā anadhigatassa adhigamāya asacchikatassa sacchikiriyāya. Tesaɱ pacchimā janatā diṭṭhānugatiɱ āpajjati. Sā pi hoti na bāhulikā na sāthalikā, okkamane nikkhittadhurā paviveke pubbaṅgamā, viriyaɱ ārabhati appattassa pattiyā anadhigatassa adhigamāya asacchikatassa sacchikiriyāya. Ayaɱ vuccati bhikkhave aggavatī parisā. Imā kho bhikkhave dve parisā. Etadaggaɱ bhikkhave imāsaɱ dvinnaɱ parisānaɱ yadidaɱ aggavatī parisāti.

2. 1. 5. 4.
45. Dvemā bhikkhave parisā katamā dve: anariyā ca parisā, ariyā ca parisā.

Katamā ca bhikkhave anariyā parisā: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ bhikkhū idaɱ dukkhanti yathābhūtaɱ nappajānanti, ayaɱ dukkhasamudayoti yathābhūtaɱ nappajānanti, ayaɱ dukkhanirodhoti yathābhūtaɱ nappajānanti, ayaɱ dukkhanirodhagāminī paṭipadāti yathābhūtaɱ nappajānanti, ayaɱ vuccati bhikkhave anariyā parisā.

[BJT Page 140.]

Katamā ca bhikkhave ariyā parisā: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ bhikkhū idaɱ dukkhanti yathābhūtaɱ pajānanti, ayaɱ dukkhasamudayoti yathābhūtaɱ [page 072] pajānanti, ayaɱ dukkhanirodhoti yathābhūtaɱ pajānanti, ayaɱ dukkhanirodhagāminī paṭipadāti yathābhūtaɱ pajānanti. Ayaɱ vuccati bhikkhave ariyā parisā. Imā kho bhikkhave dve parisā. Etadaggaɱ bhikkhave imāsaɱ dvinnaɱ parisānaɱ yadidaɱ ariyā parisāti.

2. 1. 5. 5.
46. Dvemā bhikkhave parisā. Katamā dve: parisakasaṭo68 ca parisamaṇḍo ca.

Katamo ca bhikkhave parisakasaṭo: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ bhikkhū chandāgatiɱ gacchanti. Dosāgatiɱ gacchanti, mohāgatiɱ gacchanti, bhayāgatiɱ gacchanti, ayaɱ vuccati bhikkhave parisakasaṭo.

Katamo ca bhikkhave parisamaṇḍo: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ bhikkhū na chandāgatiɱ gacchanti, na dosāgatiɱ gacchanti, na mohāgatiɱ gacchanti, na bhayāgatiɱ gacchanti, ayaɱ vuccati bhikkhave parisamaṇḍo. Imā kho bhikkhave dve parisā: etadaggaɱ bhikkhave imāsaɱ dvinnaɱ parisānaɱ yadidaɱ parisamaṇḍoti.

2. 1. 5. 6.
47. Dvemā bhikkhave parisā. Katamā dve: okkācitavinītā69 parisā no paṭipucchāvinītā, paṭipucchāvinītā parisā no okkācitavinītā.

Katamā ca bhikkhave okkācitavinītā parisā no paṭipucchāvinītā: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ bhikkhū ye te suttantā tathāgatabhāsitā gambhīrā gambhīratthā lokuttarā suññatā70 paṭisaññuttā. Tesu bhaññamānesu na sussūsanti na sotaɱ odahanti, na aññācittaɱ upaṭṭhapenti, na ca te dhamme uggahetabbaɱ pariyāpuṇitabbaɱ maññanti. Ye pana te suttantā kavikatā71 kāveyyā cittakkharā cittabyañjanā bāhirakā sāvakabhāsitā. Tesu bhaññamānesu sussūsanti, sotaɱ odahanti, aññācittaɱ upaṭṭhapenti, te ca dhamme uggahetabbaɱ pariyāpuṇitabbaɱ maññanti. Te taɱ dhammaɱ pariyāpuṇitvā na ceva aññamaññaɱ paṭipucchanti, paṭivicaranti72 [page 073] idaɱ kathaɱ imassa kvatthoti ?. Te avivaṭañceva na vivaranti, anuttānīkatañca no uttānī karonti. Anekavihitesu ca kaṅkhāṭhānīyesu dhammesu kaṅkhaɱ na paṭivinodenti.73 Ayaɱ vuccati bhikkhave okkācitavinītā parisā no paṭipucchāvinītā.

[BJT Page 142]

Katamā ca bhikkhave paṭipucchāvinītā parisā no okkācitavinītā: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ bhikkhū ye te suttantā, kavikatā kāveyyā cittakkharā cittabyañjanā bāhirakā sāvakabhāsitā, tesu bhaññamānesu na sussūsanti, na sotaɱ odahanti. Na aññā cittaɱ upaṭṭhapenti, na ca te dhamme uggahetabbaɱ pariyāpuṇitabbaɱ maññanti. Ye pana te suttantā tathāgatabhāsitā gambhīrā gambhīratthā lokuttarā suññatāpaṭisaññuttā, tesu bhaññamānesu sussūsanti, sotaɱ odahanti, aññā cittaɱ upaṭṭhapenti, te ca dhamme uggahetabbaɱ pariyāpuṇitabbaɱ maññanti. Te taɱ dhammaɱ pariyāpuṇitvā aññamaññaɱ paṭipucchanti, paṭivicaranti, idaɱ kathaɱ? Imassa kvatthoti74, te avivaṭañceva vivaranti ? Anuttānīkatañca uttānīkaronti, anekavihitesu ca kaṅkhāṭhānīyesu dhammesu kaṅkhaɱ paṭivinodenti. Ayaɱ vuccati bhikkhave paṭipucchāvinītā parisā no okkācitavinītā, imā kho bhikkhave dve parisā etadaggaɱ bhikkhave imāsaɱ dvinnaɱ parisānaɱ yadidaɱ paṭipucchāvinītā parisā no okkācitavinītāti.

2. 1. 5. 7.
48. Dvemā bhikkhave parisā. Katamā dve: āmisagaru parisā no saddhammagaru, saddhammagaru parisā no āmisagaru.

Katamā ca bhikkhave āmisagaru parisā no saddhammagaru: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ bhikkhū gihīnaɱ odātavasanānaɱ sammukhā aññamaññassa vaṇṇaɱ bhāsanti, asuko bhikkhu ubhatobhāgavimutto, asuko paññāvimutto, [page 074] asuko kāyasakkhi, asuko diṭṭhappatto, asuko saddhāvimutto, asuko dhammānusārī, asuko saddhānusārī asuko sīlavā kalyāṇadhammo, asuko dussīlo pāpadhammoti. Te tena lābhaɱ labhanti. Te taɱ lābhaɱ labhitvā gathitā mucchitā ajjhopannā anādīnavadassāvino anissaraṇapaññā paribhuñjanti. Ayaɱ vuccati bhikkhave āmisagaru parisā no saddhammagaru.

[BJT Page 144.]

Katamā ca bhikkhave saddhammagaru parisā no āmisagaru: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ bhikkhū gihīnaɱ odātavasanānaɱ sammukhā75 na aññamaññassa vaṇṇaɱ bhāsanti, asuko bhikkhu ubhatobhāgavimutto, asuko paññāvimutto, asuko kāyasakkhi, asuko diṭṭhappatto, asuko saddhāvimutto, asuko dhammānusārī, asuko saddhānusārī, asuko sīlavā kalyāṇadhammo, asuko dussīlo pāpadhammoti. Te tena lābhaɱ labhanti. Taɱ lābhampi labhitvā agathitā amucchitā anajjhopannā ādīnavadassāvino nissaraṇapaññā paribhuñjanti. Ayaɱ vuccati bhikkhave saddhammagaru parisā no āmisagaru. Imā kho bhikkhave dve parisā. Etadaggaɱ bhikkhave imāsaɱ dvinnaɱ parisānaɱ yadidaɱ saddhammagaru parisā no āmisagarūti.

2. 1. 5. 8.
29. Dvemā bhikkhave parisā katamā dve: visamā ca parisā, samā ca parisā.

Katamā ca bhikkhave visamā parisā: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ adhammakammāni pavattanti, dhammakammāni nappavattanti. Avinayakammāni pavattanti, vinayakammāni nappavattanti. Adhammakammāni dippanti, dhammakammāni na dippanti. Avinayakammāni dippanti, vinayakammāni na dippanti. Ayaɱ vuccati bhikkhave visamā parisā.76 Visamattā bhikkhave parisāya adhammakammāni pavattanti, dhammakammāni nappavattanti. [page 075] avinayakammāni pavattanti, vinayakammāni nappavattanti. Adhammakammāni dippanti, dhammakammāni na dippanti. Avinayakammāni dippanti, vinayakammāni na dippanti.

Katamā ca bhikkhave samā parisā: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ dhammakammāni pavattanti, adhammakammāni nappavattanti. Vinayakammāni pavattanti, avinayakammāni nappavattanti. Dhammakammāni dippanti, adhammakammāni na dippanti. Vinayakammāni dippanti, avinayakammāni na dippanti ayaɱ vuccati bhikkhave samā parisā77. Samattā bhikkhave parisāya dhammakammāni pavattanti, adhammakammāni nappavattanti. Vinayakammāni pavattanti, avinayakammāni nappavattanti. Dhammakammāni dippanti, adhammakammāni na dippanti. Vinayakammāni dippanti, avinayakammāni na dippanti. Imā kho bhikkhave dve parisā. Etadaggaɱ bhikkhave imāsaɱ dvinnaɱ parisānaɱ yadidaɱ samā parisāti.

2. 1. 5. 9.
50. Dvemā bhikkhave parisā. Katamā dve, adhammikā ca parisā, dhammikā ca parisā.

Katamā ca bhikkhave adhammikā parisā. Idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ adhammakammāni pavattanti. Dhammakammāni nappavattanti, avinayakammāni pavattanti, vinayakammāni nappavattanti, adhammakammāni dippanti, dhammakammāni na dippanti, avinayakammāni dippanti, vinayakammāni na dippanti. Ayaɱ vuccati bhikkhave adhammikā parisā. Adhammikattā bhikkhave parisāya adhammakammāni pavattanti, dhammakammāni nappavattanti. Avinayakammāni pavattanti, vinayakammāni nappavattanti. Adhammakammāni dippanti, dhammakammāni na dippanti. Avinayakammāni dippanti, vinayakammāni na dippanti.

Katamā ca bhikkhave dhammikā ca parisā. Idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ dhammakammāni pavattanti, adhammakammāni nappavattanti. Vinayakammāni pavattanti, avinayakammāni nappavattanti. Dhammakammāni dippanti, adhammakammāni na dippanti. Vinayakammāni dippanti, avinayakammāni na dippanti. Ayaɱ vuccati bhikkhave dhammikā parisā. Dhammikattā bhikkhave parisāya dhammakammāni pavattanti, adhammakammāni nappavattanti. Vinayakammāni pavattanti, avinayakammāni nappavattanti. Dhammakammāni dippanti, adhammakammāni na dippanti. Vinayakammāni dippanti, avinayakammāni na dippanti. Imā kho bhikkhave dve parisā. Etadaggaɱ bhikkhave imāsaɱ dvinnaɱ parisānaɱ yadidaɱ dhammikā parisāti.

[BJT Page 146.]

2. 1. 5. 10.
51. Dvemā bhikkhave parisā. Katamā dve: adhammavādinī ca parisā, dhammavādinī ca parisā.

Katamā ca bhikkhave adhammavādinī parisā: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ bhikkhū adhikaraṇaɱ ādiyanti dhammikaɱ vā adhammikaɱ vā. Te taɱ adhikaraṇaɱ ādiyitvā na ceva aññamaññaɱ saññāpentī, na ca saññattiɱ upagacchanti, na ca nijjhāpenti, na ca nijjhattiɱ upagacchanti. Te asaññattibalā anijjhattibalā appaṭinissaggamantino [page 076] tameva adhikaraṇaɱ thāmasā parāmassa78 abhinivissa voharanti, idameva saccaɱ moghamaññanti. Ayaɱ vuccati bhikkhave adhammavādinī parisā.

Katamā ca bhikkhave dhammavādinī parisā: idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ bhikkhū adhikaraṇaɱ ādiyanti, dhammikaɱ vā adhammikaɱ vā. Te taɱ adhikaraṇaɱ ādiyitvā aññamaññaɱ saññāpenti ceva saññattiñca upagacchanti, nijjhāpenti ceva nijjhattiñca upagacchanti. Te saññattibalā nijjhattibalā paṭinissaggamantino na tameva adhikaraṇaɱ thāmasā parāmassa79 abhinivissa voharanti, idameva saccaɱ moghamaññanti. Ayaɱ vuccati bhikkhave dhammavādinī parisā. Imā kho bhikkhave dve parisā. Etadaggaɱ bhikkhave imāsaɱ dvinnaɱ parisānaɱ yadidaɱ dhammavādinī parisāti.

Parisavaggo pañcamo.

Tatruddānaɱ:
Uttānā vaggā aggavatī ariyā kasaṭo ca pañcamo,
Okkācitāmisañceva visamā adhammā dhammiyena cāti.

Paṭhamo paṇṇāsako samatto.

------------
Dutiyo paṇṇāsako
6. Puggalavaggo

2. 2. 6. 1.
(Sāvatthinidānaɱ:)

1. Dveme bhikkhave puggalā loke uppajjamānā uppajjanti bahujanahitāya bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ.

[page 077] katame dve: tathāgato ca arahaɱ sammāsambuddho, rājā ca cakkavattī. Ime kho bhikkhave dve puggalā loke uppajjamānā uppajjanti bahujanahitāya bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānanti.

[BJT Page 148.]

2. Dveme bhikkhave puggalā loke uppajjamānā uppajjanti acchariyamanussā katame dve: tathāgato ca arahaɱ sammāsambuddho rājā ca cakkavattī. Ime kho bhikkhave dve puggalā loke uppajjamānā uppajjanti acchariyamanussāti.

2. 2. 6. 3.
3. Dvinnaɱ bhikkhave puggalānaɱ kālakiriyā bahuno janassa ānutappā80 hoti. Katamesaɱ dvinnaɱ: tathāgatassa812 arahato sammāsambuddhassa, rañño cakkavattissa. Imesaɱ kho bhikkhave dvinnaɱ puggalānaɱ kālakiriyā bahuno janassa ānutappā hoti.82

2. 2. 6. 4.
4. Dveme bhikkhave thūpārahā. Katame dve: tathāgato ca arahaɱ sammāsambuddho, rājā ca cakkavattī. Ime kho bhikkhave dve thūpārahāti.

2. 2. 6. 5.
5. Dveme bhikkhave buddhā. Katame dve: tathāgato ca arahaɱ sammā sambuddho paccekabuddho ca. Ime kho bhikkhave dve buddhāti.

2. 2. 6. 6.
6. Dveme bhikkhave asaniyā phalantiyā na santasanti. Katame dve: bhikkhu ca khīṇāsavo, hatthājānīyo ca. Ime kho bhikkhave dve asaniyā phalantiyā na santasantīti.

2. 2. 6. 7.
7. Dveme bhikkhave asaniyā phalantiyā na santasanti. Katame dve: bhikkhu ca khīṇāsavo, assājāniyo ca. Ime kho bhikkhave dve asaniyā phalantiyā na santasantīti.

2. 2. 6. 8.
8. Dveme bhikkhave asaniyā phalantiyā na santasanti. Katame dve: bhikkhu ca khīṇāsavo, sīho ca migarājā. Ime kho bhikkhave dve asaniyā phalantiyā na santasantīti.

[BJT Page 150.]

2. 2. 6. 9.
9. Dveme bhikkhave atthavase sampassamānā kimpurisā mānusiɱ vācaɱ na bhāsanti. Katame dve: mā ca musā bhaṇimhā83, mā ca paraɱ abhūtena abbhācikkhamhāti. Ime kho bhikkhave dve atthavase sampassamānā kimpurisā mānusiɱ vācaɱ na bhāsantīti.
[page 078]
2. 2. 6. 10.
10. Dvinnaɱ bhikkhave84 dhammānaɱ atitto appaṭivāno mātugāmo kālaɱ karoti. Katamesaɱ dvinnaɱ: methunadhammasamāpattiyā85 ca, vijāyanassa ca. Imesaɱ kho bhikkhave dvinnaɱ dhammānaɱ atitto appaṭivāno mātugāmo kālaɱ karotīti.

2. 2. 6. 11.
11. Asantasannivāsaɱ ca vo bhikkhave desissāmi86 santasannivāsañca. Taɱ suṇātha, sādhukaɱ manasi karotha, bhāsissāmīti. Evaɱ bhanteti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuɱ. Bhagavā etadavoca.

Kathañca bhikkhave asantasannivāso hoti: kathañca asanto sannivasanti:

Idha bhikkhave therassa bhikkhuno evaɱ hoti: theropi maɱ na vadeyya, majjhimopi maɱ na vadeyya, navopi maɱ na vadeyya, therampahaɱ87 na vadeyyaɱ. Majjhimampahaɱ na vadeyyaɱ, navampahaɱ88 na vadeyyaɱ, thero cepi maɱ vadeyya, ahitānukampī maɱ vadeyya, no hitānukampī, noti naɱ vadeyyaɱ, viheseyyampi89 naɱ, passampissa na paṭikareyyaɱ. Majjhimo cepi maɱ vadeyya, navo cepi maɱ vadeyya, ahitānukampī maɱ vadeyya; no hitānukampī. Noti naɱ vadeyyaɱ, viheseyyampi naɱ, passampissa na paṭikareyyaɱ. Majjhimassapi bhikkhuno evaɱ hoti: theropi maɱ na vadeyya, majjhimopi maɱ na vadeyya, navopi maɱ na vadeyya, therampahaɱ na vadeyyaɱ. Majjhimampahaɱ na vadeyyaɱ, navampahaɱ906 na vadeyyaɱ, thero cepi maɱ vadeyya, ahitānukampī maɱ vadeyya, no hitānukampī, noti naɱ vadeyyaɱ, viheseyyampi naɱ, passampissa na paṭikareyyaɱ. Majjhimo cepi maɱ vadeyya, navo cepi maɱ vadeyya, ahitānukampī maɱ vadeyya; no hitānukampī. Noti naɱ vadeyyaɱ, viheseyyampi naɱ, passampissa na paṭikareyyaɱ. Navassapi bhikkhuno evaɱ hoti: theropi maɱ na vadeyya, majjhimopi maɱ na vadeyya, navopi maɱ na vadeyya, therampahaɱ na vadeyyaɱ. Majjhimampahaɱ na vadeyyaɱ, navampahaɱ na vadeyyaɱ, thero cepi maɱ vadeyya, ahitānukampī maɱ vadeyya, no hitānukampī, noti naɱ vadeyyaɱ, viheseyyampi naɱ, [page 079] passampissa na paṭikareyyaɱ. Majjhimo cepi maɱ vadeyya, navo cepi maɱ vadeyya, ahitānukampī maɱ vadeyya; no hitānukampī. Noti naɱ vadeyyaɱ, viheseyyampi917 naɱ; passampissa na paṭikareyyaɱ. Evaɱ kho bhikkhave asantasannivāso hoti. Evaɱ ca asanto sannivasanti.

------------------
1. Bhaṇimha-machasaɱ. Syā. Sī 1. [PTS 2.] Dvinnaɱ dhammānaɱ bhikkhave-machasaɱ. 3. Methūnasamāpattiyā ca-machasaɱ. 4. Desessāmi-machasaɱ. Syā, [PTS.] 5. Therampāhaɱ-machasaɱ, syā. 6. Navampāhaɱ-syā. Machasaɱ. 7. Viheṭheyyaɱ-machasaɱ.

[BJT Page 152.]
Kathañca bhikkhave santasannivāso hoti: kathañca santo sannivasanti:

Idha bhikkhave therassa bhikkhuno evaɱ hoti: theropi maɱ vadeyya, majjhimopi maɱ vadeyya, navopi maɱ vadeyya, therampahaɱ vadeyyaɱ. Majjhimampahaɱ vadeyyaɱ, navampahaɱ vadeyyaɱ, thero cepi maɱ vadeyya, hitānukampī maɱ vadeyya, no ahitānukampī, sādhūti naɱ vadeyyaɱ, na naɱ viheseyyaɱ passampissa paṭikareyyaɱ. Majjhimo cepi maɱ vadeyya, navo cepi maɱ vadeyya, hitānukampī maɱ vadeyya; no ahitānukampī, sādhūti naɱ vadeyyaɱ, na naɱ viheseyyaɱ, passampissa paṭikareyyaɱ. Majjhimassapi bhikkhuno evaɱ hoti: theropi maɱ vadeyya, majjhimopi maɱ vadeyya, navopi maɱ vadeyya, therampahaɱ vadeyyaɱ. Majjhimampahaɱ vadeyyaɱ, navampahaɱ vadeyyaɱ, thero cepi maɱ vadeyya, hitānukampī maɱ vadeyya, no ahitānukampī, sādhūti naɱ vadeyyaɱ, na naɱ viheseyyaɱ passampissa paṭikareyyaɱ. Majjhimo cepi maɱ vadeyya, navo cepi maɱ vadeyya, hitānukampī maɱ vadeyya; no ahitānukampī, sādhūti naɱ vadeyyaɱ, na naɱ viheseyyaɱ, passampissa paṭikareyyaɱ. Navassapi bhikkhuno evaɱ hoti: theropi maɱ na vadeyya, majjhimopi maɱ na vadeyya, navopi maɱ vadeyya, therampahaɱ vadeyyaɱ. Majjhimampahaɱ vadeyyaɱ, navampahaɱ vadeyyaɱ, thero cepi maɱ vadeyya, hitānukampī maɱ vadeyya, no ahitānukampī, sādhūti naɱ vadeyyaɱ, na naɱ viheseyyaɱ passampissa paṭikareyyaɱ. Majjhimo cepi maɱ vadeyya, navo cepi maɱ vadeyya, hitānukampī maɱ vadeyya; no ahitānukampī sādhūti naɱ vadeyyaɱ, na naɱ viheseyyaɱ, passampissa paṭikareyyaɱ. Evaɱ kho bhikkhave santasannivāso hoti. Evaɱ ca92 santo sannivasantīti.

2. 2. 6. 12.
12. Yasmiɱ bhikkhave adhikaraṇe ubhato vacīsaɱsāro diṭṭhipalāso cetaso āghāto appaccayo anabhiraddhi ajjhattaɱ [page 080] na avupasantaɱ93 hoti. Tasmetaɱ bhikkhave adhikaraṇe pāṭikaṅkhaɱ: dīghattāya kharattāya vāḷattāya saɱvattissati, bhikkhū ca na phāsuɱ viharissanti.

2. 2. 6. 13.
13. Yasmiñca kho bhikkhave adhikaraṇe ubhato vacīsaɱsāro diṭṭhipalāso cetaso āghāto appaccayo anabhiraddhi ajjhattaɱ avupasantaɱ hoti. Tasmetaɱ bhikkhave adhikaraṇe pāṭikaṅkhaɱ: na dīghattāya kharattāya vāḷattāya saɱvattissati. Bhikkhū ca phāsuɱ viharissantīti.

Puggala vaggo chaṭṭho

-----------------
1. Evaɱ-machasaɱ. Evaɱ kho - syā. 2. Na suvūpasannaɱ-sī 1. Sīmu.

[BJT Page 154.]
7. Sukhavaggo
2. 2. 7. 1.
(Sāvatthinidānaɱ:)

14. Dvemāni bhikkhave sukhāni. Katamāni dve: gihīsukhañca, pabbajjāsukhañca,94 imāni kho bhikkhave dve sukhāni. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ sukhānaɱ yadidaɱ pabbajjāsukhanti.

2. 2. 7. 2.
15. Dvemāni bhikkhave sukhāni. Katamāni dve: kāmasukhañca, nekkhammasukhañca. Imāni kho bhikkhave dve sukhāni. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ sukhānaɱ yadidaɱ nekkhammasukhanti.

2. 2. 7. 3.
16. Dvemāni bhikkhave sukhāni. Katamāni dve: upadhisukhañca95, nirupadhisukhañca. Imāni kho bhikkhave dve sukhāni. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ sukhānaɱ yadidaɱ nirupadhisukhanti.

2. 2. 7. 4.
17. Dvemāni bhikkhave sukhāni. Katamāni dve: [page 081] sāsavañca sukhaɱ anāsavañca sukhaɱ96, imāni kho bhikkhave dve sukhāni. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ sukhānaɱ yadidaɱ anāsavaɱ sukhanti.

2. 2. 7. 5.
18. Dvemāni bhikkhave sukhāni. Katamāni dve: sāmisañca sukhaɱ, nirāmisañca sukhaɱ. Imāni kho bhikkhave dve sukhāni. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ sukhānaɱ yadidaɱ nirāmisaɱ sukhanti.

2. 2. 7. 6.
19. Dvemāni bhikkhave sukhāni. Katamāni dve: ariyasukhañca, anariyasukhañca, imāni kho bhikkhave dve sukhāni. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ sukhānaɱ yadidaɱ ariyasukhanti.

[BJT Page 156.]

2. 2. 7. 7.
20. Dvemāni bhikkhave sukhāni. Katamāni dve: kāyikañca sukhaɱ cetasikañca sukhaɱ. Imāni kho bhikkhave dve sukhāni. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ sukhānaɱ yadidaɱ cetasikaɱ sukhanti.

2. 2. 7. 8.
21. Dvemāni bhikkhave sukhāni. Katamāni dve: sappītikañca sukhaɱ nippītikañca sukhaɱ. Imāni kho bhikkhave dve sukhāni. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ sukhānaɱ yadidaɱ nippītikaɱ sukhanti.

2. 2. 7. 9.
22. Dvemāni bhikkhave sukhāni. Katamāni dve: sātasukhañca upekkhāsukhañca. Imāni kho bhikkhave dve sukhāni. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ sukhānaɱ yadidaɱ upekkhāsukhanti.

2. 2. 7. 10.
23. Dvemāni bhikkhave sukhāni. Katamāni dve: samādhisukhañca asamādhisukhañca. Imāni kho bhikkhave dve sukhāni. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ sukhānaɱ yadidaɱ samādhisukhanti.

2. 2. 7. 11.
24. Dvemāni bhikkhave sukhāni. Katamāni dve: sappītikārammaṇañca sukhaɱ nippītikārammaṇañca sukhaɱ. [page 082] imāni kho bhikkhave dve sukhāni. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ sukhānaɱ yadidaɱ nippītikārammaṇaɱ sukhanti.

2. 2. 7. 12.
25. Dvemāni bhikkhave sukhāni. Katamāni dve: sātārammaṇañca sukhaɱ upekkhārammaṇañca sukhaɱ. Imāni kho bhikkhave dve sukhāni. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ sukhānaɱ yadidaɱ upekkhārammaṇaɱ sukhanti.

2. 2. 7. 13.
26. Dvemāni bhikkhave sukhāni. Katamāni dve: rūpārammaṇañca sukhaɱ arūpārammaṇañca sukhaɱ. Imāni kho bhikkhave dve sukhāni. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ sukhānaɱ yadidaɱ arūpārammaṇaɱ sukhanti.

Vaggo sattamo

[BJT Page 158.]

8. Sanimittavaggo
2. 2. 8. 1.
(Sāvatthinidānaɱ:)

27. Sanimittā bhikkhave uppajjanti pāpakā akusalā dhammā, no animittā. Tasseva nimittassa pahānā evaɱ te pāpakā akusalā dhammā na honti.97

2. 2. 8. 2.
28. Sanidānā bhikkhave uppajjanti pāpakā akusalā dhammā, no anidānā. Tasseva nidānassa pahānā evaɱ te pāpakā akusalā dhammā na honti.

2. 2. 8. 3.
29. Sahetukā bhikkhave uppajjanti pāpakā akusalā dhammā, no ahetukā. Tasseva hetussa pahānā evaɱ te pāpakā akusalā dhammā na honti.

2. 2. 8. 4.
30. Sappaccayā bhikkhave uppajjanti pāpakā akusalā dhammā, no appaccayā. Tasseva paccayassa pahānā evaɱ te pāpakā akusalā dhammā na honti.

2. 2. 8. 5.
31. [page 083] sarūpā bhikkhave uppajjanti pāpakā akusalā dhammā, no arūpā. Tasseva rūpassa pahānā evaɱ te pāpakā akusalā dhammā na honti.

2. 2. 8. 6.
32. Savedanā bhikkhave uppajjanti pāpakā akusalā dhammā, no avedanā. Tassāyeva vedanāya pahānā evaɱ te pāpakā akusalā dhammā na honti.

2. 2. 8. 7.
33. Sasaññā bhikkhave uppajjanti pāpakā akusalā dhammā, no asaññā. Tassāyeva saññāya pahānā evaɱ te pāpakā akusalā dhammā na honti.

2. 2. 8. 8.
34. Sasaṅkhārā bhikkhave uppajjanti pāpakā akusalā dhammā, no asaṅkhārā. Tesaɱ yeva saṅkhārānaɱ pahānā evaɱ te pāpakā akusalā dhammā na honti.

[BJT Page 160.]

2. 2. 8. 9.
35. Saviññāṇā bhikkhave uppajjanti pāpakā akusalā dhammā, no aviññāṇā. Tasseva viññāṇassa pahānā evaɱ te pāpakā akusalā dhammā na honti.

2. 2. 8. 10.
36. Saṅkhatārammaṇā bhikkhave uppajjanti pāpakā akusalā dhammā, no asaṅkhatārammaṇā. Tasseva saṅkhatassa pahānā evaɱ te pāpakā akusalā dhammā na hontīti.

Vaggo aṭṭhamo

9. Dhammavaggo

2. 2. 9. 1.
(Sāvatthinidānaɱ:)

37. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve. Cetovimutti ca paññāvimutti ca. Ime kho bhikkhave dve dhammāti.

2. 2. 9. 2.
38. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve. Paggaho ca avikkhepo ca. Ime kho bhikkhave dve dhammāti.

2. 2. 9. 3.
39. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve. Nāmaɱ ca rūpaɱ ca. Ime kho bhikkhave dve dhammāti.

2. 2. 9. 4.
40. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve. Vijjā ca vimutti ca. Ime kho bhikkhave dve dhammāti.

2. 2. 9. 5.
41. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve. Bhavadiṭṭhi ca vibhavadiṭṭhi ca. Ime kho bhikkhave dve dhammāti.

[BJT Page 162.]

2. 2. 9. 6.
42. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve. Ahirikañca anottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammāti.

2. 2. 9. 7.
43. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve. Hiri ca ottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammāti.

2. 2. 9. 8.
44. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve. Dovacassatā ca pāpamittatā ca. Ime kho bhikkhave dve dhammāti.

2. 2. 9. 9.
45. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve. Sovacassatā ca kalyāṇamittatā ca. Ime kho bhikkhave dve dhammāti.

2. 2. 9. 10.
46. [page 084] dveme bhikkhave dhammā. Katame dve. Dhātukusalatā ca manasikārakusalatā ca. Ime kho bhikkhave dve dhammāti.

2. 2. 9. 11.
47. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve. Āpattikusalatā ca āpattiuṭṭhānakusalatā ca. Ime kho bhikkhave dve dhammāti.

Vaggo navamo

10. Bālavaggo
(Sāvatthinidānaɱ:)

2. 2. 10. 1.
48. Dveme bhikkhave bālā. Katame dve: yo ca anāgataɱ bhāraɱ vahati, yo ca āgataɱ bhāraɱ na vahati. Ime kho bhikkhave dve bālāti.

2. 2. 10. 2.
49. Dveme bhikkhave paṇḍitā. Katame dve: yo ca āgataɱ bhāraɱ vahati, yo ca anāgataɱ bhāraɱ na vahati. Ime kho bhikkhave dve paṇḍitāti.

[BJT Page 164.]

2. 2. 10. 3.
50. Dveme bhikkhave bālā. Katame dve: yo ca akappiye kappiyasaññī, yo ca kappiye akappiyasaññī. Ime kho bhikkhave dve bālāti.

2. 2. 10. 4.
51. Dveme bhikkhave paṇḍitā. Katame dve: yo ca akappiye akappiyasaññī yo ca kappiye kappiyasaññī. Ime kho bhikkhave dve paṇḍitāti.

2. 2. 10. 5.
52. Dveme bhikkhave bālā. Katame dve: yo ca anāpattiyā āpattisaññī, yo ca āpattiyā anāpattisaññī. Ime kho bhikkhave dve bālāti.

2. 2. 10. 6.
53. Dveme bhikkhave paṇḍitā. Katame dve: yo ca anāpattiyā anāpattisaññī, yo ca āpattiyā āpattisaññī. Ime kho bhikkhave dve paṇḍitāti.

2. 2. 10. 7.
54. [page 085] dveme bhikkhave bālā. Katame dve: yo ca adhamme dhammasaññī, yo ca dhamme adhammasaññī. Ime kho bhikkhave dve bālāti.

2. 2. 10. 8.
55. Dveme bhikkhave paṇḍitā. Katame dve: yo ca adhamme adhammasaññī, yo ca dhamme dhammasaññī. Ime kho bhikkhave dve paṇḍitāti.

2. 2. 10. 9.
56. Dveme bhikkhave bālā. Katame dve: yo ca avinaye vinayasaññī, yo ca vinaye avinayasaññī. Ime kho bhikkhave dve paṇḍitāti.

2. 2. 10. 10.
57. Dveme bhikkhave paṇḍitā. Katame dve: yo ca avinaye avinayasaññī, yo ca vinaye vinayasaññī. Ime kho bhikkhave dve paṇḍitāti.

[BJT Page 166.]

2. 2. 10. 11.
58. Dvinnaɱ bhikkhave āsavā vaḍḍhanti. Katamesaɱ dvinnaɱ: yo ca na kukkuccāyitabbaɱ kukkuccāyati, yo ca kukkuccāyitabbaɱ na kukkuccāyati. Imesaɱ kho bhikkhave dvinnaɱ āsavā vaḍḍhantīti.

2. 2. 10. 12.
59. Dvinnaɱ bhikkhave āsavā na vaḍḍhanti. Katamesaɱ dvinnaɱ: yo ca na kukkuccāyitabbaɱ na kukkuccāyati, yo ca kukkuccāyitabbaɱ kukkuccāyati. Imesaɱ kho bhikkhave dvinnaɱ āsavā na vaḍḍhantīti.

2. 2. 10. 13.
60. Dvinnaɱ bhikkhave āsavā vaḍḍhanti. Katamesaɱ dvinnaɱ: yo ca akappiye kappiyasaññī, yo ca kappiye akappiyasaññī. Imesaɱ kho bhikkhave dvinnaɱ āsavā vaḍḍhantīti.

2. 2. 10. 14.
61. Dvinnaɱ bhikkhave āsavā na vaḍḍhanti. Katamesaɱ dvinnaɱ: yo ca akappiye akappiyasaññī, yo ca kappiye kappiyasaññī. Imesaɱ kho bhikkhave dvinnaɱ āsavā na vaḍḍhantīti.

2. 2. 10. 15.
62. Dvinnaɱ bhikkhave āsavā vaḍḍhanti. Katamesaɱ dvinnaɱ: yo ca anāpattiyā āpattisaññī, [page 086] yo ca āpattiyā anāpattisaññī. Imesaɱ kho bhikkhave dvinnaɱ āsavā vaḍḍhantīti.

2. 2. 10. 16.
63. Dvinnaɱ bhikkhave āsavā na vaḍḍhanti. Katamesaɱ dvinnaɱ: yo ca anāpattiyā anāpattisaññī, yo ca āpattiyā āpattisaññī. Imesaɱ kho bhikkhave dvinnaɱ āsavā na vaḍḍhantīti.

2. 2. 10. 17.
64. Dvinnaɱ bhikkhave āsavā vaḍḍhanti. Katamesaɱ dvinnaɱ: yo ca adhamme dhammasaññī, yo ca dhamme adhammasaññī. Imesaɱ kho bhikkhave dvinnaɱ āsavā vaḍḍhantīti.

2. 2. 10. 18.
65. Dvinnaɱ bhikkhave āsavā na vaḍḍhanti. Katamesaɱ dvinnaɱ: yo ca adhamme adhammasaññī yo ca dhamme dhammasaññī. Imesaɱ kho bhikkhave dvinnaɱ āsavā na vaḍḍhantīti.

[BJT Page 168.]

2. 2. 10. 19.
66. Dvinnaɱ bhikkhave āsavā vaḍḍhanti. Katamesaɱ dvinnaɱ: yo ca avinaye vinayasaññī, yo ca vinaye avinayasaññī. Imesaɱ kho bhikkhave dvinnaɱ āsavā vaḍḍhantīti.98

2. 2. 10. 20.
67. Dvinnaɱ bhikkhave āsavā na vaḍḍhanti. Katamesaɱ dvinnaɱ: yo ca avinaye avinayasaññī yo ca vinaye vinayasaññī. Imesaɱ kho bhikkhave dvinnaɱ āsavā na vaḍḍhantīti.
Vaggo dasamo.
Dutiyo paṇṇāsako samatto.

Tatiyo paṇṇāsako
11. Āsāvaggo

(Sāvatthinidānaɱ:)

2. 3. 11. 1.
1. Dvemā bhikkhave āsā duppajahā. Katamā dve: lābhāsā ca, jīvitāsā ca. Imā kho bhikkhave dve āsā duppajahāti.

[page 087]

2. 3. 11. 2.
2. Dveme bhikkhave puggalā dullabhā lokasmiɱ. Katame dve: yo ca pubbakārī, yo ca kataññū katavedī. Ime kho bhikkhave dve puggalā dullabhā lokasminti.99

2. 3. 11. 3.
Dveme bhikkhave puggalā dullabhā lokasmiɱ. Katame dve: titto ca, tappetā ca. Ime kho bhikkhave dve puggalā dullabhā lokasminti.100

2. 3. 11. 4.
4. Dveme bhikkhave puggalā duttappayā. Katame dve: yo ca laddhaɱ laddhaɱ nikkhipati, yo ca laddhaɱ laddhaɱ vissajjeti. Ime kho bhikkhave dve puggalā duttappayāti.

2. 3. 11. 5.
5. Dveme bhikkhave puggalā sutappayā. Katame dve: yo ca laddhaɱ laddhaɱ na nikkhipati, yo ca laddhaɱ laddhaɱ na vissajjeti. Ime kho bhikkhave dve puggalā sutappayāti.
-------------
1. Vaḍḍhantīti-machasaɱ, syā 2. Lokasmintīti-machasaɱ

[BJT Page 170.]
2. 3. 11. 6.
6. Dveme bhikkhave paccayā rāgassa uppādāya. Katame dve: subhanimittañca, ayoniso ca manasikāro. Ime kho bhikkhave dve paccayā rāgassa uppādāya.

2. 3. 11. 7.
7. Dveme bhikkhave paccayā dosassa uppādāya. Katame dve: paṭighanimittañca, ayoniso ca manasikāro. Ime kho bhikkhave dve paccayā dosassa uppādāya.

2. 3. 11. 8.
8. Dveme bhikkhave paccayā micchādiṭṭhiyā uppādāya. Katame dve: parato ca ghoso, ayoniso ca manasikāro. Ime kho bhikkhave dve paccayā micchādiṭṭhiyā uppādāya.

2. 3. 11. 9.
9. Dveme bhikkhave paccayā sammādiṭṭhiyā uppādāya. Katame dve: parato ca ghoso, yoniso ca manasikāro. Ime kho bhikkhave dve paccayā sammādiṭṭhiyā uppādāya.101

2. 3. 11. 10.
10 Dvemā bhikkhave āpattiyo. Katamā dve: [page 088] lahukā ca āpatti, garukā ca āpatti. Imā kho bhikkhave dve āpattiyo.102

2. 3. 11. 11.
11. Dvemā bhikkhave āpattiyo. Katamā dve: duṭṭhullā ca āpatti, aduṭṭhullā ca āpatti. Imā kho bhikkhave dve āpattiyo.103

2. 3. 11. 12.
12. Dvemā bhikkhave āpattiyo. Katamā dve: sāvasesā ca āpatti, anavasesā ca āpatti. Imā kho bhikkhave dve āpattiyoti.

Vaggo ekādasamo104

12. Āyācanavaggo
(Sāvatthinidānaɱ:)

2. 3. 12. 1.
13. Saddho bhikkhave bhikkhu evaɱ sammā āyācamāno āyāceyya: tādiso homi, yādisā sāriputtamoggallānāti. Esā bhikkhave tulā, etaɱ pamāṇaɱ mama sāvakānaɱ bhikkhūnaɱ yadidaɱ sāriputtamoggallānāti.

------------
1. Uppādāyāti-machasaɱ. 2. Āpattiyoti-machasaɱ. 3. Āsāduppajahavaggo paṭhamo-machasaɱ.

[BJT Page 172.]
2. 3. 12. 2.
14. Saddhā bhikkhave bhikkhunī evaɱ sammā āyācamānā āyāceyya: tādisā105 homi, yādisā106 khemā ca bhikkhunī uppalavaṇṇā cāti. Esā bhikkhave tulā, etaɱ pamāṇaɱ mama sāvikānaɱ bhikkhunīnaɱ yadidaɱ khemā ca bhikkhunī uppalavaṇṇā cāti.

2. 3. 12. 3.
15. Saddho bhikkhave upāsako evaɱ sammā āyācamāno āyāceyya: tādiso homi, yādiso citto ca gahapati, hatthako ca ālavakoti. Esā bhikkhave tulā, etaɱ pamāṇaɱ mama sāvakānaɱ upāsakānaɱ yadidaɱ citto ca gahapati, hatthako ca ālavakoti.
2. 3. 12. 4.
16. Saddhā bhikkhave upāsikā evaɱ sammā āyācamāno āyāceyya: tādisā107 homi, yādisā108 khujjuttarā ca upāsikā, velukaṇṭakiyā ca nandamātāti. [page 089] esā bhikkhave tulā, etaɱ pamāṇaɱ mama sāvikānaɱ upāsikānaɱ yadidaɱ khujjuttarā ca upāsikā, velukaṇṭakiyā ca nandamāti.

2. 3. 12. 5.
17. Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato bālo abyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti sānuvajjo109 viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavati. Katamehi dvīhi: ananuvicca apariyogāhetvā avaṇṇārahassa vaṇṇaɱ bhāsati. Ananuvicca apariyogāhetvā vaṇṇārahassa avaṇṇaɱ bhāsati. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato bālo abyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti sānuvajjo viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavati.110

2. 3. 12. 6.
18. Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato paṇḍito byatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati, anavajjo ca hoti ananuvajjo viññūnaɱ, bahuñca puññaɱ pasavati. Katamehi dvīhi: anuvicca pariyogāhetvā avaṇṇārahassa avaṇṇaɱ bhāsati. Ananuvicca pariyogāhetvā vaṇṇārahassa vaṇṇaɱ bhāsati. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato paṇḍito byatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati, anavajjo ca hoti ananuvajjo viññūnaɱ, bahuñca puññaɱ pasavatīti.

[BJT Page 174.]

2. 3. 12. 6.
19. Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato bālo abyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti sānuvajjo viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavati. [page 090] katamehi dvīhi: ananuvicca apariyogāhetvā appasādaniye ṭhāne pasādaɱ upadaɱseti. Ananuvicca apariyogāhetvā pasādanīye ṭhāne appāsādaɱ upadaɱseti. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato bālo abyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti sānuvajjo111 viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavati.112

2. 3. 12. 7.
20. Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato paṇḍito byatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati, anavajjo ca hoti ananuvajjo viññūnaɱ, bahuñca puññaɱ pasavati. Katamehi dvīhi: anuvicca pariyogāhetvā appasādaniye ṭhāne appasādaɱ upadaɱseti, anuvicca pariyogāhetvā pasādanīye ṭhāne pasādaɱ upadaɱseti. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato paṇḍito byatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati, anavajjo ca hoti ananuvajjo viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavatīti.

2. 3. 12. 8.
21. Dvīsu bhikkhave micchā paṭipajjamāno bālo abyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti sānuvajjo viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavati. Katamesu dvīsu: mātari ca pitari ca. Imesu kho bhikkhave dvīsu micchā paṭipajjamāno bālo abyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti sānuvajjo viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavati.

[page 091]

2. 3. 12. 9.
22. Dvīsu bhikkhave sammā paṭipajjamāno paṇḍito byatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati, anavajjo ca hoti ananuvajjo viññūnaɱ, bahuñca puññaɱ pasavati. Katamesu dvīsu: mātari ca pitari ca. Imesu kho bhikkhave dvīsu sammā paṭipajjamāno paṇḍito byatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati, anavajjo ca hoti ananuvajjo viññūnaɱ, bahuñca puññaɱ pasavatīti.

--------------
1. Sānuvajjo ca-machasaɱ. 2. Pasavatīti-machasaɱ

[BJT Page 176]
2. 3. 12. 10.
23. Dvīsu bhikkhave micchā paṭipajjamāno bālo abyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti sānuvajjo viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavati. Katamesu dvīsu: tathāgate ca tathāgatasāvake ca. Imesu kho bhikkhave dvīsu micchā paṭipajjamāno bālo abyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti sānuvajjo viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavati.

2. 3. 12. 11.
24. Dvīsu bhikkhave sammā paṭipajjamāno paṇḍito byatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati, anavajjo ca hoti ananuvajjo viññūnaɱ, bahuñca puññaɱ pasavati. Katamesu dvīsu: tathāgate ca tathāgatasāvake ca. Imesu kho bhikkhave dvīsu sammā paṭipajjamāno paṇḍito byatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati, anavajjo ca hoti ananuvajjo viññūnaɱ, bahuñca puññaɱ pasavatīti.

2. 3. 12. 12.
25. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: sacittavodānañca, na ca kiñci loke upādiyati. Ime kho bhikkhave dve dhammāti.

2. 3. 12. 13.
26. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: kodho ca upanāho ca. Ime kho bhikkhave dve dhammāti.

2. 3. 12. 14.
27. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: kodhavinayo ca upanāhavinayo ca. Ime kho bhikkhave dve dhammāti.

Vaggo dvādasamo.
------------
[BJT Page 178.]
13 Dānavaggo
(Sāvatthinidānaɱ:)

2. 3. 13. 1.
28. Dvemāni bhikkhave dānāni. Katamāni dve: āmisadānañca dhammadānañca. Imāni kho bhikkhave dve dānāni. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ dānānaɱ yadidaɱ dhammadānanti.

2. 3. 13. 2.
29. Dveme bhikkhave yāgā. Katame dve: āmisayāgo ca dhammayāgo ca. Ime kho bhikkhave dve yāgā. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ yāgānaɱ yadidaɱ dhammayāgoti.
[page 092]

2. 3. 13. 3.
30. Dveme bhikkhave cāgā. Katame dve: āmisacāgo ca dhammacāgo ca. Ime kho bhikkhave dve cāgā. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ cāgānaɱ yadidaɱ dhammacāgoti.

2. 3. 13. 4.
31. Dveme bhikkhave pariccāgā. Katame dve āmisapariccāgo ca dhammapariccāgo ca. Ime kho bhikkhave dve pariccāgā. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ pariccāgānaɱ yadidaɱ dhammapariccāgoti.

2. 3. 13. 5.
32. Dveme bhikkhave bhogā. Katame dve: āmisabhogo ca dhammabhogo ca. Ime kho bhikkhave dve bhogā. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ bhogānaɱ yadidaɱ dhammabhogoti.

2. 3. 13. 6.
33. Dveme bhikkhave sambhogā. Katame dve: āmisasambhogo ca dhammasambhogo ca. Ime kho bhikkhave dve sambhogā. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ sambhogānaɱ yadidaɱ dhammasambhogoti.

2. 3. 13. 7.
34. Dveme bhikkhave saɱvibhāgā. Katame dve: āmisasaɱvibhāgo ca dhammasaɱvibhāgo ca. Ime kho bhikkhave dve saɱvibhāgā. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ saɱvibhāgānaɱ yadidaɱ dhammasaɱvibhāgoti.

2. 3. 13. 8.
35. Dveme bhikkhave saṅgahā. Katame dve: āmisasaṅgaho ca dhammasaṅgaho ca. Ime kho bhikkhave dve saṅgahā. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ saṅgahānaɱ yadidaɱ dhammasaṅgahoti.

---------
1. Ananuvajjo ca-machasaɱ.

[BJT Page 180.]
2. 3. 13. 9.
36. Dveme bhikkhave anuggahā. Katame dve: āmisānuggaho ca dhammānuggaho ca. Ime kho bhikkhave dve anuggahā. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ anuggahānaɱ yadidaɱ dhammānuggahoti.

2. 3. 13. 10.
37. Dveme bhikkhave anukampā. Katamā dve: āmisānukampā ca dhammānukampā ca. Ime kho bhikkhave dve anukampā. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ anukampānaɱ yadidaɱ dhammānukampāti.

Vaggo terasamo.
[page 093]

14. Santhāravaggo
(Sāvatthinidānaɱ:)

2. 3. 14. 1.
38. Dveme bhikkhave santhārā. Katame dve: āmisasanthāro ca dhammasanthāro ca. Ime kho bhikkhave dve santhārā. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ santhārānaɱ yadidaɱ dhammasanthāroti.

2. 3. 14. 2.
39. Dveme bhikkhave paṭisanthārā. Katame dve: āmisapaṭisanthāro ca dhammapaṭisanthāro ca. Ime kho bhikkhave dve paṭisanthārā. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ paṭisanthārānaɱ yadidaɱ dhammapaṭisanthāroti.

2. 3. 14. 3.
40. Dvemā bhikkhave esanā katamā dve: āmisesanā ca dhammesanā ca. Imā kho bhikkhave dve esanā. Etadaggaɱ bhikkhave imāsaɱ dvinnaɱ esanānaɱ yadidaɱ dhammesanāti.

2. 3. 14. 4.
41. Dvemā bhikkhave pariyesanā. Katamā dve: āmisapariyesanā ca dhammapariyesanā ca. Imā kho bhikkhave dve pariyesanā. Etadaggaɱ bhikkhave imāsaɱ dvinnaɱ pariyesanānaɱ yadidaɱ dhammapariyesanāti.

2. 3. 14. 5.
42. Dvemā bhikkhave pariyeṭṭhiyo. Katamā dve: āmisapariyeṭṭhi ca dhammapariyeṭṭhi ca. Imā kho bhikkhave dve pariyeṭṭhiyo etadaggaɱ bhikkhave imāsaɱ dvinnaɱ pariyeṭṭhīnaɱ yadidaɱ dhammapariyeṭṭhīti.

[BJT Page 182.]
2. 3. 14. 6.
43. Dvemā bhikkhave pūjā. Katamā dve: āmisapūjā ca dhammapūjā ca. Imā kho bhikkhave dve pūjā. Etadaggaɱ bhikkhave imāsaɱ dvinnaɱ pūjānaɱ yadidaɱ dhammapūjāti.
2. 3. 14. 7.
44. Dvemāni bhikkhave ātitheyyāni. Katamāni dve: āmisātitheyyañca dhammātitheyyañca. Imāni kho bhikkhave dve ātitheyyāni. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ ātitheyyānaɱ yadidaɱ dhammātitheyyanti.

2. 3. 14. 8.
45. Dvemā bhikkhave iddhiyo. Katamā dve: āmisiddhī ca dhammiddhī ca. Imā kho bhikkhave dve iddhiyo. Etadaggaɱ bhikkhave imāsaɱ dvinnaɱ iddhīnaɱ yadidaɱ dhammiddhīti.
[page 094]

2. 3. 14. 9.
46. Dvemā bhikkhave vuddhiyo. Katamā dve: āmisavuddhī ca dhammavuddhī ca. Imā kho bhikkhave dve vuddhiyo. Etadaggaɱ bhikkhave imāsaɱ dvinnaɱ vuddhīnaɱ yadidaɱ dhammavuddhīti.

2. 3. 14. 10.
47. Dvemāni bhikkhave ratanāti. Katamāni dve: āmisaratanañca dhammaratanañca. Imāni kho bhikkhave dve ratanāti. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ ratanānaɱ yadidaɱ dhammaratananti.

2. 3. 14. 11.
48. Dveme bhikkhave sannicayā. Katame dve: āmisasannicayo ca dhammasannicayo ca. Ime kho bhikkhave dve sannicayā. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ sannicayānaɱ yadidaɱ dhammasannicayoti.

2. 3. 14. 12.
49. Dvemāni bhikkhave vepullāni. Katamāni dve: āmisavepullañca dhammavepullañca. Imāni kho bhikkhave dve vepullāni. Etadaggaɱ bhikkhave imesaɱ dvinnaɱ vepullānaɱ yadidaɱ dhammavepullanti.

Vaggo cuddasamo

-------------
[BJT Page 184.]
15. Samāpattivaggo
(Sāvatthinidānaɱ:)

2. 3. 15. 1.
50. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: samāpattikusalatā ca samāpattivuṭṭhānakusalatā ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.113

2. 3. 15. 2.
51. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: ajjavañca maddavañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 3. 15. 3.
52. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: khanti ca soraccañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 3. 15. 4.
53. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: sākhalyañca paṭisanthāro ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 3. 15. 5.
54. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: avihiɱsā114 ca soceyyaɱ ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 3. 15. 6
55. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: indriyesu aguttadvāratā ca bhojane amattaññutā ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 3. 15. 7.
56. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: indriyesu guttadvāratā ca bhojane mattaññutā ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 3. 15. 8
57. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: paṭisaṅkhānabalañca bhāvanābalañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 3. 15. 9.
58. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: satibalañca samādhibalañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

[page 095]
[BJT Page 186.]

2. 3. 15. 10.
59. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 3. 15. 11.
60. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: sīlavipatti ca diṭṭhivipatti ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 3. 15. 12.
61. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: sīlasampadā ca diṭṭhisampadā ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 3. 15. 13.
62. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: sīlavisuddhi ca diṭṭhivisuddhi ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 3. 15. 14.
63. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: diṭṭhivisuddhi ca yathādiṭṭhissa ca padhānaɱ. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 3. 15. 15.
64. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: asantuṭṭhitā ca kusalesu dhammesu appaṭivānitā ca padhānasmiɱ. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 3. 15. 16.
65. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: muṭṭhasaccañca asampajaññañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 3. 15. 17.
66. Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: sati ca sampajaññañca. Ime kho bhikkhave dve dhammāti.

Vaggo paṇṇarasamo.

Tatiyo paṇṇāsako samatto.

[BJT Page 188.]

16. Kodhavaggo
(Sāvatthinidānaɱ:)

2. 16. 1.
Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: kodho ca upanāho ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 16. 2.
Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: makkho ca palāso ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 16. 3.
Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: issā ca macchariyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 16. 4.
Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: māyā ca sāṭheyyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 16. 5.
Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: ahirikañca anottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 16. 6.
Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: akkodho ca anupanāho ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 16. 7.
Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: amakkho ca apalāso ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 16. 8.
Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: anissā ca amacchariyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 16. 9.
Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: amāyā ca asāṭheyyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 16. 10.
Dveme bhikkhave dhammā. Katame dve: hiri ca ottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā.

2. 16. 11.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato dukkhaɱ viharati. Katamehi dvīhi: kodhena ca upanāhena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato dukkhaɱ viharati.

2. 16. 12.
Dvīhi dhammehi samannāgato dukkhaɱ viharati. Katamehi dvīhi: makkhena ca palāsena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato dukkhaɱ viharati.

2. 16. 13.
Dvīhi dhammehi samannāgato dukkhaɱ viharati. Katamehi dvīhi: issāya ca macchariyena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato dukkhaɱ viharati.

2. 16. 14.
Dvīhi dhammehi samannāgato dukkhaɱ viharati. Katamehi dvīhi: māyāya ca sāṭheyyena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato dukkhaɱ viharati.

2. 16. 15.
Dvīhi dhammehi samannāgato dukkhaɱ viharati. Katamehi dvīhi: ahirikena ca anottappena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato dukkhaɱ viharati.

[page 096]

2. 16. 16.
Dvīhi dhammehi samannāgato sukhaɱ viharati. Katamehi dvīhi: akkodhena ca anupanāhena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato sukhaɱ viharati.

2. 16. 17.
Dvīhi dhammehi samannāgato sukhaɱ viharati. Katamehi dvīhi: amakkhena ca apalāsena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato sukhaɱ viharati.

2. 16. 18.
Dvīhi dhammehi samannāgato sukhaɱ viharati. Katamehi dvīhi: anissāya ca amacchariyena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato sukhaɱ viharati.

2. 16. 19.
Dvīhi dhammehi samannāgato sukhaɱ viharati. Katamehi dvīhi: amāyāya ca asāṭheyyena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato sukhaɱ viharati.

2. 16. 20.
Dvīhi dhammehi samannāgato sukhaɱ viharati. Katamehi dvīhi: hiriyā ca ottappena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato sukhaɱ viharati.

2. 16. 21.
Dveme bhikkhave dhammā sekhassa bhikkhuno parihānāya saɱvattanti. Katame dve: kodho ca upanāho ca ime kho bhikkhave dve dhammā sekhassa bhikkhuno parihānāya saɱvattanti.

2. 16. 22.
Dveme bhikkhave dhammā sekhassa bhikkhuno parihānāya saɱvattanti. Katame dve: makkho ca palāso ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sekhassa bhikkhuno parihānāya saɱvattanti.

2. 16. 23.
Dveme bhikkhave dhammā sekhassa bhikkhuno parihānāya saɱvattanti. Katame dve: issā ca macchariyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sekhassa bhikkhuno parihānāya saɱvattanti.

2. 16. 24.
Dveme bhikkhave dhammā sekhassa bhikkhuno parihānāya saɱvattanti. Katame dve: māyā ca sāṭheyyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sekhassa bhikkhuno parihānāya saɱvattanti.

2. 16. 25.
Dveme bhikkhave dhammā sekhassa bhikkhuno parihānāya saɱvattanti. Katame dve: ahirikañca anottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sekhassa bhikkhuno parihānāya saɱvattanti.

2. 16. 26.
Dveme bhikkhave dhammā sekhassa bhikkhuno aparihānāya saɱvattanti. Katame dve: akkodho ca anupanāho ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sekhassa bhikkhuno aparihānāya saɱvattanti.

2. 16. 27.
Dveme bhikkhave dhammā sekhassa bhikkhuno aparihānāya saɱvattanti. Katame dve: amakkho ca apalāso ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sekhassa bhikkhuno aparihānāya saɱvattanti.

2. 16. 28.
Dveme bhikkhave dhammā sekhassa bhikkhuno aparihānāya saɱvattanti. Katame dve: anissā ca amacchariyañca. Ca ime kho bhikkhave dve dhammā sekhassa bhikkhuno aparihānāya saɱvattanti.

2. 16. 29.
Dveme bhikkhave dhammā sekhassa bhikkhuno aparihānāya saɱvattanti. Katame dve: amāyā ca asāṭheyyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sekhassa bhikkhuno aparihānāya saɱvattanti.

2. 16. 30.
Dveme bhikkhave dhammā sekhassa bhikkhuno aparihānāya saɱvattanti. Katame dve: hiri ca ottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sekhassa bhikkhuno aparihānāya saɱvattanti.

[BJT Page 190.]
2. 16. 31.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye. Katamehi dvīhi: kodhena ca upanāhena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

2. 16. 32.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye. Katamehi dvīhi: makkhena ca palāsena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

2. 16. 33.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye. Katamehi dvīhi: issāya ca macchariyena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

2. 16. 34.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye. Katamehi dvīhi: māyāya ca sāṭheyyena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

2. 16. 35.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye. Katamehi dvīhi: ahirikena ca anottappena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.
[page 097]

2. 16. 36.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge. Katamehi dvīhi: akkodhena ca anupanāhena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ saggeti.115

2. 16. 37.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge. Katamehi dvīhi: amakkhena ca apalāsena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ saggeti.

2. 16. 38.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge. Katamehi dvīhi: anissāya ca amacchariyena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ saggeti.

2. 16. 39.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge. Katamehi dvīhi: amāyāya ca asāṭheyyena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ saggeti.

2. 16. 40.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge. Katamehi dvīhi: hiriyā ca ottappena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ
Nikkhitto evaɱ saggeti.

2. 16. 41.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjati. Katamehi dvīhi: kodhena ca upanāhena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjati.

2. 16. 42.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjati. Katamehi dvīhi: makkhena ca palāsena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjati.

2. 16. 43.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjati. Katamehi dvīhi: issāya ca macchariyena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjati.

2. 16. 44.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjati. Katamehi dvīhi: māyāya ca sāṭheyyena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjati.

2. 16. 45.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjati. Katamehi dvīhi: ahirikena ca anottappena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjati.

2. 16. 46.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjati. Katamehi dvīhi: akkodhena ca anupanāhena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjatīti.

2. 16. 47.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjati. Katamehi dvīhi: amakkhena ca apalāsena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjatīti.

2. 16. 48.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjati. Katamehi dvīhi: anissāya ca amacchariyena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjatīti.

2. 16. 49.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjati. Katamehi dvīhi: amāyāya ca asāṭheyyena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjatīti.

2. 16. 50.
Dvīhi bhikkhave dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjati. Katamehi dvīhi: hiriyā ca ottappena ca. Imehi kho bhikkhave dvīhi dhammehi samannāgato idhekacco kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjatīti.

Vaggo soḷasamo.

------------
1. Sagge-machasaɱ.

[BJT Page 192]
17. Sattarasamo vaggo
1. Akusalapeyyālaɱ

2. 17. 1. 1.
Dveme bhikkhave dhammā akusalā. Katame dve: kodho ca upanāho ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā akusalāti.

2. 17. 1. 2.
Dveme bhikkhave dhammā akusalā. Katame dve: makkho ca palāso ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā akusalāti.

2. 17. 1. 3.
Dveme bhikkhave dhammā akusalā. Katame dve: issā ca macchariyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā akusalāti.

2. 17. 1. 4.
Dveme bhikkhave dhammā akusalā. Katame dve: māyā ca sāṭheyyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā akusalāti.

2. 17. 1. 5.
Dveme bhikkhave dhammā akusalā. Katame dve: ahirikañca anottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā akusalāti.

2. 17. 1. 6.
Dveme bhikkhave dhammā kusalā. Katame dve: akkodho ca anupanāho ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā kusalāti.

2. 17. 1. 7.
Dveme bhikkhave dhammā kusalā. Katame dve: amakkho ca apalāso ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā kusalāti.

2. 17. 1. 8.
Dveme bhikkhave dhammā kusalā. Katame dve: anissā ca amacchariyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā kusalāti.

2. 17. 1. 9.
Dveme bhikkhave dhammā kusalā. Katame dve: amāyā ca asāṭheyyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā kusalāti.

2. 17. 1. 10.
Dveme bhikkhave dhammā kusalā. Katame dve: hiri ca ottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā kusalāti.

2. 17. 1. 11.
11. Dveme bhikkhave dhammā sāvajjā. Katame dve: kodho ca upanāho ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sāvajjāti.

2. 17. 1. 12.
12. Dveme bhikkhave dhammā sāvajjā. Katame dve: makkho ca palāso ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sāvajjāti.

2. 17. 1. 13.
13. Dveme bhikkhave dhammā sāvajjā. Katame dve: issā ca macchariyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sāvajjāti.

2. 17. 1. 14.
14. Dveme bhikkhave dhammā sāvajjā. Katame dve: māyā ca sāṭheyyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sāvajjāti.

2. 17. 1. 15.
15. Dveme bhikkhave dhammā sāvajjā. Katame dve: ahirikañca anottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sāvajjāti.

2. 17. 1. 16.
16. Dveme bhikkhave dhammā anavajjā. Katame dve: akkodho ca anupanāho ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā anavajjāti.

2. 17. 1. 17.
17. Dveme bhikkhave dhammā anavajjā. Katame dve: amakkho ca apalāso ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā anavajjāti.

2. 17. 1. 18.
18. Dveme bhikkhave dhammā anavajjā. Katame dve: anissā ca amacchariyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā anavajjāti.

2. 17. 1. 19.
19. Dveme bhikkhave dhammā anavajjā. Katame dve: amāyā ca asāṭheyyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā anavajjāti.

2. 17. 1. 20.
20. Dveme bhikkhave dhammā anavajjā. Katame dve: hiri ca ottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā anavajjāti.

2. 17. 1. 21.
21. Dveme bhikkhave dhammā dukkhudrayā. Katame dve: kodho ca upanāho ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā dukkhudrayāti.

2. 17. 1. 22.
22. Dveme bhikkhave dhammā dukkhudrayā. Katame dve: makkho ca palāso ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā dukkhudrayāti.

2. 17. 1. 23.
23. Dveme bhikkhave dhammā dukkhudrayā. Katame dve: issā ca macchariyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā dukkhudrayāti.

2. 17. 1. 24.
24. Dveme bhikkhave dhammā dukkhudrayā. Katame dve: māyā ca sāṭheyyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā dukkhudrayāti.

2. 17. 1. 25.
25. Dveme bhikkhave dhammā dukkhudrayā. Katame dve: ahirikañca anottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā dukkhudrayāti.

2. 17. 1. 26.
26. Dveme bhikkhave dhammā sukhudrayā. Katame dve: akkodho ca anupanāho ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sukhudrayāti.

2. 17. 1. 27.
27. Dveme bhikkhave dhammā sukhudrayā. Katame dve: amakkho ca apalāso ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sukhudrayāti.

2. 17. 1. 28.
28. Dveme bhikkhave dhammā sukhudrayā. Katame dve: anissā ca amacchariyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sukhudrayāti.

2. 17. 1. 29.
29. Dveme bhikkhave dhammā sukhudrayā. Katame dve: amāyā ca asāṭheyyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sukhudrayāti.

2. 17. 1. 30.
30. Dveme bhikkhave dhammā sukhudrayā. Katame dve: hiri ca ottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sukhudrayāti.

2. 17. 1. 31.
31. Dveme bhikkhave dhammā dukkhavipākā. Katame dve: kodho ca upanāho ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā dukkhavipākāti.

2. 17. 1. 32.
32. Dveme bhikkhave dhammā dukkhavipākā. Katame dve: makkho ca palāso ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā dukkhavipākāti.

2. 17. 1. 33.
33. Dveme bhikkhave dhammā dukkhavipākā. Katame dve: issā ca macchariyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā dukkhavipākāti.

2. 17. 1. 34.
34. Dveme bhikkhave dhammā dukkhavipākā. Katame dve: māyā ca sāṭheyyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā dukkhavipākāti.

2. 17. 1. 35.
35. Dveme bhikkhave dhammā dukkhavipākā. Katame dve: ahirikañca anottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā dukkhavipākāti.

[page 098]
2. 17. 1. 36.
36. Dveme bhikkhave dhammā sukhavipākā. Katame dve: akkodho ca anupanāho ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sukhavipākāti.

2. 17. 1. 37.
37. Dveme bhikkhave dhammā sukhavipākā. Katame dve: amakkho ca apalāso ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sukhavipākāti.

2. 17. 1. 38.
38. Dveme bhikkhave dhammā sukhavipākā. Katame dve: anissā ca amacchariyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sukhavipākāti.

2. 17. 1. 39.
39. Dveme bhikkhave dhammā sukhavipākā. Katame dve: amāyā ca asāṭheyyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sukhavipākāti.

2. 17. 1. 40.
40. Dveme bhikkhave dhammā sukhavipākā. Katame dve: hiri ca ottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sukhavipākāti.

2. 17. 1. 41.
41. Dveme bhikkhave dhammā sabyāpajjhā. Katame dve: kodho ca upanāho ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sabyāpajjhāti.

2. 17. 1. 42.
42. Dveme bhikkhave dhammā sabyāpajjhā. Katame dve: makkho ca palāso ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sabyāpajjhāti.

2. 17. 1. 43.
43. Dveme bhikkhave dhammā sabyāpajjhā. Katame dve: issā ca macchariyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sabyāpajjhāti.

2. 17. 1. 44.
44. Dveme bhikkhave dhammā sabyāpajjhā. Katame dve: māyā ca sāṭheyyañca ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sabyāpajjhāti.

2. 17. 1. 45.
45. Dveme bhikkhave dhammā sabyāpajjhā. Katame dve: ahirikañca anottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā sabyāpajjhāti.

2. 17. 1. 46.
46. Dveme bhikkhave dhammā abyāpajjhā. Katame dve: akkodho ca anupanāho ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā abyāpajjhāti.

2. 17. 1. 47.
47. Dveme bhikkhave dhammā abyāpajjhā. Katame dve: amakkho ca apalāso ca. Ime kho bhikkhave dve dhammā abyāpajjhāti.

2. 17. 1. 48.
48. Dveme bhikkhave dhammā abyāpajjhā. Katame dve: anissā ca amacchariyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā abyāpajjhāti.

2. 17. 1. 49.
49. Dveme bhikkhave dhammā abyāpajjhā. Katame dve: amāyā ca asāṭheyyañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā abyāpajjhāti.

2. 17. 1. 50.
50. Dveme bhikkhave dhammā abyāpajjhā. Katame dve: hiri ca ottappañca. Ime kho bhikkhave dve dhammā abyāpajjhāti.

2. Vinayapeyyālaɱ
2. 17. 2. 1.
1. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 2.
2. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 3.
3. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 4.
4. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 5.
5. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 6.
6. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 7.
7. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 8.
8. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ116 pakkhupacchedāya ime kho bhikkhave dve
Atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 9.
9. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 10.
10. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca
Tathāgatena sāvakānaɱ sikkhāpadaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 11.
11. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 12.
12. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 13.

13. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 14.
14. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 15.
15. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 16.
16. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 17.
17. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 18.
18. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 19.
19. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 20.
20. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 21.
21. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattā. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattāti.

2. 17. 2. 22.
22. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattā. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattāti.

2. 17. 2. 23.
23. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattāti.

2. 17. 2. 24.
24. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattāti.

2. 17. 2. 25.
25. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattāti.

2. 17. 2. 26.
26. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattāti.

2. 17. 2. 27.
27. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattāti.

2. 17. 2. 28.
28. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattā. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattāti.

2. 17. 2. 29.
29. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattā. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattāti.

2. 17. 2. 30.
30. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattā. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhuddesā paññattāti.
[page 099]
2. 17. 2. 31.
31. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattaɱ katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 32.
32. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 33.
33. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 34.
34. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 35.
35. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 36.
36. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 37.
37. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 38.
38. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 39.
39. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 40.
40. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pātimokkhaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 41.
41. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattā. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattanti.

2. 17. 2. 42.
42. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattā. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattāti.

2. 17. 2. 43.
43. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattāti.

2. 17. 2. 44.
44. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattāti.

2. 17. 2. 45.
45. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattāti.

2. 17. 2. 46.
46. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattāti.

2. 17. 2. 47.
47. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattāti.

2. 17. 2. 48.
48. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattā. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ117 pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve
Atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattāti.

2. 17. 2. 49.
49. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattā. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattāti.

2. 17. 2. 50.
50. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattā. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca
Tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇā paññattāti.

2. 17. 2. 51.
51. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 52.
52. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 53.
53. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 54.
54. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 55
Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 56
Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 57.
57. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 58.
58. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 59.
59. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 60.
60. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pavāraṇaṭṭhapanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 61.
61. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 62.
62. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 63.
63. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 64.
64. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 65.
65. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 66.
66. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 67.
67. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 68.
68. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ118 pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 69.
69. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 70.
70. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tajjanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 71.
71. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 72.
72. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 73.
73. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 74.
74. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 75.
75. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 76.
76. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 77.
77. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 78.
78. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ119 pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 79.
79. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 80.
80. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ niyassakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 81.
81. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 82.
82. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 83.
83. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 84.
84. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 85.
85. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 86.
86. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 87.
87. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 88.
88. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 89.
89. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 90.
90. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ pabbājanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 91.
91. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 92.
92. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 93.
93. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 94.
94. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 95.
95. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 96.
96. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 97.
97. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 98.
98. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 99.
99. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 100.
100. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭisāraṇīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 101.
101. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 102.
102. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 103.
103. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 104.
104. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 105.
105. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 106.
106. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 107.
107. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 108.
108. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 109.
109. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 110.
110. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ukkhepanīyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 111.
111. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 112
112. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 113.
113. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 114.
114. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 115.
115. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 116.
116. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 117.
117. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 118.
118. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 119.
119. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 120.
120. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ parivāsadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 121.
121. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 122.
122. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 123.
123. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 124.
124. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 125.
125. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 126.
126. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 127.
127. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 128.
128. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 129.
129. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 130.
130. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mūlāyapaṭikassanaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 131
131. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 132.
132. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 133.
133. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 134.
134. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 135.
135. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 136.
136. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 137.
137. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 138.
138. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 139.
139. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 140.
140. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ mānattadānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 141.
141. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 142.
142. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 143
143. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 144.
144. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 145.
145. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 146
Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 147
Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 148
148. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 149
149. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 150
150. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ abbhānaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 151
151. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 152
152. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 153
153. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena osāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 154
154. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 155
155. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 156
156. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 157
157. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 158
158. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 159
159. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 160
160. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ osāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 161
161. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 162
162. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 163
163. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 164
164. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 165
165. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 166
166. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 167
167. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya. Samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 168
168. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ120 pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 169
169. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 170
170. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ nissāraṇīyaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 171
171. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattā. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattāti.

2. 17. 2. 172
172. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattā. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattāti.

2. 17. 2. 173
173. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattāti.

2. 17. 2. 174
174. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattāti.

2. 17. 2. 175
175. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattanti.

2. 17. 2. 176
176. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattāti.

2. 17. 2. 177
177. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattāti.

2. 17. 2. 178
178. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattā. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ121 pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattāti.

2. 17. 2. 179
179. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattā. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattāti.

2. 17. 2. 180
180. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattā. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ upasampadā paññattāti.

2. 17. 2. 181
181. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 182
182. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 183
183. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 184
184. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 185
185. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 186
186. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 187
187. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 188
188. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ122 pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 189
189. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 190
190. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattikammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 191
191. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 192
192. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 193
193. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 194
194. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 195
195. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 196
196. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 197
197. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 198
198. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ123 pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 199
199. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 200
200. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñattidutiyakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 201
201. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 202
202. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattanti.
2. 17. 2. 203
203. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 204
204. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 205
205. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 206
206. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 207
207. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 208
208. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 209
209. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 210
210. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ ñatticatutthakammaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 211
211. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattanti.

2. 17. 2. 212
212. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattanti.

2. 17. 2. 213
213. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte
Paññattanti.

2. 17. 2. 214
214. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattanti.

1. 17. 2. 215
215. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattanti.

2. 17. 2. 216
216. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattanti.

2. 17. 2. 217
217. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattanti.

2. 17. 2. 218
218. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ1 pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattanti.

2. 17. 2. 219
219. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattanti.

2. 17. 2. 220
220. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ appaññatte paññattanti.

2. 17. 2. 221
221. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattaɱ.124 Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattanti.

2. 17. 2. 222
222. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattaɱ125. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattanti.

2. 17. 2. 223
223. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattaɱ126. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattanti.

2. 17. 2. 224
224. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattaɱ127. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattanti.

2. 17. 2. 225
225. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattaɱ128. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattanti.

2. 17. 2. 226
226. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattaɱ129. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattanti.

2. 17. 2. 227
227. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattaɱ130. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattanti.

2. 17. 2. 228
228. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattaɱ131. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattanti.

2. 17. 2. 229
229. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattaɱ132. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattanti.

2. 17. 2. 230
230. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anuppaññattaɱ133. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paññatte anupaññattanti.

2. 17. 2. 231
231. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññatto. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññattoti.

2. 17. 2. 232
232. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññatto. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññattoti.

2. 17. 2. 233
233. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññattoti.

2. 17. 2. 234
234. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññattoti.

2. 17. 2. 235
235. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññattoti.

2. 17. 2. 236
236. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññattoti.

2. 17. 2. 237
237. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññattoti.

2. 17. 2. 238
238. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññatto. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññattanti.

2. 17. 2. 239
239. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññatto. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññattoti.

2. 17. 2. 240
240. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññatto. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sammukhāvinayo paññattoti.

2. 17. 2. 241
241. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññatto. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññattoti.

2. 17. 2. 242
242. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññatto. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññattoti.

2. 17. 2. 243
243. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññattoti.

2. 17. 2. 244
244. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññattoti.

2. 17. 2. 245
245. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññattoti.

2. 17. 2. 246
246. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññattoti.

2. 17. 2. 247
247. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññattoti.

2. 17. 2. 248
248. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññatto. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññattoti.

2. 17. 2. 249
249. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññatto. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññattoti.

2. 17. 2. 250
250. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññatto. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ sativinayo paññattoti.

2. 17. 2. 251
251. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññatto. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññattoti.

2. 17. 2. 252
252. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññatto. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññattoti.

2. 17. 2. 253
253. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññattoti.

2. 17. 2. 254
254. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññattoti.

2. 17. 2. 255
255. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññattoti.

2. 17. 2. 256
256. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññattoti.

2. 17. 2. 257
257. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññattoti.

2. 17. 2. 258
258. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññatto. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññattoti.

2. 17. 2. 259
259. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññatto. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññattoti.

2. 17. 2. 260
260. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññatto. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ amūḷhavinayo paññattoti.

2. 17. 2. 261
261. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattaɱ. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 262
262. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattaɱ. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 263
263. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 264
264. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 265
265. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 266
266. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 267
267. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattaɱ. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 268
268. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattaɱ. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 269
269. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattaɱ. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 270
270. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattaɱ. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ paṭiññātakaraṇaɱ paññattanti.

2. 17. 2. 271
271. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattā. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 272
272. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattā. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 273
273. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 274
274. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 275
275. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 276
276. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 277
277. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 278
278. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattā. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 279
279. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattā. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 280
280. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattā. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ yebhuyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 281
281. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattā. Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 282
282. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattā. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 283
283. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 284
284. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 285
285. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 286
286. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 287
287. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattā. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 288
288. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattā. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 289
289. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattā. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 290
290. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassapāpiyyasikā paññattā. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tassa pāpiyyasikā paññattāti.

2. 17. 2. 291
291. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññatto.

[BJT Page 194]
Katame dve: saṅghasuṭṭhutāya, saṅghaphāsutāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññattoti.

2. 17. 2. 292
292. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññatto. Katame dve: dummaṅkūnaɱ puggalānaɱ niggahāya, pesalānaɱ bhikkhūnaɱ phāsuvihārāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññattoti.

2. 17. 2. 293
293. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ āsavānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ āsavānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññattoti.

2. 17. 2. 294
294. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ verānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ verānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññattoti.

2. 17. 2. 295
295. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ vajjānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ vajjānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññattoti.

2. 17. 2. 296
[page 100]

296. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ bhayānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ bhayānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññattoti.

2. 17. 2. 297
297. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññatto. Katame dve: diṭṭhadhammikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ saɱvarāya, samparāyikānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ paṭighātāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññattoti.

2. 17. 2. 298
298. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññatto. Katame dve: gihīnaɱ anukampāya, pāpicchānaɱ pakkhupacchedāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññattoti.

2. 17. 2. 299
299. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññatto. Katame dve: appasannānaɱ pasādāya, pasannānaɱ bhiyyobhāvāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññattoti.

2. 17. 2. 300
300. Dveme bhikkhave atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññatto. Katame dve: saddhammaṭṭhitiyā vinayānuggahāya. Ime kho bhikkhave dve atthavase paṭicca tathāgatena sāvakānaɱ tiṇavatthārako paññattoti.

Vinayapeyyālaɱ niṭṭhitaɱ

Rāgapeyyālaɱ

1-10
1. Rāgassa bhikkhave abhiññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Rāgassa bhikkhave abhiññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

2. Rāgassa bhikkhave pariññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Rāgassa bhikkhave pariññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

3. Rāgassa bhikkhave pari-k-khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Rāgassa bhikkhave pari-k-khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

4. Rāgassa bhikkhave pahānāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Rāgassa bhikkhave pahānāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

5. Rāgassa bhikkhave khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Rāgassa bhikkhave khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

6. Rāgassa bhikkhave vayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Rāgassa bhikkhave vayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

7. Rāgassa bhikkhave virāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Rāgassa bhikkhave virāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

8. Rāgassa bhikkhave nirodhāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Rāgassa bhikkhave nirodhāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

9. Rāgassa bhikkhave cāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Rāgassa bhikkhave cāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

10. Rāgassa bhikkhave paṭinissaggāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Rāgassa bhikkhave paṭinissaggāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

11. Dosassa bhikkhave abhiññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Dosassa bhikkhave abhiññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

12. Dosassa bhikkhave pariññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Dosassa bhikkhave pariññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

13. Dosassa bhikkhave pari-k-khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Dosassa bhikkhave pari-k-khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

14. Dosassa bhikkhave pahānāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Dosassa bhikkhave pahānāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

15. Dosassa bhikkhave khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Dosassa bhikkhave khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

16. Dosassa bhikkhave vayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Dosassa bhikkhave vayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

17. Dosassa bhikkhave virāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Dosassa bhikkhave virāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

18. Dosassa bhikkhave nirodhāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Dosassa bhikkhave nirodhāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

19. Dosassa bhikkhave cāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Dosassa bhikkhave cāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

20. Dosassa bhikkhave paṭinissaggāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Dosassa bhikkhave paṭinissaggāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

21. Mohassa bhikkhave abhiññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mohassa bhikkhave abhiññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

22. Mohassa bhikkhave pariññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mohassa bhikkhave pariññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

23. Mohassa bhikkhave pari-k-khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mohassa bhikkhave pari-k-khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

24. Mohassa bhikkhave pahānāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mohassa bhikkhave pahānāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

25. Mohassa bhikkhave khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mohassa bhikkhave khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

26. Mohassa bhikkhave vayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mohassa bhikkhave vayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

27. Mohassa bhikkhave virāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mohassa bhikkhave virāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

28. Mohassa bhikkhave nirodhāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mohassa bhikkhave nirodhāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

29. Mohassa bhikkhave cāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mohassa bhikkhave cāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

30. Mohassa bhikkhave paṭinissaggāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mohassa bhikkhave paṭinissaggāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

31. Kodhassa bhikkhave abhiññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Kodhassa bhikkhave abhiññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

32. Kodhassa bhikkhave pariññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Kodhassa bhikkhave pariññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

33. Kodhassa bhikkhave pari-k-khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Kodhassa bhikkhave pari-k-khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

34. Kodhassa bhikkhave pahānāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Kodhassa bhikkhave pahānāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

35. Kodhassa bhikkhave khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Kodhassa bhikkhave khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

36. Kodhassa bhikkhave vayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Kodhassa bhikkhave vayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

37. Kodhassa bhikkhave virāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Kodhassa bhikkhave virāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

38. Kodhassa bhikkhave nirodhāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Kodhassa bhikkhave nirodhāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

39. Kodhassa bhikkhave cāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Kodhassa bhikkhave cāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

40. Kodhassa bhikkhave paṭinissaggāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Kodhassa bhikkhave paṭinissaggāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

41. Upanāhassa bhikkhave abhiññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Upanāhassa bhikkhave abhiññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

42. Upanāhassa bhikkhave pariññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Upanāhassa bhikkhave pariññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

43. Upanāhassa bhikkhave pari-k-khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Upanāhassa bhikkhave pari-k-khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

44. Upanāhassa bhikkhave pahānāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Upanāhassa bhikkhave pahānāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

45. Upanāhassa bhikkhave khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Upanāhassa bhikkhave khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

46. Upanāhassa bhikkhave vayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Upanāhassa bhikkhave vayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

47. Upanāhassa bhikkhave virāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Upanāhassa bhikkhave virāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

48. Upanāhassa bhikkhave nirodhāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Upanāhassa bhikkhave nirodhāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

49. Upanāhassa bhikkhave cāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Upanāhassa bhikkhave cāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

50. Upanāhassa bhikkhave paṭinissaggāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Upanāhassa bhikkhave paṭinissaggāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

51. Makkhassa bhikkhave abhiññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Makkhassa bhikkhave abhiññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

52. Makkhassa bhikkhave pariññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Makkhassa bhikkhave pariññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

53. Makkhassa bhikkhave pari-k-khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Makkhassa bhikkhave pari-k-khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

54. Makkhassa bhikkhave pahānāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Makkhassa bhikkhave pahānāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

55. Makkhassa bhikkhave khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Makkhassa bhikkhave khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

56. Makkhassa bhikkhave vayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Makkhassa bhikkhave vayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

57. Makkhassa bhikkhave virāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Makkhassa bhikkhave virāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

58. Makkhassa bhikkhave nirodhāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Makkhassa bhikkhave nirodhāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

59. Makkhassa bhikkhave cāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Makkhassa bhikkhave cāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

60. Makkhassa bhikkhave paṭinissaggāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Makkhassa bhikkhave paṭinissaggāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

61. Palāsassa bhikkhave abhiññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Palāsassa bhikkhave abhiññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

62. Palāsassa bhikkhave pariññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Palāsassa bhikkhave pariññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

63. Palāsassa bhikkhave pari-k-khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Palāsassa bhikkhave pari-k-khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

64. Palāsassa bhikkhave pahānāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Palāsassa bhikkhave pahānāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

65. Palāsassa bhikkhave khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Palāsassa bhikkhave khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

66. Palāsassa bhikkhave vayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Palāsassa bhikkhave vayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

67. Palāsassa bhikkhave virāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Palāsassa bhikkhave virāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

68. Palāsassa bhikkhave nirodhāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Palāsassa bhikkhave nirodhāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

69. Palāsassa bhikkhave cāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Palāsassa bhikkhave cāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

70. Palāsassa bhikkhave paṭinissaggāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Palāsassa bhikkhave paṭinissaggāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

71. Issāya bhikkhave abhiññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Issāya bhikkhave abhiññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

72. Issāya bhikkhave pariññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Issāya bhikkhave pariññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

73. Issāya bhikkhave pari-k-khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Issāya bhikkhave pari-k-khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

74. Issāya bhikkhave pahānāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Issāya bhikkhave pahānāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

75. Issāya bhikkhave khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Issāya bhikkhave khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

76. Issāya bhikkhave vayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Issāya bhikkhave vayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

77. Issāya bhikkhave virāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Issāya bhikkhave virāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

78. Issāya bhikkhave nirodhāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Issāya bhikkhave nirodhāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

79. Issāya bhikkhave cāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Issāya bhikkhave cāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

80. Issāya bhikkhave paṭinissaggāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Issāya bhikkhave paṭinissaggāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

81. Macchariyassa bhikkhave abhiññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Macchariyassa bhikkhave abhiññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

82. Macchariyassa bhikkhave pariññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Macchariyassa bhikkhave pariññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

83. Macchariyassa bhikkhave pari-k-khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Macchariyassa bhikkhave pari-k-khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

84. Macchariyassa bhikkhave pahānāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Macchariyassa bhikkhave pahānāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

85. Macchariyassa bhikkhave khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Macchariyassa bhikkhave khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

86. Macchariyassa bhikkhave vayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Macchariyassa bhikkhave vayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

87. Macchariyassa bhikkhave virāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Macchariyassa bhikkhave virāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

88. Macchariyassa bhikkhave nirodhāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Macchariyassa bhikkhave nirodhāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

89. Macchariyassa bhikkhave cāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Macchariyassa bhikkhave cāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

90. Macchariyassa bhikkhave paṭinissaggāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Macchariyassa bhikkhave paṭinissaggāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

91. Māyāya bhikkhave abhiññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Māyāya bhikkhave abhiññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

92. Māyāya bhikkhave pariññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Māyāya bhikkhave pariññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

93. Māyāya bhikkhave pari-k-khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Māyāya bhikkhave pari-k-khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

94. Māyāya bhikkhave pahānāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Māyāya bhikkhave pahānāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

95. Māyāya bhikkhave khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Māyāya bhikkhave khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

96. Māyāya bhikkhave vayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Māyāya bhikkhave vayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

97. Māyāya bhikkhave virāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Māyāya bhikkhave virāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

98. Māyāya bhikkhave nirodhāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Māyāya bhikkhave nirodhāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

99. Māyāya bhikkhave cāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Māyāya bhikkhave cāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

100. Māyāya bhikkhave paṭinissaggāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Māyāya bhikkhave paṭinissaggāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

101. Sāṭheyyassa bhikkhave abhiññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sāṭheyyassa bhikkhave abhiññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

102. Sāṭheyyassa bhikkhave pariññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sāṭheyyassa bhikkhave pariññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

103. Sāṭheyyassa bhikkhave pari-k-khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sāṭheyyassa bhikkhave pari-k-khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

104. Sāṭheyyassa bhikkhave pahānāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sāṭheyyassa bhikkhave pahānāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

105. Sāṭheyyassa bhikkhave khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sāṭheyyassa bhikkhave khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

106. Sāṭheyyassa bhikkhave vayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sāṭheyyassa bhikkhave vayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

107. Sāṭheyyassa bhikkhave virāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sāṭheyyassa bhikkhave virāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

108. Sāṭheyyassa bhikkhave nirodhāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sāṭheyyassa bhikkhave nirodhāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

109. Sāṭheyyassa bhikkhave cāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sāṭheyyassa bhikkhave cāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

110. Sāṭheyyassa bhikkhave paṭinissaggāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sāṭheyyassa bhikkhave paṭinissaggāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

111. Thambhassa bhikkhave abhiññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Thambhassa bhikkhave abhiññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

112. Thambhassa bhikkhave pariññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Thambhassa bhikkhave pariññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

113. Thambhassa bhikkhave pari-k-khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Thambhassa bhikkhave pari-k-khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

114. Thambhassa bhikkhave pahānāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Thambhassa bhikkhave pahānāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

115. Thambhassa bhikkhave khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Thambhassa bhikkhave khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

116. Thambhassa bhikkhave vayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Thambhassa bhikkhave vayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

117. Thambhassa bhikkhave virāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Thambhassa bhikkhave virāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

118. Thambhassa bhikkhave nirodhāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Thambhassa bhikkhave nirodhāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

119. Thambhassa bhikkhave cāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Thambhassa bhikkhave cāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

120. Thambhassa bhikkhave paṭinissaggāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Thambhassa bhikkhave paṭinissaggāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

121. Sārambhassa bhikkhave abhiññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sārambhassa bhikkhave abhiññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

122. Sārambhassa bhikkhave pariññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sārambhassa bhikkhave pariññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

123. Sārambhassa bhikkhave pari-k-khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sārambhassa bhikkhave pari-k-khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

124. Sārambhassa bhikkhave pahānāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sārambhassa bhikkhave pahānāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

125. Sārambhassa bhikkhave khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sārambhassa bhikkhave khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

126. Sārambhassa bhikkhave vayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sārambhassa bhikkhave vayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

127. Sārambhassa bhikkhave virāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sārambhassa bhikkhave virāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

128. Sārambhassa bhikkhave nirodhāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sārambhassa bhikkhave nirodhāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

129. Sārambhassa bhikkhave cāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sārambhassa bhikkhave cāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

130. Sārambhassa bhikkhave paṭinissaggāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Sārambhassa bhikkhave paṭinissaggāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

131. Mānassa bhikkhave abhiññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mānassa bhikkhave abhiññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

132. Mānassa bhikkhave pariññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mānassa bhikkhave pariññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

133. Mānassa bhikkhave pari-k-khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mānassa bhikkhave pari-k-khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

134. Mānassa bhikkhave pahānāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mānassa bhikkhave pahānāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

135. Mānassa bhikkhave khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mānassa bhikkhave khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

136. Mānassa bhikkhave vayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mānassa bhikkhave vayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

137. Mānassa bhikkhave virāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mānassa bhikkhave virāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

138. Mānassa bhikkhave nirodhāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mānassa bhikkhave nirodhāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

139. Mānassa bhikkhave cāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mānassa bhikkhave cāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

140. Mānassa bhikkhave paṭinissaggāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Mānassa bhikkhave paṭinissaggāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

141. Atimānassa bhikkhave abhiññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Atimānassa bhikkhave abhiññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

142. Atimānassa bhikkhave pariññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Atimānassa bhikkhave pariññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

143. Atimānassa bhikkhave pari-k-khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Atimānassa bhikkhave pari-k-khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

144. Atimānassa bhikkhave pahānāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Atimānassa bhikkhave pahānāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

145. Atimānassa bhikkhave khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Atimānassa bhikkhave khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

146. Atimānassa bhikkhave vayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Atimānassa bhikkhave vayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

147. Atimānassa bhikkhave virāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Atimānassa bhikkhave virāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

148. Atimānassa bhikkhave nirodhāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Atimānassa bhikkhave nirodhāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

149. Atimānassa bhikkhave cāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Atimānassa bhikkhave cāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

150. Atimānassa bhikkhave paṭinissaggāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Atimānassa bhikkhave paṭinissaggāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

151. Madassa bhikkhave abhiññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Madassa bhikkhave abhiññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

152. Madassa bhikkhave pariññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Madassa bhikkhave pariññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

153. Madassa bhikkhave pari-k-khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Madassa bhikkhave pari-k-khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

154. Madassa bhikkhave pahānāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Madassa bhikkhave pahānāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

155. Madassa bhikkhave khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Madassa bhikkhave khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

156. Madassa bhikkhave vayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Madassa bhikkhave vayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

157. Madassa bhikkhave virāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Madassa bhikkhave virāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

158. Madassa bhikkhave nirodhāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Madassa bhikkhave nirodhāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

159. Madassa bhikkhave cāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Madassa bhikkhave cāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

160. Madassa bhikkhave paṭinissaggāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Madassa bhikkhave paṭinissaggāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

161. Pamādassa bhikkhave abhiññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Pamādassa bhikkhave abhiññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

162. Pamādassa bhikkhave pariññāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Pamādassa bhikkhave pariññāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

163. Pamādassa bhikkhave pari-k-khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Pamādassa bhikkhave pari-k-khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

164. Pamādassa bhikkhave pahānāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Pamādassa bhikkhave pahānāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

165. Pamādassa bhikkhave khayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Pamādassa bhikkhave khayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

166. Pamādassa bhikkhave vayāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Pamādassa bhikkhave vayāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

167. Pamādassa bhikkhave virāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Pamādassa bhikkhave virāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

168. Pamādassa bhikkhave nirodhāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Pamādassa bhikkhave nirodhāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

169. Pamādassa bhikkhave cāgāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Pamādassa bhikkhave cāgāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

170. Pamādassa bhikkhave paṭinissaggāya dve dhammā bhāvetabbā. Katame dve: samatho ca vipassanā ca. Pamādassa bhikkhave paṭinissaggāya ime dve dhammā bhāvetabbā.

Rāgapeyyālaɱ niṭṭhitaɱ
Vaggo sattarasamo niṭṭhito.
Dukanipāto samatto.

[BJT Page 196.]
[page 101]

1 [BJTS] = santhānaɱ + 1. Saṇṭhānaɱ-syā. Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

2 [BJTS] = nappajahati + 2. Na pajahati-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

3 [BJTS] = paññāyati + 1. Paññāyanti-sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

4 [BJTS] = vaggo + 2. Syāma potthake na dissate.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

5 [BJTS] = diṭṭhe ceva dhamme + 1.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =
6 [BJTS] = diṭṭhe ceva dhamme + 1. 1. Diṭṭheva dhamme-sīmu [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

7 [BJTS] = yamidaɱ + 2. Yadidaɱ-sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

8 [BJTS] = sekhametaɱ + 3. Sekhāna metaɱ balaɱ-machasaɱ. Sekhassetaɱci balaɱ-katthaci.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =
9 [BJTS] = karoti + 4. Na taɱ karoti-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

10 [BJTS] = paṭhamaɱ jhānaɱ + 1. 1. Paṭhamajjhānaɱ-sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

11 [BJTS] = āpanno + 2. Āpattāpanno - katthaci.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

12 [BJTS] = paccavekkhati + 3. Paccavekkhanti-sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =
[BJTS] = phāsukaɱ + 4. Phāsu-katthaci
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =
13 [BJTS] = phāsukaɱ + 4. Phāsu-katthaci
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

14 [BJTS] = viharissantīti + 5. Viharissanti-sīmu
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

15 [BJTS] = paccavekkhati + 3. Paccavekkhanti-sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

16 [BJTS] = Phāsukaɱ + 4. Phāsu-katthaci
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

17 [BJTS] = taɱ maɱ + 1. Maɱ so bhikkhu-machasaɱ. Tasmā maɱ so bhikkhu-syā. Sī. 1.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

18 [BJTS] = tāhaɱ + 2. Ahaɱ imaɱ bhikkhuɱ-machasaɱ. Syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

19 [BJTS] = suṅkadāyakaɱva + 3. Suṅkhadāyikaɱva-syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

20 [BJTS] = adhammacariyā + 1. Adhammacariya visamacariyā hetu-syā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

21 [BJTS] = dakkhinti + 2. Dakkhantīti-syā. Machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

22 [BJTS] = atthaɱ + 1. Vitthārena atthaɱ avibhattassa-syāmapotthake ayaɱ na dissati.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

23 [BJTS] = dakkhinti + 2.dakkhantīti - siya. machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

24 [BJTS] = No ce taɱ + 1. Nocedaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

25 [BJTS] = No ce taɱ + 1. Nocedaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

26 [BJTS] = patigaṇhāti + 1. Nappaṭiggaṇhāti-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

27 [BJTS] = patigaṇhāti + 2. Paṭiggaṇhāti-machasaɱ. Paṭigaṇhāti-sī1
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

28 [BJTS] = vāti + 1.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

29 [BJTS] = vanapatthāni + 1. Araññavanapatthāni-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

30 [BJTS] = kamatthamanubhoti? + 2. Kimatthamanubhoti-syā. Katamatthamanubhoti-katthaci
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

31 [BJTS] = desissāmi + 3. Desessāmi-machasaɱ. Syā. Sī.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

32 [BJTS] = vadāmi + * Katamesaɱ dvinnaɱ-machasaɱ. [[PTS].] Syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =
33 [BJTS] = mātucca pitucca + 1. Mātu ca, pitu ca-machasaɱ. Syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

34 [BJTS] = patikataɱ vā + 2. Paṭikataɱ vā-machasaɱ. Syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

35 [BJTS] = pahūtasattaratanāya + 3. Pahūtarattaratanāya-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

36 [BJTS] = patikataɱ vā + 2. Paṭikataɱ vā-machasaɱ. Syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

37 [BJTS] = atikatañcātu. + **5. Ayaɱ pāṭho syāma maramma potthakesu na dissate
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

38 [BJTS] = dakkhinti + 2.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

39 [BJTS] = idaɱ vatvā + 1. Idaɱ vatvāna-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

40 [BJTS] = bhikkhavoti + 2. Bhikkhaveti - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

41 [BJTS] = anāgāmi + 1. Anāgāmī hoti-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =
42 [BJTS] = taṇhakkhayāya + 2. Taṇhākkhayāya -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

43 [BJTS] = sammiñjitaɱ + 3. Samiñjitaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

44 [BJTS] = vīsampi + 1.Vīsatimpi-katthaci.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

45 [BJTS] = āraggakoṭinittuddanamattepi + 2.Āraggakoṭinitudanamattepi-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

46 [BJTS] = Siyā kho pana te sāriputta + 3. Siyā kho pana sāriputta-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

47 [BJTS] = vīsampi + 1.Vīsatimpi-katthaci.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

48 [BJTS] = āraggakoṭinittuddanamattepi + 2.Āraggakoṭinitudanamattepi-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

49 [BJTS] = vīsampi + 1.Vīsatimpi-katthaci.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

50 [BJTS] = āraggakoṭinittuddana mattepi + 2.Āraggakoṭinitudanamattepi-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

51 [BJTS] = Ekaɱ samayaɱ+ 4. Evaɱ mesutaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

52 [BJTS] = sārāṇīyaɱ + 5. Sārāṇīyaɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

53 [BJTS] = Kāmarāgavinivesavinibandha + 1.Kāmarāgābhinivesa vinibaddha-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

54 [BJTS] = Diṭṭhirāgavinivesavinibandha+ 2.Diṭṭhirāgābhinivesa vinibaddha-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

55 [BJTS] = diṭṭhirāgavinivesa+ 2.Diṭṭhirāgābhinivesa vinibaddha-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

56 [BJTS] = Imañcadiṭṭhirāgavinivesa+ 2.Diṭṭhirāgābhinivesa vinibaddha-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

57 [BJTS] = puthuviyaɱ + 3. Pathaviyaɱ-katthaci.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

58 [BJTS] = kāmarāga+ 2.Diṭṭhirāgābhinivesa vinibaddha-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

59 [BJTS] = diṭṭhirāga + 2.Diṭṭhirāgābhinivesa vinibaddha-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

60 [BJTS] = dakkhintīti + 1. Dakkhantīti-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

61 [BJTS] = kaṇḍarāyaṇo + 2. Kandarāyano-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

62 [BJTS] = kaṇḍarāyaṇo + 2. Kandarāyano-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

63 [BJTS] = bālo tveva + 3. Na therotveva-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

64 [BJTS] = saɱkasāyantī + 1. Sañjhāyanti, aṭṭhakathā- saɱkāyanti-katthaci.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

65 [BJTS] = papatanti. + 2. Pakkamanti-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

66 [BJTS] = bāhulikā + 1. Bāhullikā-syā. Kaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

67 [BJTS] = bāhulikā + 1. Bāhullikā-syā. Kaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

68 [BJTS] = parisakasaṭo + 1. Parisākasaṭo ca, parisāmaṇḍo ca -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

69 [BJTS] = okkācitavinītā + 2. Ukkācikavinītā-sīmu. Sī1, [PTS,] syā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

70 [BJTS] = suññatā + 3. Suññātapaṭisaɱyuttā-syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

71 [BJTS] = kavikatā + 4. Kavitā-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

72 [BJTS] = paṭivicaranti + 5. pavivaranti-katthaci
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

73 [BJTS] = na paṭivinodenti. + 6. Nappaṭivinodenti-machasaɱ, syā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

74 [BJTS] = kvatthoti + 1. Ko atthoti-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

75 [BJTS] = sammukhā + 1.Aññamaññassa vaṇṇaɱ na bhāsanti-machasaɱ, na gihīnaɱ
Odātavasanānaɱ sammukhā aññamaññassa vaṇṇaɱ bhāsanti -syā. Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

76 [BJTS] = visamā parisā + 1. Aññamaññassa vaṇṇaɱ na bhāsanti-machasaɱ, na gihīnaɱ Odātavasanānaɱ sammukhā aññamaññassa vaṇṇaɱ bhāsanti -syā. Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

77 [BJTS] =samā parisā + 2. Marammapotthake ayaɱ pāṭho na dissate [footnote marker in BJTS mixedup]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

78 [BJTS] = parāmassa + 1. Parāmāsā-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

79 [BJTS] = parāmassa + 1. Parāmāsā-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

80 [BJTS] = ānutappā + 1. Anutappā hoti-machasaɱ. Syā. [PTS.]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

81 [BJTS] = tathāgatassa + 2. Tathāgatassa ca-machasaɱ. Syā. [PTS.]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

82 [BJTS] = hoti. + 3. Hotīti-machasaɱ. Syā. [PTS.]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

83 [BJTS] = bhaṇimhā + 1. Bhaṇimha-machasaɱ. Syā. Sī 1. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

84 [BJTS] = Dvinnaɱ bhikkhave + 2. Dvinnaɱ dhammānaɱ bhikkhave-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

85 [BJTS] = methunadhammasamāpattiyā + 3. Methūnasamāpattiyā ca-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

86 [BJTS] = ca vo bhikkhave desissāmi + 4. Desessāmi-machasaɱ. Syā, [PTS.]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

87 [BJTS] = therampahaɱ + 5. Therampāhaɱ-machasaɱ, syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

88 [BJTS] = navampahaɱ + 6. Navampāhaɱ-syā. Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

89 [BJTS] = viheseyyampi + 7. Viheṭheyyaɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

90 [BJTS] = navampahaɱ + 6. Navampāhaɱ-syā. Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

91 [BJTS] = + 7. Viheṭheyyaɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

92 [BJTS] = Evaɱ ca + 1.Evaɱ-machasaɱ. Evaɱ kho - syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

93 [BJTS] = na avupasantaɱ + 2. Na suvūpasannaɱ-sī 1. Sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

94 [BJTS] = pabbajjāsukhañca + 1. Pabbajitasukhañca-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

95 [BJTS] = upadhisukhañca + 2. Sāsavasukhañca, anāsava sukhañca-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

96 [BJTS] = sāsavañca sukhaɱ anāsavañca sukhaɱ + 2. Sāsavasukhañca, anāsava sukhañca-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

97 [BJTS] = na honti + 1.Na hontīti-machasaɱ, syā, [PTS.]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

98 [BJTS] = vaḍḍhantīti. + 1.Vaḍḍhantīti-machasaɱ, syā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

99[BJTS] = lokasminti. + 2. Lokasmintīti-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

100[BJTS] = lokasminti. + 2. Lokasmintīti-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

101 [BJTS] = uppādāya. + 1.Uppādāyāti-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

102[BJTS] = āpattiyo + 2. Āpattiyoti-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

103[BJTS] = āpattiyo + 2. Āpattiyoti-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

104[BJTS] =Vaggo ekādasamo + 3. Āsāduppajahavaggo paṭhamo-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

105 [BJTS] = tādisā + 1. Tādisīhomi-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

106 [BJTS] = yādisā + 2. Yādisi-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

107 [BJTS] = tādisā + 1. Tādisīhomi-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

108 [BJTS] = yādisā + 2. Yādisi-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

109 [BJTS] = sānuvajjo + 3. Sānuvajjo ca-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

110 [BJTS] = pasavati. + 4. Pasavatīti-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

111 [BJTS] = sānuvajjo + 1. Sānuvajjo ca-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

112 [BJTS] = pasavati+ 2. Pasavatīti-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

113 [BJTS] = dve dhammā + 1. Ahiɱsā ca-machasaɱ.[footnote is doubtful]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

114 [BJTS] = avihiɱsā + 2. Muṭṭhassaccañca-machasaɱ.[footnote is doubtful]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

115[BJTS] = saggeti + 1. Sagge-machasaɱ.[ this has to be checked with Burmese books. The footnote is not placed in BJTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

116 [BJTS] = pāpicchānaɱ + 1.Pāpicchānaɱ bhikkhūnaɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

117 [BJTS] = pāpicchānaɱ + 1.Pāpicchānaɱ bhikkhūnaɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

118 [BJTS] = pāpicchānaɱ + 1.Pāpicchānaɱ bhikkhūnaɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

119 [BJTS] = pāpicchānaɱ+ 1.Pāpicchānaɱ bhikkhūnaɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

120 [BJTS] = pāpicchānaɱ + 1.Pāpicchānaɱ bhikkhūnaɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

121 [BJTS] = pāpicchānaɱ + 1.Pāpicchānaɱ bhikkhūnaɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

122 [BJTS] = pāpicchānaɱ + 1Pāpicchānaɱ bhikkhūnaɱ-machasaɱ..
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

123 [BJTS] = pāpicchānaɱ+ 1.Pāpicchānaɱ bhikkhūnaɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

124 [BJTS] = Anuppaññattaɱ + 2. Anupaññattaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

125 [BJTS] = Anuppaññattaɱ + 2. Anupaññattaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

126 [BJTS] = Anuppaññattaɱ + 2. Anupaññattaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

127 [BJTS] = Anuppaññattaɱ + 2. Anupaññattaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

128 [BJTS] = Anuppaññattaɱ + 2. Anupaññattaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

129 [BJTS] = Anuppaññattaɱ + 2. Anupaññattaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

130 [BJTS] = Anuppaññattaɱ + 2. Anupaññattaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

131 [BJTS] = Anuppaññattaɱ + 2. Anupaññattaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

132 [BJTS] = Anuppaññattaɱ + 2. Anupaññattaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

133 [BJTS] = Anuppaññattaɱ + 2. Anupaññattaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

3. Tikanipāto
Paṭhamo paṇṇāsako
(1. Bālavaggo)
3. 1. 1. 1.
1. Evaɱ me sutaɱ ekaɱ samayaɱ bhagavā sāvatthiyaɱ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi, bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhū bhagavato paccassosuɱ. Bhagavā etadavoca.

Yāni kānici bhikkhave bhayāni uppajjanti. Sabbāni tāni bālato uppajjanti, no paṇḍitato. Ye keci upaddavā uppajjanti, sabbe te bālato uppajjanti, no paṇḍitato. Ye keci upasaggā1 uppajjanti, sabbe te bālato uppajjanti, no paṇḍitato.

Seyyathāpi bhikkhave naḷāgāro vā tiṇāgāro2 vā aggimukko3 kūṭāgārānipi dahati ullittāvalittāni nivātāni phussitaggalāni4 pihitavātapānāni.5 Evameva kho bhikkhave yāni kānici bhayāni uppajjanti, sabbāni tāni bālato uppajjanti, no paṇḍitato. Ye keci upaddavā uppajjanti, sabbe te bālato uppajjanti. , No paṇḍitato. Ye keci upasaggā uppajjanti, sabbe te bālato uppajjanti no paṇḍitato.

Iti kho bhikkhave sappaṭibhayo bālo, appaṭibhayo paṇḍito. Saupaddavo bālo, anupaddavo paṇḍito. Saupasaggo bālo, anupasaggo paṇḍito, natthi bhikkhave paṇḍitato bhayaɱ, natthi paṇḍitato uppaddavo, natthi paṇḍitato upasaggo.

Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ: yehi tīhi dhammehi samannāgato bālo veditabbo, te tayo dhamme abhinivajjetvā yehi tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo, te tayo dhamme samādāya vattissāmāti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

[BJT Page 198]
[page 102]

3. 1. 1. 2.
2. Kammalakkhaṇo bhikkhave bālo, kammalakkhaṇo paṇḍito, apadānasobhinī6 paññāti.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato bālo veditabbo. Katamehi tīhi: kāyaduccaritena, vacīduccaritena, manoduccaritena. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bālo veditabbo.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo. Katamehi tīhi: kāyasucaritena, vacīsucaritena, manosucaritena. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo.

1Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabba: yehi tīhi dhammehi samannāgato bālo veditabbo, te tayo dhamme abhinivajjetvā yehi tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo, te tayo dhamme samādāya vattissāmāti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

3. 1. 1. 3.
3. Tīṇimāni bhikkhave bālassa bālalakkhaṇāni bālanimittāni bālāpadānāni.7 Katamāni tīṇi: idha bhikkhave bālo duccintitacintī ca hoti, dubbhāsitabhāsī, dukkatakammakārī. No cedaɱ8 bālo duccintitacintī ca abhavissa, dubbhāsitabhāsī, dukkatakammakārī. Kena naɱ paṇḍitā jāneyyuɱ bālo ayaɱ bhavaɱ asappurisoti. Yasmā ca kho bhikkhave bālo duccintitacintī ca hoti, dubbhāsitabhāsī, dukkatakammakārī. Tasmā naɱ paṇḍitā jānanti, bālo ayaɱ bhavaɱ asappurisoti, imāni kho bhikkhave tīṇi bālassa bālalakkhaṇāni bālanimittāni bālāpadānāni.

Tīṇimāni bhikkhave paṇḍitassa paṇḍitalakkhaṇāni paṇḍitanimittāni paṇḍitāpadānāni9. Katamāni tīṇi: idha bhikkhave paṇḍito sucintitacintī ca hoti, subhāsitabhāsī, sukatakammakārī no cedaɱ10 bhikkhave paṇḍito sucintitacintī ca abhavissa, subhāsitabhāsī, sukatakammakārī, kena naɱ paṇḍitā jāneyyuɱ, paṇḍito ayaɱ bhavaɱ sappurisoti, [page 103] yasmā ca kho bhikkhave paṇḍito sucintitacintī ca hoti, subhāsitabhāsī, sukatakammakārī. Tasmā naɱ paṇḍitā jānanti, paṇḍito ayaɱ bhavaɱ sappurisoti. Imāni kho bhikkhave tīṇi paṇḍitassa paṇḍitalakkhaṇāni paṇḍitanimittāni paṇḍitāpadānāni. Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ yehi tīhi dhammehi samannāgato bālo veditabbo, te tayodhamme abhinivajjetvā yehi tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo, te tayo dhamme samādāya vattissāmāti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

[BJT Page 200]

3. 1. 1. 4.
4. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato bālo veditabbo, katamehi tīhi: accayaɱ accayato na passati, accayaɱ accayato disvā yathādhammaɱ na paṭikaroti, parassa kho pana accayaɱ desentassa yathādhammaɱ na patigaṇhāti.11 Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bālo veditabbo.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo, katamehi tīhi: accayaɱ accayato passati, accayaɱ accayato disvā yathādhammaɱ paṭikaroti, parassa kho pana accayaɱ desentassa yathādhammaɱ patigaṇhāti.12 Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo. Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabba: yehi tīhi dhammehi samannāgato bālo veditabbo, te tayo dhamme abhinivajjetvā yehi tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo, te tayo dhamme samādāya vattissāmāti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

3. 1. 1. 5.
5. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato bālo veditabbo, katamehi tīhi: ayoniso pañhaɱ kattā hoti, ayoniso pañhaɱ vissajjetā hoti, parassa kho pana yoniso pañhaɱ vissajjitaɱ parimaṇḍalehi padabyañjanehi siliṭṭhehi upagatehi nābbhanumoditā hoti. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bālo veditabbo.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo, katamehi tīhi: yoniso pañhaɱ kattā hoti, yoniso pañhaɱ vissajjetā hoti, parassa kho pana yoniso pañhaɱ vissajjitaɱ parimaṇḍalehi padabyañjanehi siliṭṭhehi
Upagatehi abbhanumoditā hoti. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo. Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ yehi tīhi dhammehi samannāgato bālo veditabbo, te tayo dhamme abhinivajjetvā yehi tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo, te tayo dhamme samādāya vattissāmāti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

3. 1. 1. 6.
6. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato bālo veditabbo, katamehi tīhi: [page 104] akusalena kāyakammena akusalena vacīkammena akusalena manokammena. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bālo veditabbo.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo, katamehi tīhi: kusalena kāyakammena kusalena vacīkammena kusalena manokammena. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo. Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ yehi tīhi dhammehi samannāgato bālo veditabbo, te tayo dhamme abhinivajjetvā yehi tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo, te tayo dhamme samādāya vattissāmāti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

3. 1. 1. 7.
7. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato bālo veditabbo, katamehi tīhi: sāvajjena kāyakammena, sāvajjena vacīkammena, sāvajjena manokammena. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bālo veditabbo.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo, katamehi tīhi: anavajjena kāyakammena, anavajjena vacīkammena, anavajjena manokammena. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo. Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabba: yehi tīhi dhammehi samannāgato bālo veditabbo, te tayo dhamme abhinivajjetvā yehi tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo, te tayo dhamme samādāya vattissāmāti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

[BJT Page 202]

3. 1. 1. 8.
8. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato bālo veditabbo, katamehi tīhi: sabyāpajjhena kāyakammena, sabyāpajjhena vacīkammena, sabyāpajjhena manokammena. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bālo veditabbo.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo, katamehi tīhi: abyāpajjhena kāyakammena, abyāpajjhena vacīkammena, abyāpajjhena manokammena. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo. Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ yehi tīhi dhammehi samannāgato bālo veditabbo, te tayo dhamme abhinivajjetvā yehi tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito veditabbo, te tayo dhamme samādāya vattissāmāti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.
[page 105]

3. 1. 1. 9.
9. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato bālo avyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti sānuvajjo viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavati. Katamehi tīhi: kāyaduccaritena, vacīduccaritena, manoduccaritena. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bālo avyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti, sānuvajjo viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavati.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato paṇḍito vyatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati, anavajjo ca hoti ananuvajjo viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavati. Katamehi tīhi: kāyasucaritena, vacīsucaritena, manosucaritena. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito vyatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati, anavajjo ca hoti, ananuvajjo viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavatīti.

3. 1. 1. 10.
10. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato tayo male appahāya yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye. Katamehi tīhi: dussīlo ca hoti, dussīlyamalañcassa appahīnaɱ hoti, issukī ca hoti, issāmalañcassa appahīnaɱ hoti. Maccharī ca hoti, maccheramalañcassa appahīnaɱ hoti. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato ime tayo male appahāya yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato tayo male pahāya yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge. Katamehi tīhi: sīlavā ca hoti, dussīlyamalañcassa pahīnaɱ hoti, anissukī ca hoti, issāmalañcassa pahīnaɱ hoti. Amaccharī ca hoti, maccheramalañcassa pahīnaɱ hoti. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato ime tayo male pahāya yathābhataɱ nikkhitto evaɱ saggeti.

Bālavaggo paṭhamo.

--------------
1. Tassuddānaɱ:- bhayaɱ lakkhaṇacinani ca accayañca ayoniso,
Akusalañca sāvajjaɱ-sabyajjhakataɱ balaɱti-machasaɱ. Syā

[BJT Page 204.]
[page 106]
2. Rathakāravaggo
3. 1. 2. 1.
(Sāvatthinidānaɱ:)

11. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato ñātako bhikkhu bahujanāhitāya paṭipanno hoti, bahujanāsukhāya bahuno janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ. Katamehi tīhi: ananulomike kāyakamme samādapeti, ananulomike vacīkamme samādapeti, ananulomikesu dhammesu samādapeti. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato ñātako bhikkhu bahujanāhitāya paṭipanno hoti, bahujanāsukhāya bahuno, janassa anatthāya ahitāya dukkhāya devamanussānaɱ.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato ñātako bhikkhu bahujanahitāya paṭipanno hoti, bahujanasukhāya bahuno janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānaɱ. Katamehi tīhi: anulomike kāyakamme samādapeti, anulomike vacīkamme samādapeti, anulomikesu dhammesu samādapeti. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato ñātako bhikkhu bahujanahitāya paṭipanno hoti, bahujanasukhāya bahuno, janassa atthāya hitāya sukhāya devamanussānanti.

3. 1. 2. 2.
12. Tīṇimāni bhikkhave rañño khattiyassa muddhāvasittassa yāvajīvaɱ sārāṇīyāni13 bhavanti. Katamāni tīṇi: yasmiɱ bhikkhave padese rājā khattiyo muddhāvasitto jāto hoti. Idaɱ bhikkhave paṭhamaɱ rañño khattiyassa muddhāvasittassa yāvajīvaɱ sārāṇīyaɱ hoti.

Puna ca paraɱ bhikkhave yasmiɱ padese rājā khattiyo muddhāvasitto14 hoti. Idaɱ bhikkhave dutiyaɱ rañño khattiyassa muddhāvasittassa15 yāvajīvaɱ sārāṇīyaɱ hoti.

Puna ca paraɱ bhikkhave yasmiɱ padese rājā khattiyo muddhāvasitto saṅgāmaɱ abhivijinitvā vijitasaṅgāmo tameva saṅgāmasīsaɱ ajjhāvasati. Idaɱ bhikkhave tatiyaɱ rañño khattiyassa muddhāvasittassa16 yāvajīvaɱ sārāṇīyaɱ17 hoti. Imāni kho bhikkhave tīṇi rañño khattiyassa muddhāvasittassa yāvajīvaɱ sārāṇīyāni bhavanti.

[page 107]

Evameva kho bhikkhave tīṇimāni bhikkhussa yāvajīvaɱ sārāṇīyāni bhavanti. Katamāni tīṇi: yasmiɱ bhikkhave padese bhikkhu kesamassuɱ ohāretvā kāsāyāni vatthāni acchādetvā agārasmā anagāriyaɱ pabbajito hoti. Idaɱ bhikkhave paṭhamaɱ bhikkhussa yāvajīvaɱ sārāṇīyaɱ18 hoti.
1. Saraṇiyāni-syā, kaɱ[PTS] Sāraṇiyāni-machasaɱ. 2. Muddhābhisitto- syā

[BJT Page 206.]
Puna ca paraɱ bhikkhave yasmiɱ padese bhikkhu idaɱ dukkhanti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhasamudayoti yathābhūtaɱ pajanāti. Ayaɱ dukkhanirodhoti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhanirodhagāminī paṭipadāti yathābhūtaɱ pajānāti idaɱ bhikkhave dutiyaɱ bhikkhussa yāvajīvaɱ sārāṇīyaɱ hoti.

Puna ca paraɱ bhikkhave yasmiɱ padese bhikkhu āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭheva dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharati. Idaɱ bhikkhave tatiyaɱ bhikkhussa yāvajīvaɱ sārāṇīyaɱ hoti. Imāni kho bhikkhave tīṇi bhikkhussa yāvajīvaɱ sārāṇīyāni bhavantīti.

3. 1. 2. 3.
13. Tayome bhikkhave puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Katame tayo: nirāso āsaɱso vigatāso.

Katamo ca bhikkhave puggalo nirāso: idha bhikkhave ekacco puggalo nīce kule paccājāto hoti, caṇḍālakule vā nesādakule vā veṇakule vā rathakārakule vā pukkusakule vā, dalidde appannapānabhojane kasiravuttike yattha kasirena ghāsacchādo labbhati. So ca hoti, dubbaṇṇo duddasiko okoṭimako bavhābādho19 kāṇo vā kuṇi vā khañjo vā pakkhahato vā, na lābhī annassa pānassa vattassa yānassa mālāgandhavilepanassa syeyāvasathapadīpyeyassa. So suṇāti, itthannāmo kira khattiyo khattiyehi khattiyābhisekena abhisittāti tassa na evaɱ hoti: kudassu nāma mamampi20 khattiyā khattiyābhisekena abhisiñcissantīti. Ayaɱ vuccati bhikkhave puggalo nirāso.

Katamo ca bhikkhave puggalo āsasaɱso. [page 108] idha bhikkhave rañño khattiyassa muddhāvasittassa jeṭṭho putto hoti, ābhiseko anabhisitto macalappatto. So suṇāti, itthannāmo kira khattiyo khattiyehi khattiyābhisekena abhisittoti. Tassa evaɱ hoti. Kudassu nāma21 mamampi khattiyā khattiyābhisekena abhisiñcissantīti. Ayaɱ vuccati puggalo āsaɱso.

Katamo ca bhikkhave puggalo vigatāso: idha bhikkhave rājā hoti, khattiyo muddhāvasitto. So suṇāti: itthannāmo kira khattiyo khattiyehi khattiyābhisekena abhisittoti. Tassa na evaɱ hoti: kudassu nāma mamampi22 khattiyā khattiyābhisekena abhisiñcissantīti. Taɱ kissa hetu: yā hissa bhikkhave pubbe anabhisittassa abhisekāsā sāssa paṭippassaddhā. Ayaɱ vuccati bhikkhave puggalo vigatāso. Ime kho bhikkhave tayo puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ.

[BJT Page 208]

[f-note 1 and 3 ]23

Evameva kho bhikkhave tayo puggalā santo saɱvijjamānā bhikkhusu. Katame tayo: nirāso āsaɱso vigatāso.

Katamo ca bhikkhave puggalo nirāso. Idha bhikkhave ekacco puggalo dussīlo hoti, pāpadhammo asucī saɱkassarasamācāro paṭicchannakammanto assamaṇo samaṇapaṭiñño abrahmacārī brahmacārīpaṭiñño antopūti avassuto kasambujāto. So suṇāti: itthannāmo kira bhikkhu āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭheva dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharatīti. Tassa na evaɱ hoti: kudassu24 nāma ahampi āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭheva dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharissāmīti. Ayaɱ vuccati bhikkhave puggalo nirāso.

Katamo ca bhikkhave. Puggalo āsaɱso: idha bhikkhave bhikkhu sīlavā hoti, kalyāṇadhammo. So [page 109] suṇāti: itthannāmo kira bhikkhu āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭheva dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharatīti. Tassa evaɱ hoti: kudassu25 nāma ahampi āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭheva dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharissāmīti. Ayaɱ vuccati bhikkhave puggalo āsaɱso.

Katamo ca bhikkhave. Puggalo vigatāso: idha bhikkhave bhikkhu arahaɱ hoti, khīṇāsavo. So suṇāti: itthannāmo kira bhikkhu āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭheva dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharatīti. Tassa na evaɱ hoti: kudassu26 nāma ahampi āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭheva dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharissāmīti. Taɱ kissa hetu: yā hissa bhikkhave pubbe avimuttassa vimuttāsā, sāssa27 paṭippassaddhā. Ayaɱ vuccati bhikkhave puggalo vigatāso. Ime kho bhikkhave tayo puggalā santo saɱvijjamānā bhikkhūsuti.

3. 1. 2. 4.
14. Yopi so bhikkhave rājā cakkavattī dhammiko dhammarājā. Sopi28 na arājakaɱ cakkaɱ vattetīti. Evaɱ vutte aññataro bhikkhu bhagavantaɱ etadavoca: ko pana bhante rañño cakkavattissa dhammikassa dhammarañño rājāti? Dhammo bhikkhūti, bhagavā avoca. Idha bhikkhu rājā cakkavattī dhammiko dhammarājā dhammaɱyeva nissāya dhammaɱ sakkaronto dhammaɱ garukaronto dhammaɱ apacāyamāno dhammaddhajo dhammaketu dhammādhipateyyo dhammikaɱ rakkhāvaraṇaguttiɱ saɱvidahati anto janasmiɱ.

[BJT Page 210]

Puna ca paraɱ bhikkhu rājā cakkavattī dhammiko dhammarājā dhammaɱyeva nissāya dhammaɱ sakkaronto dhammaɱ garukaronto dhammaɱ apacāyamāno dhammaddhajo dhammaketu dhammādhipateyyo dhammikaɱ rakkhāvaraṇaguttiɱ saɱvidahati khattiyesu anuyuttesu29 balakāyasmiɱ [page 110] brāhmaṇagahapatikesu, negamajānapadesu, samaṇabrāhmaṇesu, migapakkhīsu. Sa kho so bhikkhu rājā cakkavattī dhammiko dhammarājā dhammaññeva nissāya dhammaɱ sakkaronto dhammaɱ garukaronto dhammaɱ apacāyamāno dhammaddhajo dhammaketu dhammādhipateyyo dhammikaɱ rakkhāvaraṇaguttiɱ saɱvidahitvā antojanasmiɱ, dhammikaɱ rakkhāvaraṇaguttiɱ saɱvidahitvā khattiyesu anuyuttesu balakāyasmiɱ brāhmaṇagahapatikesu negamajānapadesu samaṇabrāhmaṇesu migapakkhīsu dhammeneva cakkaɱ vatteti. Taɱ hoti cakkaɱ appativattiyaɱ kenaci manussabhūtena paccatthikena pāṇinā.

Evameva kho bhikkhu tathāgato arahaɱ sammāsambuddho dhammiko dhammarājā dhammaɱ yeva nissāya dhammaɱ sakkaronto dhammaɱ garukarontā dhammaɱ apacāyamāno dhammaddhajo dhammaketu dhammādhipateyyo dhammikaɱ rakkhāvaraṇaguttiɱ saɱvidahati kāyakammasmiɱ, evarūpaɱ kāyakammaɱ sevitabbaɱ, evarūpaɱ kāyakammaɱ na sevitabbanti.

Puna ca paraɱ bhikkhu tathāgato arahaɱ sammāsambuddho dhammiko dhammarājā dhammaɱ yeva nissāya dhammaɱ sakkaronto dhammaɱ garukarontā dhammaɱ apacāyamāno dhammaddhajo dhammaketu dhammādhipateyyo dhammikaɱ rakkhāvaraṇaguttiɱ saɱvidahati vacīkammasmiɱ, evarūpaɱ vacīkammaɱ sevitabbaɱ, evarūpaɱ vacīkammaɱ na sevitabbanti.

Puna ca paraɱ bhikkhu tathāgato arahaɱ sammāsambuddho dhammiko dhammarājā dhammaɱ yeva nissāya dhammaɱ sakkaronto dhammaɱ garukarontā dhammaɱ apacāyamāno dhammaddhajo dhammaketu dhammādhipateyyo dhammikaɱ rakkhāvaraṇaguttiɱ saɱvidahati manokammasmiɱ, evarūpaɱ manokammaɱ sevitabbaɱ, evarūpaɱ manokammaɱ na sevitabbanti.

Sa kho so bhikkhu tathāgato arahaɱ sammāsambuddho dhammiko dhammarājā dhammaɱ yeva nissāya dhammaɱ sakkaronto dhammaɱ garukarontā dhammaɱ apacāyamāno dhammaddhajo dhammaketu dhammādhipateyyo dhammikaɱ rakkhāvaraṇaguttiɱ saɱvidahitvā kāyakammasmiɱ, dhammikaɱ rakkhāvaraṇaguttiɱ saɱvidahitvā vacīkammasmiɱ, dhammikaɱ rakkhāvaraṇaguttiɱ saɱvidahitvā manokammasmiɱ, dhammeneva anuttaraɱ dhammacakkaɱ pavatteti. Taɱ hoti cakkaɱ appativattiyaɱ samaṇena vā brāhmaṇena vā devena vā mārena vā brahmuṇā vā kenaci vā lokasminti.

1. Anuyantesu- machasaɱ.
[BJT Page 212]

3. 1. 2. 5
15. Ekaɱ samayaɱ bhagavā bārāṇasiyaɱ viharati isipatane migadāye. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi bhikkhavoti. [page 111] bhadanteti te bhikkhū bhagavato paccassosuɱ. Bhagavā etadavoca:
Bhūtapubbaɱ bhikkhave rājā ahosi pacetano nāma. Atha kho bhikkhave rājā pacetano30 rathakāraɱ āmantesi: ito me samma rathakāra, channaɱ māsānaɱ accayena saṅgāmo bhavissati, sakkasi31 me samma rathakāra, navaɱ cakkayugaɱ kātunti? Sakkomi devāti kho bhikkhave rathakāro rañño pacetanassa paccassosi. Atha kho bhikkhave rathakāro chahi māsehi chārattūnehi ekaɱ cakkaɱ niṭṭhāpesi. Atha kho bhikkhave rājā pacetano rathakāraɱ āmantesi: ito me samma rathakāra, channaɱ divasānaɱ accayena saṅgāmo bhavissati. Niṭṭhitaɱ te32 navaɱ cakkayuganti. Imehi kho deva chahi māsehi chārattūnehi ekaɱ cakkaɱ niṭṭhitanti. Sakkasi pana me samma rathakāra, imehi chahi divasehi dutiyaɱ cakkaɱ niṭṭhāpetunti? Sakkomi devāti kho bhikkhave rathakāro rañño pacetanassa paccassosi. Atha kho bhikkhave rathakāro chahi divasehi dutiyaɱ cakkaɱ niṭṭhāpetvā navaɱ cakkayugaɱ ādāya yena rājā pacetano tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā rājānaɱ pacetanaɱ etadavoca: idante deva navaɱ cakkayugaɱ niṭṭhitanti. Yañca te idaɱ samma rathakāra, cakkaɱ chahi māsehi niṭṭhitaɱ chārattūnehi, yañca te idaɱ cakkaɱ chahi divasehi niṭṭhitaɱ. Imesaɱ kiɱ nānākaraṇaɱ nesāhaɱ33 kiñci nānākaraṇaɱ passāmīti. Atthevesaɱ deva nānākaraṇaɱ, passatu devo nānākaraṇanti.

Atha kho bhikkhave rathakāro yaɱ taɱ cakkaɱ chahi divasehi niṭṭhitaɱ, taɱ pavattesi. Taɱ pavattitaɱ samānaɱ yāvatikā abhisaṅkhārassa gati, tāvatikaɱ gantvā ciṅgulāyitvā bhūmiyaɱ papati. Yaɱ pana taɱ cakkaɱ chahi māsehi [page 112] niṭṭhitaɱ chārattūnehi taɱ pavattesi. Taɱ pavattitaɱ samānaɱ yāvatikā abhisaṅkhārassa gati, tāvatikaɱ gantvā akkhāhataɱ maññe aṭṭhāsi.

Ko nu kho samma rathakāra, hetu, ko paccayo. Yamidaɱ cakkaɱ chahi divasehi niṭṭhitaɱ, taɱ pavattitaɱ samānaɱ yāvatikā abhisaṅkhārassa gati, tāvatikaɱ gantvā ciṅgulāyitvā bhūmiyaɱ papati? Ko pana samma rathakāra, hetu, ko paccayo? Yamidaɱ cakkaɱ chahi māsehi niṭṭhitaɱ chārattūnehi, taɱ pavattitaɱ samānaɱ yāvatikā abhisaṅkhārassa gati, tāvatikaɱ gantvā akkhāhataɱ maññe aṭṭhāsīti? Yamidaɱ deva, cakkaɱ chahi divasehi niṭṭhitaɱ. Tassa nemīpi savaɱkā sadosā sakasāvā. Arāpi savaɱkā sadosā sakasāvā. Nābhīpi savaɱkā sadosā sakasāvā. Taɱ nemiyāpi savaɱkattā sadosattā sakasāvattā, arānampi savaɱkattā sadosattā sakasāvattā, nābhiyāpi savaɱkattā sadosattā sakasāvattā pavattitaɱ samānaɱ yāvatikā abhisaṅkhārassa gati, tāvatikaɱ gantvā ciṅgulāyitvā bhūmiyaɱ papati. Yaɱ pana taɱ deva cakkaɱ chahi māsehi niṭṭhitaɱ chārattūnehi. Tassa nemīpi avaɱkā adosā akasāvā. Arāpi avaɱkā adosā akasāvā. Nābhīpi avaɱkā adosā akasāvā. Taɱ nemiyāpi avaɱkattā adosattā akasāvattā, arānampi avaɱkattā adosattā akasāvattā, nābhiyāpi avaɱkattā adosattā akasāvattā pavattitaɱ samānaɱ yāvatikā abhisaṅkhārassa gati. Tāvatikaɱ gantvā akkhāhataɱ maññe aṭṭhāsīti.

1. Sacetano nāma - machasaɱ. 2. Sakkhasi katthaci - sakkhissasi - machasaɱ. 3. . Niṭṭhitaɱ-machasaɱ. Syā. [PTS. 4.] Nāhaɱ - sīmu. Nesaɱ nāhaɱ-[PTS.]

[BJT Page 214]

Siyā kho pana bhikkhave tumhākaɱ evamassa: añño nūna tena samayena so rathakāro ahosīti. Na kho panetaɱ bhikkhave evaɱ daṭṭhabbaɱ. Ahaɱ tena samayena so rathakāro ahosiɱ. Tadā panāhaɱ bhikkhave kusalo dāruvaṅkānaɱ dārudosānaɱ dārukasāvānaɱ. Etarahi kho panāhaɱ bhikkhave arahaɱ sammāsambuddho kusalo kāyavaṅkānaɱ kāyadosānaɱ kāyakasāvānaɱ. Kusalo vacīvaṅkānaɱ vacīdosānaɱ vacīkasāvānaɱ. Kusalo manovaṅkānaɱ manodosānaɱ manokasāvānaɱ.

Yassa kassaci bhikkhave bhikkhussa vā bhikkhuniyā vā kāyavaṅko appahīno kāyadoso kāyakasāvo. Vacīvaṅko appahīno vacīdoso vacīkasāvo. Manovaṅko appahīno manodoso [page 113] manokasāvo. Evaɱ papatikā te bhikkhave imasmā dhammavinayā. Seyyathāpi taɱ cakkaɱ chahi divasehi niṭṭhitaɱ.
Yassa kassaci bhikkhave bhikkhussa vā bhikkhuniyā vā kāyavaṅko pahīno kāyadoso kāyakasāvo. Vacīvaṅko pahīno vacīdoso vacīkasāvo. Manovaṅko pahīno manodoso manokasāvo. Evaɱ patiṭṭhitā te bhikkhave imasmiɱ dhammavinaye. Seyyathāpi taɱ cakkaɱ chahi māsehi niṭṭhitaɱ chārattūnehi.

Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ: kāyavaṅkaɱ pajahissāma, kāyadosaɱ kāyakasāvaɱ. Vacīvaṅkaɱ pajahissāma, vacīdosaɱ vacīkasāvaɱ. Manovaṅkaɱ pajahissāma, manodosaɱ manokasāvanti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

3. 1. 2. 6.

(Sāvatthinidānaɱ:)

16. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato bhikkhu apaṇṇakataɱ34 paṭipadaɱ paṭipanno hoti. Yoni cassa āraddhā hoti, āsavānaɱ khayāya. Katamehi tīhi: idha bhikkhave bhikkhu indriyesu guttadvāro hoti, bhojane mattaññū hoti, jāgariyaɱ anuyutto hoti.

Kathañca bhikkhave bhikkhu indriyesu guttadvāro hoti: idha bhikkhave bhikkhu cakkhunā rūpaɱ disvā na nimittaggāhī hoti, nānubyañjanaggāhī. Yatvādhikaraṇametaɱ35 cakkhundriyaɱ asaɱvutaɱ viharantaɱ abhijjhā domanassā pāpakā akusalā dhammā anvāssaveyyuɱ, tassa saɱvarāya paṭipajjati, rakkhati cakkhundriyaɱ, cakkhundriye saɱvaraɱ āpajjati.
Sotena saddaɱ sutvā na nimittaggāhī hoti, nānubyañjanaggāhī. Yatvādhikaraṇametaɱ sotindriyaɱ asaɱvutaɱ viharantaɱ abhijjhā domanassā pāpakā akusalā dhammā anvāssaveyyuɱ, tassa saɱvarāya paṭipajjati, rakkhati sotindriyaɱ, sotindriye saɱvaraɱ āpajjati.
Ghāṇena gandhaɱ ghāyitvā na nimittaggāhī hoti, nānubyañjanaggāhī. Yatvādhikaraṇametaɱ ghāṇindriyaɱ asaɱvutaɱ viharantaɱ abhijjhā domanassā pāpakā akusalā dhammā anvāssaveyyuɱ, tassa saɱvarāya paṭipajjati, rakkhati ghāṇindriyaɱ, ghāṇindriye saɱvaraɱ āpajjati.
Jivhāya rasaɱ sāyitvā na nimittaggāhī hoti, nānubyañjanaggāhī. Yatvādhikaraṇametaɱ jivhindriyaɱ asaɱvutaɱ viharantaɱ abhijjhā domanassā pāpakā akusalā dhammā anvāssaveyyuɱ, tassa saɱvarāya paṭipajjati, rakkhati jivhindriyaɱ, jivhindriye saɱvaraɱ āpajjati.
Kāyena phoṭṭhabbaɱ phusitvā na nimittaggāhī hoti, nānubyañjanaggāhī. Yatvādhikaraṇametaɱ kāyindriyaɱ asaɱvutaɱ viharantaɱ abhijjhā domanassā pāpakā akusalā dhammā anvāssaveyyuɱ, tassa saɱvarāya paṭipajjati, rakkhati kāyindriyaɱ, kāyindriye saɱvaraɱ āpajjati.
Manasā dhammaɱ viññāya na nimittaggāhī hoti, nānubyañjanaggāhī. Yatvādhikaraṇametaɱ manindriyaɱ asaɱvutaɱ viharantaɱ abhijjhā domanassā pāpakā akusalā dhammā anvāssaveyyuɱ, tassa saɱvarāya paṭipajjati, rakkhati manindriyaɱ, manindriye saɱvaraɱ āpajjati. Evaɱ kho bhikkhave bhikkhu indriyesu guttadvāro hoti.

[BJT Page 216]
[page 114]

Kathañca bhikkhave bhikkhu bhojane mattaññū hoti: idha bhikkhave bhikkhu paṭisaṅkhā yoniso āhāraɱ āhāreti. Neva davāya na madāya na maṇḍanāya na vibhūsanāya. Yāvadeva imassa kāyassa ṭhitiyā yāpanāya vihiɱsūparatiyā brahmacariyānuggahāya, iti purāṇañca vedanaɱ paṭihaṅkhāmi, navañca vedanaɱ na uppādessāmi, yātrā ca me bhavissati, anavajjatā ca phāsuvihāro cāti. Evaɱ kho bhikkhave bhikkhu bhojane mattaññū hoti.

Kathañca bhikkhave bhikkhū jāgariyaɱ anuyutto hoti: idha bhikkhave bhikkhu divasaɱ caṅkamena nisajjāya āvaraṇīyehi dhammehi cittaɱ parisodheti, rattiyā paṭhamaɱ yāmaɱ caṅkamena nisajjāya āvaraṇīyehi dhammehi cittaɱ parisodheti, rattiyā majjhimaɱ yāmaɱ dakkhiṇena passena sīhaseyyaɱ kappeti, pāde pādaɱ accādhāya sato sampajāno uṭṭhānasaññaɱ manasikaritvā. Rattiyā pacchimaɱ yāmaɱ paccuṭṭhāya caṅkamena nisajjāya āvaraṇīyehi dhammehi cittaɱ parisodheti. Evaɱ kho bhikkhave bhikkhu jāgariyaɱ anuyutto hoti. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu apaṇṇakataɱ paṭipadaɱ paṭipanno hoti. Yoni cassa āraddhā hoti āsavānaɱ khayāyāti.

3. 1. 2. 7.
17. Tayome bhikkhave dhammā attavyābādhāyapi saɱvattanti, paravyābādhāyapi saɱvattanti, ubhayavyābādhāyapi saɱvattanti. Katame tayo: kāyaduccaritaɱ, vacīduccaritaɱ, manoduccaritaɱ. Ime kho bhikkhave tayo dhammā attavyābādhāyapi saɱvattanti, paravyābādhāyapi saɱvattanti. Ubhayavyābādhāyapi saɱvattanti.

Tayome bhikkhave dhammā nevattavyābādhāyapi saɱvattanti. Na paravyābādhāyapi saɱvattanti. Na ubhayavyābādhāyapi saɱvattanti. Katame tayo: kāyasucaritaɱ. Vacīsucaritaɱ, manosucaritaɱ. Ime kho bhikkhave tayo dhammā nevattavyābādhāyapi saɱvattanti. Na paravyābādhāyapi saɱvattanti. Na ubhayavyābādhāyapi saɱvattantīti.

[page 115]

3. 1. 2. 8.
18. Sace vo bhikkhave aññatitthiyā paribbājakā evaɱ puccheyyuɱ: devalokūpapattiyā āvuso samaṇe gotame brahmacariyaɱ vussatīti?36 Nanu tumhe bhikkhave evaɱ puṭṭhā aṭṭīyeyyātha, harāyeyyātha, jiguccheyyāthāti? Evambhante. Iti kira tumhe bhikkhave dibbena āyunā aṭṭīyatha, harāyatha, jigucchatha. Dibbena vaṇṇena - dibbena sukhena - dibbena yasena - dibbena ādhipateyyena, aṭṭīyatha, harāyatha, jigucchatha. Pageva kho pana bhikkhave tumhehi kāyaduccaritena aṭṭīyitabbaɱ, harāyitabbaɱ, jigucchitabbaɱ. Vacī duccaritena aṭṭīyitabbaɱ, harāyitabbaɱ, jigucchitabbaɱ. Manoduccaritena aṭṭīyitabbaɱ, harāyitabbaɱ, jigucchitabbaɱ.

[BJT Page 218]

3. 1. 2. 9
19. Tīhi bhikkhave aṅgehi samannāgato pāpaṇiko abhabbo anadhigataɱ vā bhogaɱ adhigantuɱ, adhigataɱ vā bhogaɱ phātikattuɱ.37 Katamehi tīhi: idha bhikkhave pāpaṇiko pubbanhasamayaɱ na sakkaccaɱ kammantaɱ adhiṭṭhāti, majjhantikaɱ38 samayaɱ na sakkaccaɱ kammantaɱ adhiṭṭhāti, sāyanhasamayaɱ na sakkaccaɱ kammantaɱ adiṭṭhāti. Imehi kho bhikkhave tīhi aṅgehi samannāgato pāpaṇiko abhabbo anadhigataɱ vā bhogaɱ adhigantuɱ, adhigataɱ vā bhogaɱ phātikattuɱ39.

Evameva kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu abhabbo anadhigataɱ vā kusalaɱ dhammaɱ adhigantuɱ, adhigataɱ vā kusalaɱ dhammaɱ phātikattuɱ40. Katamehi tīhi: idha bhikkhave bhikkhu pubbanhasamayaɱ na sakkaccaɱ samādhinimittaɱ adhiṭṭhāti, majjhantikaɱ samayaɱ na sakkaccaɱ samādhinimittaɱ adhiṭṭhāti. Sāyanhasamayaɱ na sakkaccaɱ samādhinimittaɱ adiṭṭhāti. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu abhabbo anadhigataɱ vā kusalaɱ dhammaɱ adhigantuɱ, adhigataɱ vā kusalaɱ dhammaɱ phātikattuɱ41.

[page 116]

Tīhi bhikkhave aṅgehi samannāgato pāpaṇiko bhabbo anadhigataɱ vā bhogaɱ adhigantuɱ, adhigataɱ vā bhogaɱ phātikattuɱ42. Katamehi tīhi: idha bhikkhave pāpaṇiko pubbanhasamayaɱ sakkaccaɱ kammantaɱ adhiṭṭhāti, majjhantikaɱ samayaɱ sakkaccaɱ kammantaɱ adhiṭṭhāti. Sāyanhasamayaɱ sakkaccaɱ kammantaɱ adhiṭṭhāti. Imehi kho bhikkhave tīhi aṅgehi samannāgato pāpaṇiko bhabbo anadhigataɱ vā bhogaɱ adhigantuɱ, adhigataɱ vā bhogaɱ phātikattuɱ.

Evameva kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu bhabbo anadhigataɱ vā kusalaɱ dhammaɱ anadhigantuɱ, adhigataɱ vā kusalaɱ dhammaɱ phātikattuɱ43. Katamehi tīhi: idha bhikkhave bhikkhu pubbanhasamayaɱ sakkaccaɱ samādhinimittaɱ adhiṭṭhāti. Majjhantikaɱ samayaɱ sakkaccaɱ samādhinimittaɱ adhiṭṭhāti. Sāyanhasamayaɱ sakkaccaɱ samādhinimittaɱ adiṭṭhāti. Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu bhabbo anadhigataɱ vā kusalaɱ dhammaɱ adhigantuɱ, adhigataɱ vā kusalaɱ dhammaɱ phātikattuɱ44.

3. 1. 2. 10
20. Tīhi bhikkhave aṅgehi samannāgato pāpaṇiko na cirasseva mahantattaɱ45 vepullattaɱ pāpuṇāti bhogesu. Katamehi tīhi: idha bhikkhave pāpaṇiko cakkhumā ca hoti, vidhuro ca, nissayasampanno ca.

[BJT Page 220]

Kathañca bhikkhave pāpaṇiko cakkhumā hoti: idha bhikkhave pāpaṇiko paṇiyaɱ jānāti. Idaɱ paṇiyaɱ evaɱ kītaɱ evaɱ vikkayamānaɱ ettakaɱ mūlaɱ bhavissati ettako udayoti46. Evaɱ kho bhikkhave pāpaṇiko cakkhumā hoti. Kathañca bhikkhave pāpaṇiko vidhuro hoti: idha bhikkhave pāpaṇiko kusalo hoti paṇiyaɱ ketuñca vikketuñca. Evaɱ kho bhikkhave pāpaṇiko vidhuro hoti.

Kathañca bhikkhave pāpaṇiko nissayasampanno hoti: [page 117] idha bhikkhave pāpaṇiko ye te gahapati vā gahapatiputtā vā aḍḍhā mahaddhanā mahābhogā te naɱ evaɱ jānanti: ayaɱ kho bhavaɱ pāpaṇiko cakkhumā ca vidhuro ca paṭibalo puttadārañca posetuɱ. Amhākañca kālena kālaɱ anuppadātunti. Te naɱ bhogehi nipatanti: ito samma pāpaṇika, bhoge haritvā47 puttadārañca posehi amhākañca kālena kālaɱ anuppadehīti. Evaɱ kho bhikkhave pāpaṇiko nissayasampanno hoti. Imehi kho bhikkhave tīhi aṅgehi samannāgato pāpaṇiko na cirasseva mahantattaɱ48 vepullattaɱ pāpuṇāti bhogesu.

Evameva kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu na cirasseva mahantattaɱ49 vepullattaɱ pāpuṇāti kusalesu dhammesu, katamehi tīhi: idha bhikkhave bhikkhu cakkhumā ca hoti vidhuro ca nissayasampanno ca. Kathañca bhikkhave bhikkhu cakkhumā hoti: idha bhikkhave bhikkhu idaɱ dukkhanti yathābhūtaɱ pajānāti. Ayaɱ dukkhasamudayoti yathābhūtaɱ pajānāti. Ayaɱ dukkhanirodhoti yathābhūtaɱ pajānāti. Ayaɱ dukkhanirodhagāminī paṭipadāti yathābhūtaɱ pajānāti. Evaɱ kho bhikkhave bhikkhu cakkhumā hoti.

Kathañca bhikkhave bhikkhu nissayasampanno hoti: idha bhikkhave bhikkhu ye te bhikkhū bahussutā āgatāgamā dhammadharā vinayadharā mātikādharā. Te kālena kālaɱ upasaṅkamitvā paripucchati, paripañhati idaɱ bhante kathaɱ? Imassa ko atthoti. ? Tassa te āyasmanto avivaṭañceva vivaranti anuttānīkatañca uttānīkaronti, anekavihitesu50 kaṅkhāṭhānīyesu dhammesu kaṅkhaɱ paṭivinodenti. Evaɱ kho bhikkhave bhikkhu nissayasampanno hoti. [page 118] imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu na cirasseva mahantattaɱ51 vepullattaɱ pāpuṇāti kusalesu dhammesūti.

Paṭhamabhāṇavāro niṭṭhito.
Tassuddānaɱ52

Vaggo dutiyo.

1. Udadayoti. - Katthaci. 2. Karitvā - machasaɱ 3. Mahattaɱ - machasaɱ. 4. Anekavihitesu ca - machasaɱ. Tassuddānaɱ:- ñātosaraṇīso bhikkhu -cakkavatti sacetano, apaṇṇakattā devo ca duvepāpaṇikena cāti-machasaɱ.

[BJT Page 222]

3. 1. 3. 1.
21. Evaɱ me sutaɱ: ekaɱ samayaɱ bhagavā sāvatthiyaɱ viharati, jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Atha kho āyasmā ca saviṭṭho53 āyasmā ca mahākoṭṭhito yenāyasmā sāriputto tenupasaṅkamiɱsu. Upasaṅkamitvā āyasmatā sāriputtena saddhiɱ sammodiɱsu. Sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ vītisāretvā ekamantaɱ nisīdiɱsu. Ekamantaɱ nisinnaɱ kho āyasmantaɱ saviṭṭhaɱ āyasmā sāriputto etadavoca:

Tayome āvuso saviṭṭha1, puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Katame tayo: kāyasakkhi, diṭṭhappatto,54 saddhāvimutto. Ime kho āvuso tayo puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Imesaɱ55 kho āvuso tiṇṇaɱ puggalānaɱ katamo te puggalo khamati abhikkantataro ca paṇītataro cāti.

Tayome āvuso sāriputta, puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Katame tayo? Kāyasakkhi diṭṭhappatto saddhāvimutto. Ime kho āvuso tayo puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Imesaɱ āvuso tiṇṇaɱ puggalānaɱ yvāyaɱ puggalo saddhāvimutto, ayaɱ me puggalo khamati, imesaɱ tiṇṇaɱ puggalānaɱ abhikkantataro ca, paṇītataro ca. Taɱ kissa hetu, imassāvuso puggalassa saddhindriyaɱ adhimattanti.

Atha kho āyasmā sāriputto āyasmantaɱ mahākoṭṭhitaɱ etadavoca: tayo me āvuso koṭṭhita, puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Katame tayo: kāyasakkhi diṭṭhappatto saddhāvimutto. Ime kho āvuso tayo puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. [page 119] imesaɱ āvuso tiṇṇaɱ puggalānaɱ katamo te puggalo khamati, abhikkantataro ca paṇītataro cāti.

Tayome āvuso sāriputta, puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Katame tayo: kāyasakkhi, diṭṭhappatto, saddhāvimutto. Ime kho āvuso tayo puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Imesaɱ āvuso tiṇṇaɱ puggalānaɱ yvāyaɱ puggalo kāyasakkhi, ayaɱ me puggalo khamati, imesaɱ tiṇṇaɱ puggalānaɱ abhikkantataro ca paṇītataro ca. Taɱ kissa hetu? Imassāvuso puggalassa samādhindriyaɱ adhimattanti.

Atha kho āyasmā mahākoṭṭhito56 āyasmantaɱ sāriputtaɱ etadavoca: tayo me āvuso sāriputta, puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Katame tayo: kāyasakkhi diṭṭhappatto saddhāvimutto. Ime kho āvuso tayo puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Imesaɱ āvuso tiṇṇaɱ puggalānaɱ katamo te puggalo khamati, abhikkantataro ca paṇītataro cāti.

[BJT Page 224]

Tayome āvuso koṭṭhita, puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Katame tayo: kāyasakkhi, diṭṭhappatto, saddhāvimutto. Ime kho āvuso tayo puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Imesaɱ āvuso tiṇṇaɱ puggalānaɱ yvāyaɱ puggalo diṭṭhappatto, ayaɱ me puggalo khamati, imesaɱ tiṇṇaɱ puggalānaɱ abhikkantataro ca paṇītataro ca. Taɱ kissa hetu? Imassāvuso puggalassa paññindriyaɱ adhimattanti.

Atha kho āyasmā sāriputto āyasmantañca saviṭṭhaɱ āyasmantañca mahākoṭṭhitaɱ etadavoca: vyākataɱ kho āvuso amhehi sabbeheva yathāsakaɱ paṭibhānaɱ. Āyāmāvuso yena bhagavā tenupasaṅkamissāma, upasaṅkamitvā bhagavato etamatthaɱ ārocessāma. Yathā ne bhagavā vyākarissati, tathā naɱ dhāressāmāti.

Evamāvusoti. Kho āyasmā ca saviṭṭho āyasmā ca mahākoṭṭhito āyasmato sāriputtassa paccassosuɱ. Atha kho āyasmā ca sāriputto āyasmā ca saviṭṭho āyasmā ca mahākoṭṭhito yena bhagavā tenupasaṅkamiɱsu. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdiɱsu. [page 120] ekamantaɱ nisinno kho āyasmā sāriputto yāvatako ahosi āyasmatā ca saviṭṭhena āyasmatā ca mahākoṭṭhitena saddhiɱ kathāsallāpo, taɱ sabbaɱ bhagavato ārocesi.

Na khottha57 sāriputta sukaraɱ ekaɱsena vyākātuɱ, ayaɱ imesaɱ tiṇṇaɱ puggalānaɱ abhikkantataro ca paṇītataro cāti. Ṭhānaɱ hetaɱ sāriputta, vijjati, yvāyaɱ puggalo saddhāvimutto svāssa arahattāya paṭipanno. Yvāyaɱ puggalo kāyasakkhi, svāssa sakadāgāmī vā, anāgāmī vā. Yo cāyaɱ puggalo diṭṭhappatto, sopassa sakadāgāmī vā, anāgāmī vā. Na khottha sāriputta sukaraɱ, ekaɱsena vyākātuɱ, ayaɱ imesaɱ tiṇṇaɱ puggalānaɱ abhikkantataro ca paṇītataro cāti.

Ṭhānaɱ hetaɱ sāriputta vijjati, yvāyaɱ puggalo kāyasakkhi svāssa arahattāya paṭipanno. Yvāyaɱ puggalo saddhāvimutto, svāssa sakadāgāmī vā, anāgāmī vā. Yo cāyaɱ puggalo diṭṭhappatto, sopassa sakadāgāmī vā anāgāmī vā. Na khottha sāriputta sukaraɱ ekaɱsena vyākātuɱ, ayaɱ imesaɱ tiṇṇaɱ puggalānaɱ abhikkantataro ca paṇītataro cāti.

Ṭhānaɱ hetaɱ sāriputta vijjati, yvāyaɱ puggalo diṭṭhappatto svāssa arahā, vā arahattāya paṭipanno. Yvāyaɱ puggalo saddhāvimutto, svāssa sakadāgāmī vā, anāgāmī vā. Yo cāyaɱ puggalo kāyasakkhi, sopassa sakadāgāmī vā anāgāmī vā. Na khottha sāriputta sukaraɱ ekaɱsena vyākātuɱ, ayaɱ imesaɱ tiṇṇaɱ puggalānaɱ abhikkantataro ca paṇītataro cāti.

[BJT Page 226]

(Sāvatthinidānaɱ:)

3. 1. 3. 2.
22. Tayo'me bhikkhave gilānā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Katame tayo: idha bhikkhave ekacco gilāno labhanto vā sappāyāni bhojanāni, alabhanto vā sappāyāni bhojanāni, labhanto vā sappāyāni bhesajjāni, alabhanto vā sappāyāni bhesajjāni, [page 121] labhanto vā patirūpaɱ upaṭṭhākaɱ, alabhanto vā patirūpaɱ upaṭṭhākaɱ, neva vuṭṭhāti tamhā ābādhā.

Idha bhikkhave ekacco gilāno labhanto vā sappāyāni bhojanāni, alabhanto vā sappāyāni bhojanāni, labhanto vā sappāyāni bhesajjāni, alabhanto vā sappāyāni bhesajjāni, labhanto vā patirūpaɱ upaṭṭhākaɱ, alabhanto vā patirūpaɱ upaṭṭhākaɱ, vuṭṭhāti tamhā ābādhā.

Idha pana bhikkhave ekacco gilāno labhanto'va sappāyāni bhojanāni no alabhanto, labhanto'va sappāyāni bhesajjāni no alabhanto, labhanto'va patirūpaɱ upaṭṭhākaɱ no alabhanto, vuṭṭhāti tamhā abādhā.

Tatra bhikkhave yvāyaɱ gilāno labhanto'va sappāyāni bhojanāni no alabhanto, labhanto'va sappāyāni bhesajjāni no alabhanto, labhanto'va patirūpaɱ upaṭṭhākaɱ no alabhanto, vuṭṭhāti tamhā ābādhā, imaɱ kho bhikkhave gilānaɱ paṭicca gilānabhattaɱ anuññātaɱ, gilānabhesajjaɱ anuññātaɱ, gilānupaṭṭhāko anuññāto; imañca pana bhikkhave gilānaɱ paṭicca aññepi gilānā upaṭṭhātabbā. Ime kho bhikkhave tayo gilānā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ.

Evameva kho bhikkhave tayo me gilānūpamā puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ katame. Tayo: idha bhikkhave ekacco puggalo labhanto vā tathāgataɱ dassanāya, alabhanto vā tathāgataɱ dassanāya, labhanto vā tathāgatappaveditaɱ dhammavinayaɱ savaṇāya, alabhanto vā tathāgatappaveditaɱ dhammavinayaɱ savaṇāya, nevokkamati58 niyāmaɱ kusalesu dhammesu sammattaɱ.

Idha pana bhikkhave ekacco puggalo labhanto vā tathāgataɱ dassanāya, alabhanto vā tathāgataɱ dassanāya, labhanto vā tathāgatappaveditaɱ dhammavinayaɱ savaṇāya, alabhanto vā tathāgatappaveditaɱ dhammavinayaɱ savaṇāya, vokkamati59 niyāmaɱ kusalesu dhammesu sammattaɱ.

Idha pana bhikkhave ekacco puggalo labhanto'va60 tathāgataɱ dassanāya. No alabhanto, labhanto'va tathāgatappaveditaɱ dhammavinayaɱ savaṇāya, no alabhanto, vokkamati61 niyāmaɱ kusalesu dhammesu sammattaɱ.

[page 122]

Tatra bhikkhave yvāyaɱ puggalo labhanto'va tathāgataɱ dassanāya, no alabhanto, labhanto'va tathāgatappaveditaɱ dhammavinayaɱ savaṇāya, no alabhanto, vokkamati62 niyāmaɱ kusalesu dhammesu sammattaɱ. Imaɱ kho bhikkhave puggalaɱ paṭicca dhammadesanā anuññātā. Imañca pana bhikkhave puggalaɱ paṭicca aññesampi dhammo desetabbo. Ime kho bhikkhave tayo gilānūpamā puggalā santo saɱvijjamānā lokasminti.

1. Neva okkamati- machasaɱ. [PTS] Syā. 2. Okkamati - machasaɱ. Syā. [PTS] 3. Labhanto-syā. [PTS]

[BJT Page 228]

3. 1. 3. 3.

23. Tayo'me bhikkhave puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Katame tayo: idha bhikkhave ekacco puggalo sabyāpajjhaɱ kāyasaṅkhāraɱ abhisaṅkharoti, sabyāpajjhaɱ vacīsaṅkhāraɱ abhisaṅkharoti, sabyāpajjhaɱ manosaṅkhāraɱ abhisaṅkharoti. So sabyāpajjhaɱ kāyasaṅkhāraɱ abhisaṅkharitvā sabyāpajjhaɱ vacīsaṅkhāraɱ abhisaṅkharitvā sabyāpajjhaɱ manosaṅkhāraɱ abhisaṅkharitvā sabyāpajjhaɱ lokaɱ upapajjati. Tamenaɱ sabyāpajjhaɱ lokaɱ upapannaɱ samānaɱ sabyāpajjhā phassā phusanti. So sabyāpajjhehi phassehi phuṭṭho samāno sabyāpajjhaɱ vedanaɱ vediyati ekantadukkhaɱ, seyyathāpi sattā nerayikā.

Idha pana bhikkhave ekacco puggalo abyāpajjhaɱ kāyasaṅkhāraɱ abhisaṅkharoti, abyāpajjhaɱ vacīsaṅkhāraɱ abhisaṅkharoti, abyāpajjhaɱ manosaṅkhāraɱ abhisaṅkharoti. So abyāpajjhaɱ kāyasaṅkhāraɱ abhisaṅkharitvā abyāpajjhaɱ vacīsaṅkhāraɱ abhisaṅkharitvā abyāpajjhaɱ manosaṅkhāraɱ abhisaṅkharitvā abyāpajjhaɱ lokaɱ upapajjati. Tamenaɱ abyāpajjhaɱ lokaɱ upapannaɱ samānaɱ abyāpajjhā phassā phusanti. So abyāpajjhehi phassehi phuṭṭho samāno abyāpajjhaɱ vedanaɱ vediyati ekantasukhaɱ, seyyathāpi devā subhakiṇhā.

Idha pana bhikkhave ekacco puggalo sabyāpajjhampi abyāpajjhampi kāyasaṅkhāraɱ abhisaṅkharoti, sabyāpajjhampi abyāpajjhampi vacīsaṅkhāraɱ abhisaṅkharoti, sabyāpajjhampi abyāpajjhampi manosaṅkhāraɱ abhisaṅkharoti. So sabyāpajjhampi abyāpajjhampi kāyasaṅkhāraɱ abhisaṅkharitvā sabyāpajjhampi abyāpajjhampi vacīsaṅkhāraɱ abhisaṅkharitvā sabyāpajjhampi abyāpajjhampi manosaṅkhāraɱ abhisaṅkharitvā sabyāpajjhampi [page 123] abyāpajjhampi manosaṅkhāraɱ abhisaṅkharitvā sabyāpajjhampi abyāpajjhampi lokaɱ upapajjati. Tamenaɱ sabyāpajjhampi abyāpajjhampi lokaɱ upapannaɱ samānaɱ sabyāpajjhāpi abyāpajjhāpi phassā phusanti. So sabyāpajjhehipi abyāpajjhehipi phassehi phuṭṭho samāno sabyāpajjhampi abyāpajjhampi vedanaɱ vediyati vokiṇṇasukhadukkhaɱ, seyyathāpi manussā, ekacce ca devā, ekacce ca vinipātikā. Ime kho bhikkhave tayo puggalā santo saɱvijjamānā lokasminti.

3. 1. 3. 4.

24. Tayo'me bhikkhave puggalā puggalassa bahukārā. Katame tayo: yaɱ bhikkhave puggalaɱ āgamma puggalo buddhaɱ saraṇaɱ gato hoti, dhammaɱ saraṇaɱ gato hoti, saṅghaɱ saraṇaɱ gato hoti. Ayaɱ bhikkhave puggalo imassa puggalassa bahukāro.

Puna ca paraɱ bhikkhave yaɱ puggalaɱ āgamma puggalo idaɱ dukkhanti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhasamudayoti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhanirodhoti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhanirodhagāminī paṭipadāti yathābhūtaɱ pajānāti. Ayaɱ bhikkhave puggalo imassa puggalassa bahukāro.

[BJT Page 230]

Puna ca paraɱ bhikkhave yaɱ puggalaɱ āgamma puggalo āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭheva dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharati; ayaɱ bhikkhave puggalo imassa puggalassa bahukāro. Ime kho bhikkhave tayo puggalā puggalassa bahukārā.

Imehi ca pana bhikkhave tīhi puggalehi imassa puggalassa natthañño puggalo bahukārataroti vadāmi. Imesañca bhikkhave tiṇṇaɱ puggalānaɱ iminā puggalena na suppatikāraɱ vadāmi, yadidaɱ abhivādana paccuṭṭhāna añjalikamma sāmīcikamma cīvarapiṇḍapātasenāsana gilānapaccaya bhesajjaparikkhārānuppadānenāti.

3. 1. 3. 5.

25. Tayo'me bhikkhave puggalā santo saɱvijjamānā [page 124] lokasmiɱ. Katame tayo: arukūpamacitto puggalo, vijjūpamacitto63 puggalo, vajirūpamacitto64 puggalo.

Katamo ca bhikkhave arukūpamacitto puggalo: idha bhikkhave ekacco puggalo kodhano hoti upāyāsabahulo, appampi vutto samāno abhisajjati, kuppati, byāpajjati, patitthiyati, kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti. Seyyathāpi65 bhikkhave duṭṭhārukā66 kaṭṭhena vā kaṭhalena67 vā ghaṭṭitā68 bhiyyosomattāya assandati;69 evameva kho bhikkhave idhekacco puggalo kodhano hoti upāyāsabahulo, appampi vutto samāno abhisajjati, kuppati, byāpajjati, patitthiyati, kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti, ayaɱ vuccati bhikkhave arukūpamacitto puggalo.

Katamo ca bhikkhave vijjūpamacitto puggalo: idha bhikkhave ekacco puggalo idaɱ dukkhanti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhasamudayoti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhanirodhoti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhanirodhagāminī paṭipadāti yathābhūtaɱ pajānāti. Seyyathāpi bhikkhave cakkhumā puriso rattandhakāratimisāyaɱ vijjantarikāya rūpāni passeyya, evameva kho bhikkhave idhekacco puggalo idaɱ dukkhanti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhasamudayoti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhanirodhoti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhanirodhagāminī paṭipadāti yathābhūtaɱ pajānāti. Ayaɱ vuccati bhikkhave vijjūpamacitto puggalo.

Katamo ca bhikkhave vajirūpamacitto puggalo: idha bhikkhave ekacco puggalo āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭheva dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharati. Seyyathāpi bhikkhave vajirassa natthi kiñci abhejjaɱ, maṇi vā pāsāṇo vā. Evameva kho bhikkhave idhekacco puggalo āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭheva dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharatī. Ayaɱ vuccati bhikkhave vajirūpamacitto puggalo. Ime kho bhikkhave tayo puggalā santo saɱvijjamānā lokasminti.

[BJT Page 232.]

3. 1. 3. 6.

26. Tayo'me bhikkhave puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Katame tayo: atthi bhikkhave puggalo na sevitabbo na bhajitabbo na payirupāsitabbo. Atthi bhikkhave puggalo sevitabbo bhajitabbo payirupāsitabbo. Atthi bhikkhave [page 125] puggalo sakkatvā garukatvā sevitabbo bhajitabbo payirupāsitabbo.

Katamo ca bhikkhave puggalo na sevitabbo na bhajitabbo na payirupāsitabbo: idha bhikkhave ekacco puggalo hīno hoti sīlena samādhinā paññāya. Evarūpo bhikkhave puggalo na sevitabbo na bhajitabbo na payirupāsitabbo aññatra anuddayāya70 aññatra anukampāya.

Katamo ca bhikkhave puggalo sevitabbo bhajitabbo payirupāsitabbo: idha bhikkhave ekacco puggalo sadiso hoti sīlena samādhinā paññāya. Evarūpo bhikkhave puggalo sevitabbo bhajitabbo payirupāsitabbo. Taɱ kissa hetu: sīlasāmaññagatānaɱ sataɱ sīlakathā ca no bhavissati, sā ca no pavattanī71 bhavissati, sā ca no phāsu bhavissati. Samādhisāmaññagatānaɱ sataɱ samādhikathā ca no bhavissati, sā ca no pavattanī72 bhavissati. Sā ca no phāsu bhavissati. Paññāsāmaññagatānaɱ sataɱ paññākathā ca no bhavissati, sā ca no pavattanī73 bhavissati, sā ca no phāsu bhavissatīti. Tasmā evarūpo puggalo sevitabbo bhajitabbo payirupāsitabbo.

Katamo ca bhikkhave puggalo sakkatvā garukatvā sevitabbo bhajitabbo payirupāsitabbo: idha bhikkhave ekacco puggalo adhiko hoti sīlena samādhinā paññāya, evarūpo bhikkhave puggalo sakkatvā garukatvā sevitabbo bhajitabbo payirupāsitabbo. Taɱ kissa hetu: iti aparipūraɱ vā sīlakkhandhaɱ paripūressāmi, paripūraɱ vā sīlakkhandhaɱ tattha tattha paññāya anuggahessāmi. Aparipūraɱ vā samādhikkhandhaɱ paripūressāmi, paripūraɱ vā samādhikkhandhaɱ tattha tattha paññāya anuggahessāmi. Aparipūraɱ vā paññākkhandhaɱ paripūressāmi, paripūraɱ vā paññākkhandhaɱ tattha tattha paññāya anuggahessāmīti. Tasmā evarūpo puggalo sakkatvā garukatvā sevitabbo bhajitabbo payirupāsitabbo. Ime ko bhikkhave tayo puggalā santo saɱvijjamānā lokasminti.

[page 126]

1. Nihīyati puriso nihīnasevī
Na ca hāyetha kadāci tulyasevī,
Seṭṭhamupanamaɱ udeti khippaɱ
Tasmā attano uttariɱ bhajethāti.

[BJT Page 234]

3. 1. 3. 7.
27. Tayo'me bhikkhave puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Katame tayo: atthi bhikkhave puggalo jigucchitabbo, na sevitabbo, na bhajitabbo, na payirupāsitabbo. Atthi bhikkhave puggalo ajjhupekkhitabbo, na sevitabbo, na bhajitabbo, na payirupāsitabbo. Atthi bhikkhave puggalo sevitabbo, bhajitabbo, payirupāsitabbo.

Katamo ca bhikkhave puggalo jigucchitabbo, na sevitabbo, na bhajitabbo, na payirupāsitabbo: idha bhikkhave ekacco puggalo dussīlo hoti pāpadhammo asuci saɱkassarasamācāro paṭicchannakammanto assamaṇo samaṇapaṭiñño abrahmacārī brahmacārīpaṭiñño antopūti avassuto kasambujāto. Evarūpo bhikkhave puggalo jigucchitabbo, na sevitabbo, na bhajitabbo, na payirupāsitabbo. Taɱ kissa hetu: kiñcāpi bhikkhave evarūpassa puggalassa na diṭṭhānugatiɱ āpajjati, atha kho taɱ pāpako kittisaddo abbhuggacchati pāpamitto purisapuggalo pāpasahāyo pāpasampavaṅkoti. Seyyathāpi bhikkhave ahi gūthagato, kiñcāpi na daɱsati, atha naɱ makkheti. Evameva kho bhikkhave kiñcāpi evarūpassa puggalassa na diṭṭhānugatiɱ āpajjati, atha kho naɱ pāpako kittisaddo abbhuggacchati pāpamitto purisapuggalo pāpasahāyo pāpasampavaṅkoti. Tasmā evarūpo puggalo jigucchitabbo, na sevitabbo, na bhajitabbo, na payirupāsitabbo.

Katamo ca bhikkhave puggalo ajjhupekkhitabbo, na sevitabbo, na bhajitabbo, na payirupāsitabbo: idha bhikkhave ekacco puggalo kodhano hoti [page 127] upāyāsabahulo, appampi vutto samāno abhisajjati, kuppati, vyāpajjati, patitthiyati, kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti, seyyathāpi bhikkhave duṭṭhārukā74 kaṭṭhena vā kaṭhalena vā ghaṭṭitā75 bhiyyosomattāya assandati.76 Evameva kho bhikkhave idhekacco puggalo kodhano hoti, upāyāsabahulo, appampi vutto samāno abhisajjati, kuppati, vyāpajjati, patitthiyati, kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti, evameva kho bhikkhave idhekacco puggalo kodhano hoti, upāyāsabahulo, appampi vutto samāno abhisajjati, kuppati, vyāpajjati, patitthiyati, kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti, seyyathāpi bhikkhave tindukālātaɱ kaṭṭhena vā kaṭhalena77 vā ghaṭṭitaɱ bhiyyosomattāya cicciṭāyati, ciṭiciṭāyati. Evameva kho bhikkhave idhekacco puggalo kodhano hoti, upāyāsabahulo, appampi vutto samāno abhisajjati, kuppati, vyāpajjati, patitthiyati, kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti, seyyathāpi bhikkhave gūthakūpo kaṭṭhena vā kaṭhalena78 vā ghaṭṭito bhiyyosomattāya duggandho hoti. Evameva kho bhikkhave idhekacco puggalo kodhano hoti, upāyāsabahulo, appampi vutto samāno abhisajjati, kuppati, vyāpajjati, patitthiyati, kopañca dosañca apaccayañca pātukaroti, evarūpo bhikkhave puggalo ajjhupekkhitabbo, na sevitabbo, na bhajitabbo, na payirupāsitabbo. Taɱ kissa hetu: akkoseyyāthāpi maɱ, paribhāseyyāthāpi maɱ, anatthampi maɱ kareyyāti, tasmā evarūpo puggalo ajjhupekkhitabbo, na sevitabbo, na bhajitabbo, na payirupāsitabbo.

[BJT Page 236]

Katamo ca bhikkhave puggalo sevitabbo, bhajitabbo, payirupāsitabbo: idha bhikkhave ekacco puggalo sīlavā hoti kalyāṇadhammo. Evarūpo bhikkhave puggalo sevitabbo, bhajitabbo, payirupāsitabbo. Taɱ kissa hetu: kiñcāpi bhikkhave evarūpassa puggalassa na diṭṭhānugatiɱ āpajjati. Atha kho naɱ kalyāṇo kittisaddo abbhuggacchati: "kalyāṇamitto purisapuggalo, kalyāṇasahāyo, kalyāṇasampavaṅko"ti. Tasmā evarūpo puggalo sevitabbo, bhajitabbo, payirupāsitabbo. Ime kho bhikkhave tayo puggalā santo saɱvijjamānā lokasminti.

2. Nīhīyati puriso nihīnasevi
Na ca hāyetha kadāci tulyasevī,
Seṭṭhamupanamaɱ udeti khippaɱ
Tasmā attano uttariɱ bhajethāti.

3. 1. 3. 8.
28. Tayo'me bhikkhave puggalā santo saɱvijjamānā [page 128] lokasmiɱ. Katame tayo: gūthabhāṇī pupphabhāṇī madhubhāṇī.

Katamo ca bhikkhave puggalo gūthabhāṇī: idha bhikkhave ekacco puggalo sabhaggato79 vā parisaggato80 vā ñātimajjhagato vā pūgamajjhagato vā rājakulamajjhagato vā abhinīto sakkhipuṭṭho "ehambho81 purisa yaɱ jānāsi, taɱ vadehī"ti. So ajānaɱ vā āha "jānāmī" ti, jānaɱ vā āha "na jānāmī" ti, apassaɱ vā āha, "passāmī"ti. Passaɱ vā āha, "na passāmī"ti. Iti attahetu vā parahetu vā āmisakiñcikkhahetu vā sampajānamusā bhāsitā hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave puggalo gūthabhāṇī.

Katamo ca bhikkhave puggalo pupphabhāṇī: idha bhikkhave ekacco puggalo sabhaggato vā parisaggato82 vā ñātimajjhagato vā pūgamajjhagato vā rājakulamajjhagato vā abhinīto sakkhipuṭṭho "ehambho83 purisa, yaɱ jānāsi taɱ vadehī"ti. So ajānaɱ vā āha, "na jānāmī"ti, jānaɱ vā āha, "jānāmī"ti, apassaɱ vā āha, "na passāmī"ti, passaɱ vā āha, "passāmī"ti: iti attahetu vā parahetu vā āmisakiñcikkhahetu vā na sampajānamusā bhāsitā hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave puggalo pupphabhāṇī.

Katamo ca bhikkhave puggalo madhubhāṇī: idha bhikkhave ekacco puggalo pharusaɱ vācaɱ pahāya pharusāya84 vācāya paṭivirato hoti. Yā sā vācā nelā kaṇṇasukhā pemanīyā hadayaṅgamā pori bahujanakantā bahujanamanāpā; tathārūpiɱ85, vācaɱ bhāsitā hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave puggalo madhubhāṇī. Ime kho bhikkhave tayo puggalā santo saɱvijjamānā lokasminti.

[BJT Page 238]

3. 1. 3. 9
29. Tayo'me bhikkhave puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Katame tayo: andho ekacakkhu dvicakkhu. Katamo ca bhikkhave puggalo andho: idha bhikkhave ekaccassa puggalassa tathārūpaɱ [page 129] cakkhu na hoti, yathārūpena cakkhunā anadhigataɱ vā bhogaɱ adhigaccheyya, adhigataɱ vā bhogaɱ phātikareyya.86 Tathārūpampissa cakkhu na hoti, yathārūpena cakkhunā kusalākusale dhamme jāneyya, sāvajjānavajje dhamme jāneyya, hīnappaṇīte dhamme jāneyya, kaṇhasukkasappaṭibhāge dhamme jāneyya. Ayaɱ vuccati bhikkhave puggalo andho.

Katamo ca bhikkhave puggalo ekacakkhu: idha bhikkhave ekaccassa puggalassa tathārūpaɱ cakkhu hoti, yathārūpena cakkhunā anadhigataɱ vā bhogaɱ adhigaccheyya, adhigataɱ vā bhogaɱ phātikareyya. Tathārūpampissa* cakkhu na hoti, yathārūpena cakkhunā kusalākusale dhamme jāneyya, sāvajjānavajje dhamme jāneyya, hīnappaṇīte dhamme jāneyya, kaṇhasukkasappaṭibhāge dhamme jāneyya. Ayaɱ vuccati bhikkhave puggalo ekacakkhu.

Katamo ca bhikkhave puggalo dvicakkhu: idha bhikkhave ekaccassa puggalassa tathārūpaɱ cakkhu hoti, yathārūpena cakkhunā anadhigataɱ vā bhogaɱ adhigaccheyya, adhigataɱ vā bhogaɱ phātikareyya87 tathārūpampissa cakkhu hoti, yathārūpena cakkhunā kusalākusale dhamme jāneyya, sāvajjānavajje dhamme jāneyya, hīnappaṇīte dhamme jāneyya, kaṇhasukkasappaṭibhāge dhamme jāneyya. Ayaɱ vuccati bhikkhave puggalo dvicakkhu. Ime kho bhikkhave tayo puggalā santo saɱvijjamānā lokasminti.

3. Na ceva bhogā tathārūpā na ca puññāni kubbati,
Ubhayattha kaliggāho andhassa hatacakkhuno.

4. Athāparāyaɱ akkhāto ekacakkhu ca puggalo,
Dhammādhammena sasaṭho88 bhogāni pariyesati.

5. Theyyena kūṭakammena musāvādena cūbhayaɱ,
Kusalo hoti saɱghātuɱ89 kāmabhogī ca mānavo,
Ito so nirayaɱ gantvā ekacakkhu vihaññati.

6. Dvicakkhu pana akkhāto seṭṭho purisapuggalo,
Dhammaladdhehi bhogehi uṭṭhānādhigataɱ dhanaɱ.

[page 130]

7. Dadāti seṭṭhasaṅkappo avyaggamanaso90 naro,
Upeti bhaddakaɱ ṭhānaɱ yattha ganatvā na socati.

8. Andhañca ekacakkhuñca ārakā parivajjaye,
Dvicakkhuɱ91 pana sevetha seṭṭhaɱ purisapuggalanti.

[BJT Page 240.]

3. 1. 3. 10.
30. Tayo'me bhikkhave puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Katame tayo: avakujjapañño puggalo, ucchaṅgapañño puggalo, puthupañño puggalo.

Katamo ca bhikkhave avakujjapañño puggalo: idha bhikkhave ekacco puggalo ārāmaɱ gantā hoti abhikkhaṇaɱ bhikkhūnaɱ santike dhammasavaṇāya. Tassa bhikkhū dhammaɱ desenti ādikalyāṇaɱ majjhekalyāṇaɱ pariyosānakalyāṇaɱ, sātthaɱ savyañjanaɱ kevalaparipuṇṇaɱ parisuddhaɱ brahmacariyaɱ pakāsenti. So tasmiɱ āsane nisinno tassā kathāya nevādiɱ manasi karoti, na majjhaɱ manasi karoti, na pariyosānaɱ manasi karoti. Vuṭṭhitopi tamhā āsanā tassā kathāya nevādiɱ manasi karoti, na majjhaɱ manasi karoti, na pariyosānaɱ manasi karoti. Seyyathāpi bhikkhave kumbho nikkujjo, tatra udakaɱ āsittaɱ vivaṭṭati, no saṇṭhāti. Evameva kho bhikkhave idhekacco puggalo ārāmaɱ gantā hoti abhikkhaṇaɱ bhikkhūnaɱ santike dhammasavaṇāya. Tassa bhikkhū dhammaɱ desenti, ādikalyāṇaɱ majjhekalyāṇaɱ pariyosānakalyāṇaɱ, sātthaɱ savyañjanaɱ kevalaparipuṇṇaɱ parisuddhaɱ brahmacariyaɱ pakāsenti. So tasmiɱ āsane nisinno tassā kathāya nevādiɱ manasi karoti, na majjhaɱ manasi karoti, na pariyosānaɱ manasi karoti. Vuṭṭhitopi tamhā āsanā tassā kathāya nevādiɱ manasi karoti, na majjhaɱ manasi karoti, na pariyosānaɱ manasi karoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave avakujjapañño puggalo.

Katamo ca bhikkhave ucchaṅgapañño puggalo: idha bhikkhave ekacco puggalo ārāmaɱ gantā hoti abhikkhaṇaɱ bhikkhūnaɱ santike dhammasavaṇāya. Tassa bhikkhū dhammaɱ desenti ādikalyāṇaɱ majjhekalyāṇaɱ pariyosānakalyāṇaɱ, sātthaɱ savyañjanaɱ kevalaparipuṇṇaɱ parisuddhaɱ brahmacariyaɱ pakāsenti. So tasmiɱ āsane nisinno tassā kathāya ādimpi manasi karoti, majjhampi manasi karoti, pariyosānampi manasi karoti. Vuṭṭhitopi tamhā āsanā tassā kathāya nevādiɱ manasi karoti, na majjhaɱ manasi karoti, na pariyosānaɱ manasi karoti. Seyyathāpi bhikkhave purisassa ucchaṅge nānākhajjakāni ākiṇṇāni tilā taṇḍulā modakā badarā, so tamhā āsanā [page 131] vuṭṭhahanto satisammosā pakireyya. Evameva kho bhikkhave idhekacco puggalo ārāmaɱ gantā hoti abhikkhaṇaɱ bhikkhūnaɱ santike dhammasavaṇāya. Tassa bhikkhū dhammaɱ desenti ādikalyāṇaɱ majjhekalyāṇaɱ pariyosānakalyāṇaɱ, sātthaɱ savyañjanaɱ kevalaparipuṇṇaɱ parisuddhaɱ brahmacariyaɱ pakāsenti. So tasmiɱ āsane nisinno tassā kathāya ādimpi manasi karoti, majjhampi manasi karoti, pariyesānampi manasi karoti. Vuṭṭhitopi tamhā āsanā tassā kathāya nevādiɱ manasi karoti, na majjhaɱ manasi karoti, na pariyosānaɱ manasi karoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave ucchaṅgapañño puggalo.

[BJT Page 242]

Katamo ca bhikkhave puthupañño puggalo: idha bhikkhave ekacco puggalo ārāmaɱ gantā hoti abhikkhaṇaɱ bhikkhūnaɱ santike dhammasavaṇāya. Tassa bhikkhū dhammaɱ desenti ādikalyāṇaɱ majjhekalyāṇaɱ pariyosānakalyāṇaɱ, sātthaɱ savyañjanaɱ kevalaparipuṇṇaɱ parisuddhaɱ brahmacariyaɱ pakāsenti. So tasmiɱ āsane nisinno tassā kathāya ādimpi manasi karoti, majjhampi manasi karoti, pariyosānampi manasi karoti. Vuṭṭhitopi tamhā āsanā tassā kathāya ādimpi manasi karoti, majjhampi manasi karoti, pariyosānampi manasi karoti. Seyyathāpi bhikkhave kumbho ukkujjo, tatra udakaɱ āsittaɱ saṇṭhāti, no vivaṭṭati. Evameva kho bhikkhave idhekacco puggalo ārāmaɱ gantā hoti abhikkhaṇaɱ bhikkhūnaɱ santike dhammasavaṇāya. Tassa bhikkhū dhammaɱ desenti ādikalyāṇaɱ majjhekalyāṇaɱ pariyosānakalyāṇaɱ, sātthaɱ savyañjanaɱ kevalaparipuṇṇaɱ parisuddhaɱ brahmacariyaɱ pakāsenti. So tasmiɱ āsane nisinno tassā kathāya ādimpi manasi karoti, majjhampi manasi karoti, pariyosānampi manasi karoti. Vuṭṭhitopi tamhā āsanā tassā kathāya ādimpi manasi karoti, majjhampi manasi karoti, pariyosānampi manasi karoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave puthupañño puggalo. Ime kho bhikkhave tayo puggalā santo saɱvijjamānā lokasminti.
9. Avakujjapañño puriso dummedho avicakkhaṇo,
Abhikkhaṇampi ce hoti gantā bhikkhūna santike.

10. Ādiɱ kathāya majjhañca pariyosānañca tādiso.
Uggahetuɱ na sakkoti paññā hissa na vijjati.

11. Ucchaṅgapañño puriso seyyo etena vuccati,
Abhikkhaṇampi ce hoti gantā bhikkhūna santike.

12. Ādiɱ kathāya majjhañca pariyāsānañca tādiso,
Nisinno āsane tasmiɱ uggahetvāna byañjanaɱ,
Vuṭṭhito92 nappajānāti gahitampissa93 mussati.

13. Puthupañño ca puriso seyyo etehi vuccati,
Abhikkhaṇampi ce hoti gantā bhikkhūna santike.

14. Ādiɱ kathāya majjhañca pariyosānañca tādiso,
Nisinno āsane tasmiɱ uggahetvāna byañjanaɱ.

15. Dhāreti seṭṭhasaṅkappo avyaggamanaso naro,
Dhammānudhammapaṭipanno dukkhassantakaro94 siyāti.

Puggalavaggo tatiyo.

Tassuddānaɱ- samiddha gilānasaṅkhāra bahukārā vajirena ca
Sevī jiguccha gūthabhāṇī andho ca avakujjatāti.

[BJT Page 244]
[page 132]

(4. Devadūtavaggo. )

3. 1. 4. 1.

(Sāvatthinidānaɱ:)

31. Sabrahmakāni bhikkhave tāni kulāni, yesaɱ puttānaɱ mātāpitaro ajjhāgāre pūjitā honti. Sapubbācariyakāni bhikkhave tāni kulāni, yesaɱ puttānaɱ mātāpitaro ajjhāgāre pūjitā honti. Sāhuneyyakāni95 bhikkhave tāni kulāni, yesaɱ puttānaɱ mātāpitaro ajjhāgāre pūjitā honti. Brahmāti bhikkhave mātāpitunnaɱ etaɱ adhivacanaɱ. Pubbācariyāti bhikkhave mātāpitunnaɱ etaɱ adhivacanaɱ. Āhuneyyāti bhikkhave mātāpitunnaɱ etaɱ adhivacanaɱ. Taɱ kissa hetu: bahukārā bhikkhave mātāpitaro puttānaɱ. Āpādakā posakā imassa lokassa dassetāroti.

16. Brahmāti mātāpitaro pubbācariyāti vuccare,
Āhuneyyā ca puttānaɱ pajāya anukampakā.

17. Tasmā hi ne namasseyya sakkareyyātha paṇḍito,
Annena atha pānena vatthena sayanena ca,
Ucchādanena nahāpanena pādānaɱ dhovanena ca.

18. Tāya naɱ paricariyāya mātāpitusu paṇḍitā,
Idhaceva96 naɱ pasaɱsanti pecca sagge ca modatīti.

3. 1. 4. 2.
32. Atha kho āyasmā ānando yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho āyasmā ānando bhagavantaɱ etadavoca: siyā nu kho bhante bhikkhuno tathārūpo samādhipaṭilābho, yathā imasmiñca saviññāṇake kāye ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā97 nāssu, bahiddhā ca sabbanimittesu ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā nāssu, yañca cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ upasampajja viharato ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā98 na honti, taɱ ca cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ upasampajja vihareyyā?Ti.

Siyā ānanda bhikkhuno tathārūpo samādhipaṭilābho, yathā imasmiñca saviññāṇake kāye ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā99 nāssu, bahiddhā ca sabbanimittesu ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā100 nāssu, yañca cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ upasampajja viharato ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā101 na honti, tañca cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ upasampajja vihareyyāti.

Yathā kathaɱ pana bhante siyā bhikkhuno tathārūpo samādhipaṭilābho, yathā imasmiñca saviññāṇake kāye ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā102 na honti, bahiddhā ca sabbanimittesu ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā103 na honti, yaɱ ca cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ upasampajja viharato ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā na honti, taɱ ca cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ upasmapajja vihareyyā?Ti.

[BJT Page 246]
[page 133]

Idhānanda bhikkhuno evaɱ hoti: etaɱ santaɱ, etaɱ paṇītaɱ, yadidaɱ sabbasaṅkārasamatho sabbūpadhipaṭinissaggo taṇhakkhayo virāgo nirodho nibbāṇanti. Evaɱ kho ānanda siyā bhikkhuno tathārūpo samādhipaṭilābho, yathā imasmiɱ ca saviññāṇake kāye ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā1041 nāssu, bahiddhā ca sabbanimittesu ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā nāssu, yaɱ ca cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ upasampajja viharato ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā na honti, taɱ ca cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ upasampajja vihareyya.105 Idaɱ ca pana metaɱ ānanda sandhāya bhāsitaɱ pārāyaṇe puṇṇakapañhe:

19, Saṅkhāya lokasmiɱ parovarāni106
Yassiñjitaɱ natthi kuhiñci loke,
Santo vidhūmo anīgho nirāso
Atāri so jātijaranti brūmī'ti.

3. 1. 4. 3.
33. Atha kho āyasmā sāriputto yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinnaɱ kho āyasmantaɱ sāriputtaɱ bhagavā etadavoca: saṅkhittenapi kho ahaɱ sāriputta dhammaɱ deseyyaɱ, vitthārenapi kho ahaɱ sāriputta dhammaɱ deseyyaɱ, saṅkhittavitthārenapi kho ahaɱ sāriputta dhammaɱ deseyyaɱ, aññātāro107 ca dullabhāti. Etassa bhagavā kālo, etassa sugata kālo, yaɱ bhagavā saṅkhittenapi dhammaɱ deseyya, vitthārenapi dhammaɱ deseyya, saṅkhittavitthārenapi dhammaɱ deseyya, bhavissanti dhammassa aññātāroti.

Tasmātiha sāriputta evaɱ sikkhitabbaɱ: imasmiɱ ca saviññāṇake kāye ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā na bhavissanti, bahiddhā ca sabbanimittesu ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā na bhavissanti, yaɱ ca cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ upasampajja viharato ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā na honti, taɱ ca cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ upasampajja viharissāmāti. Evaɱ hi vo sāriputta sikkhitabbaɱ.

Yato ca kho sāriputta bhikkhuno imasmiɱ ca [page 134] saviññāṇake kāye ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā na honti, bahiddhā ca sabbanimittesu ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā na honti, yaɱ ca cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ upasampajja viharato ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā na honti, taɱ ca cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ upasampajja viharati. Ayaɱ vuccati sāriputta bhikkhu acchecchi,108 taṇhaɱ, vāvattayī109 saɱyojanaɱ, sammā mānābhisamayā antamakāsi dukkhassa. Idaɱ ca pana metaɱ sāriputta sandhāya bhāsitaɱ pārāyaṇe udayapañhe.

20. Pahāṇaɱ kāmasaññānaɱ domanassānacūbhayaɱ,
Thīnassa ca panūdanaɱ kukkuccānaɱ nivāraṇaɱ,

21. Upekkhāsatisaɱsuddhaɱ dhammatakkapurejavaɱ,
Aññāvimokkhaɱ pabrūmi avijjāyappabhedanaɱ'ti.

[BJT Page 248]

3. 1. 4. 4
34. Tīṇi'māni bhikkhave nidānāni kammānaɱ samudayāya. Katamāni tīṇi: lobho nidānaɱ kammānaɱ samudayāya, doso nidānaɱ kammānaɱ samudayāya, moho nidānaɱ kammānaɱ samudayāya.

Yaɱ bhikkhave lobhapakataɱ kammaɱ lobhajaɱ lobhanidānaɱ lobhasamudayaɱ, yatthassa attabhāvo nibbattati, tattha taɱ kammaɱ vipaccati. Yattha taɱ kammaɱ vipaccati, tattha tassa kammassa vipākaɱ paṭisaɱvedeti diṭṭhe vā dhamme, upapajje vā,110 apare vā pariyāye.

Yaɱ bhikkhave dosapakataɱ kammaɱ dosajaɱ dosanidānaɱ dosasamudayaɱ, yatthassa attabhāvo nibbattati, tattha taɱ kammaɱ vipaccati. Yattha taɱ kammaɱ vipaccati, tattha tassakammassa vipākaɱ paṭisaɱvedeti diṭṭhe vā dhamme, upapajje111 vā, apare vā pariyāye.

Yaɱ bhikkhave mohapakataɱ kammaɱ mohajaɱ mohanidānaɱ mohasamudayaɱ, yatthassa attabhāvo nibbattati, tattha taɱ kammaɱ vipaccati. Yattha taɱ kammaɱ vipaccati, [page 135] tattha tassa kammassa vipākaɱ paṭisaɱvedeti diṭṭhe vā dhamme, upapajje vā apare vā pariyāye.

Seyyathāpi bhikkhave bījāni akhaṇḍāni apūtīni avātātapahatāni sārādāni sukhasayitāni sukhette suparikammakatāya bhūmiyā nikkhittāni, devo ca sammā dhāraɱ anuppaveccheyya, evassu tāni bhikkhave bījāni vuddhiɱ virūḷhiɱ vepullaɱ āpajjeyyuɱ. Evameva kho bhikkhave yaɱ lobhapakataɱ kammaɱ lobhajaɱ lobhanidānaɱ lobhasamudayaɱ, yatthassa attabhāvo nibbattati, tattha taɱ kammaɱ vipaccati. Yattha taɱ kammaɱ vipaccati, tattha tassa kammassa vipākaɱ paṭisaɱvedeti diṭṭhe vā dhamme, upapajje vā, apare vā pariyāye.

Yaɱ dosapakataɱ kammaɱ dosajaɱ dosanidānaɱ dosasamudayaɱ, yatthassa attabhāvo nibbattati, tattha taɱ kammaɱ vipaccati. Yattha taɱ kammaɱ vipaccati, tattha tassakammassa vipākaɱ paṭisaɱvedeti diṭṭhe vā dhamme, upapajje112 vā, apare vā pariyāye. Yaɱ mohapakataɱ kammaɱ mohajaɱ mohanidānaɱ mohasamudayaɱ, yatthassa attabhāvo nibbattati, tattha taɱ kammaɱ vipaccati. Yattha taɱ kammaɱ vipaccati, tattha tassa kammassa vipākaɱ paṭisaɱvedeti diṭṭhe vā dhamme, upapajje vā, apare vā pariyāye.

[BJT Page 250]

Tīṇi'māni bhikkhave nidānāni kammānaɱ samudayāya. Katamāni tīṇi: alobho nidānaɱ kammānaɱ samudayāya, adoso nidānaɱ kammānaɱ samudayāya, amoho nidānaɱ kammānaɱ samudayāya.

Yaɱ bhikkhave alobhapakataɱ kammaɱ alobhajaɱ alobhanidānaɱ alobhasamudayaɱ, lobhe vigate evaɱ taɱ kammaɱ pahīṇaɱ hoti ucchinnamūlaɱ tālāvatthukataɱ anabhāvakataɱ113 āyatiɱ anuppādadhammaɱ.

Yaɱ bhikkhave adosapakataɱ kammaɱ adosajaɱ adosanidānaɱ adosasamudayaɱ, dose vigate evaɱ taɱ kammaɱ pahīṇaɱ hoti ucchinnamūlaɱ tālāvatthukataɱ anabhāvakataɱ114 āyatiɱ anuppādadhammaɱ.

Yaɱ bhikkhave amohapakataɱ kammaɱ amohajaɱ amohanidānaɱ amohasamudayaɱ, mohe vigate evaɱ taɱ kammaɱ pahīṇaɱ hoti ucchinnamūlaɱ tālāvatthukataɱ anabhāvakataɱ āyatiɱ anuppādadhammaɱ.

Seyyathāpi bhikkhave bījāni akhaṇḍāni apūtīni [page 136] avātātapahatāni sārādāni sukhasayitāni. Tāni puriso agginā daheyya, agginā dahitvā masiɱ kareyya, masiɱ karitvā mahāvāte vā opuṇeyya115, nadiyā vā sīghasotāya pavāheyya, evassu tāni bhikkhave bījāni ucchinnamūlāni tālāvatthukatāni anabhāvakatāni āyatiɱ anuppadadhammāni. Evameva kho bhikkhave yaɱ alobhapakataɱ kammaɱ alobhajaɱ alobhanidānaɱ alobhasamudayaɱ, lobhe vigate evaɱ taɱ kammaɱ pahīṇaɱ hoti ucchinnamūlaɱ tālāvatthukataɱ anabhāvakataɱ āyatiɱ anuppādadhammaɱ.

Yaɱ adosapakataɱ kammaɱ adosajaɱ adosanidānaɱ adosasamudayaɱ, dose vigate evaɱ taɱ kammaɱ pahīṇaɱ hoti ucchinnamūlaɱ tālāvatthukataɱ anabhāvakataɱ116 āyatiɱ anuppādadhammaɱ. Yaɱ amohapakataɱ kammaɱ amohajaɱ amohanidānaɱ amohasamudayaɱ, mohe vigate evaɱ taɱ kammaɱ pahīṇaɱ hoti ucchinnamūlaɱ tālāvatthukataɱ anabhāvakataɱ āyatiɱ anuppādadhammaɱ. Imāni kho bhikkhave tīṇi nidānāni kammānaɱ samudayāyāti.

22. Lobhajaɱ dosajaɱ ceva mohajaɱ cāpaviddasu,
Yaɱ tena pakataɱ kammaɱ appaɱ vā yadi vā bahuɱ,
Idheva taɱ vedanīyaɱ vatthu aññaɱ na vijjati.

23. Tasmā lobhaɱ ca dosaɱ ca mohajaɱ cāpi viddasu,
Vijjaɱ uppādayaɱ bhikkhu sabbā duggatiyo jahe'ti.
1. Anabhāvaɱ kataɱ -machasaɱ. Syā. 2. Ophuṇeyya- machasaɱ.

[BJT Page 252.]

3. 1. 4. 5.
35. Ekaɱ samayaɱ bhagavā āḷaviyaɱ viharati gomagge siɱsapāvane paṇṇasanthare. Atha ko hatthako āḷavako jaṅghāvihāraɱ anucaṅkamamāno anuvicaramāno addasa bhagavantaɱ gomagge siɱsapāvane paṇṇasatthare nisinnaɱ. Disvā yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho hatthako āḷavako bhagavantaɱ etadavoca: kacci bhante bhagavā sukhamasayitthāti? Evaɱ kumāra sukhamasayitthaɱ, ye ca pana loke sukhaɱ senti, ahaɱ tesaɱ aññataroti.

Sītā bhante hemantikā ratti, antaraṭṭhako himapātasamayo, kharā gokaṇṭakahatā bhūmi, tanuko paṇṇasantharo, viralāni [page 137] rukkhassa pattāni, sītāni kāsāyāni vatthāni, sīto ca verambavāto117 vāti. Atha ca pana bhagavā evamāha: evaɱ kumāra sukhamasayitthaɱ; ye ca pana loke sukhaɱ senti, ahaɱ tesaɱ aññataroti.

Tena hi kumāra taññevettha paṭipucchissāmi; yathā te khameyya, tathā naɱ vyākareyyāsi. Taɱ kimmaññasi kumāra? Idhassa gahapatissa vā gahapatiputtassa vā kūṭāgāraɱ ullittāvalittaɱ nivātaɱ phussitaggalaɱ pihitavātapānaɱ; tatrassa pallaṅko goṇakatthato paṭikatthato paṭalikatthato kādalimigapavara paccattharaṇo118 sauttaracchado ubhatolohitakūpadhāno; telappadīpo cettha jhāyeyya; catasso ca pajāpatiyo manāpamanāpena paccupaṭṭhitāssu; taɱ kimmaññasi kumāra sukhaɱ vā so sayeyya, no vā, kathaɱ vā te ettha hotīti?

Sukhaɱ so bhante sayeyya; ye ca pana loke sukhaɱ senti, so tesaɱ aññataroti.

Taɱ kimmaññasi kumāra? Api nu tassa gahapatissa vā gahapatiputtassa vā uppajjeyyuɱ rāgajā pariḷāhā kāyikā vā cetasikā vā, yehi so rāgajehi pariḷāhehi pariḍayhamāno dukkhaɱ sayeyyāti? Evaɱ bhante. Yehi kho so kumāra, gahapati vā gahapatiputto rāgajehi pariḷāhehi pariḍayhamāno dukkhaɱ sayeyya, so rāgo tathāgatassa pahīṇo ucchinnamūlo tālāvatthukato anabhāvakato āyatiɱ anuppādadhammo. Tasmāhaɱ sukhamasayitthaɱ. Taɱ kimmaññasi kumāra? Api nu tassa gahapatissa vā gahapatiputtassa vā uppajjeyyuɱ dosajā pariḷāhā
Kāyikā vā cetasikā vā, yehi so dosajehi pariḷāhehi pariḍayhamāno dukkhaɱ sayeyyāti? Evaɱ bhante. Yehi kho so kumāra, gahapati vā gahapatiputto dosajehi pariḷāhehi pariḍayhamāno dukkhaɱ sayeyya, so doso tathāgatassa pahīṇo ucchinnamūlo tālāvatthukato anabhāvakato āyatiɱ anuppādadhammo. Tasmāhaɱ sukhamasayitthaɱ. Taɱ kimmaññasi kumāra? Api nu tassa gahapatissa vā gahapatiputtassa vā uppajjeyyuɱ
Mohajā pariḷāhā kāyikā vā cetasikā vā, yehi so mohajehi pariḷāhehi pariḍayhamāno dukkhaɱ sayeyyāti? Evaɱ bhante. Yehi kho so kumāra, gahapati vā gahapatiputto vā mohajehi pariḷāhehi pariḍayhamāno dukkhaɱ sayeyya, so moho tathāgatassa pahīṇo ucchinnamūlo tālāvatthukato [page 138] anabhāvakato āyatiɱ anuppādadhammo. Tasmāhaɱ sukhamasayitthaɱ.

[BJT Page 254]

24. Sabbadā ce sukhaɱ seti brāhmaṇo parinibbuto,
Ye na limpati119 kāmesu sītibhūto nirūpadhi.

25. Sabbā āsattiyo chetvā vineyya hadaye daraɱ,
Upasanto sukhaɱ seti santiɱ pappuyya cetaso'ti.

3. 1. 4. 6.
(Sāvatthinidānaɱ:)

36. Tīṇi'māni bhikkhave devadutāni. Katamāni tīṇi: idha bhikkhave ekacco kāyena duccaritaɱ carati, vācāya duccaritaɱ carati, manasā duccaritaɱ carati. So kāyena duccaritaɱ caritvā vācāya duccaritaɱ caritvā manasā duccaritaɱ caritvā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjati. Tamenaɱ bhikkhave nirayapālā nānābāhāsu gahetvā yamassa rañño dassenti: 'ayaɱ deva puriso amatteyyo apetteyyo asāmañño abrahmañño, na kulejeṭṭhāpacāyī, imassa devo daṇḍaɱ paṇetu'ti.

Tamenaɱ bhikkhave yamo rājā paṭhamaɱ devadūtaɱ samanuyuñjati, samanugāhati, samanubhāsati: 'ambho purisa, na tvaɱ addasa manussesu paṭhamaɱ devadūtaɱ pātubhūta'nti. So evamāha: 'nāddasaɱ bhante'ti.

Tamenaɱ bhikkhave yamo rājā evamāha: 'ambho purisa, na tvaɱ addasa manussesu itthiɱ vā purisaɱ vā āsītikaɱ vā nāvutikaɱ vā vassasatikaɱ vā jātiyā, jiṇṇaɱ gopānasivaṅkaɱ bhoggaɱ daṇḍaparāyanaɱ pavedhamānaɱ gacchantaɱ āturaɱ gatayobbanaɱ khaṇḍadantaɱ palitakesaɱ vilūnaɱ khalitaɱsiro120 valitaɱ tilakāhatagatta'nti. So evamāha: nā'ddasaɱ bhante'ti.

Tamenaɱ bhikkhave yamo rājā evamāha: 'ambho purisa, tassa te viññussa sato mahallakassa na etadahosi: 'ahampi khomhi jarādhammo jaraɱ anatīto, handāhaɱ kalyāṇaɱ karomi kāyena vācāya manasā'ti?. [page 139] 'so evamāha: 'nāsakkhissaɱ bhante, pamādassaɱ bhante'ti.

Tamenaɱ bhikkhave yamo rājā evamāha: 'ambho purisa, pamādavatāya na kalyāṇamakāsi kāyena vācāya manasā. Taggha tvaɱ ambho purisa, tathā karissanti yathā taɱ pamattaɱ. Taɱ kho panetaɱ pāpaɱ kammaɱ neva mātarā kataɱ, na pitarā kataɱ, na bhātarā kataɱ, na bhaginiyā kataɱ, na mittāmaccehi kataɱ, na ñātisālohitehi kataɱ, na devatāhi kataɱ, na samaṇabrāhmaṇehi kataɱ. Atha kho tayāvetaɱ pāpaɱ kammaɱ kataɱ, tvaññevetassa vipākaɱ paṭisaɱvedissasī'ti.

[BJT Page 256]

Tamenaɱ bhikkhave yamo rājā paṭhamaɱ devadūtaɱ samanuyuñjitvā samanugāhitvā samanubhāsitvā dutiyaɱ devadutaɱ samanuyuñjati, samanugāhati, samanubhāsati: 'ambho purisa, na tvaɱ addasa manussesu dutiyaɱ devadūtaɱ pātubhūtanti?' So evamāha: 'nāddasaɱ bhante'ti. Tamenaɱ bhikkhave yamo rājā evamāha: 'ambho purisa, na tvaɱ addasa manussesu itthiɱ vā purisaɱ vā ābādhikaɱ dukkhitaɱ bāḷhagilānaɱ sake muttakarīse paḷipannaɱ semānaɱ aññehi vuṭṭhāpiyamānaɱ aññehi saɱvesiyamānanti? So evamāha: 'addasaɱ bhante'ti.

Tamenaɱ bhikkhave yamo rājā evamāha: ambho purisa, tassa te viññussa sato mahallakassa na etadahosi: ahampi khomhi vyādhidhammo vyādhiɱ anatīto, handāhaɱ kalyāṇaɱ karomi kāyena vācāya manasāti. So evamāhaɱ nāsakkhissaɱ121 bhante, pamādassaɱ bhanteti.

Tamenaɱ bhikkhave yamo rājā evamāha: [PTS Page 140 ']ambho purisa, pamādavatāya na kalyāṇamakāsi kāyena vācāya manasā. Taggha tvaɱ ambho purisa, tathā karissanti yathā taɱ pamattaɱ; taɱ kho panetaɱ pāpaɱ122 kammaɱ neva mātarā kataɱ, na pitarā kataɱ, na bhātarā kataɱ, na bhaginiyā kataɱ, na mittāmaccehi kataɱ, na ñātisālohitehi kataɱ, na devatāhi kataɱ, na samaṇabrāhmaṇehi kataɱ. Atha kho tayāvetaɱ pāpaɱ123 kammaɱ kataɱ, tvaññevetassa vipākaɱ paṭisaɱvedissasī'ti.

Tamenaɱ bhikkhave yamo rājā dutiyaɱ devadūtaɱ samanuyuñjitvā samanugāhitvā samanubhāsitvā tatiyaɱ devadutaɱ samanuyuñjati, samanugāhati, samanubhāsati: 'ambho purisa, na tvaɱ addasa manussesu tatiyaɱ devadūtaɱ pātubhūtanti?' So evamāha: 'nāddasaɱ bhante'ti. Tamenaɱ bhikkhave yamo rājā evamāha: 'ambho purisa, na tvaɱ addasa manussesu itthiɱ vā purisaɱ vā ekāhamataɱ vā dvīhamataɱ vā tīhamataɱ vā uddhumātakaɱ vinīlakaɱ vipubbakajātanti?. So evamāha: 'addasaɱ bhante'ti. Tamenaɱ bhikkhave yamo rājā evamāha: 'ambho purisa, tassa te viññussa sato mahallakassa na etadahosi: 'ahampi khomhi maraṇadhammo, maraṇaɱ anatīto, handāhaɱ kalyāṇaɱ karomi kāyena vācāya manasā'ti. So evamāha: 'nāsakkhissaɱ bhante, pamādassaɱ bhante'ti. Tamenaɱ bhikkhave yamo rājā evamāha: 'ambho purisa, pamādavatāya na kalyāṇamakāsi kāyena vācāya manasā. Taggha tvaɱ ambho purisa, tathā karissanti yathā taɱ pamattaɱ. Taɱ kho panetaɱ pāpaɱ124 kammaɱ neva mātarā kataɱ na pitarā kataɱ na bhātarā kataɱ na bhaginiyā kataɱ na mittāmaccehi kataɱ na ñātisālohitehi kataɱ na devatāhi kataɱ na samaṇabrāhmaṇehi kataɱ. Atha kho tayāvetaɱ pāpaɱ125 kammaɱ kataɱ, tvaññevetassa vipākaɱ paṭisaɱvedissasī'ti.

[BJT Page 258]

Tamenaɱ bhikkhave yamo rājā tatiyaɱ devadūtaɱ samanuyuñjitvā samanugāhitvā samanubhāsitvā tuṇhī hoti. [page 141] tamenaɱ bhikkhave nirayapālā pañcavidhabandhanaɱ nāma kāraṇaɱ karonti, tattaɱ ayokhīlaɱ hatthe gamenti, tattaɱ ayokhīlaɱ dutiyasmiɱ hatthe gamenti. Tattaɱ ayokhīlaɱ pāde gamenti, tattaɱ ayokhīlaɱ dutiyasmiɱ pāde gamenti, tattaɱ ayokhīlaɱ majjhe urasmiɱ gamenti. So tattha dukkhā tibbā126 kaṭukā vedanā vediyati. Na ca tāva kālaɱ karoti, yāva na taɱ pāpaɱ kammaɱ127 byantīhoti.

Tamenaɱ bhikkhave nirayapālā saɱvesetvā128 kuṭhārīhi tacchanti. So tattha dukkhā tibbā1291 kaṭukā vedanā vediyati. Na ca tāva kālaɱ karoti, yāva na taɱ pāpaɱ kammaɱ byantīhoti. Tamenaɱ bhikkhave nirayapālā 4uddhapādaɱ130 adhosiraɱ ṭhapetvā1315 vāsīhi tacchanti. So tattha dukkhā tibbā132 kaṭukā vedanā vediyati. Na ca tāva kālaɱ karoti, yāva na taɱ pāpaɱ kammaɱ byantīhoti. Tamenaɱ bhikkhave nirayapālā rathe yojetvā ādittāya bhūmiyā sampajjalitāya sajotibhūtāya133 sārentipi, paccāsārentipi so tattha dukkhā tibbā134 kaṭukā vedanā vediyati. Na ca tāva kālaɱ karoti, yāva na taɱ pāpaɱ kammaɱ byantīhoti. Tamenaɱ bhikkhave nirayapālā mahantaɱ aṅgārapabbataɱ ādittaɱ sampajjalitaɱ sajotibhūtaɱ āropentipi oropentipi. Tamenaɱ bhikkhave nirayapālā uddhapādaɱ135 adhosiraɱ gahetvā tattāya lohakumbhiyā pakkhipanti ādittāya sampajjalitāya sajotibhūtāya. So tattha pheṇuddehakaɱ paccati.136 So tattha pheṇuddehakaɱ paccamāno sakimpi uddhaɱ gacchati, sakimpi adho gacchati, sakimpi tiriyaɱ gacchati. So tattha dukkhā tibbā kaṭukā vedanā vediyati. Na ca tāva kālaɱ karoti, yāva na taɱ pāpaɱ kammaɱ byantīhoti. Tamenaɱ bhikkhave nirayapālā mahāniraye pakkhipanti. So kho pana bhikkhave mahānirayo-:

26. Catukkaṇṇo catudvāro vibhatto bhāgaso mito,
Ayopākārapariyanto ayasā paṭikujjito.

[page 142]

27. Tassa ayomayā bhūmi jalitā tejasā yutā,
Samantā yojanasataɱ pharitvā tiṭṭhati sabbadā'ti

Bhūtapubbaɱ bhikkhave yamassa rañño etadahosi: 'ye kira bho loke pāpakāni kammāni karonti, te evarūpā vividhā kammakāraṇā karīyanti. Aho vatāhaɱ manussattaɱ labheyyaɱ, tathāgato ca loke uppajjeyya arahaɱ sammāsambuddho, taɱ cāhaɱ bhagavantaɱ payirupāseyyaɱ, so ca me bhagavā dhammaɱ deseyya, tassa cāhaɱ bhagavato dhammaɱ ājāneyyanti'. Taɱ kho panāhaɱ bhikkhave na aññassa samaṇassa vā brāhmaṇassa vā sutvā evaɱ vadāmi. Api ca kho bhikkhave yadeva me sāmaññātaɱ sāmaɱ diṭṭhaɱ sāmaɱ viditaɱ, tadevāhaɱ vadāmīti.

[BJT Page 260]

28. Coditā devadūtehi ye pamajjanti mānavā,
Te dīgharattaɱ socanti hīnakāyūpagā narā.

29. Ye ca kho devadūtehi santo sappurisā idha,
Coditā nappamajjanti ariyadhamme kudācanaɱ.
30. Upādāne bhayaɱ disvā jātimaraṇasambhave,
Anupādā vimuccanti jātimaraṇasaṅkhaye.

31. Te khoppattā137 sukhitā138 diṭṭhadhammābhinibbutā,
Sabbaverabhayātītā sabbadukkhaɱ upaccagunti.

3. 1. 4. 7.
37. Aṭṭhamiyaɱ bhikkhave pakkhassa catunnaɱ mahārājānaɱ amaccā pārisajjā imaɱ lokaɱ anuvicaranti: ' kacci bahū manussā manussesu matteyyā petteyyā sāmaññā brahmaññā kulejeṭṭhāpacāyino uposathaɱ upavasanti, paṭijāgaranti139, puññāni karontīti.

Cātuddasiyaɱ140* bhikkhave pakkhassa catunnaɱ mahārājānaɱ puttā imaɱ lokaɱ anuvicaranti, kacci bahū manussā manussesu matteyyā petteyyā sāmaññā brahmaññā kulejeṭṭhāpacāyino [page 143] uposathaɱ upavasanti, paṭijāgaranti,141 puññāni karontī'ti. Tadahu bhikkhave uposathe paṇṇarase cattāro mahārājā142 sāmaññeva imaɱ lokaɱ anuvicaranti: 'kacci bahū manussā manussesu matteyyā petteyyā sāmaññā brahmaññā kulejeṭṭhāpacāyino uposathaɱ upavasanti, paṭijāgaranti, puññāni karontī'ti

Sace bhikkhave appakā honti manussā manussesu matteyyā petteyyā sāmaññā brahmaññā kulejeṭṭhāpacāyino uposathaɱ upavasanti, paṭijāgaranti, puññāni karonti, tamenaɱ bhikkhave cattāro mahārājā143 devānaɱ tāvatiɱsānaɱ sudhammāyaɱ sabhāyaɱ144 sannisinnānaɱ sannipatitānaɱ ārocenti: appakā kho mārisā manussā manussesu matteyyā petteyyā sāmaññā brahmaññā kulejeṭṭhāpacāyino uposathaɱ upavasanti, paṭijāgaranti, puññāni karontī'ti. Tena145 bhikkhave devā tāvatiɱsā anattamanā honti: dibbā vata bho kāyā parihāyissanti paripūrissanti asurā146 kāyāti.

Sace pana bhikkhave bahū honti manussā manussesu matteyyā petteyyā sāmaññā brahmaññā kulejeṭṭhāpacāyino uposathaɱ upavasanti, paṭijāgaranti, puññāni karonti. Tamenaɱ bhikkhave cattāro mahārājā devānaɱ tāvatiɱsānaɱ sudhammāyaɱ sabhāyaɱ sannisinnānaɱ sannipatitānaɱ ārocenti: 'bahū kho mārisā manussā manussesu matteyyā petteyyā sāmaññā brahmaññā kulejeṭṭhāpacāyino uposathaɱ upavasanti, paṭijāgaranti, puññāni karonti'ti. Tena bhikkhave devā tāvatiɱsā attamanā honti: 'dibbā vata bho kāyā paripūrissantī, parihāyissanti asurā kāyāti147.

[BJT Page 262]

38. Bhūtapubbaɱ bhikkhave sakko devānamindo deve tāvatiɱse anunayamāno148 tāyaɱ velāyaɱ imaɱ gāthaɱ abhāsi:

[page 144]

32. Cātuddasiɱ pañcadasiɱ149 yā ca pakkhassa aṭṭhamī150
Pāṭihāriyapakkhaɱ ca aṭṭhaṅgasusamāgataɱ,
Uposathaɱ upavaseyya yo passa151 mādiso naro'ti.

Sā kho panesā bhikkhave sakkena devānamindena gāthā duggītā, na sugītā, dubbhāsitā, na subhāsitā. Taɱ kissa hetu: sakko hi bhikkhave devānamindo avītarāgo avītadoso avītamoho. Ye ca kho so bhikkhave bhikkhu arahaɱ khīṇāsavo vusitavā152 katakaraṇīyo ohitabhāro anuppattasadattho parikkhīṇabhavasaññojano sammadaññā vimutto. Tassa kho etaɱ bhikkhave bhikkhuno kallaɱ vacanāya:

33. Cātuddasiɱ pañcadasiɱ153 yā ca pakkhassa aṭṭhamī154
Pāṭihāriyapakkhaɱ ca aṭṭhaṅgasusamāgataɱ,
Uposathaɱ upavaseyya yo passa155 mādiso naro'ti.

Taɱ kissa hetu? So hi bhikkhave bhikkhu vītarāgo vītadoso vītamohoti.

Bhūtapubbaɱ bhikkhave sakko devānamindo deve tāvatiɱse anunayamāno tāyaɱ velāyaɱ imaɱ gāthaɱ abhāsi:-

34. Cātuddasiɱ156 pañcadasiɱ yā ca pakkhassa aṭṭhamī, 157
Pāṭihāriyapakkhaɱ ca aṭṭhaṅgasusamāgataɱ
Uposathaɱ upavaseyya yopassa158 mādiso naro'ti.

Sā kho panesā bhikkhave sakkena devānamindena gāthā duggītā, na sugītā, dubbhāsitā, na subhāsitā. Taɱ kissa hetu: sakko hi bhikkhave devānamindo aparimutto jātiyā jarāmaraṇena159 sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upāyāsehi, aparimutto dukkhasmāti vadāmi.

Yo ca kho so bhikkhave bhikkhu arahaɱ khīṇāsavo vusitavā katakaraṇīyo ohitabhāro anuppattasadattho parikkhīṇabhavasaññojano sammadaññā vimutto, tassa kho etaɱ bhikkhave bhikkhuno kallaɱ vacanāya. -

35. Cātuddasiɱ pañcadasiɱ160 yā ca pakkhassa aṭṭhamī161
Pāṭihāriyapakkhaɱ ca aṭṭhaṅgasusamāgataɱ,
Uposathaɱ upavaseyya yo passa162 mādiso naro'ti.

[page 145]

Taɱ kissa hetu: so hi bhikkhave bhikkhu parimutto jātiyā jarāmaraṇena163 sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upāyāsehi, parimutto dukkhasmāti vadāmi.

[BJT Page 264.]

3. 1. 4. 9.
39. Sukhumālo ahaɱ bhikkhave paramasukhumālo. Accantasukhumālo. Mama sudaɱ bhikkhave pitu nivesane pokkharaṇiyo kāritā honti. Ekattha sudaɱ164 uppalaɱ pupphati,165 ekattha padumaɱ, ekattha puṇḍarīkaɱ, yāvadeva mamatthāya. Na kho panassāhaɱ bhikkhave akāsikaɱ166 candanaɱ dhāremi. Kāsikaɱ su metaɱ bhikkhave veṭhanaɱ hoti. Kāsikā kañcukā, kāsikaɱ nivāsanaɱ, kāsiko uttarāsaṅgo. Rattindivaɱ kho panassu167 metaɱ bhikkhave setacchattaɱ dhārīyati, mā naɱ phusi sītaɱ vā uṇhaɱ vā rajo vā tiṇaɱ vā ussāvo vāti.

Tassa mayhaɱ bhikkhave tayo pāsādā ahesuɱ, eko hemantiko, eko gimhiko, eko vassiko. So kho ahaɱ bhikkhave vassike pāsāde vassike cattāro māse nippurisehi turiyehi paricāriyamāno168 na heṭṭhāpāsādaɱ orohāmi. Yathā kho pana bhikkhave aññesaɱ nivesanesu169 dāsakammakaraporisassa kaṇājakaɱ bhojanaɱ dīyati bilaṅgadutiyaɱ. Evamevassu me bhikkhave pitunivesane dāsakammakaraporisassa sālimaɱsodano dīyati.

Tassa mayhaɱ bhikkhave evarūpāya iddhiyā samannāgatassa evarūpena ca sukhumālena etadahosi: ' assutavā kho puthujjano attanā jarādhammo samāno jaraɱ anatīto paraɱ jiṇṇaɱ disvā aṭṭīyati, harāyati, jigucchati, attānaññeva atiyitvā.170 Ahampi komhi jarādhammo jaraɱ anatīto, ahaɱ ceva kho pana jarādhammo samāno jaraɱ anatīto, paraɱ jiṇṇaɱ disvā aṭṭīyeyyaɱ, harāyeyyaɱ, [page 146] jiguccheyyaɱ, na me taɱ assa patirūpanti'. Tassa mayhaɱ bhikkhave iti paṭisañcikkhato yo yobbane yobbanamado so sabbaso pahīyi.

Assutavā kho puthujjano attanā vyādhidhammo samāno vyādhiɱ anatīto, paraɱ vyādhitaɱ disvā aṭṭīyati, harāyati, jigucchati, attānaññeva atiyitvā171, ahampi khomhi vyādhidhammo, vyādhiɱ anatīto, ahaɱ ceva kho pana vyādhidhammo samāno vyādhiɱ anatīto, paraɱ vyādhitaɱ disvā aṭṭīyeyyaɱ harāyeyyaɱ jiguccheyyaɱ, na metaɱ assa patirūpanti'. Tassa mayhaɱ bhikkhave iti paṭisañcikkhato yo ārogye ārogyamado, so sabbaso pahīyi.

[BJT Page 266]

Assutavā kho puthujjano attanā maraṇadhammo samāno maraṇaɱ anatīto paraɱ mataɱ disvā aṭṭīyati harāyati jigucchati, attānaññeva atiyitvā172. Ahampi khomhi maraṇadhammo maraṇaɱ anatīto, ahaɱ ceva kho pana maraṇadhammo samāno maraṇaɱ anatīto paraɱ mataɱ disvā aṭṭīyeyyaɱ harāyeyyaɱ jiguccheyyaɱ, na me taɱ assa patirūpanti'. Tassa mayhaɱ bhikkhave iti paṭisañcikkhato yo jīvite jīvitamado, so sabbaso pahīyī'ti.

Tayo'me bhikkhave madā. Katame tayo: yobbanamado, ārogyamado, jīvitamado. Yobbanamadamatto vā bhikkhave assutavā puthujjano kāyena duccaritaɱ carati, vācāya duccaritaɱ carati, manasā duccaritaɱ carati. So kāyena duccaritaɱ caritvā vācāya duccaritaɱ caritvā manasā duccaritaɱ caritvā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjati. Ārogyamadamatto [page 147] vā bhikkhave assutavā puthujjano kāyena duccaritaɱ carati, vācāya duccaritaɱ carati, manasā duccaritaɱ carati, so kāyena duccaritaɱ caritvā vācāya duccaritaɱ caritvā manasā duccaritaɱ caritvā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjati.
Jīvitamadamatto vā bhikkhave assutavā puthujjano kāyena duccaritaɱ carati, vācāya duccaritaɱ carati, manasā duccaritaɱ carati. So kāyena duccaritaɱ caritvā vācāya duccaritaɱ caritvā manasā duccaritaɱ caritvā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjati.

Yobbanamadamatto vā bhikkhave bhikkhu sikkhaɱ paccakkhāya hīnāyāvattati. Ārogyamadamatto vā bhikkhave bhikkhu sikkhaɱ paccakkhāya hīnāyāvattati, jīvitamadamatto vā bhikkhave bhikkhu sikkhaɱ paccakkhāya hīnāyāvattatī' ti.

36. Vyādhidhammā jarādhammā atho maraṇadhammino.
Yathā dhammā tathā santā jigucchanti puthujjanā.

37. Ahaɱ ce'taɱ jiguccheyyaɱ evaɱ dhammesu pāṇisu,
Na me'taɱ patirūpassa mama evaɱ vihārino.

38. So'haɱ evaɱ viharanto ñatvā dhammaɱ nirūpadhiɱ, ārogye yobbanasmiɱ ca jīvitasmiɱ ca ye madā.

39. Sabbe made abhibhosmi nekkhamme173 daṭṭhu khemataɱ,
Tassa me ahu ussāho nibbāṇaɱ abhipassato.

40. Nāhaɱ bhabbo etarahi kāmāni patisevituɱ.
Anivattī bhavissāmi brahmacariyaparāyanoti.

[BJT Page 268]

3. 1. 4. 10
Tīṇi'māni bhikkhave ādhipateyyāni. Katamāni tīṇi: attādhipateyyaɱ, lokādhipateyyaɱ, dhammādhipateyyaɱ.

Katamaɱ ca bhikkhave attādhipateyyaɱ: idha bhikkhave bhikkhu araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā iti paṭisañcikkhati: ' na kho panā'haɱ cīvarahetu agārasmā anagāriyaɱ pabbajito, na piṇḍapātahetu agārasmā anagāriyaɱ pabbajito na senāsanahetu agārasmā anagāriyaɱ pabbajito, na itibhavābhavahetu agārasmā anagāriyaɱ pabbajito. Api ca kho'mhi otiṇṇo jātiyā jarāmaraṇena174 sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upāyāsehi, dukkhotiṇṇo dukkhapareto, appevanāma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyā paññāyethā'ti. Ahañce'va kho pana [page 148] yādisake175 vā kāme ohāya agārasmā anagāriyaɱ pabbajito, tādisake vā kāme pariyeseyyaɱ, tato vā pāpiṭṭhatare, na me taɱ176 assa patirūpanti. So iti paṭisañcikkhati: āraddhaɱ kho pana me viriyaɱ bhavissati asallīnaɱ, upaṭṭhitā sati asammuṭṭhā,177 passaddho kāyo asāraddho, samāhitaɱ cittaɱ ekagganti'. So attānaññeva adhipatiɱ karitvā akusalaɱ pajahati, kusalaɱ bhāveti, sāvajjaɱ pajahati, anavajjaɱ bhāveti, suddhaɱ attānaɱ pariharati, idaɱ vuccati bhikkhave attādhipateyyaɱ.

Katamañca bhikkhave lokādhipateyyaɱ: idha bhikkhave bhikkhu araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā iti paṭisañcikkhati: ' na kho panā'haɱ cīvarahetu agārasmā anagāriyaɱ pabbajito, na piṇḍapātahetu agārasmā anagāriyaɱ pabbajito, na senāsanahetu agārasmā anagāriyaɱ pabbajito, na itibhavābhavahetu agārasmā anagāriyaɱ pabbajito. Api ca kho'mhi otiṇṇo jātiyā jarāmaraṇena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upāyāsehi, dukkhotiṇṇo dukkhapareto. Appevanāma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyā paññāyethā'ti. Ahaɱ ce'va kho pana evaɱ pabbajito samāno kāmavitakkaɱ vā vitakkeyyaɱ, vyāpādavitakkaɱ vā vitakkeyyaɱ, vihiɱsāvitakkaɱ vā vitakkeyyaɱ, mahā kho panā'yaɱ lokasannivāso, mahantasmiɱ kho pana lokasannivāse santi samaṇabrāhmaṇā iddhimanto dibbacakkhukā paracittaviduno. Te dūratopi passanti, āsannāpi na disasanti, cetasāpi cittaɱ pajānanti178. Te'pi maɱ evaɱ jāneyyuɱ: ' passatha bho imaɱ kulaputtaɱ saddhā agārasmā anagāriyaɱ pabbajito samāno vokiṇṇo viharati pāpakehi akusalehi dhammehī'ti. Devatāpi kho santi iddhimantiniyo dibbacakkhukā paracittaviduniyo. Tā dūratopi passanti, āsannāpi na dissanti, cetasāpi cittaɱ pajānanti,179 tāpi maɱ evaɱ jāneyyuɱ: 'passatha bho imaɱ kulaputtaɱ, saddhā agārasmā anagāriyaɱ pabbajito samāno vokiṇṇo viharati pāpakehi akusalehi dhammehī'ti. So iti paṭisaɱcikkhati: 'āraddhaɱ kho pana me viriyaɱ [page 149] bhavissati asallīnaɱ, upaṭṭhitā sati asammuṭṭhā,180 'passaddho kāyo asāraddho, samāhitaɱ cittaɱ ekagganti'. So lokaññeva adhipatiɱ karitvā akusalaɱ pajahati, kusalaɱ bhāveti, sāvajjaɱ pajahati, anavajjaɱ bhāveti, suddhaɱ attānaɱ pariharati. Idaɱ vuccati bhikkhave lokādhipateyyaɱ.

[BJT Page 270]

Katamañca bhikkhave dhammādhipateyyaɱ: idha bhikkhave bhikkhu araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā iti paṭisaɱcikkhati: ' na kho panā'haɱ cīvarahetu agārasmā anagāriyaɱ pabbajito, na piṇḍapātahetu agārasmā anagāriyaɱ pabbajito na senāsanahetu agārasmā anagāriyaɱ pabbajito, na itibhavābhavahetu agārasmā anagāriyaɱ pabbajito. Api ca kho'mhi otiṇṇo jātiyā jarāmaraṇena181 sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upāyāsehi, dukkhotiṇṇo dukkhapareto, appevanāma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyā paññāyethā'ti. Svākkhāto bhagavatā dhammo sandiṭṭhiko akāliko ehipassiko opanayiko182 paccattaɱ veditabbo viññūhī'ti. Santi kho pana me sabrahmacārī jānaɱ passaɱ viharanti. Ahaɱ ce'va kho pana evaɱ svākkhāte dhammavinaye pabbajito samāno kusīto vihareyyaɱ pamatto, na me taɱ assa patirūpanti'. So iti paṭisaɱcikkhati: 'āraddhaɱ kho pana me viriyaɱ bhavissati asallīnaɱ, upaṭṭhitā sati asammuṭṭhā, passaddho kāyo asāraddho, samāhitaɱ cittaɱ ekagganti'. So dhammaɱ yeva adhipatiɱ karitvā akusalaɱ pajahati, kusalaɱ bhāveti, sāvajjaɱ pajahati, anavajjaɱ bhāveti, suddhaɱ attānaɱ pariharati. Idaɱ vuccati bhikkhave dhammādhipateyyaɱ. Imāni kho bhikkhave tīṇi ādhipateyyānī'ti.

41. Natthi loke raho nāma pāpakammaɱ pakubbato.
Attā te purisa jānāti saccaɱ vā yadi vā musā.

42. Kalyāṇaɱ vata bho sakkhi attānaɱ atimaññasi.
Yo santaɱ attani pāpaɱ attānaɱ parigūhasi.

[page 150]

43. Passanti devā ca tathāgatā ca lokasmiɱ bālaɱ visamaɱ carantaɱ.
Tasmā hi attādhipako183 sato care lokādhipo ca nipako ca jhāyī.
Dhammādhipo ca anudhammacārī na hīyati saccaparakkamo muni.

44. Pasayha māraɱ abhibhuyya antakaɱ yo ca phusī jātikhayaɱ padhānavā,
Sa184 tādiso lokavidū sumedho sabbesu dhammesu atammayo munī'ti.

Devadūta vaggo catuttho.
185*

[BJT Page 272.]
(5. Cūlavaggo)

(Sāvatthinidānaɱ:)

3. 1. 5. 1.
41. Tiṇṇaɱ bhikkhave sammukhībhāvā saddho kulaputto bahuɱ puññaɱ pasavati. Katamesaɱ tiṇṇaɱ: saddhāya bhikkhave sammukhībhāvā saddho kulaputto bahuɱ puññaɱ pasavati. Deyyadhammassa bhikkhave sammukhībhāvā saddho kulaputto bahuɱ puññaɱ pasavati. Dakkhiṇeyyānaɱ bhikkhave sammukhībhāvā saddho kulaputto bahuɱ puññaɱ pasavati. Imesaɱ kho bhikkhave tiṇṇaɱ sammukhībhāvā saddho kulaputto bahuɱ puññaɱ pasavatī'ti.

3. 1. 5. 2.
42. Tīhi bhikkhave ṭhānehi saddho pasanno veditabbo. Katamehi tīhi: sīlavantānaɱ dassanakāmo hoti, saddhammaɱ sotukāmo hoti, vigatamalamaccherena cetasā agāraɱ ajjhāvasati muttacāgo payatapāṇī vossaggarato yācayogo dānasaɱvibhāgarato. Imehi kho bhikkhave tīhi ṭhānehi saddho pasanno veditabbo'ti.

45. Dassanakāmo sīlavataɱ saddhammaɱ sotumicchati,
Vineyya186 maccheramalaɱ sa ve saddhoti vuccatī'ti.

[page 151]

3. 1. 5. 3
43. Tayo'me 187 bhikkhave atthavase sampassamānena alameva paresaɱ dhammaɱ desetuɱ. Katame tayo: yo dhammaɱ deseti, so atthapaṭisaɱvedī ca hoti dhammapaṭisaɱvedī ca. Yo dhammaɱ suṇāti, so atthapaṭisaɱvedī ca hoti dhammapaṭisaɱvedī188 ca. Yo ceva dhammaɱ deseti, yo ca dhammaɱ suṇāti, ubho atthapaṭisaɱvedino ca honti dhammapaṭisaɱvedino ca. Ime kho bhikkhave tayo atthavase sampassamānena alameva paresaɱ dhammaɱ desetunti.

[BJT Page 274]

3. 1. 5. 4
44. Tīhi bhikkhave ṭhānehi kathā pavattanī189 hoti. Katamehi tīhi: yo dhammaɱ deseti, so atthapaṭisaɱvedī ca hoti dhammapaṭisaɱvedī ca. Yo dhammaɱ suṇāti, so atthapaṭisaɱvedī ca hoti dhammapaṭisaɱvedī ca. Yo ceva dhammaɱ deseti, yo ca dhammaɱ suṇāti, ubho atthapaṭisaɱvedino ca honti dhammapaṭisaɱvedino ca. Imehi kho bhikkhave tīhi ṭhānehi kathā pavattanī190 hotī'ti.

3. 1. 5. 5
45. Tīṇi'māni bhikkhave paṇḍitapaññattāni sappurisapaññattāni. Katamānī tīṇi: dānaɱ bhikkhave paṇḍitapaññattaɱ sappurisapaññattaɱ. Pabbajjā bhikkhave paṇḍitapaññattā sappurisapaññattā. Mātāpitunnaɱ191 bhikkhave upaṭṭhānaɱ paṇḍitapaññattaɱ sappurisapaññattaɱ. Imāni kho bhikkhave tīṇi paṇḍitapaññattāni sappurisapaññattānīti.

46. Sabbhi dānaɱ upaññattaɱ ahiɱsā saññamo damo,
Mātāpituupaṭṭhānaɱ santānaɱ brahmacārinaɱ.

47. Sataɱ etāni ṭhānāni yāni sevetha paṇḍito,
Ariyo dassanasampanno sa lokaɱ bhajate sivanti.

3. 1. 5. 6.
46. Yaɱ bhikkhave sīlavanto pabbajitā gāmaɱ vā nigamaɱ vā upanissāya viharanti, tattha manussā tīhi ṭhānehi bahuɱ puññaɱ pasavanti. Katamehi tīhi: [page 152] kāyena vācāya manasā. Yaɱ bhikkhave sīlavanto pabbajitā gāmaɱ vā nigamaɱ vā upanissāya viharanti, tattha manussā imehi tīhi ṭhānehi bahuɱ puññaɱ pasavantī'ti.

3. 1. 5. 7.
47. Tīṇi'māni bhikkhave saṅkhatassa saṅkhatalakkhaṇāni. Katamāni tīṇi: uppādo paññāyati, vayo paññāyati, ṭhitassa aññathattaɱ paññāyati. Imāni kho bhikkhave tīṇi saṅkhatassa saṅkhatalakkhaṇānī'ti.

3. 1. 5. 8.
48. Tīṇi'māni bhikkhave asaṅkhatassa asaṅkhatalakkhaṇāni. Katamāni tīṇi: na uppādo paññāyati, na vayo paññāyati, na ṭhitassa aññathattaɱ paññāyati. Imāni kho bhikkhave tīṇi asaṅkhatassa asaṅkhatalakkhaṇānī'ti.

[BJT Page 276]

3. 1. 5. 9.
49. Himavantaɱ bhikkhave pabbatarājaɱ nissāya mahāsālā tīhi vaḍḍhīhi vaḍḍhanti. Katamāhi tīhi:192 sākhāpattapalāsena vaḍḍhanti. Tacapapaṭikāya vaḍḍhanti, pheggusārena vaḍḍhanti. Himavantaɱ bhikkhave pabbatarājaɱ nissāya mahāsālā imāhi tīhi vaḍḍhīhi vaḍḍhanti.

Evameva kho bhikkhave saddhaɱ kulapatiɱ nissāya antojano tīhi vaḍḍhīhi vaḍḍhati, katamāhi tīhi: saddhāya vaḍḍhati, sīlena vaḍḍhati, paññāya vaḍḍhati. Saddhaɱ bhikkhave kulapatiɱ nissāya antojano imāhi tīhi vaḍḍhīhi vaḍḍhatī'ti.

48. Yathāpi pabbato selo araññasmiɱ brahāvane,
Taɱ rukkhā upanissāya vaḍḍhante te vanaspatī.193

49. Tatheva sīlasampannaɱ saddhaɱ kulapatiɱ idha,
Upanissāya vaḍḍhanti puttadārā ca bandhavā,
Amaccā ñātisaṅghā ca ye cassa anujīvino.

[page 153]

50. Tyāssa sīlavato sīlaɱ cāgaɱ sucaritāni ca,
Passamānā'nukubbanti194 ye bhavanti vicakkhaṇā.

51. Idha dhammaɱ caritvāna maggaɱ sugatigāminaɱ,
Nandino devalokasmiɱ modanti kāmakāmino'ti.

3. 1. 5. 10.
50. Tīhi bhikkhave ṭhānehi ātappaɱ karaṇīyaɱ. Katamehi tīhi: anuppannānaɱ pāpakānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ anuppādāya ātappaɱ karaṇīyaɱ. Anuppannānaɱ kusalānaɱ dhammānaɱ uppādāya ātappaɱ karaṇīyaɱ. Uppannānaɱ sārīrikānaɱ vedanānaɱ dukkhānaɱ tibbānaɱ195 kharānaɱ kaṭukānaɱ asātānaɱ amanāpānaɱ pāṇaharānaɱ adhivāsanāya ātappaɱ karaṇīyaɱ. Imehi tīhi bhikkhave ṭhānehi ātappaɱ karaṇīyaɱ.

Yato kho bhikkhave bhikkhū anuppannānaɱ pāpakānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ anuppādāya ātappaɱ karoti. Anuppannānaɱ kusalānaɱ dhammānaɱ uppādāya ātappaɱ karoti, uppannānaɱ sārīrikānaɱ vedanānaɱ dukkhānaɱ tibbānaɱ kharānaɱ kaṭukānaɱ asātānaɱ amanāpānaɱ pāṇaharānaɱ adhivāsanāya ātappaɱ karoti, ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu ātāpī nipako sato sammā dukkhassa antakiriyāyā'ti.

3. 1. 5. 11.
51. Tīhi bhikkhave aṅgehi samannāgato mahācoro sandhimpi chindati, nillopampi harati, ekāgārikampi karoti, paripanthe'pi tiṭṭhati. Katamehi tīhi: idha bhikkhave mahācoro visamanissito ca hoti. Gahananissito ca hoti, balavanissito ca hoti. Kathañca bhikkhave mahācoro visamanissito hoti: idha bhikkhave mahācoro nadīviduggaɱ vā nissito hoti, pabbatavisamaɱ vā. Evaɱ kho bhikkhave mahācoro visamanissito hoti.

[BJT Page 278]

Kathañca bhikkhave mahācoro gahananissito hoti: idha bhikkhave mahācoro tiṇagahanaɱ vā nissito hoti [page 154] rukkhagahanaɱ vā gedhaɱ196 vā pana vanasaṇḍaɱ. Evaɱ kho bhikkhave mahācoro gahananissito hoti.

Kathañca bhikkhave mahācoro balavanissito hoti: idha bhikkhave mahācoro rājānaɱ vā rājamahāmattānaɱ vā nissito hoti. Tassa evaɱ hoti: sace maɱ koci kiñci vakkhati, ime me rājāno vā rāja mahāmattā vā pariyodhāya atthaɱ bhaṇissantī'ti. Sace naɱ koci kiñci āha, tyāssa rājāno vā rājamahāmattā vā pariyodhāya atthaɱ bhaṇanti. Evaɱ kho bhikkhave mahācoro balavanissito hoti. Imehi kho bhikkhave tīhi aṅgehi samannāgato mahācoro sandhampi chindati, nillopampi harati, ekāgārikampi karoti, paripanthe'pi tiṭṭhati.

Evameva kho bhikkhave tīhi dhammehi197 samannāgato pāpabhikkhu khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti sānuvajjo198 viññūnaɱ, bahuɱ ca apuññaɱ pasavati. Katamehi tīhi: idha bhikkhave pāpabhikkhu visamanissito ca hoti, gahananissito ca, balavanissito ca.

Kathañca bhikkhave pāpabhikkhu visamanissito hoti: idha bhikkhave pāpabhikkhu visamena kāyakammena samannāgato hoti, visamena vacīkammena samannāgato hoti, visamena manokammena samannāgato hoti. Evaɱ kho bhikkhave pāpabhikkhu visamanissito hoti.

Kathañca bhikkhave pāpabhikkhu gahananissito hoti: idha bhikkhave pāpabhikkhu micchādiṭṭhiko hoti, antaggāhikāya diṭṭhiyā samannāgato.199 Evaɱ kho bhikkhave pāpabhikkhu gahananissito hoti.

Kathañca bhikkhave pāpabhikkhu balavanissito hoti: idha bhikkhave pāpabhikkhu rājānaɱ vā rājamahāmattānaɱ vā nissito hoti. Tassa evaɱ hoti: sace maɱ koci kiñci vakkhati, ime me rājāno vā rājamahāmattā vā pariyodhāya atthaɱ bhaṇissantī'ti. Sace naɱ koci kiñci āha, tyāssa rājāno vā rājamahāmattā vā pariyodhāya atthaɱ bhaṇanti. Evaɱ kho bhikkhave pāpabhikkhu balavanissito hoti. [page 155] imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato pāpabhikkhu khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti, sānuvajjo ca viññūnaɱ. Bahuɱ ca apuññaɱ pasavatī'ti.

Cūlavaggo pañcamo.
200*
Paṭhamo paṇṇāsako samatto.

[BJT Page 280]

2. Dutiyo paṇṇāsako.

(1. Brāhmaṇavaggo)

3. 2. 1. 1.

(Sāvatthinidānaɱ:)

1. Atha kho dve brāhmaṇā jiṇṇā vuddhā mahallakā addhagatā vayo anuppattā vīsaɱ201 vassasatikā jātiyā, yena bhagavā tenupasaɱkamiɱsu. Upasaɱkamitvā bhagavatā saddhiɱ sammodiɱsu. Sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ202 vītisāretvā ekamantaɱ nisīdiɱsu. Ekamantaɱ nisinnā kho te brāhmaṇā bhagavantaɱ etadavocuɱ: 'mayamassu bho gotama brāhmaṇā jiṇṇā vuddhā mahallakā addhagatā vayo anuppattā vīsaɱ203 vassasatikā jātiyā. Te ca'mhā akatakalyāṇā akatakusalā akatabhīruttāṇā. Ovadatu no bhavaɱ gotamo, anusāsatu no bhavaɱ gotamo yaɱ amhākaɱ assa dīgharattaɱ hitāya sukhāyā'ti.

Taggha tumhe brāhmaṇā jiṇṇā vuddhā mahallakā addhagatā vayo anuppattā vīsaɱ204 vassasatikā jātiyā. Te cattha akatakalyāṇā akatakusalā akatabhīruttāṇā. Upaniyyati kho ayaɱ brāhmaṇā loko jarāya vyādhinā maraṇena, evaɱ upaniyyamāne kho brāhmaṇā loke jarāya vyādhinā maraṇena, yo idha kāyena saɱyamo, vācāya saɱyamo, manasā saɱyamo, taɱ tassa petassa tāṇañca lenañca dīpañca saraṇañca parāyaṇañcā'ti.

1. Upanīyati jīvitamappamāyu jarūpanītassa na santi tāṇā.
Etaɱ bhayaɱ maraṇe pekkhamāno puññāni kayirātha sukhāvahāni.

2. Yodha kāyena saññamo vācāya uda cetasā,
Taɱ tassa petassa sukhāya hoti yaɱ jīvamāno pakaroti puññanti.

[page 156]

3. 2. 1. 2.
2. Atha kho dve brāhmaṇā jiṇṇā vuddhā mahallakā addhagatā vayo anuppattā vīsaɱ vassasatikā jātiyā, yena bhagavā tenupasaṅkamiɱsu. Upasaɱkamitvā bhagavatā saddhiɱ sammodiɱsu. Sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ205 vītisāretvā ekamantaɱ nisīdiɱsu. Ekamantaɱ nisinnā kho te brāhmaṇā bhagavantaɱ etadavocuɱ: 'mayamassu bho gotama brāhmaṇā jiṇṇā vuddhā mahallakā addhagatā vayo anuppattā vīsaɱ206 vassasatikā jātiyā. Te camhā akatakalyāṇā akatakusalā akatabhīruttāṇā. Ovadatu no bhavaɱ gotamo, anusāsatu no bhavaɱ gotamo yaɱ amhākaɱ assa dīgharattaɱ hitāya sukhāyā'ti.

[BJT Page 282]

Taggha tumhe brāhmaṇā jiṇṇā vuddhā mahallakā addhagatā vayo anuppattā vīsaɱ vassasatikā jātiyā. Te cattha akatakalyāṇā akatakusalā akatabhīruttāṇā. Āditto kho ayaɱ brāhmaṇā loko jarāya vyādhinā maraṇena. Evaɱ āditte kho brāhmaṇā loke jarāya vyādhinā maraṇena yo idha kāyena saññamo, vācāya saññamo, manasā saɱyamo, taɱ tassa petassa tāṇaɱ ca lenañca dīpañca saraṇañca parāyaṇañcā'ti.

3. Ādittasmiɱ agārasmiɱ yaɱ nīharati bhājanaɱ,
Taɱ tassa hoti atthāya no ca yaɱ tattha ḍayhati.

4. Evaɱ ādipito207 loko jarāya maraṇena ca,
Nīharethe'va dānena dinnaɱ hoti sunīhaṭaɱ208.

5. Yo'dha kāyena saññamo vācāya uda cetasā,
Taɱ tassa petassa sukhāya hoti yaɱ jīvamāno pakaroti puññanti.

3. 2. 1. 3.
3. Atha ko aññataro brāhmaṇo yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiɱ sammodi. Sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ vītisāretvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho so brāhmaṇo bhagavantaɱ etadavoca: 'sandiṭṭhiko dhammo sandiṭṭhiko dhammo'ti bho gotama vuccati, kittāvatā nu kho bho gotama sandiṭṭhiko dhammo hoti akāliko ehipassiko opanayiko209 paccattaɱ veditabbo viññūhī'ti.

Ratto kho brāhmaṇa, rāgena abhibhūto pariyādinnacitto [page 157] attavyābādhāyapi ceteti, paravyābādhāyapi ceteti, ubhayavyābādhāyapi ceteti, cetasikampi dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Rāge pahīṇe nevattavyābādhāyapi ceteti, na paravyābādhāyapi ceteti, na ubhayavyābādhāyapi ceteti, na cetasikaɱ dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Evampi kho brāhmaṇa sandiṭṭhiko dhammo hoti akāliko ehipassiko opanayiko paccattaɱ veditabbo viññūhī'ti.
Duṭṭho kho brāhmaṇa dosena abhibhūto pariyādinna citto attavyābādhāyapi ceteti, paravyābādhāyapi ceteti, ubhayavyābādhāyapi ceteti. Cetasikampi dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Dose pahīṇe nevattavyābādhāyapi ceteti. Na paravyābādhāyapi ceteti. Na ubhayavyābādhāyapi ceteti. Na cetasikaɱ dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Evampi kho brāhmaṇa sandiṭṭhiko dhammo hoti akāliko ehipassiko opanayiko paccattaɱ veditabbo viññūhī'ti.
Mūḷho kho brāhmaṇa mohena abhibhūto pariyādinnacitto attavyābādhāyapi ceteti. Paravyābādhāyapi ceteti. Ubhayavyābādhāyapi ceteti. Cetasikampi dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Mohe pahīṇe nevattavyābādhāyapi ceteti, na paravyābādhāyapi ceteti, na ubhayavyābādhāyapi ceteti. Na cetasikaɱ dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Evaɱ kho brāhmaṇa sandiṭṭhiko dhammo hoti akāliko ehipassiko opanayiko paccattaɱ veditabbo viññūhī'ti.

Abhikkantaɱ bho gotama, abhikkantaɱ bho gotama, seyyathāpi bho gotama nikkujjitaɱ vā ukkujjeyya, paṭicchannaɱ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaɱ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaɱ dhāreyya, cakkhumanto rūpāni dakkhintī'ti. Evamevaɱ bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Esāhaɱ bhagavantaɱ gotamaɱ saraṇaɱ gacchāmi, dhammañca bhikkhusaṅghañca. Upāsakaɱ maɱ bhavaɱ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaɱ saraṇaɱ gatanti.

[BJT Page 284]

3. 2. 1. 4.
4. Atha kho aññataro brāhmaṇaparibbājako yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaɱkamitvā bhagavatā saddhiɱ sammodi. Sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ vītisāretvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho so brāhmaṇaparibbājako bhagavantaɱ etadavoca: 'sandiṭṭhiko dhammo sandiṭṭhiko dhammo'ti bho gotama vuccati, kittāvatā nu kho bho gotama sandiṭṭhiko dhammo hoti akāliko ehipassiko opanayiko paccattaɱ veditabbo viññūhī'ti.

Ratto kho brāhmaṇa rāgena abhibhūto pariyādinnacitto attavyābādhāyapi ceteti, paravyābādhāyapi ceteti, ubhayavyābādhāyapi ceteti. Cetasikampi dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Rāge pahīṇe nevattavyābādhāyapi ceteti. Na paravyābādhāyapi ceteti, na ubhayavyābādhāyapi ceteti. Na cetasikaɱ dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti.
[page 158]

Ratto kho brāhmaṇa rāgena abhibhūto pariyādinnacitto kāyena duccaritaɱ carati, vācāya duccaritaɱ carati, manasā duccaritaɱ carati, rāge pahīṇe neva kāyena duccaritaɱ carati, na vācāya duccaritaɱ carati, na manasā duccaritaɱ carati. Ratto kho brāhmaṇa rāgena abhibhūto pariyādinnacitto attatthampi yathābhūtaɱ nappajānāti, paratthampi yathābhūtaɱ nappajānāti, ubhayatthampi yathābhūtaɱ nappajānāti. Rāge pahīṇe attatthampi yathābhūtaɱ pajānāti, paratthampi yathābhūtaɱ pajānāti, ubhayatthampi yathābhūtaɱ pajānāti. Evampi kho brāhmaṇa sandiṭṭhiko dhammo hoti akāliko ehipassiko opanayiko paccattaɱ veditabbo viññūhī'ti.

Duṭṭho kho brāhmaṇa dosena abhibhūto pariyādinnacitto attavyābādhāyapi ceteti, paravyābādhāyapi ceteti, ubhayavyābādhāyapi ceteti. Cetasikampi dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Dose pahīṇe nevattavyābādhāyapi ceteti, na paravyābādhāyapi ceteti, na ubhayavyābādhāyapi ceteti. Na cetasikaɱ dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Duṭṭho kho brāhmaṇa dosena abhibhūto pariyādinnacitto kāyena duccaritaɱ carati, vācāya duccaritaɱ carati, manasā duccaritaɱ carati. Dose pahīṇe neva kāyena duccaritaɱ carati, na vācāya duccaritaɱ carati, sa manasā duccaritaɱ carati. Duṭṭho kho brāhmaṇa dosena abhibhūto pariyādinnacitto attatthampi yathābhūtaɱ nappajānāti, paratthampi yathābhūtaɱ nappajānāti, ubhayatthampi yathābhūtaɱ nappajānāti. Dose pahīṇe attatthampi yathābhūtaɱ pajānāti, paratthampi yathābhūtaɱ pajānāti, ubhayatthampi yathābhūtaɱ pajānāti evampi kho brāhmaṇa sandiṭṭhiko dhammo hoti akāliko ehipassiko opanayiko paccattaɱ veditabbo viññūhī'ti.

Mūḷho kho brāhmaṇa mohena abhibhūto pariyādinnacitto attavyābādhāyapi ceteti, paravyābādhāyapi ceteti, ubhayavyābādhāyapi ceteti, cetasikampi dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Mohe pahīṇe nevattavyābādhāyapi ceteti, na paravyābādhāyapi ceteti, na ubhayavyābādhāyapi ceteti. Na cetasikaɱ dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti.
Mūḷho kho brāhmaṇa mohena abhibhūto pariyādinnacitto kāyena duccaritaɱ carati, vācāya duccaritaɱ carati, manasā duccaritaɱ carati. Mohe pahīṇe neva kāyena duccaritaɱ carati, na vācāya duccaritaɱ carati, na manasā duccaritaɱ carati. Mūḷho kho brāhmaṇa mohena abhibhūto pariyādinnacitto attatthampi yathābhūtaɱ nappajānāti, paratthampi yathābhūtaɱ nappajānāti, ubhayatthampi yathābhūtaɱ nappajānāti. Mohe pahīṇe attatthampi yathābhūtaɱ pajānāti, paratthampi yathābhūtaɱ pajānāti, ubhayatthampi yathābhūtaɱ pajānāti. Evaɱ kho brāhmaṇa sandiṭṭhiko dhammo hoti akāliko ehipassiko opanayiko paccattaɱ veditabbo viññūhīti.

Abhikkantaɱ bho gotama, abhikkantaɱ bho gotama, seyyathāpi bho gotama nikkujjitaɱ vā ukkujjeyya, paṭicchannaɱ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaɱ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaɱ dhāreyya, cakkhumanto rūpāni dakkhintī'ti. Evamevaɱ bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Esāhaɱ bhagavantaɱ gotamaɱ saraṇaɱ gacchāmi, dhammañca bhikkhusaṅghañca. Upāsakaɱ maɱ bhavaɱ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaɱ saraṇaɱ gatanti.

[BJT Page 286]

3. 2. 1. 5.
5. Atha kho jāṇussoṇī brāhmaṇo yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiɱ sammodi. Sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ vītisāretvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho jāṇussoṇī brāhmaṇo bhagavantaɱ etadavoca: 'sandiṭṭhikaɱ nibbāṇaɱ sandiṭṭhikaɱ nibbāṇanti' bho gotama vuccati. Kittāvatā nu kho bho gotama sandiṭṭhikaɱ nibbāṇaɱ hoti akālikaɱ ehipassikaɱ opanayikaɱ paccattaɱ veditabbaɱ viññūhīti?

[page 159]

Ratto kho brāhmaṇa rāgena abhibhūto pariyādinnacitto attavyābādhāyapi ceteti, paravyābādhāyapi ceteti, ubhayavyābādhāyapi ceteti. Cetasikampi dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Rāge pahīṇe nevattavyābādhāyapi ceteti, na paravyābādhāyapi ceteti, na ubhayavyābādhāyapi ceteti, na cetasikaɱ dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Evaɱ kho* brāhmaṇa sandiṭṭhikaɱ nibbāṇaɱ hoti.

Duṭṭho kho brāhmaṇa dosena abhibhūto pariyādinnacitto attavyābādhāyapi ceteti, paravyābādhāyapi ceteti, ubhayavyābādhāyapi ceteti. Cetasikampi dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Rāge pahīṇe nevattavyābādhāyapi ceteti, na paravyābādhāyapi ceteti, na ubhayavyābādhāyapi ceteti, na cetasikaɱ dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Evaɱ kho* brāhmaṇa sandiṭṭhikaɱ nibbāṇaɱ hoti.

Mūḷho kho brāhmaṇa mohena abhibhūto pariyādinnacitto attavyābādhāyapi ceteti, paravyābādhāyapi ceteti, ubhayavyābādhāyapi ceteti. Cetasikampi dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Mohe pahīṇe nevattavyābādhāya pi ceteti, na paravyābādhāyapi ceteti, na ubhayavyābādhāyapi ceteti. Na cetasikaɱ dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Evaɱ kho210* brāhmaṇa sandiṭṭhikaɱ nibbāṇaɱ hoti.

Yato ca kho ayaɱ brāhmaṇa anavasesaɱ rāgakkhayaɱ paṭisaɱvedeti, anavasesaɱ dosakkhayaɱ paṭisaɱvedeti, anavasesaɱ mohakkhayaɱ paṭisaɱvedeti. Evaɱ kho brāhmaṇa sandiṭṭhikaɱ nibbāṇaɱ hoti akālikaɱ ehipassikaɱ opanayikaɱ paccattaɱ veditabbaɱ viññūhīti.

Abhikkantaɱ bho gotama, abhikkantaɱ bho gotama, seyyathāpi bho gotama nikkujjitaɱ vā ukkujjeyya, paṭicchannaɱ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaɱ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaɱ dhāreyya, cakkhumanto rūpāni dakkhintī'ti. Evamevaɱ bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Esāhaɱ bhagavantaɱ gotamaɱ saraṇaɱ gacchāmi, dhammañca bhikkhusaṅghañca. Upāsakaɱ maɱ bhavaɱ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaɱ saraṇaɱ gatanti.

3. 2. 1. 6.
6. Atha kho aññataro brāhmaṇamahāsālo yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaɱkamitvā bhagavatā saddhiɱ sammodi. Sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ vītisāretvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho so brāhmaṇamahāsālo bhagavantaɱ etadavoca: 'sutaɱ metaɱ bho gotama pubbakānaɱ brāhmaṇānaɱ vuddhānaɱ mahallakānaɱ ācariyapācariyānaɱ bhāsamānānaɱ: 'pubbassudaɱ211 ayaɱ loko avīcimaññe phuṭo212 hoti manussehi, kukkuṭasampātikā gāmanigamarājadhāniyo'ti. Ko nu kho bho gotama hetu, ko paccayo yenetarahi manussānaɱ khayo hoti, tanuttaɱ paññāyati, gāmāpi agāmā [page 160] honti, nigamā'pi anigamā honti, nagarā'pi anagarā honti, janapadā'pi ajanapadā hontī'ti.

[BJT Page 288]

Etarahi brāhmaṇa manussā adhammarāgarattā visamalobhābhibhūtā micchādhammaparetā te adhammarāgarattā visamalobhābhibhūtā micchādhammaparetā tiṇhāni satthāni gahetvā
Aññamaññaɱ213 jīvitā voropenti. Tena bahū manussā kālaɱ karonti. Ayampi kho brāhmaṇa hetu, ayaɱ paccayo yenetarahi manussānaɱ khayo hoti, tanuttaɱ paññāyati, gāmā'pi agāmā honti, nigamā'pi anigamā honti, nagarā'pi anagarā honti, janapadā'pi ajanapadā honti.

Puna ca paraɱ brāhmaṇa etarahi manussā adhammarāgarattā visamalobhābhibhūtā micchādhammaparetā. Tesaɱ adhammarāgarattānaɱ visamalobhābhibhūtānaɱ micchādhammaparetānaɱ devo na sammā dhāraɱ anuppavecchati. Tena dubbhikkhaɱ hoti dussassaɱ setaṭṭhikaɱ salākāvuttaɱ. Tena bahū manussā kālaɱ karonti. Ayampi kho brāhmaṇa hetu, ayaɱ paccayo yenetarahi manussānaɱ khayo hoti, tanuttaɱ paññāyati, gāmā'pi agāmā honti. Nigamā'pi anigamā honti, nagarā'pi anagarā honti, janapadā'pi ajanapadā honti.

Puna ca paraɱ brāhmaṇa etarahi manussā adhammarāgarattā visamalobhābhibhūtā micchādhammaparetā. Tesaɱ adhammarāgarattānaɱ visamalobhābhibhūtānaɱ micchādhammaparetānaɱ yakkhā vāle manusse ossajanti.214 Tena bahū manussā kālaɱ karonti. Ayampi kho brāhmaṇa hetu, ayaɱ paccayo yenetarahi manussānaɱ khayo hoti, tanuttaɱ paññāyati, gāmā'pi agāmā honti. Nigamā'pi anigamā honti, nagarā'pi anagarā honti, janapadā'pi ajanapadā hontī'ti.

Abhikkantaɱ bho gotama, abhikkantaɱ bho gotama, seyyathāpi bho gotama nikkujjitaɱ vā ukkujjeyya, paṭicchannaɱ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaɱ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaɱ dhāreyya, cakkhumanto rūpāni dakkhintī'ti. Evamevaɱ bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Esāhaɱ bhagavantaɱ gotamaɱ saraṇaɱ gacchāmi, dhammañca bhikkhusaṅghañca. Upāsakaɱ maɱ bhavaɱ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaɱ saraṇaɱ gatanti.

3. 2. 1. 7.
7. Atha kho vacchagotto paribbājako yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaɱkamitvā bhagavatā saddhiɱ sammodi. Sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ215 vītisāretvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho vacchagotto paribbājako bhagavantaɱ etadavoca: 'sutaɱ metaɱ bho gotama, 'samaṇo gotamo evamāha: mayhameva dānaɱ [page 161] dātabbaɱ, nāññesaɱ dānaɱ dātabbaɱ, mayhameva sāvakānaɱ dānaɱ dātabbaɱ, nāññesaɱ sāvakānaɱ dānaɱ dātabbaɱ, mayhameva dinnaɱ mahapphalaɱ, nāññesaɱ dinnaɱ mahapphalaɱ. Mayhameva sāvakānaɱ dinnaɱ mahapphalaɱ, nāññesaɱ sāvakānaɱ dinnaɱ mahapphalanti'.

1.

[BJT Page 290]

Ye te bho gotama evamāhaɱsu: 'samaṇo gotamo evamāha: mayhameva dānaɱ dātabbaɱ nāññesaɱ dānaɱ dātabbaɱ, mayhameva sāvakānaɱ dānaɱ dātabbaɱ nāññesaɱ sāvakānaɱ dānaɱ dātabbaɱ, mayhameva dinnaɱ mahapphalaɱ' nāññesaɱ dinnaɱ mahapphalaɱ, mayhameva sāvakānaɱ dinnaɱ mahapphalaɱ, nāññesaɱ sāvakānaɱ dinnaɱ mahapphalanti'. Kacci te bhoto gotamassa vuttavādino? Na ca bhavantaɱ gotamaɱ abhūtena abbhācikkhanti? Dhammassa cā'nudhammaɱ vyākaronti? Na ca koci sahadhammiko vādānupāto gārayhaɱ ṭhānaɱ āgacchati? Anabbhakkhātukāmā hi mayaɱ bhavantaɱ gotama'nti.

Ye te vaccha evamāhaɱsu: 'samaṇo gotamo evamāha: mayhameva dānaɱ dātabbaɱ, nāññesaɱ dānaɱ dātabbaɱ, gotama mayhameva sāvakānaɱ dānaɱ dātabbaɱ, nāññesaɱ sāvakānaɱ dānaɱ dātabbaɱ, mayhameva dinnaɱ mahapphalaɱ, nāññesaɱ dinnaɱ mahapphalaɱ, hi mayhameva sāvakānaɱ dinnaɱ mahapphalaɱ, nāññesaɱ sāvakānaɱ dinnaɱ mahapphala'nti, na me te vuttavādino, abbhācikkhanti ca pana maɱ216 te asatā abhūtena. Yo kho vaccha paraɱ dānaɱ dadantaɱ vāreti, so tiṇṇaɱ antarāyakaro hoti, tiṇṇaɱ pāripanthiko. Katamesaɱ tiṇṇaɱ: dāyakassa puññantarāyakaro hoti, paṭiggāhakānaɱ lābhantarāyakaro hoti. Pubbeva kho panassa attā khato ca hoti upahato ca. Yo kho vaccha paraɱ dānaɱ dadantaɱ vāreti, so imesaɱ tiṇṇaɱ antarāyakaro hoti, tiṇṇaɱ pāripanthiko.

Ahaɱ kho pana vaccha evaɱ vadāmi: 'yepi te candanikāya vā oligalle vā pāṇā, tatra'pi yo thālidhovanaɱ vā sarāvadhovanaɱ vā chaḍḍeti. Ye tattha pāṇā, te tena yāpentū'ti. Tato nidānampahaɱ vaccha puññassa āgamaɱ vadāmi. Ko pana vādo manussabhūte. Api cāhaɱ vaccha sīlavato dinnaɱ mahapphalaɱ vadāmi, no tathā dussīle.217 So ca hoti, pañcaṅgavippahīṇo pañcaṅgasamannāgato. Katamāni pañcaṅgāni pahīṇāni honti: kāmacchando pahīṇo hoti, vyāpādo pahīṇo hoti, thīnamiddhaɱ [page 162] pahīṇaɱ hoti. Uddhaccakukkuccaɱ pahīṇaɱ hoti, vicikicchā pahīṇā hoti. Imāni pañcaṅgāni pahīṇāni honti.

Katamehi pañcahaṅgehi samannāgato hoti: asekkhena sīlakkhandhena samannāgato hoti, asekkhena samādhikkhandhena samannāgato hoti, asekkhena paññākkhandhena samannāgato hoti, asekkhena vimuttikkhandhena samannāgato hoti, asekkhena vimuttiñāṇadassanakkhandhena samannāgato hoti. Imehi pañcahaṅgehi samannāgato hoti. Iti pañcaṅgavippahīṇe pañcaṅgasamannāgate dinnaɱ mahapphalaɱ vadāmī'ti.

6. Iti kaṇhāsu setāsu rohiṇīsu harīsu vā,
Kammāsāsu sarūpāsu gosu pārevatāsu vā.

7. Yāsu kāsu ci218 etāsu danto jāyati puṅgavo,
Dhorayho balasampanno kalyāṇajavanikkamo.219

8. Tameva bhāre yuñjanti nāssa vaṇṇaɱ parikkhare,
Evameva manussesu yasmiɱ kasmiñci jātiye.

9. Khattiye brāhmaṇe vesse sudde caṇḍālapukkuse,
Yāsu kāsu ci etāsu danto jāyati subbato.

[BJT Page 292]

10. Dhammaṭṭho sīlasampanno saccavādī hirīmano,
Pahīṇajātimaraṇo brahmacariyassa kevalī.

11. Pannabhāro visaɱyutto katakicco anāsavo,
Pāragū sabbadhammānaɱ anupādāya nibbuto.

12. Tasmiññeva viraje khette vipulā hoti dakkhiṇā,
Bālā ca avijānantā dummedhā assutāvino.

13. Bahiddhā dadanti220 dānāti na hi sante upāsare,
Yo ca sante upāsanti sappaññe dhīrasammate.

14. Saddhā ca nesaɱ sugate mūlajātā patiṭṭhitā,
Devalokañca te yanti kule vā idha jāyare.
Anupubbena nibbāṇaɱ adhigacchanti paṇḍitā'ti.

[page 163]

3. 2. 1. 8.
8. Atha kho tikaṇṇo brāhmaṇo yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiɱ sammodi. Sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ221 vītisāretvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho tikaṇṇo brāhmaṇo bhagavato sammukhā tevijjānaɱ sudaɱ brāhmaṇānaɱ vaṇṇaɱ bhāsati "evampi tevijjā brāhmaṇā itipi tevijjā brāhmaṇā"ti.

Yathā kathaɱ pana brāhmaṇa, brāhmaṇā brāhmaṇaɱ tevijjaɱ paññāpentī'ti? Idha bho gotama brāhmaṇo ubhato sujāto hoti mātito ca pitito ca saɱsuddhagahaṇiko yāva sattamā pitāmahayugā akkhitto anupakkuṭṭho jātivādena. Ajjhāyako mantadharo tiṇṇaɱ vedānaɱ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaɱ sākkharappabhedānaɱ itihāsapañcamānaɱ. Padako veyyākaraṇo lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayoti. Evaɱ kho bho gotama, brāhmaṇā brāhmaṇaɱ tevijjaɱ paññāpentīti.

Aññathā kho brāhmaṇa, brāhmaṇā brāhmaṇaɱ tevijjaɱ paññāpenti. Aññathā ca pana ariyassa vinaye tevijjo hotī'ti. Yathā kathampana bho gotama ariyassa vinaye tevijjo hoti? Sādhu me bhavaɱ gotamo tathā dhammaɱ desetu yathā ariyassa vinaye tevijjo hotī'ti. Tena hi brāhmaṇa suṇāhi, sādhukaɱ manasi karohi, bhāsissāmī'ti. Evaɱ bhoti kho tikaṇṇo brāhmaṇo bhagavato paccassosi. Bhagavā etadavoca:

[BJT Page 294]

Idha brāhmaṇa bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaɱ savicāraɱ vivekajaɱ pītisukhaɱ paṭhamaɱ jhānaɱ upasampajja viharati. Vitakkavicārānaɱ vūpasamā ajjhattaɱ sampasādanaɱ cetaso ekodibhāvaɱ avitakkaɱ avicāraɱ samādhijaɱ pītisukhaɱ dutiyaɱ jhānaɱ upasampajja viharati. Pītiyā ca virāgā upekkhako ca viharati sato ca sampajāno, sukhaɱ ca kāyena paṭisaɱvedeti, yaɱ taɱ ariyā ācikkhanti ' upekkhako satimā sukhavihāri'ti tatiyaɱ jhānaɱ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahāṇā dukkhassa ca pahāṇā pubbeva somanassadomanassānaɱ atthaṅgamā [page 164] adukkhaɱ asukhaɱ upekkhāsatipārisuddhiɱ catutthaɱ jhānaɱ upasampajja viharati.

So evaɱ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte pubbe nivāsānussatiñāṇāya cittaɱ abhininnāmeti. So anekavihitaɱ pubbe nivāsaɱ anussarati. Seyyathīdaɱ: ekampi jātiɱ dve'pi jātiyo tisso'pi jātiyo catasso'pi jātiyo pañca'pi jātiyo dasa'pi jātiyo, vīsampi jātiyo tiɱsampi jātiyo cattārīsampi jātiyo paññāsampi jātiyo jātisatampi jātisahassampi jātisatasahassampi aneke'pi saɱvaṭṭakappe aneke'pi vivaṭṭakappe aneke'pi saɱvaṭṭavivaṭṭakappe. Amutrā'siɱ evannāmo, evaṅgotto evaɱvaṇṇo evamāhāro evaɱsukhadukkhapaṭisaɱvedī evamāyupariyanto. So tato cuto amutra upapādiɱ,222 tatrāpāsiɱ evannāmo evaṅgotto evaɱvaṇṇo evamāhāro evaɱsukhadukkhapaṭisaɱvedī evamāyupariyanto. So tato cuto idhūpapanno'ti. Iti sākāraɱ sauddesaɱ anekavihitaɱ pubbenivāsaɱ anussarati. Ayamassa paṭhamā vijjā adhigatā hoti, avijjā vihatā, vijjā uppannā, tamo vihato, āloko uppanno, yathā taɱ appamattassa ātāpino pahitattassa viharato.

So evaɱ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte sattānaɱ cutūpapātañāṇāya cittaɱ abhininnāmeti. So dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena satte passati cavamāne uppajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate yathākammūpage satte pajānāti. Ime vata bhonto sattā kāyaduccaritena samannāgatā, vacīduccaritena samannāgatā, manoduccaritena samannāgatā, ariyānaɱ upavādakā, micchādiṭṭhikā, micchādiṭṭhikammasamādānā. Te kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapannā. Ime vā pana bhonto sattā kāyasucaritena samannāgatā, vacīsucaritena samannāgatā, manosucaritena samannāgatā, ariyānaɱ anupavādakā, sammādiṭṭhikā, [page 165] sammādiṭṭhikammasamādānā. Te kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapannāti. Iti dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena satte passati cavamāne uppajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate yathākammūpage satte pajānāti. Ayamassa dutiyā vijjā adhigatā hoti, avijjā vihatā, vijjā uppannā, tamo vihato, āloko uppanno, yathā taɱ appamattassa ātāpino pahitattassa viharato.

[BJT Page 296]

So evaɱ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte āsavānaɱ khayañāṇāya cittaɱ abhininnāmeti. So idaɱ dukkha'nti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhasamudayo'ti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhanirodho'ti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhanirodhagāminī paṭipadā'ti yathābhūtaɱ pajānāti. Ime āsavā'ti yathābhūtaɱ pajānāti. Ayaɱ āsavasamudayo'ti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ āsavanirodho'ti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ āsavanirodhagāminī paṭipadā'ti yathābhūtaɱ pajānāti. Tassa evaɱ jānato evaɱ passato kāmāsavā'pi cittaɱ vimuccati, bhavāsavā'pi cittaɱ vimuccati, avijjāsavā'pi cittaɱ vimuccati, vimuttasmiɱ vimuttamiti ñāṇaɱ hoti. Khīṇā jāti, vusitaɱ brahmacariyaɱ, kataɱ karaṇīyaɱ, nāparaɱ itthattāyā'ti pajānāti. Ayamassa tatiyā vijjā adhigatā hoti, avijjā vihatā, vijjā uppannā, tamo vihato, āloko uppanno. Yathā taɱ appamattassa ātāpino pahitattassa viharatoti.

15. Anuccāvacasīlassa nipakassa ca jhāyino.
Cittaɱ yassa vasībhūtaɱ ekaggaɱ susamāhitaɱ.

16. Taɱ ve tamonudaɱ vīraɱ tevijjaɱ maccuhāyinaɱ.
Hitaɱ devamanussānaɱ āhu sabbappahāyinaɱ.

17. Tīhi vijjāhi sampannaɱ asammūḷhavihārinaɱ,
Buddhaɱ antimasārīraɱ taɱ namassanti gotamaɱ.

18. Pubbenivāsaɱ yo veti223 saggāpāyaɱ ca passati,
Atho jātikkhayaɱ patto abhiññā vosito muni.

19. Etāhi tīhi vijjāhi tevijjo hoti brāhmaṇo,
Tamahaɱ vadāmi tevijjaɱ nāññaɱ lapitalāpananti.

[page 166]

Evaɱ kho brāhmaṇa ariyassa vinaye tevijjo hotīti.

Aññathā bho gotama brāhmaṇānaɱ tevijjo, aññathā ca pana ariyassa vinaye tevijjo hoti. Imassa ca pana bho gotama ariyassa vinaye tevijjassa brāhmaṇānaɱ tevijjo kalaɱ nāgghati soḷasiɱ.

Abhikkantaɱ bho gotama, abhikkantaɱ bho gotama, seyyathāpi bho gotama nikkujjitaɱ vā ukkujjeyya, paṭicchannaɱ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaɱ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaɱ dhāreyya, cakkhumanto rūpāni dakkhintī'ti. Evamevaɱ bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Esā'haɱ bhagavantaɱ gotamaɱ saraṇaɱ gacchāmi, dhammañca bhikkhusaṅghañca. Upāsakaɱ maɱ bhavaɱ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaɱ saraṇaɱ gatanti.

[BJT Page 298]

3. 2. 1. 9.
9. Atha kho jāṇussoṇī brāhmaṇo yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiɱ sammodi. Sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ vītisāretvā ekamantaɱ nisīdiɱ. Ekamannaɱ nisinno kho jāṇussoṇī brāhmaṇo bhagavantaɱ etadavoca: yassassu bho gotama yañño vā saddhaɱ vā thālipāko vā deyyadhammaɱ vā tevijjesu brāhmaṇesu dānaɱ dadeyyāti.

Yathākathaɱ pana brāhmaṇa, brāhmaṇā brāhmaṇaɱ tevijjaɱ paññāpentī'ti? Idha pana bho gotama224 brāhmaṇo ubhato sujāto hoti mātito ca pitito ca, saɱsuddhagahaṇiko yāva sattamā pitāmahāyugā, akkhitto anupakkuṭṭho jātivādena, ajjhāyako mantadharo tiṇṇaɱ vedānaɱ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaɱ sākkharappabhedānaɱ itihāsapañcamānaɱ padako veyyākaraṇo lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayoti. Evaɱ kho bho gotama brāhmaṇā brāhmaṇaɱ tevijjaɱ paññāpentī'ti.

Aññathā kho brāhmaṇa, brāhmaṇā brāhmaṇaɱ tevijjaɱ paññāpenti, aññathā ca pana ariyassa vinaye tevijjo hotī'ti. Yathākathaɱ pana bho gotama ariyassa vinaye tevijjo hoti? Sādhu me bhavaɱ gotamo tathā dhammaɱ desetu yathā ariyassa vinaye tevijjo hotī'ti. Tena hi brāhmaṇa suṇāhi sādhukaɱ manasi karohi, bhāsissāmī'ti. Evaɱ hoti kho jāṇussoṇī brāhmaṇo bhagavato paccassosi. Bhagavā etadavoca:

Idha brāhmaṇa bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaɱ savicāraɱ vivekajaɱ pītisukhaɱ paṭhamaɱ jhānaɱ upasampajja viharati. Vitakkavicārānaɱ vūpasamā ajjhattaɱ sampasādanaɱ cetaso ekodibhāvaɱ avitakkaɱ avicāraɱ samādhijaɱ pītisukhaɱ dutiyaɱ jhānaɱ upasampajja viharati. Pītiyā ca virāgā upekkhako ca viharati sato ca sampajāno sukhaɱ ca kāyena paṭisaɱvedeti, yaɱ taɱ ariyā ācikkhanti ' upekkhako satimā sukhavihāri'ti tatiyaɱ jhānaɱ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahāṇā dukkhassa ca pahāṇā pubbeva somanassadomanassānaɱ atthaṅgamā adukkhaɱ asukhaɱ upekkhāsatipārisuddhiɱ catutthaɱ jhānaɱ upasampajja viharati.

So evaɱ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe [page 167] vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte225 pubbenivāsānussatiñāṇāya cittaɱ abhininnāmeti. So anekavihitaɱ pubbenivāsaɱ anussarati. Seyyathīdaɱ: ekampi jātiɱ dve'pi jātiyo tisso'pi jātiyo catasso'pi jātiyo pañca'pi jātiyo dasa'pi jātiyo, vīsampi jātiyo tiɱsampi jātiyo cattārīsampi jātiyo paññāsampi jātiyo jātisatampi jātisahassampi jātisatasahassampi aneke'pi saɱvaṭṭakappe aneke'pi vivaṭṭakappe aneke'pi saɱvaṭṭavivaṭṭakappe. Amutrā'siɱ evannāmo, evaṅgotto evaɱvaṇṇo evamāhāro evaɱsukhadukkhapaṭisaɱvedī evamāyupariyanto. So tato cuto amutra upapādiɱ, tatrāpāsiɱ evannāmo evaṅgotto evaɱvaṇṇo evamāhāro evaɱsukhadukkhapaṭisaɱvedī evamāyupariyanto. So tato cuto idhūpapannoti. Iti sākāraɱ sauddesaɱ anekavihitaɱ pubbenivāsaɱ anussarati. Ayamassa paṭhamā vijjā adhigatā hoti, avijjā vihatā, vijjā uppannā, tamo vihato, āloko uppanno, yathā taɱ appamattassa ātāpino pahitattassa viharato.

So evaɱ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte sattānaɱ cutūpapātañāṇāya cittaɱ abhininnāmeti. So dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena. Satte passati cavamāne uppajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate yathākammūpage satte pajānāti. Ime vata bhonto sattā kāyaduccaritena samannāgatā, vacīduccaritena samannāgatā. Manoduccaritena samannāgatā, ariyānaɱ upavādakā micchādiṭṭhikā micchādiṭṭhikammasamādānā. Te kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapannā. Ime vā pana bhonto sattā kāyasucaritena samannāgatā sucaritena samannāgatā manosucaritena samannāgatā ariyānaɱ anupavādakā sammādiṭṭhikā sammādiṭṭhikammasamādānā. Te kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapannā'ti. Iti dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena satte passati cavamāne uppajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate yathākammūpage satte pajānāti. Ayamassa dutiyā vijjā adhigatā hoti, avijjā vihatā, vijjā uppannā, tamo vihato, āloko uppanno, yathā taɱ appamattassa ātāpinopahitattassa viharato.

[BJT Page 300]

So evaɱ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte āsavānaɱ khayañāṇāya cittaɱ abhininnāmeti. So idaɱ dukkhanti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhasamudayo'ti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhanirodho'ti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhanirodhagāminī paṭipadā'ti yathābhūtaɱ pajānāti. Ime āsavā'ti yathābhūtaɱ pajānāti. Ayaɱ āsavasamudayo'ti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ āsavanirodho'ti yathābhūtaɱ pajānāti. Ayaɱ āsavanirodhagāminī paṭipadā'ti yathābhūtaɱ pajānāti. Tassa evaɱ jānato evaɱ passato kāmāsavā'pi cittaɱ vimuccati, bhavāsavā'pi cittaɱ vimuccati, avijjāsavā'pi cittaɱ vimuccati, vimuttasmiɱ vimuttamiti ñāṇaɱ hoti. Khīṇā jāti, vusitaɱ brahmacariyaɱ, kataɱ karaṇīyaɱ, nāparaɱ itthattāyāti pajānāti. Ayamassa tatiyā vijjā adhigatā hoti, avijjā vihatā, vijjā uppannā, tamo vihato, āloko uppanno. Yathā taɱ appamattassa ātāpino pahitattassa viharato'ti.

20. Yo sīlabbatasampanno pahitatto samāhito,
Cittaɱ yassa vasībhūtaɱ ekaggaɱ susamāhitaɱ,

21. Pubbenivāsaɱ yo veti226 saggāpāyañca passati,
Atho jātikkhayaɱ patto abhiññā vosito muni.

[page 168]

22. Etāhi tīhi vijjāhi tevijjo hoti brāhmaṇo,
Tamahaɱ vadāmi tevijjaɱ nāññaɱ lapitalāpananti.

Evaɱ kho brāhmaṇa ariyassa vinaye tevijjo hotī'ti.

Aññathā bho gotama brāhmaṇānaɱ tevijjo. Aññathā ca pana ariyassa vinaye tevijjo hoti. Imassa ca bho gotama ariyassa vinaye tevijjassa brāhmaṇānaɱ tevijjo kalaɱ nāgghati soḷasiɱ.

Abhikkantaɱ bho gotama, abhikkantaɱ bho gotama, seyyathāpi bho gotama nikkujjitaɱ vā ukkujjeyya, paṭicchannaɱ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaɱ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaɱ dhāreyya, cakkhumanto rūpāni dakkhintī'ti. Evamevaɱ bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Esāhaɱ bhagavantaɱ gotamaɱ saraṇaɱ gacchāmi, dhammañca bhikkhusaṅghañca. Upāsakaɱ maɱ bhavaɱ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaɱ saraṇaɱ gatanti.

3. 2. 1. 10
10. Atha kho saṅgāravo brāhmaṇo yena bhagavā tenupasaṅkami upasaɱkamitvā bhagavatā saddhiɱ sammodi. Sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ vītisāretvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho saṅgāravo brāhmaṇo bhagavantaɱ etadavoca: mayamassu bho gotama brāhmaṇā nāma, yaññaɱ yajāma'pi, yajāpema'pi, tatra bho gotama yo ceva yajati, yo ca yajāpeti, sabbe te anekasārīrikaɱ puññapaṭipadaɱ227 paṭipannā honti yadidaɱ yaññādhikaraṇaɱ, yo panāyaɱ bho gotama yassa vā tassa vā kulā agārasmā anagāriyaɱ pabbajito ekamattānaɱ dameti, ekamattānaɱ sameti, ekamattānaɱ parinibbāpeti, evamassāyaɱ ekasārīrikaɱ puññapaṭipadaɱ paṭipanno hoti yadidaɱ pabbajjādhikaraṇanti.

[BJT Page 302]

Tena hi brāhmaṇa, taññevettha paṭipucchissāmi, yathā te khameyya, tathā naɱ vyākareyyāsi. Taɱ kiɱ maññasi brāhmaṇa idha tathāgato loke uppajjati arahaɱ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathī satthā devamanussānaɱ buddho bhagavā, so evamāha: ethā'yaɱ maggo, ayaɱ paṭipadā, yathā paṭipanno ahaɱ anuttaraɱ brahmacariyogadhaɱ sayaɱ abhiññā sacchikatvā pavedemi, etha tumhepi tathā paṭipajjatha, yathā paṭipannā tumhepi anuttaraɱ brahmacariyogadhaɱ sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharissathā'ti. Iti ayaɱ ceva satthā dhammaɱ deseti, pare [page 169] ca tathattāya paṭipajjanti. Tāni kho pana honti anekāni'pi satāni anekāni'pi sahassāni anekāni'pi satasahassāni.

Taɱ kiɱ maññasi brāhmaṇa, iccāyaɱ evaɱ sante ekasārīrikā vā puññapaṭipadā hoti anekasārīrikā vā, yadidaɱ pabbajjādhikaraṇanti? Iccāyampi228 bho gotama, evaɱ sante anekasārīrikā puññapaṭipadā hoti, yadidaɱ pabbajjādhikaraṇanti.

Evaɱ vutte āyasmā ānando saṅgāravaɱ brāhmaṇaɱ etadavoca: imāsaɱ te brāhmaṇa, dvinnaɱ paṭipadānaɱ katamā paṭipadā khamati, appaṭṭhatarā ca appasamārambhatarā ca mahapphalatarā ca mahānisaɱsatarā cāti? Evaɱ vutte saṅgāravo brāhmaṇo āyasmantaɱ ānandaɱ etadavoca: seyyathāpi bhavaɱ gotamo bhavaɱ cānando ete me pujjā, ete me pāsaɱsā'ti.

Dutiyampi kho āyasmā ānando saṅgāravaɱ brāhmaṇaɱ etadavoca: na kho tyāhaɱ brāhmaṇa evaɱ pucchāmi: ke vā te pujjā ke vā te pāsaɱsā'ti. Evañca229 kho tyāhaɱ brāhmaṇa pucchāmi: imāsaɱ te brāhmaṇa, dvinnaɱ paṭipadānaɱ katamā paṭipadā khamati, appaṭṭhatarā230 ca appasamārambhatarā ca mahapphalatarā ca mahānisaɱsatarā cāti? Evaɱ vutte saṅgāravo brāhmaṇo āyasmantaɱ ānandaɱ etadavoca: seyyathā'pi bhavaɱ gotamo bhavaɱ cānando ete me pujjā, ete me pāsaɱsā'ti.

Tatiyampi kho āyasmā ānando saṅgāravaɱ brāhmaṇaɱ etadavoca: na kho tyāhaɱ brāhmaṇa evaɱ pucchāmi: ke vā te pujjā ke vā te pāsaɱsā'ti. Evañca231 kho tyāhaɱ brāhmaṇa pucchāmi: imāsaɱ te brāhmaṇa, dvinnaɱ paṭipadānaɱ katamā paṭipadā khamati, appaṭṭhatarā ca appasamārambhatarā ca mahapphalatarā ca mahānisaɱsatarā cāti?

[BJT Page 304]

Tatiyampi kho saṅgāravo brāhmaṇo āyasmantaɱ ānandaɱ etadavoca: seyyathāpi bhavaɱ gotamo bhavaɱ cānando ete me pujjā, ete me pāsaɱsāti.

[page 170]

Atha kho bhagavato etadahosi: yāvatatiyampi kho saṅgāravo brāhmaṇo ānandena sahadhammikaɱ pañhaɱ puṭṭho saɱsādeti. No vissajjeti. Yannūnā'haɱ parimoceyyanti. Atha kho bhagavā saṅgāravaɱ brāhmaṇaɱ etadavoca: kānujja232 brāhmaṇa, rājantepure rājaparisāyaɱ233 sannisinnānaɱ sannipatitānaɱ antarā kathā udapādī'ti? Ayaɱ khvajja bho gotama, rājantepure rājaparisāyaɱ sannisinnānaɱ sannipatitānaɱ antarā kathā udapādi: pubbe sudaɱ appatarā ceva bhikkhū ahesuɱ, bahutarā ca uttari manussadhammā iddhipāṭihāriyaɱ dassesuɱ. Etarahi kho bahutarā ceva bhikkhū appatarā ca uttarimanussadhammā iddhipāṭihāriyaɱ dassentī'ti. Ayaɱ khvajja bho gotama, rājantepure rājaparisāyaɱ sannisinnānaɱ sannipatitānaɱ antarā kathā udapādīti.

Tīṇi kho imāni brāhmaṇa pāṭihāriyāni. Katamāni tīṇi: iddhipāṭihāriyaɱ, ādesanāpāṭihāriyaɱ, anusāsanīpāṭihāriyaɱ, katamañca brāhmaṇa iddhipāṭihāriyaɱ: idha brāhmaṇa ekacco anekavihitaɱ iddhividhaɱ paccanubhoti: eko'pi hutvā bahudhā hoti, bahudhā'pi hutvā eko hoti, āvībhāvaɱ tirobhāvaɱ tirokuḍḍaɱ tiropākāraɱ tiropabbataɱ asajjamāno'va234 gacchati, seyyathā'pi ākāse. Paṭhaviyā'pi235 ummujjanimmujjaɱ karoti seyyathā'pi udake, udake'pi abhijjamāne236 gacchati seyyathā'pi paṭhaviyaɱ. Ākāse'pi pallaṅkena kamati seyyathā'pi pakkhī sakuṇo. Ime'pi candimasuriye evaɱ mahiddhike evaɱ mahānubhāve pāṇinā parimasati, parimajjati. Yāva brahmalokā'pi kāyena vasaɱ vatteti. Idaɱ vuccati brāhmaṇa iddhipāṭihāriyaɱ.

Katamañca brāhmaṇa, ādesanāpāṭihāriyaɱ: idha brāhmaṇa ekacco nimittena ādisati: evampi te mano itthampi te mano. Itipi te cittanti. So bahuñcepi ādisati, tathe'va taɱ hoti, no aññathā.

Idha pana brāhmaṇa, ekacco naheva kho nimittena [page 171] ādisati, api ca kho manussānaɱ vā amanussānaɱ vā devatānaɱ vā saddaɱ sutvā ādisati: evampi te mano, itthampi te mano. Itipi te cittanti. So bahuñcepi ādisati, tathe'va taɱ hoti, no aññathā.

Idha pana brāhmaṇa, ekacco naheva kho nimittena ādisati, napi manussānaɱ vā amanussānaɱ vā devatānaɱ vā saddaɱ sutvā ādisati, api ca kho vitakkayato vicārayato vitakkavipphārasaddaɱ sutvā ādisati: evampi te mano, itthampi te mano, itipi te cittanti. So bahuñcepi ādisati, tathe'va taɱ hoti, no aññathā

[BJT Page 306]

Idha pana brāhmaṇa, ekacco na heva kho nimittena ādisati, napi manussānaɱ vā amanussānaɱ vā devatānaɱ vā saddaɱ sutvā ādisati, napi vitakkayato napi vicārayato na vitakkavipphārasaddaɱ sutvā ādisati: api ca kho avitakkaɱ avicāraɱ samādhiɱ samāpananassa cetasā ceto paricca pajānāti. Yathā imassa bhoto manosaṅkhārā paṇihitā, imassa cittassa anantarā amunnāma vitakkaɱ vitakkissatī'ti, so bahuñcepi ādisati. Tathe'va taɱ hoti, no aññathā. Idaɱ vuccati brāhmaṇa ādesanāpāṭihāriyaɱ.

Katamañca brāhmaṇa, anusāsanīpāṭihāriyaɱ: idha brāhmaṇa, ekacco evamanusāsati: evaɱ vitakketha, mā evaɱ vitakkayittha, evaɱ manasi karotha, mā evaɱ manasākattha, idaɱ pajahatha, idaɱ upasampajja viharathā'ti. Idaɱ vuccati brāhmaṇa anusāsanīpāṭihāriyaɱ. Imāni kho brāhmaṇa tīṇi pāṭihāriyāni. Imesaɱ te brāhmaṇa, tiṇṇaɱ pāṭihāriyānaɱ katamaɱ pāṭihāriyaɱ khamati abhikkantatarañca paṇītatarañcā'ti.

Tatra bho gotama yadidaɱ237 pāṭihāriyaɱ, idhekacco anekavihitaɱ iddhividhaɱ paccanubhoti. Eko'pi hutvā bahudhā hoti, bahudhā'pi hutvā eko hoti, āvībhāvaɱ tirobhāvaɱ tirokuḍḍaɱ tiropākāraɱ tiropabbataɱ asajjamāno'va gacchati, seyyathā'pi ākāse. Paṭhaviyā'pi ummujjanimmujjaɱ karoti seyyathā'pi udake, udake'pi abhijjamāne gacchati seyyathā'pi paṭhaviyaɱ. Ākāse'pi pallaṅkena kamati seyyathā'pi pakkhī sakuṇo. Ime'pi candimasuriye evaɱ mahiddhike evaɱ mahānubhāve pāṇinā parimasati, parimajjati. Yāva brahmalokā'pi kāyena vasaɱ vatteti. Idaɱ bho gotama pāṭihāriyaɱ yova238 naɱ karoti, sova239 naɱ paṭisaɱvedeti. Yova naɱ karoti, tasseva taɱ hoti. Idaɱ me bho gotama pāṭihāriyaɱ māyāsahadhammarūpaɱ viya khāyati.

Yampidaɱ bho gotama pāṭihāriyaɱ idhekacco nimittena ādisati: evampi te mano, itthampi te mano, itipi te cittanti. So bahuñcepi ādisati, tathe'va taɱ hoti, no aññathā. Idha pana bho gotama, ekacco naheva kho nimittena ādisati, api ca kho manussānaɱ vā amanussānaɱ vā devatānaɱ vā saddaɱ sutvā ādisati: evampi te mano, itthampi te mano, iti'pi te cittanti. So bahuñce'pi ādisati, tathe'va taɱ hoti, no aññathā. Idha pana brāhmaṇa, ekacco na heva kho nimittena ādisati, napi manussānaɱ vā amanussānaɱ vā devatānaɱ vā saddaɱ sutvā ādisati, api ca kho vitakkayato vicārayato vitakkavipphārasaddaɱ sutvā ādisati. Ravampi te mano itthampi te mano, itipi te cittanti. So bahuñce'pi ādisati, tathe'va taɱ hoti, no aññathā. Idha pana brāhmaṇa, ekacco na heva kho nimittena ādisati, napi manussānaɱ vā amanussānaɱ vā devatānaɱ vā saddaɱ sutvā ādisati, napi vitakkayato napi vicārayato na vitakkavipphārasaddaɱ sutvā ādisati: api ca kho avitakkaɱ avicāraɱ samādhiɱ samāpannassa cetasā ceto paricca pajānāti: [page 172] yathā imassa bhoto manosaṅkhārā paṇihitā imassa cittassa anantarā amunnāma vitakkaɱ vitakkissatī'ti. So bahuñcepi ādisati, tathe'va taɱ hoti. No aññathā. Idampi bho gotama pāṭihāriyaɱ yova naɱ karoti sova naɱ paṭisaɱvedeti. Yova naɱ karoti. Tasseva240 taɱ hoti. Idampi bho gotama pāṭihāriyaɱ māyāsahadhammarūpaɱ viya khāyati.

Yañca kho idaɱ bho gotama pāṭihāriyaɱ idhekacco evamanusāsati: evaɱ vitakketha, mā evaɱ vitakkayittha, evaɱ manasi karotha, mā evaɱ manasākattha, idaɱ pajahatha, idaɱ upasampajja viharathāti. Idameva bho gotama pāṭihāriyaɱ khamati mesaɱ tiṇṇaɱ pāṭihāriyānaɱ abhikkantatarañca paṇītatarañca.

[BJT Page 308]

Acchariyaɱ bho gotama, abbhutaɱ bho gotama, yāva subhāsitamidaɱ bhotā gotamena. Imehi ca mayaɱ tīhi pāṭihāriyehi samannāgataɱ bhavantaɱ gotamaɱ dhārema. Bhavaɱ hi gotamo anekavihitaɱ iddhividhaɱ paccanubhoti: eko'pi hutvā bahudhā hoti, bahudhā'pi hutvā eko hoti, āvībhāvaɱ tirobhāvaɱ tirokuḍḍaɱ tiropākāraɱ tiropabbataɱ asajjamāno'va gacchati, seyyathā'pi ākāse. Paṭhaviyā'pi ummujjanimmujjaɱ karoti seyyathā'pi udake, udake'pi abhijjamāne gacchati seyyathā'pi paṭhaviyaɱ. Ākāse'pi pallaṅkena kamati seyyathā'pi pakkhī sakuṇo. Ime'pi candimasuriye evaɱ mahiddhike evaɱ mahānubhāve pāṇinā parimasati, parimajjati. Yāva brahmalokā'pi kāyena vasaɱ vatteti. Bhavaɱ hi gotamo avitakkaɱ avicāraɱ samādhiɱ samāpannassa cetasā ceto paricca pajānāti yathā imassa bhoto manosaṅkhārā paṇihitā imassa cittassa anantarā amunnāma vitakkaɱ vitakkissatī'ti. Bhavaɱ hi gotamo evamanusāsati: evaɱ vitakketha, mā evaɱ vitakkayittha, evaɱ manasi karotha, mā evaɱ manasākattha. Idaɱ pajahatha, idaɱ upasampajja viharathāti.

Addhā kho tyāyaɱ brāhmaṇa āsajja upanīyavācā bhāsitā, api ca tyāhaɱ vyākarissāmi. Ahaɱ hi brāhmaṇa anekavihitaɱ iddhividhaɱ paccanubhomi ekopi hutvā bahudhā homi, bahudhā'pi hutvā eko homi, āvībhāvaɱ tirobhāvaɱ tirokuḍḍaɱ tiropākāraɱ tiropabbataɱ asajjamāno'va gacchāmi, seyyathāpi ākāse. Paṭhaviyā'pi ummujjanimmujjaɱ karomi seyyathā'pi udake, udake'pi abhijjamāne gacchāmi seyyathāpi paṭhaviyaɱ. Ākāse'pi pallaṅkena kamāmi seyyathā'pi pakkhī sakuṇo. Ime'pi candimasuriye evaɱ mahiddhike evaɱ mahānubhāve pāṇinā parimasāmi, parimajjāmi. Yāva brahmalokā'pi kāyena vasaɱ vattemi ahaɱ hi brāhmaṇa avitakkaɱ avicāraɱ samādhiɱ samāpannassa cetasā ceto paricca pajānāmi, yathā imassa bhoto manosaṅkhārā paṇihitā imassa cittassa anantarā amunnāma vitakkaɱ vitakkissatī'ti.241 Ahaɱ hi brāhmaṇa evamanusāsāmi: evaɱ vitakketha, mā evaɱ vitakkayittha. Evaɱ manasi karotha, mā evaɱ manasākattha, idaɱ pajahatha, idaɱ upasampajja viharathāti.

Atthi pana bho gotama añño ekabhikkhūpi yo imehi tīhi pāṭihāriyehi samannāgato? Aññatra bhotā gotamenā'ti. Na kho brāhmaṇa ekaññeva sataɱ, na dvesatāni, na tīṇi satāni, na cattāri satāni, na pañcasatāni. Atha kho bhiyyova ye bhikkhū imehi tīhi pāṭihāriyehi samannāgatā'ti. Kahaɱ pana bho gotama etarahi te bhikkhū viharantī'ti? [page 173] imasmiɱ yeva kho brāhmaṇa bhikkhusaṅghe'ti.

Abhikkantaɱ bho gotama, abhikkantaɱ bho gotama, seyyathāpi bho gotama nikkujjitaɱ vā ukkujjeyya, paṭicchannaɱ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaɱ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaɱ dhāreyya, cakkhumanto rūpāni dakkhintī'ti. Evamevaɱ bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Esāhaɱ bhavantaɱ gotamaɱ saraṇaɱ gacchāmi, dhammañca bhikkhusaṅghañca. Upāsakaɱ maɱ bhavaɱ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaɱ saraṇaɱ gatanti.
Brāhmaṇavaggo paṭhamo.
* 242

[BJT Page 310]

(2. Mahāvaggo)
3. 2. 2. 1.

(Sāvatthinidānaɱ:)

11. Tīṇimāni bhikkhave titthāyatanāni, yāni paṇḍitehi samanuyuñjiyamānāni samanugāhiyamānāni samanubhāsiyamānāni243 parampi gantvā akiriyāya saṇṭhahanti. Katamāni tīṇi: santi bhikkhave eke samaṇabrāhmaṇā evaɱvādino evaɱdiṭṭhino: yaɱ kiñcāyaɱ purisapuggalo paṭisaɱvedeti sukhaɱvā dukkhaɱ vā adukkhamasukhaɱ vā, sabbaɱ taɱ pubbekatahetū'ti. Santi bhikkhave eke samaṇabrāhmaṇā evaɱvādino evaɱdiṭṭhino: yaɱ kiñcāyaɱ purisapuggalo paṭisaɱvedeti sukhaɱ vā dukkhaɱ vā, adukkhamasukhaɱ vā, sabbaɱ taɱ issaranimmāṇahetū'ti. Santi bhikkhave eke samaṇabrāhmaṇā evaɱvādino evaɱdiṭṭhino: yaɱ kiñcāyaɱ purisapuggalo paṭisaɱvedeti sukhaɱ vā dukkhaɱ vā adukkhamasukhaɱ vā, sabbaɱ taɱ ahetuappaccayā'ti.

Tatra bhikkhave ye te samaṇabrāhmaṇā evaɱvādino evaɱdiṭṭhino: yaɱ kiñcāyaɱ purisapuggalo paṭisaɱvedeti sukhaɱ vā dukkhaɱ vā adukkhamasukhaɱ vā, sabbaɱ taɱ pubbe katahetū'ti. Tyāhaɱ upasaṅkamitvā evaɱ vadāmi: saccaɱ kira tumhe āyasmanto evaɱvādino evaɱdiṭṭhino: yaɱ kiñcāyaɱ purisapuggalo paṭisaɱvedeti sukhaɱ vā dukkhaɱ vā adukkhamasukhaɱ vā, sabbaɱ taɱ pubbekatahetū'ti?. Te244 ce me evaɱ puṭṭhā āmā'ti paṭijānanti, [page 174] tyāhaɱ evaɱ vadāmi: tenahāyasmanto pāṇātipātino bhavissanti pubbekatahetu, adinnādāyino bhavissanti pubbekatahetu, abrahmacārino bhavissanti pubbekatahetu- musāvādino bhavissanti pubbekatahetu, pisunavācā bhavissanti pubbekatahetu. Pharusavācā bhavissanti pubbekatahetu, samphappalāpino bhavissanti pubbekatahetu, abhijjhāluno bhavissanti pubbekatahetu, byāpannacittā bhavissanti pubbekatahetu- micchādiṭṭhikā bhavissanti pubbekatahetu.

Pubbekataɱ kho pana bhikkhave sārato paccāgacchataɱ na hoti chando vā vāyāmo vā, idaɱ vā karaṇīyaɱ idaɱ vā akaraṇīyanti. Iti karaṇīyākaraṇīye kho pana saccato thetato anupalabbhiyamāne muṭṭhassatīnaɱ anārakkhānaɱ viharataɱ na hoti paccattaɱ sahadhammiko samaṇavādo. Ayaɱ kho me bhikkhave tesu samaṇabrāhmaṇesu evaɱvādīsu evaɱdiṭṭhīsu paṭhamo sahadhammiko niggaho hoti.

[BJT Page 312]

Tatra bhikkhave ye te samaṇabrāhmaṇā evaɱvādino evaɱdiṭṭhino: yaɱ kiñcāyaɱ purisapuggalo paṭisaɱvedeti sukhaɱ vā dukkhaɱ vā adukkhamasukhaɱ vā, sabbaɱ taɱ issaranimmāṇahetu'ti, tyāhaɱ upasaṅkamitvā evaɱ vadāmi: saccaɱ kira tumhe āyasmanto evaɱvādino evaɱdiṭṭhino: yaɱ kiñcāyaɱ purisapuggalo paṭisaɱvedeti sukhaɱ vā dukkhaɱ vā adukkhamasukhaɱ vā, sabbaɱ taɱ issaranimmāṇahetu'ti. Te245 ce me evaɱ puṭṭhā āmāti246 paṭijānanti, tyāhaɱ evaɱ vadāmi: tena hāyasmanto pāṇātipātino bhavissanti issaranimmāṇahetu adinnādāyino bhavissanti issaranimmāṇahetu, abrahmacārino bhavissanti issaranimmāṇahetūti, musāvādino bhavissanti issaranimmāṇahetu, pisunavācā bhavissanti issaranimmāṇahetu, pharusavācā bhavissanti issaranimmāṇahetu, samphappalāpino bhavissanti issaranimmāṇahetu, abhijjhāluno bhavissanti issaranimmāṇahetu, byāpannacittā bhavissanti issaranimmāṇahetu. Micchādiṭṭhikā bhavissanti issaranimmāṇahetu.

Issaranimmāṇaɱ kho pana bhikkhave sārato paccāgacchataɱ na hoti chando vā vāyāmo vā, idaɱ vā karaṇīyaɱ idaɱ vā akaraṇīyanti. Iti karaṇīyākaraṇīye kho pana saccato thetato anupalabbhiyamāne muṭṭhassatīnaɱ anārakkhānaɱ viharataɱ na hoti paccattaɱ sahadhammiko samaṇavādo. Ayaɱ kho me bhikkhave tesu samaṇabrāhmaṇesu evaɱvādīsu evaɱdiṭṭhīsu dutiyo sahadhammiko niggaho hoti.

[page 175]

Tatra bhikkhave ye te samaṇabrāhmaṇā evaɱvādino evaɱdiṭṭhino: yaɱ kiñcāyaɱ purisapuggalo paṭisaɱvedeti sukhaɱ vā dukkhaɱ vā adukkhamasukhaɱ vā, sabbaɱ taɱ ahetuappaccayāti. Tyāhaɱ upasaṅkamitvā evaɱ vadāmi: saccaɱ kira tumhe āyasmanto evaɱvādino evaɱdiṭṭhino: yaɱ kiñcāyaɱ purisapuggalo paṭisaɱvedeti sukhaɱ vā dukkhaɱ vā adukkhamasukhaɱ vā, sabbaɱ taɱ ahetuappaccayā'ti? Te ce me evaɱ puṭṭhā āmā'ti paṭijānanti: tyāhaɱ evaɱ vadāmi: tenahāyasmanto pāṇātipātino bhavissanti ahetuappaccayā, dinnādāyino bhavissanti ahetuappaccayā, abrahmacārino bhavissanti ahetuappaccayā , musāvādino bhavissanti ahetuappaccayā, pisunavācā bhavissanti ahetuappaccayā pharusavācā bhavissanti ahetuappaccayā, samphappalāpino bhavissanti ahetuappaccayā, , abhijjhāluno bhavissanti ahetuappaccayā, byāpannacittā bhavissanti ahetuappaccayā, micchādiṭṭhikā bhavissanti ahetuappaccayā.

Ahetuɱ appaccayaɱ247 kho pana bhikkhave sārato paccāgacchataɱ na hoti chando vā vāyāmo vā, idaɱ vā karaṇīyaɱ, idaɱ vā akaraṇīyanti. Iti karaṇīyākaraṇīye kho pana saccato thetato anupalabbhiyamāne muṭṭhassatīnaɱ anārakkhānaɱ viharataɱ na hoti paccattaɱ sahadhammiko samaṇavādo. Ayaɱ kho me bhikkhave tesu samaṇabrāhmaṇesu evaɱvādīsu evaɱdiṭṭhīsu. Tatiyo sahadhammiko niggaho hoti.

[BJT Page 314]

Imāni ko bhikkhave tīṇi titthāyatanāni: yāni paṇḍitehi samanuyuñjiyamānāni samanugāhiyamānāni samanubhāsiyamānāni parampi gantvā akiriyāya saṇṭhahanti.

Ayaɱ kho pana bhikkhave mayā dhammo desito aniggahito asaṅkiliṭṭho anupavajjo appatikuṭṭho samaṇehi brāhmaṇehi viññūhi. Katamo ca bhikkhave mayā dhammo desito aniggahito asaṅkiliṭṭho anupavajjo appatikuṭṭho samaṇehi brāhmaṇehi viññūhi. Imā cha dhātuyo'ti bhikkhave mayā dhammo desito aniggahito asaṅkiliṭṭho anupavajjo appatikuṭṭho samaṇehi brāhmaṇehi viññūhi. Imāni cha phassāyatanānī'ti bhikkhave mayā dhammo desito aniggahito asaṅkiliṭṭho anupavajjo appatikuṭṭho samaṇehi brāhmaṇehi viññūhi. Ime aṭṭhārasa manopavicārā'ti bhikkhave mayā dhammo desito aniggahito asaṅkiliṭṭho anupavajjo appatikuṭṭho samaṇehi brāhmaṇehi viññūhi. Imāni cattāri ariyasaccānī'ti bhikkhave mayā dhammo desito aniggahito asaṅkiliṭṭho anupavajjo appatikuṭṭho samaṇehi brāhmaṇehi viññūhi.

Imā cha dhātuyoti bhikkhave mayā dhammo desito aniggahito asaṅkiliṭṭho anupavajjo appatikuṭṭho samaṇehi brāhmaṇehi viññūhī'ti: iti kho panetaɱ vuttaɱ, kiñcetaɱ paṭiccavuttaɱ: chayimā [page 176] bhikkhave dhātuyo: paṭhavīdhātu āpodhātu tejodhātu vāyodhātu ākāsadhātu viññāṇadhātu. Imā cha dhātuyoti bhikkhave mayā dhammo desito aniggahito asaṅkiliṭṭho anupavajjo appatikuṭṭho samaṇehi brāhmaṇehi viññūhī'ti. Iti yaɱ taɱ vuttaɱ, idametaɱ paṭicca vuttaɱ.

[BJT Page 316]

Imāni cha phassāyatanānī'ti bhikkhave mayā dhammo desito aniggahito asaɱkiliṭṭho anupavajjo appatikuṭṭho samaṇehi brāhmaṇehi viññūhī'ti, iti kho panetaɱ vuttaɱ, kiñcetaɱ paṭicca vuttaɱ: chayimāni bhikkhave phassāyatanāni: cakkhuɱ248 phassāyatanaɱ sotaɱ phassāyatanaɱ ghāṇaɱ phassāyatanaɱ jivhā phassāyatanaɱ kāyo phassāyatanaɱ mano phassāyatanaɱ. Imāni cha phassāyatanānīti bhikkhave mayā dhammo desito aniggahito asaṅkiliṭṭho anupavajjo appatikuṭṭho samaṇehi brāhmaṇehi viññūhī'ti. Iti yantaɱ vuttaɱ idametaɱ paṭicca vuttaɱ.

Ime aṭṭhārasa manopavicārā'ti bhikkhave mayā dhammo desito aniggahito asaṅkiliṭṭho anupavajjo appatikuṭṭho samaṇehi brāhmaṇehi viññūhī'ti. Iti kho panetaɱ vuttaɱ, kiñcetaɱ paṭicca vuttaɱ: cakkhunā rūpaɱ disvā somanassaṭṭhānīyaɱ rūpaɱ upavicarati, domanassaṭṭhānīyaɱ rūpaɱ upavicarati, upekkhāṭṭhānīyaɱ rūpaɱ upavicarati. Sotena saddaɱ sutvā somanassaṭṭhānīyaɱ saddaɱ upavicarati, domanassaṭṭhānīyaɱ saddaɱ upavicarati, upekkhāṭṭhānīyaɱ saddaɱ upavicarati. Ghāṇena gandhaɱ ghāyitvā somanassaṭṭhānīyaɱ gandhaɱ upavicarati, domanassaṭṭhānīyaɱ gandhaɱ upavicarati, upekkhāṭṭhānīyaɱ gandhaɱ upavicarati. Jivhāya rasaɱ sāyitvā somanassaṭṭhānīyaɱ rasaɱ upavicarati, domanassaṭṭhānīyaɱ rasaɱ upavicarati, upekkhāṭṭhānīyaɱ rasaɱ upavicarati. Kāyena phoṭṭhabbaɱ phusitvā somanassaṭṭhānīyaɱ phoṭṭhabba upavicarati, domanassaṭṭhānīyaɱ phoṭṭhabbaɱ upavicarati, upekkhāṭṭhānīyaɱ phoṭṭhabbaɱ upavicarati. Manasā dhammaɱ viññāya somanassaṭṭhānīyaɱ dhammaɱ upavicarati, domanassaṭṭhānīyaɱ dhammaɱ upavicarati, upekkhāṭṭhānīyaɱ dhammaɱ upavicarati. Ime aṭṭhārasa manopavicārāti bhikkhave mayā dhammo desito aniggahito asaṅkiliṭṭho anupavajjo appatikuṭṭho samaṇehi brāhmaṇehi viññūhī'ti. Iti yantaɱ vuttaɱ idametaɱ paṭicca vuttaɱ.

Imāni cattāri ariyasaccānī'ti bhikkhave mayā dhammo desito aniggahito asaṅkiliṭṭho anupavajjo appatikuṭṭho samaṇehi brāhmaṇehi viññūhī'ti. Iti kho panetaɱ vuttaɱ, kiñcetaɱ paṭicca vuttaɱ: channaɱ bhikkhave dhātūnaɱ upādāya gabbhassāvakkanti hoti, okkantiyā sati nāmarūpaɱ, nāmarūpapaccayā saḷāyatanaɱ, saḷāyatanapaccayā phasso, phassapaccayā vedanā. Vediyamānassa kho panāhaɱ bhikkhave idaɱ dukkhanti paññāpemi. Ayaɱ dukkhasamudayo'ti paññāpemi. Ayaɱ dukkhanirodho'ti paññāpemi2492. Ayaɱ dukkhanirodhagāminī paṭipadā'ti paññāpemi.

Katamañca bhikkhave dukkhaɱ ariyasaccaɱ: jāti'pi dukkhā, jarā'pi dukkhā, vyādhi'pi dukkho250 maraṇampi [page 177] dukkhaɱ, sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā'pi dukkhā,251 * yampicchaɱ na labhati, tampi dukkhaɱ. Saṅkhittena pañcupādānakkhandhā dukkhā. Idaɱ vuccati bhikkhave dukkhaɱ ariyasaccaɱ.

Katamañca bhikkhave dukkhasamudayo252 ariyasaccaɱ: avijjāpaccayā saṅkhārā, saṅkhārapaccayā viññāṇaɱ, viññāṇapaccayā nāmarūpaɱ, nāmarūpapaccayā saḷāyatanaɱ, saḷāyatanapaccayā phasso, phassapaccayā vedanā, vedanāpaccayā taṇhā, taṇhāpaccayā upādānaɱ, upādānapaccayā bhavo, bhavapaccayā jāti, jātipaccayā jarāmaraṇaɱ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Idaɱ vuccati bhikkhave dukkhasamudayo ariyasaccaɱ.

[BJT Page 318]

Katamañca bhikkhave dukkhanirodho253 ariyasaccaɱ: avijjāyatveva asesavirāganirodhā saṅkhāranirodho, saṅkhāranirodhā viññāṇanirodho, viññāṇanirodhā nāmarūpanirodho, nāmarūpanirodhā saḷāyatananirodho, saḷāyatananirodhā phassanirodho, phassanirodhā vedanānirodho, vedanānirodhā taṇhānirodho, taṇhānirodhā upādānanirodho, upādānanirodhā bhavanirodho, bhavanirodhā jātinirodho, jātinirodhā jarāmaraṇaɱ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā nirujjhantī. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Idaɱ vuccati bhikkhave dukkhanirodho ariyasaccaɱ.

Katamañce bhikkhave dukkhanirodhagāminī paṭipadā ariyasaccaɱ: ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo. Seyyathīdaɱ: sammādiṭṭhi sammāsaṅkappo sammāvācā sammākammanto sammāājīvo sammāvāyāmo sammāsati sammāsamādhi. Idaɱ vuccati bhikkhave dukkhanirodhagāminī paṭipadā ariyasaccaɱ. Imāni cattāri ariyasaccānī'ti bhikkhave mayā dhammo desito aniggahito asaṅkiliṭṭho anupavajjo appatikuṭṭho samaṇehi brāhmaṇehi viññūhī'ti iti yantaɱ vuttaɱ, idametaɱ paṭicca vuttanti.

[page 178]

3. 2. 2. 2.
12. Tīṇimāni bhikkhave amātāputtikāni bhayānīti assutavā puthujjano bhāsati. Katamāni tīṇī: hoti254 so bhikkhave samayo, yaɱ mahāaggiḍāho uṭṭhāti. Mahāaggiḍāhe kho pana bhikkhave uṭṭhite tena gāmā'pi ḍayhanti nigamā'pi ḍayhanti, nagarā'pi ḍayhanti. Gāmesu'pi ḍayhamānesu nigamesu'pi ḍayhamānesu nagaresu'pi ḍayhamānesu tattha mātā'pi puttaɱ nappaṭilabhati, putto'pi mātaraɱ nappaṭilabhati. Idaɱ bhikkhave paṭhamaɱ amātāputtikaɱ bhayanti assutavā puthujjano bhāsati.

Puna ca paraɱ bhikkhave hoti so samayo yaɱ mahāmegho uṭṭhāti, mahāmeghe kho pana bhikkhave uṭṭhite mahā udakavāhako sañjāyati, mahā udakavāhake kho pana bhikkhave sañjāte tena gāmā'pi vuyhanti, nigamā'pi vuyhanti, nagarā'pi vuyhanti. Gāmesu'pi vuyhamānesu nigamesu'pi vuyhamānesu nagaresu'pi vuyahmānesu tattha mātā'pi puttaɱ nappaṭilabhati, putto'pi mātaraɱ nappaṭilabhati, idaɱ bhikkhave dutiyaɱ amātāputtikaɱ bhayanti assutavā puthujjano bhāsati.

Puna ca paraɱ bhikkhave hoti so samayo, yaɱ bhayaɱ hoti aṭavisaɱkopo cakkasamārūḷhā jānapadā pariyāyanti. Bhaye kho pana bhikkhave sati aṭavisaɱkope cakkasamārūḷhesu jānapadesu pariyāyantesu tattha mātā'pi puttaɱ nappaṭilabhati, putto'pi mātaraɱ nappaṭilabhati, idaɱ bhikkhave tatiyaɱ amātāputtikaɱ bhayanti assutavā puthujjano bhāsati. Imāni kho bhikkhave tīṇi amātāputtikāni bhayānī'ti assutavā puthujjano bhāsati.

[BJT Page 320]

Tāni kho panimāni bhikkhave tīṇi samātāputtikāniyeva bhayāni amātāputtikāni bhayānī'ti assutavā puthujjano bhāsati. Katamāni tīṇi: hoti so bhikkhave samayo, yaɱ mahāaggiḍāho uṭṭhāti, mahāaggiḍāhe kho pana bhikkhave uṭṭhite tena gāmā'pi ḍayhanti, nigamā'pi ḍayhanti, nagarā'pi ḍayhanti. Gāmesu'pi ḍayhamānesu nigamesu'pi ḍayhamānesu nagaresu'pi ḍayhamānesu hoti so samayo, yaɱ kadāci karahaci mātā'pi [page 179] puttaɱ paṭilabhati, putto'pi mātaraɱ paṭilabhati. Idaɱ bhikkhave paṭhamaɱ samātāputtikaɱ yeva bhayaɱ amātāputtikaɱ bhayanti assutavā puthujjano bhāsati.

Puna ca paraɱ bhikkhave hoti so samayo, yaɱ mahāmegho uṭṭhāti. Mahāmeghe ko pana bhikkhave uṭṭhite mahāudakavāhako sañjāyati, mahāudakavāhake kho pana bhikkhave sañjāte tena gāmā'pi vuyhanti, nigamā'pi vuyhanti, nagarā'pi vuyhanti. Gamesu'pi vuyhamānesu nigamesu'pi vuyhamānesu nagaresu'pi vuyhamānesu hoti so samayo, yaɱ kadāci karahaci mātā'pi puttaɱ paṭilabhati, putto'pi mātaraɱ paṭilabhati, idaɱ bhikkhave dutiyaɱ samātāputtikaɱ yeva bhayaɱ amātāputtikaɱ bhayanti assutavā puthujjano bhāsati.

Puna ca paraɱ bhikkhave hoti so samayo, yaɱ bhayaɱ hoti aṭavisaṅkopo, cakkasamārūḷhā jānapadā pariyāyanti. Bhaye kho pana bhikkhave sati aṭavisaṅkope cakkasamārūḷhesu jānapadesu pariyāyantesu hoti so samayo, yaɱ kadāci karahaci mātā'pi puttaɱ paṭilabhati. Putto'pi mātaraɱ paṭilabhati. Idaɱ bhikkhave tatiyaɱ samātāputtikaɱ yeva bhayaɱ amātāputtikaɱ bhayanti assutavā puthujjano bhāsati. Imāni kho bhikkhave tīṇi samātāputtikāni yeva bhayāni amātāputtikāni bhayānīti assutavā puthujjano bhāsati.

Tīṇimāni bhikkhave amātāputtikāni bhayāni. Katamāni tīṇi: jarābhayaɱ vyādhibhayaɱ maraṇabhayaɱ. Na bhikkhave mātā puttaɱ jīramānaɱ evaɱ labhati: ahaɱ jīrāmi, mā me putto jīrī'ti. Putto vā pana mātaraɱ jīramānaɱ na evaɱ labhati, ahaɱ jīrāmi, mā me mātā jīrī'ti.

Na bhikkhave mātā puttaɱ vyādhiyamānaɱ evaɱ labhati: ahaɱ vyādhiyāmi, mā me putto vyādhiyī'ti, putto vā pana mātaraɱ vyādhiyamānaɱ na evaɱ labhati: ahaɱ vyādhiyāmi, mā me mātā vyādhiyī'ti.

Na bhikkhave mātā puttaɱ mīyamānaɱ evaɱ labhati: ahaɱ mīyāmi, mā me putto mīyī'ti, putto vā pana mātaraɱ mīyamānaɱ na evaɱ labhati: ahaɱ mīyāmi, mā me mātā mīyi'ti. Imāni kho bhikkhave tīṇi amātāputtikāni bhayānī'ti.

[page 180]

Atthi bhikkhave maggo, atthi paṭipadā, imesañca tiṇṇaɱ samātāputtikānaɱ bhayānaɱ, imesañca tiṇṇaɱ amātāputtikānaɱ bhayānaɱ pahāṇāya samatikkamāya saɱvattati: katamo ca bhikkhave maggo: katamā ca paṭipadā: imesañca tiṇṇaɱ samātāputtikānaɱ bhayānaɱ, imesañca tiṇṇaɱ amātāputtikānaɱ bhayānaɱ pahāṇāya samatikkamāya saɱvattati: ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo, seyyathīdaɱ: sammādiṭṭhi sammāsaṅkappo sammāvācā sammākammanto sammāājīvo sammāvāyāmo sammāsati sammāsamādhi. Ayaɱ kho bhikkhave maggo, ayaɱ paṭipadā, imesañca tiṇṇaɱ samātāputtikānaɱ bhayānaɱ, imesañca tiṇṇaɱ amātāputtikānaɱ bhayānaɱ pahāṇāya samatikkamāya saɱvattatī'ti.

[BJT Page 322]

3. 2. 2. 3
13. Ekaɱ samayaɱ bhagavā kosalesu cārikaɱ caramāno mahatā bhikkhusaṅghena saddhiɱ yane venāgapuraɱ nāma kosalānaɱ brāhmaṇagāmo tadavasari. Assosuɱ kho venāgapurikā brāhmaṇagahapatikā: samaṇo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito venāgapuraɱ anuppatto "taɱ kho pana bhavantaɱ gotamaɱ evaɱ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato: iti'pi so bhagavā arahaɱ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathī satthā devamanussānaɱ buddho bhagavā. So imaɱ lokaɱ sadevakaɱ samārakaɱ sabrahmakaɱ sassamaṇabrāhmaṇiɱ pajaɱ sadevamanussaɱ sayaɱ abhiññā sacchikatvā pavedeti, so dhammaɱ deseti ādikalyāṇaɱ majjhekalyāṇaɱ pariyosānakalyāṇaɱ sātthaɱ sabyañjanaɱ kevalaparipuṇṇaɱ parisuddhaɱ brahmacariyaɱ pakāseti. Sādhu kho pana tathārūpānaɱ arahataɱ dassanaɱ hotī"ti.

Atha kho venāgapurikā brāhmaṇagahapatikā yena bhagavā tenupasaṅkamiɱsu. Upasaṅkamitvā appekacce bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdiɱsu. Appekacce bhagavatā saddhiɱ sammodiɱsu. Sammodanīyaɱ [page 181] kathaɱ sārāṇīyaɱ255 vītisāretvā ekamantaɱ nisīdiɱsu. Appekacce yena bhagavā tenañjalimpaṇāmetvā ekamantaɱ nisīdiɱsu. Appekacce nāmagottaɱ sāvetvā ekamantaɱ nisīdiɱsu. Appekacce tuṇhībhūtā ekamantaɱ nisīdiɱsu. Ekamantaɱ nisinno kho venāgapuriko vacchagotto brāhmaṇo bhagavantaɱ etadavoca:

"Acchariyaɱ bho gotama, abbhutaɱ bho gotama, yāvañcidaɱ bhoto gotamassa vippasannāni indriyāni, parisuddho chavivaṇṇo pariyodāto.

Seyyathā'pi bho gotama sāradaɱ badarapaṇḍu256 parisuddhaɱ hoti pariyodātaɱ. Evameva bhoto gotamassa vippasannāni indriyāni, parisuddho chavivaṇṇo pariyodāto. Seyyathā'pi bho gotama tālapakkaɱ sampati bandhanā pavuttaɱ257 parisuddhaɱ hoti pariyodātaɱ. Evameva bhoto gotamassa vippasannāni indriyāni, parisuddho chavivaṇṇo pariyodāto. "

[BJT Page 324]

"Seyyathā'pi bho gotama nekkhaɱ jambonadaɱ dakkhakammāraputtasuparikammakataɱ ukkāmukhe sukusalasampahaṭṭhaɱ paṇḍukambale nikkhittaɱ bhāsate ca tapate ca virocati ca. Evameva bhoto gotamassa vippasannāni indriyāni, parisuddho chavivaṇṇo pariyodāto.

Yāni nūna258 tāni bho gotama uccāsayanamahāsayanāni. Seyyathīdaɱ: āsandi pallaṅko goṇako cittakā259 paṭikā paṭalikā tulikā vikatikā uddalomi ekantalomi kaṭṭhissaɱ koseyyaɱ kuttakaɱ hatthattharaɱ assattharaɱ rathattharaɱ ajinappaveṇiɱ kādalimigapavarapaccattharaṇaɱ sauttaracchadaɱ ubhato lohitakūpadhānaɱ. Evarūpānaɱ nūna bhavaɱ gotamo uccāsayanamahāsayanānaɱ nikāmalābhī akicchalābhī akasiralābhī"ti.

(Bhagavā:)
Yāni kho pana tāni brāhmaṇa uccāsayanamahāsayanāni. Seyyathīdaɱ: āsandi pallaṅko goṇako cittakā paṭikā paṭalikā tulikā vikatikā uddalomi ekantalomi kaṭṭhissaɱ koseyyaɱ kuttakaɱ hatthattharaɱ assattharaɱ rathattharaɱ ajinappaveṇiɱ kādalimigapavarapaccattharaṇaɱ260 sauttaracchadaɱ ubhato lohitakūpadhānaɱ. Dullabhāni tāni pabbajitānaɱ, laddhā ca na kappanti.

Tīṇi kho imāni brāhmaṇa uccāsayanamahāsayanāni, yesāhaɱ etarahi nikāmalābhī akicchalābhī akasiralābhī. Katamāni tīṇi: [page 182] dibbaɱ uccāsayanamahāsayanaɱ brahmaɱ uccāsayanamahāsayanaɱ ariyaɱ uccāsayanamahāsayanaɱ. Imāni kho brāhmaṇa tīṇi uccāsayanamahāsayanāni, yesāhaɱ etarahi nikāmalābhī akicchalābhī akasiralābhī'ti.

[BJT Page 326]

(Brāhmaṇo:)
Katamaɱ pana bho gotama dibbaɱ uccāsayanamahāsayanaɱ, yassa bhavaɱ- gotamo etarahi nikāmalābhī akicchalābhī akasiralābhī?Ti.

(Bhagavā:)
Idāhaɱ brāhmaṇa yaɱ gāmaɱ vā nigamaɱ vā upanissāya viharāmi, so pubbanhasamayaɱ nivāsetvā pattacīvaramādāya tameva gāmaɱ vā nigamaɱ vā piṇḍāya pavisāmi. So pacchābhattaɱ piṇḍapātapaṭikkanto vanantaññeva pavārayāmi, so yadeva tattha honti tiṇāni vā paṇṇāni vā tāni ekajjhaɱ saɱharitvā261 nisīdāmi, pallaṅkaɱ ābhujitvā ujuɱ kāyaɱ paṇidhāya parimukhaɱ satiɱ upaṭṭhapetvā.

So vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaɱ savicāraɱ vivekajaɱ pītisukhaɱ paṭhamajjhānaɱ upasampajja viharāmi. Vitakkavicārānaɱ vūpasamā ajjhattaɱ sampasādanaɱ cetaso ekodibhāvaɱ avitakkaɱ avicāraɱ samādhijaɱ pītisukhaɱ dutiyaɱ jhānaɱ upasampajja viharāmi. Pītiyā ca virāgā upekkhako ca viharāmi sato ca sampajāno sukhaɱ ca kāyena paṭisaɱvedemi, yaɱ taɱ ariyā ācikkhanti ' upekkhako satimā sukhavihāri'ti taɱ tatiyaɱ jhānaɱ upasampajja viharāmi. Sukhassa ca pahāṇā dukkhassa ca pahāṇā pubbeva somanassadomanassānaɱ atthaṅgamā adukkhamasukhaɱ upekkhāsatipārisuddhiɱ catutthaɱ jhānaɱ upasampajja viharāmi.

So ce ahaɱ brāhmaṇa evamabhūto caṅkamāmi, dibbo me eso tasmiɱ samaye caṅkamo hoti. So ce ahaɱ brāhmaṇa, evaɱ bhūto tiṭṭhāmi, dibbaɱ me etaɱ tasmiɱ samaye ṭhānaɱ hoti. So ce ahaɱ brāhmaṇa, evambhūto nisīdāmi, dibbaɱ me etaɱ tasmiɱ samaye āsanaɱ hoti. So ce ahaɱ brāhmaṇa, evambhūto seyyaɱ kappemi, dibbaɱ me etaɱ tasmiɱ samaye uccāsayanamahāsayanaɱ hoti. Idaɱ kho taɱ brāhmaṇa [page 183] dibbaɱ uccāsayanamahāsayanaɱ, yassāhaɱ etarahi nikāmalābhī akicchalābhī akasiralābhī'ti.

(Brāhmaṇo:)
Acchariyaɱ bho gotama, abbhutaɱ bho gotama, ko cañño evarūpassa dibbassa uccāsayanamahāsayanassa nikāmalābhī bhavissati akicchalābhī akasiralābhī aññatra bhotā gotamena. -

[BJT Page 328]

Katamaɱ pana taɱ bho gotama brahmaɱ uccāsayanamahāsayanaɱ, yassa bhavaɱ gotamo etarahi nikāmalābhī akasiralābhī'ti?.

(Bhagavā:)

Idāhaɱ brāhmaṇa yaɱ gāmaɱ vā nigamaɱ vā upanissāya viharāmi, so pubbanhasamayaɱ nivāsetvā pattacīvaramādāya tameva gāmaɱ vā nigamaɱ vā piṇḍāya pavisāmi, so pacchābhattaɱ piṇḍapātapaṭikkanto vanantaññeva pavārayāmi.

So yadeva tattha honti tiṇāni vā, paṇṇāni vā tāni ekajjhaɱ saɱharitvā2621nisīdāmi. Pallaṅkaɱ ābhujitvā ujuɱ kāyaɱ paṇidhāya parimukhaɱ satiɱ upaṭṭhapetvā. So mettāsahagatena cetasā ekaɱ disaɱ pharitvā viharāmi. Tathā dutiyaɱ tathā tatiyaɱ, tathā catutthiɱ, iti uddhamadho tiriyaɱ sabbadhi sabbattatāya sabbāvantaɱ lokaɱ mettāsahagatena cetasā vipulena mahaggatena appamāṇena averena avyāpajjhena pharitvā viharāmi. Karuṇāsahagatena cetasā ekaɱ disaɱ pharitvā viharāmi. Tathā dutiyaɱ, tathā tatiyaɱ, tathā catutthiɱ, iti uddhamadho tiriyaɱ sabbadhi sabbattatāya sabbāvantaɱ lokaɱ karuṇāsahagatena cetasā vipulena mahaggatena appamāṇena averena avyāpajjhena pharitvā viharāmi. Muditāsahagatena cetasā ekaɱ disaɱ pharitvā viharāmi. Tathā dutiyaɱ, tathā tatiyaɱ, tathā catutthiɱ, iti uddhamadho tiriyaɱ sabbadhi sabbattatāya sabbāvantaɱ lokaɱ muditāsahagatena cetasā vipulena mahaggatena appamāṇena averena avyāpajjhena pharitvā viharāmi. Upekkhāsahagatena cetasā ekaɱ disaɱ pharitvā viharāmi. Tathā dutiyaɱ, tathā tatiyaɱ, tathā catutthiɱ,263 iti uddhamadho tiriyaɱ sabbadhi sabbattatāya sabbāvantaɱ lokaɱ upekkhāsahagatena cetasā vipulena mahaggatena appamāṇena averena avyāpajjhena pharitvā viharāmi.

So ce ahaɱ brāhmaṇa evaɱ bhūto caṅkamāmi, brahmo me eso tasmiɱ samaye caṅkamo hoti. So ce ahaɱ brāhmaṇa evamabhūto tiṭṭhāmi dibbaɱ me etaɱ tasmiɱ samaye ṭhānaɱ hoti. So ce ahaɱ brāhmaṇa, evambhūto nisīdāmi dibbaɱ me etaɱ tasmi samaye āsanaɱ hoti. So ce ahaɱ brāhmaṇa, evambhūto seyyaɱ kappemi, brahmaɱ me etaɱ tasmiɱ samaye uccāsayanamahāsayanaɱ hoti. Idaɱ kho taɱ brāhmaṇa brahmaɱ uccāsayanamahāsayanaɱ, yassāhaɱ etarahi nikāmalābhī akicchalābhī akasiralābhī'ti.

[page 184]

(Brāhmaṇo:)

Acchariyaɱ bho gotama, abbhutaɱ bho gotama, ko cañño evarūpassa brahmassa uccāsayanamahāsayanassa nikāmalābhī bhavissati akicchalābhī akasiralābhī aññatra bhotā gotamena.

Katamaɱ pana taɱ bho gotama ariyaɱ uccāsayanamahāsayanaɱ, yassa bhavaɱ gotamo etarahi nikāmalābhī akicchalābhī akasiralābhī'ti. ?

(Bhagavā:)

Idāhaɱ brāhmaṇa yaɱ gāmaɱ vā nigamaɱ vā upanissāya viharāmi, so pubbanhasamayaɱ nivāsetvā pattacīvaramādāya tameva gāmaɱ vā nigamaɱ vā piṇḍāya pavisāmi, so pacchābhattaɱ piṇḍapātapaṭikkanto vanantaññeva pavārayāmi. So yadeva tattha honti tiṇāni vā, paṇṇāni vā tāni ekajjhaɱ saɱharitvā264 nisīdāmi. Pallaṅkaɱ ābhujitvā ujuɱ kāyaɱ paṇidhāya parimukhaɱ satiɱ upaṭṭhapetvā.

[BJT Page 330]

So evaɱ pajānāmi.265 Rāgo me pahīṇo; ucchinnamūlo tālāvatthukato anabhāvakato266 āyatiɱ anuppādadhammo. Doso me pahīṇo ucchinnamūlo tālāvatthukato anabhāvakato267 āyatiɱ anuppādadhammo. Moho me pahīno ucchinnamūlo tālāvatthukato anabhāvakato268 āyatiɱ anuppādadhammo.

So ce ahaɱ brāhmaṇa evambhūto caṅkamāmi, ariyo me eso tasmiɱ samaye caṅkamo hoti. So ce ahaɱ brāhmaṇa evamabhūto tiṭṭhāmi, ariyaɱ me etaɱ tasmiɱ samaye ṭhānaɱ hoti. So ce ahaɱ brāhmaṇa, evambhūto nisīdāmi, ariyaɱ me etaɱ tasmiɱ samaye āsanaɱ hoti. So ce ahaɱ brāhmaṇa, evambhūto seyyaɱ kappemi, ariyaɱ me etaɱ tasmiɱ samaye uccāsayanamahāsayanaɱ hoti. Idaɱ kho taɱ269 brāhmaṇa ariyaɱ uccāsayanamahāsayanaɱ, yassāhaɱ etarahi nikāmalābhī akicchalābhī akasiralābhī'ti.

(Brāhmaṇo:)

Acchariyaɱ bho gotama, abbhutaɱ bho gotama, ko cañño evarūpassa brahmassa uccāsayanamahāsayanassa nikāmalābhī bhavissati akicchalābhī akasiralābhī aññatra bhotā gotamena.

Abhikkantaɱ bho gotama, abhikkantaɱ bho gotama, seyyathāpi bho gotama nikkujjitaɱ vā ukkujjeyya, paṭicchannaɱ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaɱ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaɱ dhāreyya, cakkhumanto rūpāni dakkhintī'ti. Evamevaɱ270 bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Ete mayaɱ bhante bhavantaɱ gotamaɱ [page 185] saraṇaɱ gacchāma, dhammañca bhikkhusaṅghañca. Upāsake no bhavaɱ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupete saraṇaɱ gate'ti.

3. 2. 2. 4.
14. Ekaɱ samayaɱ bhagavā rājagahe viharati gijjhakūṭe pabbate. Tena kho pana samayena sarabho nāma paribbājako acirapakkanto hoti imasmā dhammavinayā. So rājagahe parisatiɱ271 evaɱ vācaɱ bhāsati: aññāto mayā samaṇānaɱ sakyaputtiyānaɱ dhammo. Aññāya ca panā'haɱ samaṇānaɱ sakyaputtiyānaɱ dhammaɱ evāhaɱ tasmā dhammavinayā apakkanto'ti.

Atha kho sambahulā bhikkhū pubbanhasamayaɱ nivāsetvā pattacīvaramādāya rājagahaɱ piṇḍāya pavisiɱsu. Assosuɱ kho te bhikkhū sarabhassa paribbājakassa rājagahe parisatiɱ272 evaɱ vācaɱ bhāsamānassa: aññāto mayā samaṇānaɱ sakyaputtiyānaɱ dhammo, aññāya ca panāhaɱ samaṇānaɱ sakyaputtiyānaɱ dhammaɱ evāhaɱ tasmā dhammavinayā apakkanto'ti.

Atha kho te bhikkhū rājagahe piṇḍāya caritvā pacchābhattaɱ piṇḍapātapaṭikkantā yena bhagavā tenupasaṅkamiɱsu. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdiɱsu. Ekamantaɱ nisinnā kho te bhikkhū bhagavantaɱ etadavocuɱ:

[BJT Page 332]

Sarabho nāma bhante paribbājako acirapakkanto imasmā dhammavinayā. So rājagahe parisatiɱ evaɱ vācaɱ bhāsati. Aññāto mayā samaṇānaɱ sakyaputtiyānaɱ dhammo. Aññāya ca panāhaɱ samaṇānaɱ sakyaputtiyānaɱ dhammaɱ evāhaɱ tasmā dhammavinayā apakkantoti. Sādhu bhante bhagavā yena sappinikātīraɱ yena paribbājakārāmo, yena sarabho paribbājako, tenupasaṅkamatu anukampaɱ upādāyāti. Adhivāsesi bhagavā tuṇhībhāvena.

Atha kho bhagavā sāyanhasamayaɱ patisallānā vuṭṭhito yena sappinikātīraɱ yena paribbājakārāmo yena sarabho paribbājako tenupasaṅkami, upasaṅkamitvā paññatte āsane [page 186] nisīdi. Nisajja kho bhagavā sarabhaɱ paribbājakaɱ etadavoca: saccaɱ kira tvaɱ sarabha, evaɱ vadesi: aññāto mayā samaṇānaɱ sakyaputtiyānaɱ273 dhammo, aññāya ca panāhaɱ samaṇānaɱ sakyaputtiyānaɱ274 dhammaɱ evāhaɱ tasmā dhammavinayā apakkanto'ti? Evaɱ vutte sarabho paribbājako tuṇhī ahosi.

Dutiyampi kho bhagavā sarabhaɱ paribbājakaɱ etadavoca: vadehi sarabha, kinti te aññāto samaṇānaɱ sakyaputtiyānaɱ275 dhammo; sace te aparipūraɱ bhavissati, ahaɱ paripūressāmi, sace pana te paripūraɱ bhavissati. Ahaɱ anumodissāmī'ti. Dutiyampi kho sarabho paribbājako tuṇhī ahosi.
Tatiyampi kho bhagavā sarabhaɱ paribbājakaɱ etadavoca: vadehi sarabha, kinti te aññāto samaṇānaɱ sakyaputtiyānaɱ276 dhammo; sace te aparipūraɱ bhavissati, ahaɱ paripūressāmi, sace pana te paripūraɱ bhavissati. Ahaɱ anumodissāmī'ti. Tatiyampi kho sarabho paribbājako tuṇhī ahosi.

Atha kho te paribbājakā sarabhaɱ paribbājakaɱ etadavocuɱ: "yadeva kho tvaɱ āvuso sarabha, samaṇaɱ gotamaɱ yāceyyāsi. Tadeva te samaṇo gotamo pavāreti. Vadehāvuso sarabha, kinti te aññāto samaṇānaɱ sakyaputtiyānaɱ277 dhammo, sace te aparipūraɱ bhavissati. Samaṇo gotamo paripūressati. Sace pana te paripūraɱ bhavissati. Samaṇo gotamo anumodissatī"ti. Evaɱ vutte sarabho paribbājako tuṇhībhūto maṅkubhūto pattakkhandho adhomukho pajjhāyanto appaṭibhāno nisīdi.

Atha kho bhagavā sarabhaɱ paribbājakaɱ tuṇhībhūtaɱ maṅkubhūtaɱ pattakkhandhaɱ adhomukhaɱ pajjhāyantaɱ appaṭibhānaɱ viditvā te paribbājake etadavoca:

Yo kho maɱ paribbājakā278 evaɱ vadeyya. Sammāsambuddhassa te paṭijānato ime dhammā anabhisambuddhā'ti, tamahaɱ tattha sādhukaɱ samanuyuñjeyyaɱ, samanugāheyyaɱ, samanubhāseyyaɱ. [page 187] so vata mayā sādhukaɱ samanuyuñjiyamāno samanugāhiyamāno samanubhāsiyamāno aṭṭhānametaɱ anavakāso, yaɱ so tiṇṇaɱ ṭhānānaɱ nāññataraɱ ṭhānaɱ nigaccheyya aññena vā aññaɱ paṭicarissati, bahiddhā kathaɱ apanāmessati, kopañca dosañca appaccayañca pātukarissati. Tuṇhībhūto vā maṅkubhūto pattakkhandho adhomukho pajjhāyanto appaṭibhāno nisīdissati. Seyyathā'pi sarabho paribbājako.

[BJT Page 334]

Yo kho maɱ paribbājakā evaɱ vadeyya: khīṇāsavassa te paṭijānato ime āsavā aparikkhīṇā'ti, tamahaɱ tattha sādhukaɱ samanuyuñjeyyaɱ samanugāheyyaɱ samanubhāseyyaɱ. So vata mayā sādhukaɱ samanuyuñjiyamāno samanugāhiyamāno samanubhāsiyamāno aṭṭhānametaɱ anavakāso yaɱ so tiṇṇaɱ ṭhānānaɱ nāññataraɱ ṭhānaɱ nigaccheyya, aññena vā aññaɱ paṭicarissati, bahiddhā kathaɱ apanāmessati, kopañca dosañca appaccayañca pātukarissati. Tuṇhībhūto vā maṅkubhūto pattakkhandho adhomukho pajjhāyanto appaṭibhāno nisīdissati, seyyathā'pi sarabho paribbājako.

Yo kho maɱ paribbājakā evaɱ vadeyya: yassa kho pana te atthāya dhammo desito, so na niyyāti takkarassa sammā dukkhakkhayāyā'ti. Tamahaɱ tattha sādhukaɱ samanuyuñjeyyaɱ, samanugāheyyaɱ, samanubhāseyyaɱ. So vata mayā sādhukaɱ samanuyuñjiyamāno samanugāhiyamāno samanubhāsiyamāno aṭṭhānametaɱ anavakāso yaɱ so tiṇṇaɱ ṭhānānaɱ nāññataraɱ ṭhānaɱ nigaccheyya, aññena vā aññaɱ paṭicarissati, bahiddhā kathaɱ apanāmessati, kopañca dosañca appaccayañca pātukarissati. Tuṇhībhūto vā maṅkubhūto pattakkhandho adhomukho pajjhāyanto appaṭibhāno nisīdissati, seyyathā'pi sarabho paribbājako.

Atha kho bhagavā sappinikātīre paribbājakārāme tikkhattuɱ sīhanādaɱ naditvā vehāsaɱ pakkāmi.

Atha kho te paribbājakā acirapakkantassa bhagavato sarabhaɱ paribbājakaɱ samantato vācāsattitodakena sañjambhariɱ akaɱsu: seyyathā'pi āvuso sarabha brahāraññe jarasigālo sīhanādaɱ nadissāmīti segālakaññeva279 nadati, bheraṇḍakaññeva nadati. Evameva kho tvaɱ āvuso sarabha aññatreva samaṇena gotamena sīhanādaɱ [page 188] nadissāmī'ti segālakaññeva nadasi, bheraṇḍakaññeva nadasi. Seyyathā'pi āvuso sarabha ambakamaddarī280 phussakaravitaɱ281 ravissāmīti ambakamaddariravitaññeva ravati. Evameva kho tvaɱ āvuso sarabha aññatreva samaṇena gotamena phussakaravitaɱ ravissāmī'ti ambakamaddariravitaññeva ravasi. Seyyathā'pi āvuso sarabha usabho suññāya gosālāya gambhīraɱ naditabbaɱ maññati. Evameva kho tvaɱ āvuso sarabha aññatreva samaṇena gotamena gambhīraɱ naditabbaɱ maññasī'ti. Atha kho te paribbājakā sarabhaɱ paribbājakaɱ samantato vācāsattitodakena sañjambhariɱ akaɱsū'ti.
1. Machasaɱ- syā- natthi [footnote missing]

[BJT Page 336]

3. 2. 2. 5.
15. Ekaɱ samayaɱ bhagavā kosalesu cārikaɱ caramāno mahatā bhikkhusaṅghena saddhiɱ yena kesaputtaɱ nāma kālāmānaɱ nigamo tadavasari. Assosuɱ kho kesaputtiyā kālāmā samaṇo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito kesaputtaɱ anuppatto, taɱ kho pana bhavantaɱ282 gotamaɱ evaɱ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato: iti'pi so bhagavā arahaɱ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathī satthā devamanussānaɱ buddho bhagavā. So imaɱ lokaɱ sadevakaɱ samārakaɱ sabrahmakaɱ sassamaṇabrāhmaṇiɱ pajaɱ sadevamanussaɱ sayaɱ abhiññā sacchikatvā pavedeti, so dhammaɱ deseti ādikalyāṇaɱ majjhekalyāṇaɱ pariyosānakalyāṇaɱ sātthaɱ sabyañjanaɱ kevalaparipuṇṇaɱ parisuddhaɱ brahmacariyaɱ pakāseti. Sādhu kho pana tathārūpānaɱ arahataɱ dassanaɱ hotī"ti.

Atha kho kesaputtiyā kālāmā yena bhagavā tenupasaṅkamiɱsu. Upasaṅkamitvā appekacce bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdiɱsu. Appekacce bhagavatā saddhiɱ sammodiɱsu, sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ vītisāretvā ekamantaɱ nisīdiɱsu. Appekacce yena bhagavā tenañjaliɱ paṇāmetvā ekamantaɱ nisīdiɱsu. Appekacce nāmagottaɱ sāvetvā ekamantaɱ nisīdiɱsu appekacce tuṇhībhūtā ekamantaɱ nisīdiɱsu. Ekamantaɱ nisinnā kho kesaputtiyā kālāmā bhagavantaɱ etadavocuɱ: santi bhante eke samaṇabrāhmaṇā kesaputtaɱ āgacchanti, te sakaññeva vādaɱ dīpenti, jotenti, paravādaɱ pana2832 khuɱsenti, vambhenti, opapakkhiɱ284 karonti, paribhavanti. Apare'pi bhante eke samaṇabrāhmaṇā kesaputtaɱ [page 189] āgacchanti, te'pi sakaññeva vādaɱ dīpenti, jotenti, paravādaɱ pana khuɱsenti, vambhenti, opapakkhiɱ karonti, paribhavanti. Tesaɱ no bhante amhākaɱ hoteva kaṅkhā, hoti vicikicchā: ko su nāma imesaɱ bhavantānaɱ samaṇabrāhmaṇānaɱ saccaɱ āha, ko musā'ti.

Alaɱ hi vo kālāmā kaṅkhituɱ alaɱ vicikicchituɱ, kaṅkhanīye ca pana vo ṭhāne vicikicchā uppannā, etha tumhe kālāmā mā anusasavena, mā paramparāya, mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, mā takkahetu, mā nayahetu, mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garū'ti. Yadā tumhe kālāmā attanā'va jāneyyātha: ime dhammā akusalā, ime dhammā sāvajjā, ime dhammā viññūgarahitā, ime dhammā samattā samādinnā ahitāya dukkhāya saɱvattantī'ti: atha tumhe kālāmā pajaheyyātha.

Taɱ kimmaññatha kālāmā lobho purisassa ajjhattaɱ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā'ti? Ahitāya bhante.

[BJT Page 338]

Luddho panā'yaɱ kālāmā purisapuggalo lobhena abhibhūto pariyādinnacitto pāṇampi hanti285 adinnampi ādiyati. Paradārampi gacchati, musāpi bhaṇati, parampi tathattāya samādapeti, yaɱ sa hoti dīgharattaɱ ahitāya dukkhāyā'ti. Evaɱ bhante.

Taɱ kimmaññatha kālāmā doso purisassa ajjhattaɱ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā'ti. Ahitāya bhante.

Duṭṭho panā'yaɱ kālāmā purisapuggalo dosena abhibhūto pariyādinnacitto pāṇampi hanti adinnampi ādiyati. Paradārampi gacchati, musāpi bhaṇati, parampi tathattāya samādapeti, yaɱ sa hoti dīgharattaɱ ahitāya dukkhāyā'ti. Evaɱ bhante.

Taɱ kimmaññatha kālāmā moho purisassa ajjhattaɱ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā'ti. Ahitāya bhante.

[page 190]

Mūḷho panāyaɱ kālāmā purisapuggalo mohena abhibhūto pariyādinnacitto pāṇampi hanti adinnampi ādiyati. Paradārampi gacchati, musāpi bhaṇati, parampi tathattāya samādapeti, yaɱ sa hoti dīgharattaɱ ahitāya dukkhāyā'ti. Evaɱ bhante.

Taɱ kimmaññatha kālāmā ime dhammā kusalā vā akusalā vā'ti. Akusalā bhante.

Sāvajjā vā anavajjā vā'ti. Sāvajjā bhante.

Viññūgarahitā vā viññuppasatthā vā'ti. Viññūgarahitā bhante.

Iti kho kālāmā yantaɱ avocumha. Etha tumhe kālāmā mā anussavena, mā paramparāya, mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, mā takkahetu, mā nayahetu, mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garū'ti. Yadā tumhe kālāmā attanā'va jāneyyātha: ime dhammā akusalā, ime dhammā sāvajjā, ime dhammā viññūgarahitā, ime dhammā samattā samādinnā ahitāya dukkhāya saɱvattantī'ti. Atha tumhe kālāmā pajaheyyāthā'ti iti yantaɱ vuttaɱ idametaɱ paṭicca vuttaɱ.

1. Bhananti-machasaɱ. Syā.

[BJT Page 340]

Etha tumhe kālāmā mā anussavena, mā paramparāya, mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, mā takkahetu, mā nayahetu, mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garū'ti. Yadā tumhe kālāmā attanā'va jāneyyātha, ime dhammā kusalā, ime dhammā anavajjā, ime dhammā viññuppasatthā, ime dhammā samattā samādinnā hitāya sukhāya saɱvattantī'ti. Atha tumhe kālāmā upasampajja vihareyyātha.

Taɱ kimmaññatha kālāmā alobho purisassa ajjhattaɱ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā'ti. Hitāya bhante,

Aluddho panāyaɱ kālāmā purisapuggalo lobhena anabhibhūto apariyādinnacitto nevapāṇaɱ hanti, na adinnaɱ ādiyati, na paradāraɱ gacchati, na musā bhaṇati, parampi tathattāya [page 191] samādapeti, yaɱ sa hoti dīgharattaɱ hitāya sukhāyā'ti. Evaɱ bhante.

Taɱ kimmaññatha kālāmā adoso purisassa ajjhattaɱ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā'ti; hitāya bhante.

Aduṭṭho panāyaɱ kālāmā purisapuggalo dosena anabhibhūto apariyādinnacitto nevapāṇaɱ hanti na adinnaɱ ādiyati, na paradāraɱ gacchati, na musā bhaṇati, parampi tathattāya samādapeti. Yaɱ sa hoti dīgharattaɱ hitāya sukhāyā'ti. Evaɱ bhante.

Taɱ kimmaññatha kālāmā amoho purisassa ajjhattaɱ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā'ti? Hitāya bhante.

Amūḷho panāyaɱ kālāmā purisapuggalo mohena anabhibhūto apariyādinnacitto nevapāṇaɱ hanti na adinnaɱ ādiyati, na paradāraɱ gacchati, na musā bhaṇati, parampi tathattāya samādapeti. Yaɱ sa hoti dīgharattaɱ hitāya sukhāyā'ti. Evaɱ bhante.

Taɱ kimmaññatha kālāmā ime dhammā kusalā vā akusalā vā'ti? Kusalā bhante.

Sāvajjā vā anavajjā vā'ti? Anavajjā bhante.

Viññūgarahitā vā viññuppasatthā vāti? Viññūppasatthā bhante.

[BJT Page 342]

Samattā samādinnā hitāya sukhāya saɱvattanti no vā kathaɱ vā hettha hotī'ti? Samattā bhante samādinnā hitāya sukhāya saɱvattanti evaɱ ne hettha hotī'ti.

Iti kho kālāmā yantaɱ avocumha: etha tumhe kālāmā mā anussavena, mā paramparāya, mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, mā takkahetu, mā nayahetu, mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garū'ti. Yadā tumhe kālāmā attanā'va jāneyyātha: ime dhammā kusalā, ime dhammā anavajjā, ime dhammā viññūppasatthā, ime dhammā samattā samādinnā hitāya sukhāya saɱvattantī'ti. Atha tumhe kālāmā [page 192] upasampajja vihareyyāthā'ti iti yantaɱ vuttaɱ idametaɱ paṭicca vuttaɱ.

Sa kho so kālāmā ariyasāvako evaɱ vigatābhijjho vigatābyāpādo asammūḷho sampajāno patissato mettāsahagatena cetasā ekaɱ disaɱ pharitvā viharati. Tathā dutiyaɱ, tathā tatiyaɱ, tathā catutthiɱ, iti uddhamadho tiriyaɱ sabbadhi sabbattatāya sabbāvantaɱ lokaɱ mettāsahagatena cetasā vipulena mahaggatena appamāṇena averena abyāpajjhena pharitvā viharati. Karuṇāsahagatena cetasā ekaɱ disaɱ pharitvā viharati. Tathā dutiyaɱ, tathā tatiyaɱ, tathā catutthiɱ, iti uddhamadho tiriyaɱ sabbadhi sabbattatāya sabbāvantaɱ lokaɱ karuṇāsahagatena cetasā vipulena mahaggatena appamāṇena averena abyāpajjhena pharitvā viharati. Muditāsahagatena cetasā ekaɱ disaɱ pharitvā viharati. Tathā dutiyaɱ, tathā tatiyaɱ, tathā catutthiɱ, iti uddhamadho tiriyaɱ sabbadhi sabbattatāya sabbāvantaɱ lokaɱ muditāsahagatena cetasā vipulena mahaggatena appamāṇena averena abyāpajjhena pharitvā viharati. Upekkhāsahagatena cetasā ekaɱ disaɱ pharitvā viharati, tathā dutiyaɱ tathā tatiyaɱ, tathā catutthiɱ, iti uddhamadho tiriyaɱ sabbadhi sabbattatāya sabbāvantaɱ lokaɱ upekkhāsahagatena cetasā vipulena mahaggatena appamāṇena averena abyāpajjhena pharitvā viharati.

Sa kho so kālāmā ariyasāvako evaɱ averacitto evaɱ abyāpajjhacitto evaɱ asaṅkiliṭṭhacitto evaɱ visuddhacitto tassa diṭṭheva dhamme cattāro assāsā adhigatā honti:

Sace kho pana atthi paro loko, atthi sukaṭadukkaṭānaɱ kammānaɱ phalaɱ vipāko, ṭhānamahaɱ kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjāmī'ti, ayamassa paṭhamo assāso adhigato hoti.

Sace pana kho natthi paro loko, natthi sukaṭadukkaṭānaɱ kammānaɱ phalaɱ vipāko, idāhaɱ diṭṭheva dhamme averaɱ abyāpajjhaɱ anīghaɱ sukhaɱ attānaɱ pariharāmīti, ayamassa dutiyo assāso adhigato hoti.

Sace kho pana karoto kariyyati pāpaɱ, na kho panā'haɱ kassaci pāpaɱ cetemi, akarontaɱ kho pana maɱ pāpaɱ kammaɱ kuto dukkhaɱ phusissatī'ti ayamassa tatiyo assāso adhigato hoti.

Sace kho pana karoto na kariyyati pāpaɱ, idāhaɱ2861 ubhayene'va visuddhaɱ attānaɱ samanupassāmī'ti ayamassa catuttho assāso adhigato hoti.

[BJT Page 344]

Sakho so kālāmā ariyasāvako evaɱ averacitto evaɱ abyāpajjhacitto evaɱ asaṅkiliṭṭhacitto, evaɱ visuddhacitto tassa diṭṭhe'va dhamme ime cattāro assāsā adhigatā hontī'ti?

Evametaɱ bhagavā, evametaɱ sugata, sakho so bhante ariyasāvako evaɱ averacitto evaɱ abyāpajjhacitto evaɱ asaṅkiliṭṭhacitto, evaɱ visuddhacitto tassa diṭṭheva [page 193] dhamme cattāro assāsā adhigatā honti.

Sace kho pana atthi paro loko, atthi sukaṭadukkaṭānaɱ kammānaɱ phalaɱ vipāko, ṭhānama'haɱ kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjissāmī'ti, ayamassa paṭhamo assāso adhigato hoti.

Sace kho pana natthi paro loko, natthi sukaṭadukkaṭānaɱ kammānaɱ phalaɱ vipāko, idā'haɱ diṭṭhe'va dhamme averaɱ abyāpajjhaɱ anīghaɱ sukhaɱ attānaɱ pariharāmī'ti dutiyo assāso adhigato hoti.

Sace kho pana karoto kariyyati pāpaɱ, na kho panāhaɱ kassaci pāpaɱ cetemi, akarontaɱ kho pana maɱ pāpaɱ kammaɱ kuto dukkhaɱ phusissatī'ti ayamassa tatiyo assāso adhigato hoti.

Sace kho pana karoto na kariyyati pāpaɱ, idāhaɱ ubhayene'va visuddhaɱ attānaɱ samanupassāmī'ti ayamassa catuttho assāso adhigato hoti.

Sa kho so bhante ariyasāvako evaɱ averacitto evaɱ abyāpajjhacitto evaɱ asaṅkiliṭṭhacitto evaɱ visuddhacitto tassa diṭṭheva dhamme ime cattāro assāsā adhigatā hontīti.

Abhikkantaɱ bhante, abhikkantaɱ bhante, gotama, seyyathāpi bhante nikkujjitaɱ vā ukkujjeyya, paṭicchannaɱ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaɱ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaɱ dhāreyya, cakkhumanto rūpāni dakkhintīti. Evamevaɱ bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Ete mayaɱ bhante bhavantaɱ gotamaɱ saraṇaɱ gacchāma, dhammañca bhikkhusaṅghañca. Upāsake no bhavaɱ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupete saraṇaɱ gate'ti.

3. 2. 2. 6.
16. Evaɱ me sutaɱ: ekaɱ samayaɱ āyasmā nandako sāvatthiyaɱ viharati pubbārāme migāramātupāsāde. Atha kho sāḷho ca migāranattā rohaṇo ca pekhuniyanattā yenāyasmā nandako tenupaṅkamitvā āyasmantaɱ nandakaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdiɱsu. Ekamantaɱ nisinnaɱ kho sāḷhaɱ migāranattāraɱ āyasmā nandako etadavoca:

[BJT Page 346]

Etha tumhe sāḷhā mā anussavena, mā paramparāya, mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, mā takkahetu, mā nayahetu, mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garūti. Yadā tumhe [page 194] sāḷhā attanāva jāneyyātha: ime dhammā akusalā, ime dhammā sāvajjā, ime dhammā viññūgarahitā, ime dhammā samattā samādinnā ahitāya dukkhāya saɱvattantī'ti. Atha tumhe sāḷhā pajaheyyātha.

Taɱ kiɱ maññatha sāḷhā atthi lobho'ti? Evaɱ bhante, abhijjhā'ti kho ahaɱ sāḷhā etamatthaɱ vadāmi.

Luddho kho ayaɱ sāḷhā abhijjhālū pāṇampi hanti, adinnampi ādiyati, paradārampi gacchati, musā'pi bhaṇati, parampi tathattāya samādapeti yaɱ sa hoti dīgharattā ahitāya dukkhāyā'ti? Evaɱ bhante.

Taɱ kimmaññatha sāḷhā atthi doso'ti? Evaɱ bhante. Byāpādo'ti kho ahaɱ sāḷhā etamatthaɱ vadāmi.

Duṭṭho kho ayaɱ sāḷhā byāpannacitto pāṇampi hanti adinnampi ādiyati. Paradārampi gacchati, musā'pi bhaṇati, parampi tathattāya samādapeti, yaɱ sa hoti dīgharattaɱ ahitāya dukkhāyāti, evambhante.

Taɱ kimmaññatha sāḷhā atthi moho'ti? Evambhante. Avijjā'ti kho ahaɱ sāḷhā etamatthaɱ vadāmi.

Mūḷho kho ayaɱ sāḷhā avijjāgato pāṇampi hanti, adinnampi ādiyati, paradārampi gacchati, musā'pi bhaṇati, parampi tathattāya samādapeti, yaɱ sa hoti dīgharattaɱ ahitāya dukkhāyā'ti. Evambhante.

Taɱ kiɱ maññatha sāḷhā, ime dhammā kusalā vā akusalā vā'ti? Akusalā bhante. Sāvajjā vā anavajjā vā'ti? Sāvajjā bhante. Viññūgarahitā vā viññuppasatthā vā'ti? Viññūgarahitā bhante. Samattā samādinnā ahitāya dukkhāya saɱvattanti no vā kathaɱ vā he'ttha hotī'ti [page 195] Samattā bhante samādinnā ahitāya dukkhāya saɱvattanti; evaɱ no he'ttha hotī'ti.

[BJT Page 348]

Iti kho sāḷhā yantaɱ avocumha: etha tumhe sāḷhā mā anussavena, mā paramparāya, mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, mā takkahetu, mā nayahetu, mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garūti. Yadā tumhe sāḷhā attanāva jāneyyātha: ime dhammā akusalā, ime dhammā sāvajjā, ime dhammā viññūgarahitā, ime dhammā samattā samādinnā ahitāya dukkhāya saɱvattantī'ti. Atha tumhe sāḷhā pajaheyyāthā'ti iti yantaɱ vuttaɱ idametaɱ paṭicca vuttaɱ.
Etha tumhe sāḷhā mā anussavena, mā paramparāya, mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, mā takkahetu, mā nayahetu, mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garūti. Yadā tumhe sāḷhā attanāva jāneyyātha: ime dhammā kusalā, ime dhammā anavajjā, ime dhammā viññuppasatthā, ime dhammā samattā samādinnā hitāya sukhāya saɱvattantī'ti. Atha tumhe sāḷhā upasampajja vihareyyātha.

Taɱ kiɱ maññatha sāḷhā atthi alobhoti? Evambhante. Anabhijjhā'ti kho ahaɱ sāḷhā etamatthaɱ vadāmi.

Aluddho kho ayaɱ sāḷhā anabhijjhālū neva pāṇaɱ hanti, na adinnaɱ ādiyati, na paradāraɱ gacchati, na musā bhaṇati, parampi tathattāya samādapeti, yaɱ sa hoti dīgharattaɱ hitāya sukhāyā'ti? Evambhante.

Taɱ kiɱ maññatha sāḷhā atthi adosoti? Evambhante. Abyāpādo'ti kho ahaɱ sāḷhā etamatthaɱ vadāmi.

Aduṭṭho kho ayaɱ sāḷhā abyāpannacitto neva pāṇaɱ hanti, na adinnaɱ ādiyati, na paradāraɱ gacchati, na musā bhaṇati, parampi tathattāya samādapeti, yaɱ sa hoti dīgharattaɱ hitāya sukhāyā'ti? Evambhante.

Taɱ kimmaññatha sāḷhā atthi amohoti? Evambhante. Vijjā'ti kho ahaɱ sāḷhā etamatthaɱ vadāmi.

Amūḷho [page 196] kho ayaɱ sāḷhā vijjāgato neva pāṇaɱ hanti, na adinnaɱ ādiyati, na paradāraɱ gacchati, na musā bhaṇati, parampi tathattāya samādapeti, yaɱ sa hoti dīgharattaɱ hitāya sukhāyā'ti? Evambhante.

[BJT Page 350]

Taɱ kiɱ maññatha sāḷhā, ime dhammā kusalā vā akusalā vā'ti? Kusalā bhante. Sāvajjā vā anavajjā vā'ti? Anavajjā bhante. Viññūgarahitā vā viññuppasatthā vā'ti? Viññuppasatthā bhante.

Samattā samādinnā hitāya sukhāya saɱvattanti, no vā kathaɱ vā hettha hotī'ti ? Samattā bhante samādinnā hitāya sukhāya saɱvattanti; evaɱ no hettha hotī'ti.

Iti kho sāḷhā yaɱ taɱ avocumha: etha tumhe sāḷhā mā anussavena, mā paramparāya, mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, mā takkahetu, mā nayahetu, mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garū'ti. Yadā tumhe sāḷhā attanāva jāneyyātha: ime dhammā akusalā, ime dhammā anavajjā, ime dhammā viññūppasatthā, ime dhammā samattā samādinnā hitāya sukhāya saɱvattantīti. Atha tumhe sāḷhā upasampajja vihareyyāthā'ti iti yantaɱ vuttaɱ idametaɱ paṭicca vuttaɱ.

Sa kho so sāḷhā ariyasāvako evaɱ vigatābhijjho vigatābyāpādo asammūḷho asampajāno patissato mettāsahagatena cetasā ekaɱ disaɱ pharitvā viharati, tathā dutiyaɱ, tathā tatiyaɱ, tathā catutthiɱ, iti uddhamadho tiriyaɱ sabbadhi sabbattatāya sabbāvantaɱ lokaɱ mettāsahagatena cetasā vipulena mahaggatena appamāṇena averena abyāpajjhena pharitvā viharati. Karuṇā sahagatena cetasā ekaɱ disaɱ pharitvā viharati, tathā dutiyaɱ, tathā tatiyaɱ, tathā catutthiɱ, iti uddhamadho tiriyaɱ sabbadhi sabbattatāya sabbāvantaɱ lokaɱ karuṇāsahagatena cetasā vipulena mahaggatena appamāṇena averena abyāpajjhena pharitvā viharati. Muditāsahagatena cetasā ekaɱ disaɱ pharitvā viharati, tathā dutiyaɱ, tathā tatiyaɱ, tathā catutthiɱ, iti uddhamadho tiriyaɱ sabbadhi sabbattatāya sabbāvantaɱ lokaɱ muditāsahagatena cetasā vipulena mahaggatena appamāṇena averena abyāpajjhena pharitvā viharati. Upekkhāsahagatena cetasā ekaɱ disaɱ pharitvā upekkhāsahagatena cetasā ekaɱ disaɱ pharitvā viharati, tathā dutiyaɱ - tathā tatiyaɱ -tathā catutthiɱ iti uddhamadho tiriyaɱ sabbadhi sabbattatāya sabbāvantaɱ lokaɱ upekkhāsahagatena cetasā vipulena mahaggatena appamāṇena averena abyāpajjhena pharitvā viharati.

So evaɱ pajānāti, atthi idaɱ, atthi hīnaɱ, atthi paṇītaɱ, atthi imassa saññāgatassa uttariɱ nissaraṇanti.
Tassa evaɱ jānato evaɱ passato kāmāsavā'pi cittaɱ vimuccati, bhavāsavā'pi cittaɱ vimuccati, avijjāsavā'pi [page 197] cittaɱ vimuccati, vimuttasmiɱ vimuttamiti ñāṇaɱ hoti. Khīṇā jāti, vusitaɱ brahmacariyaɱ, kataɱ karaṇīyaɱ, nāparaɱ itthattāyā'ti pajānāti.

So evaɱ pajānāti. Ahu pubbe lobho, tadahu akusalaɱ so etarahi natthi, iccetaɱ kusalaɱ. Ahu pubbe doso tadahu akusalaɱ so etarahi natthi iccetaɱ kusalaɱ. Ahu pubbe moho, tadahu akusalaɱ. So etarahi natthi, iccetaɱ kusalanti.

Iti so diṭṭheva dhamme nicchāto nibbuto sītibhūto sukhapaṭisaɱvedī brahmabhūtena attanā viharatī'ti.

[BJT Page 352]

3. 2. 2. 7.
17. Tīṇimāni bhikkhave kathāvatthūni. Katamāni tīṇi: atītaɱ vā bhikkhave addhānaɱ ārabbha kathaɱ katheyya evaɱ ahosi atītamaddhānanti, anāgataɱ vā bhikkhave addhānaɱ ārabbha kathaɱ katheyya evaɱ bhavissati anāgatamaddhānanti, etarahi vā bhikkhave paccuppannaɱ ārabbha kathaɱ katheyya evaɱ etarahi paccuppannanti.

Kathāsampayogena bhikkhave puggalo veditabbo, yadi vā kaccho yadi vā akaccho'ti. Sacā'yaɱ bhikkhave puggalo pañhaɱ puṭṭho samāno ekaɱsavyākaraṇīyaɱ pañhaɱ na ekaɱsena vyākaroti, vibhajja vyākaraṇīyaɱ pañhaɱ na vibhajja vyākaroti, paṭipucchā vyākaraṇīyaɱ pañhaɱ na paṭipucchā vyākaroti, ṭhapanīyaɱ pañhaɱ na ṭhapeti, evaɱ santāyaɱ bhikkhave puggalo akaccho hoti.

Sace panāyaɱ bhikkhave puggalo pañhaɱ puṭṭho samāno ekaɱsavyākaraṇīyaɱ pañhaɱ ekaɱsena vyākaroti, vibhajja vyākaraṇīyaɱ pañhaɱ vibhajja vyākaroti, paṭipucchā vyākaraṇīyaɱ pañhaɱ paṭipucchā vyākaroti, ṭhapanīyaɱ pañhaɱ ṭhapeti, evaɱ santāyaɱ bhikkhave puggalo kaccho hoti.

Kathāsampayogena bhikkhave puggalo veditabbo yadi vā kaccho, yadi vā akaccho'ti. Sacā'yaɱ bhikkhave puggalo pañhaɱ puṭṭho samāno ṭhānāṭhāne na saṇṭhāti, parikappe na saṇṭhāti, aññavāde [page 198] na saṇṭhāti, paṭipadāya na saṇṭhāti, evaɱ santāyaɱ bhikkhave puggalo akaccho hoti.

Sace panāyaɱ bhikkhave puggalo pañhaɱ puṭṭho samāno ṭhānāṭhāne saṇṭhāti, parikappe saṇṭhāti, aññavāde saṇṭhāti, paṭipadāya saṇṭhāti evaɱ santāyaɱ bhikkhave puggalo kaccho hoti.

Kathāsampayogena bhikkhave puggalo veditabbo yadi vā kaccho yadi vā akacchoti. Sacāyaɱ bhikkhave puggalo pañhaɱ puṭṭho samāno aññenaññaɱ paṭicarati, bahiddhā kathaɱ apanāmeti, kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti, evaɱ santāyaɱ bhikkhave puggalo akaccho hoti.

Sace panāyaɱ bhikkhave puggalo pañhaɱ puṭṭho samāno nāññenāññaɱ paṭicarati. Na bahiddhā kathaɱ apanāmeti, na kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti, evaɱ santāyaɱ bhikkhave puggalo kaccho hoti.

[BJT Page 354]

Kathāsampayogena bhikkhave puggalo veditabbo yadi vā kaccho, yadi vā akacchoti.

Sacāyaɱ bhikkhave puggalo pañhaɱ puṭṭho samāno abhiharati, abhimaddati, anupajagghati, khalitaɱ gaṇhāti. Evaɱ santāyaɱ bhikkhave puggalo akaccho hoti.

Sace panāyaɱ bhikkhave puggalo pañhaɱ puṭṭho samāno na abhiharati, na abhimaddati, na anupajagghati, na khalitaɱ gaṇhāti. Evaɱ santāyaɱ bhikkhave puggalo kaccho hoti.

Kathāsampayogena bhikkhave puggalo veditabbo yadi vā saupaniso yadi vā anupaniso'ti.

Anohitasoto bhikkhave anupaniso hoti. Ohitasoto saupaniso hoti. So saupaniso samāno abhijānāti ekaɱ dhammaɱ, parijānāti ekaɱ dhammaɱ, pajahati ekaɱ dhammaɱ, sacchikaroti ekaɱ dhammaɱ. So abhijānanto ekaɱ dhammaɱ, parijānanto ekaɱ dhammaɱ, pajahanto ekaɱ dhammaɱ, sacchikaronto ekaɱ dhammaɱ, sammāvimuttiɱ phusati.

Etadatthā bhikkhave kathā, etadatthā mantanā, etadatthā upanisā, etadatthaɱ sotāvadhānaɱ yadidaɱ anupādā cittassa vimokkho'ti.
[page 199]

23. Ye viruddhā sallapanti viniviṭṭhā samussitā,
Anariyaguṇamāsajja aññamañña287 vivaresino.

24. Dubbhāsitaɱ vikkhalitaɱ sampamohaɱ parājayaɱ,
Aññamaññassābhinandanti288 tadariyo kathanācare.

25. Sace cassa kathākāmo kālamaññāya paṇḍito,
Dhammaṭṭhapaṭisaɱyuttā yā ariyācaritā289 kathā.

26. Taɱ kathaɱ kathaye dhīro aviruddho anussito,
Anupādinnena290 manasā apalāso asāhaso.

27. Anusuyyāyamāno291 so sammadaññāya bhāsati,
Subhāsitaɱ anumodeyya dubbhaṭṭhenāvasādaye.

28. Upārambhaɱ na sikkheyya khalitañca na gāhaye,
Nābhihare nābhimadde na vācaɱ payutaɱ bhaṇe.
[BJT Page 356]

29. Aññātatthaɱ pasādatthaɱ sataɱ ve hoti mantanā,
Evaɱ kho ariyā mantenti esā ariyāna mantanā,
Etadaññāya medhāvī na samusseyya mantaye'ti.

3. 2. 2. 8.
18. Sace bhikkhave aññatitthiyā paribbājakā evaɱ puccheyyuɱ: tayo, me āvuso dhammā: katame tayo: rāgo doso moho. Ime kho āvuso tayo dhammā. Imesaɱ āvuso tiṇṇaɱ dhammānaɱ ko viseso, ko adhippāyo, kiɱ nānākaraṇanti? Evaɱ puṭṭhā tumhe bhikkhave tesaɱ aññatitthiyānaɱ paribbājakānaɱ kinti byākareyyāthā'ti?

Bhagavammūlakā no bhante dhammā bhagavannettikā bhagavampaṭisaraṇā sādhu vata bhante bhagavantaññeva paṭibhātu etassa bhāsitassa attho: bhagavato sutvā bhikkhū dhāressantī'ti.

Tena hi bhikkhave suṇātha sādhukaɱ manasi karotha bhāsissāmī'ti. Evambhanteti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuɱ. Bhagavā etadavoca:

Sace bhikkhave aññatitthiyā paribbājakā evaɱ puccheyyuɱ, tayo me āvuso dhammā: katame tayo: rāgo doso moho. Ime kho āvuso tayo dhammā. Imesaɱ āvuso [page 200] tiṇṇaɱ dhammānaɱ ko viseso, ko adhippāyo, kinnānākaraṇanti? Evaɱ puṭṭhā tumhe bhikkhave tesaɱ aññatitthiyānaɱ paribbājakānaɱ evaɱ byākareyyātha: rāgo kho āvuso appasāvajjo dandhavirāgī, doso mahāsāvajjo khippavirāgī, moho mahāsāvajjo dandhavirāgī'ti.

Ko panāvuso hetu ko paccayo. Yena anuppanno vā rāgo uppajjati, uppanno vā rāgo bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattatī'ti? Subhanimittantissa vacanīyaɱ.

Tassa subhanimittaɱ ayoniso manasikaroto anuppanno ceva rāgo uppajjati. Uppanno ca rāgo bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattati. Ayaɱ kho āvuso hetu, ayaɱ paccayo, yena anuppanno vā rāgo uppajjati, uppanno vā rāgo bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattatī'ti.

Ko panāvuso hetu ko paccayo, yena anuppanno vā doso uppajjati, uppanno vā doso bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattatī'ti? Paṭighanimittantissa vacanīyaɱ.

Tassa paṭighanimittaɱ ayoniso manasikaroto anuppanno ceva doso uppajjati, uppanno ca doso bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattati. Ayaɱ kho āvuso hetu, ayaɱ paccayo, yena anuppanno vā doso uppajjati, uppanno vā doso bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattatī'ti.

[BJT Page 358]

Ko panāvuso hetu, ko paccayo, yena anuppanno vā moho uppajjati, uppanno vā moho bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattatī'ti? Ayoniso manasikārotissa vacanīyaɱ.

Tassa ayoniso manasikaroto anuppanno ceva moho uppajjati, uppanno ca moho bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattati. Ayaɱ kho āvuso hetu ayaɱ paccayo
Yena anuppanno vā moho uppajjati, uppanno vā moho bhiyyobhāvāya vepullāya saɱvattatī'ti.

Ko panāvuso hetu, ko paccayo, yena anuppanno vā rāgo nuppajjati, uppanno vā rāgo pahiyyatī'ti? Asubhanimittantissa vacanīyaɱ.

Tassa asubhanimittaɱ yoniso manasikaroto anuppanno ceva rāgo nuppajjati, uppanno [page 201] ca rāgo pahiyyati. Ayaɱ kho āvuso hetu ayaɱ paccayo. Yena anuppanno vā292 rāgo nuppajjati, uppanno vā rāgo pahiyyatī'ti.

Ko panāvuso hetu, ko paccayo, yena anuppanno vā doso nuppajjati, uppanno vā doso pahiyyatī'ti? Mettā cetovimuttītissa vacanīyaɱ.

Tassa mettaɱ cetovimuttiɱ yoniso manasikaroto anuppanno ceva doso nuppajjati, uppanno ca293 doso pahiyyati. Ayaɱ kho āvuso hetu ayaɱ paccayo. Yena anuppanno vā294 doso nuppajjati. Uppanno vā295 doso pahiyyatī'ti.

Ko panāvuso hetu, ko paccayo, yena anuppanno vā moho nuppajjati, uppanno vā296 moho pahiyyatī'ti. Yoniso manasikārotissa vacanīyaɱ.

Tassa yoniso manasikaroto anuppanno ceva moho nuppajjati, uppanno ca moho pahiyyati. Ayaɱ kho āvuso hetu, ayaɱ paccayo. Yena anuppanno vā moho nuppajjati, uppanno vā moho pahiyyatī'ti.

3. 2. 2. 9.
19. Tīṇimāni bhikkhave akusalamūlāni. Katamāni tīṇi: lobho akusalamūlaɱ doso akusalamūlaɱ moho akusalamūlaɱ.

Yadapi bhikkhave lobho, tadapi akusalaɱ.297 Yadapi luddho abhisaṅkharoti. Kāyena vācā298 manasā. Tadapi akusalaɱ. Yadapi luddho lobhena abhibhūto pariyādinnacitto parassa asatā dukkhaɱ upadahati299, vadhena vā bandhanena vā jātiyā vā garahāya vā pabbājanāya vā "balavamhi balattho itipi"300 tadapi akusalaɱ. Itissame lobhajā lobhanidānā lobhasamudayā lobhapaccayā aneke pāpakā akusalā dhammā sambhavanti.

[BJT Page 360]

Yadapi bhikkhave doso, tadapi akusalaɱ..301 Yadapi duṭṭho abhisaṅkaroti kāyena vācā302 manasā. Tadapi akusalaɱ. Yadapi duṭṭho dosena abhibhūto pariyādinnacitto parassa asatā dukkhaɱ upadahati303, vadhena vā bandhanena vā jāniyā vā garahāya vā pabbājanāya vā. "Balavamhi [page 202] balattho iti'pi". Tadapi akusalaɱ. Itissa, me dosajā dosanidānā dosasamudayā dosapaccayā aneke pāpakā akusalā dhammā sambhavanti.

Yadapi bhikkhave moho, tadapi akusalaɱ. Yadapi mūḷho abhisaṅkhāroti kāyena vācā manasā. Tadapi akusalaɱ. Yadapi mūḷho mohena abhibhūto pariyādinnacitto parassa asatā dukkhaɱ upadahati, vadhena vā bandhanena vā jāniyā vā garahāya vā pabbājanāya vā "balavamhi balattho iti'pi". Tadapi akusalaɱ. Itissame mohajā mohanidānā mohasamudayā mohapaccayā aneke pāpakā akusalā dhammā sambhavanti. Evarūpo cāyaɱ bhikkhave puggalo vuccati: akālavādī'tipi abhūtavādī'tipi anatthavādī'tipi adhammavādī'tipi avinayavādī'tipī'ti.

Kasmā cā'yaɱ bhikkhave evarūpo puggalo vuccati: akālavādī'tipi abhūtavādī'tipi anatthavādī'tipi adhammavādī'tipi avinayavādī'tipī'ti? Tathā ha'yaɱ bhikkhave puggalo parassa asatādukkhaɱ upadahati3, vadhena vā bandhanena vā jāniyā vā garahāya vā pabbājanāya vā "balavamhi balattho iti'pi" bhūtena kho pana vuccamāno avajānāti no paṭijānāti, abhūtena vuccamāno na ātappaɱ karoti, tassa nibbeṭhanāya: itipetaɱ atacchaɱ itipetaɱ abhūtanti. Tasmā evarūpo puggalo vuccati akālavādī'tipi abhūtavādī'tipi anatthavādī'tipi adhammavādī'tipi avinayavādī'tipi.

Evarūpo bhikkhave puggalo lobhajehi pāpakehi akusalehi dhammehi abhibhūto pariyādinnacitto diṭṭhe ce'va dhamme dukkhaɱ viharati savighātaɱ savupāyāsaɱ sapariḷāhaɱ, kāyassa ca bhedā parammaraṇā duggati pāṭikaṅkhā.

Dosajehi pāpakehi akusalehi dhammehi abhibhūto pariyādinnacitto diṭṭhe ce'va dhamme dukkhaɱ viharati savighātaɱ savupāyāsaɱ sapariḷāhaɱ, kāyassa ca bhedā parammaraṇā duggati pāṭikaṅkhā.

Mohajehi pāpakehi akusalehi dhammehi abhibhūto pariyādinnacitto diṭṭhe ce'va dhamme dukkhaɱ viharati savighātaɱ savupāyāsaɱ sapariḷāhaɱ, kāyassa ca bhedā parammaraṇā duggati pāṭikaṅkhā.

[BJT Page 362]

Seyyathā'pi bhikkhave sālo vā dhavo vā phandano vā tīhi māluvālatāhi uddhasto pariyonaddho anayaɱ āpajjati, vyasanaɱ āpajjati, anayavyasanaɱ āpajjati; evameva kho bhikkhave evarūpo puggalo lobhajehi pāpakehi akusalehi dhammehi abhibhūto pariyādinnacitto diṭṭhe ce'va dhamme dukkhaɱ viharati, savighātaɱ savupāyāsaɱ sapariḷāhaɱ. Kāyassa ca bhedā parammaraṇā duggati pāṭikaṅkhā. Dosajehi pāpakehi akusalehi [page 203] dhammehi abhibhūto pariyādinnacitto diṭṭhe ceva dhamme dukkhaɱ viharati savighātaɱ savupāyāsaɱ sapariḷāhaɱ, kāyassa ca bhedā parammaraṇā duggati pāṭikaṅkhā. Mohajehi pāpakehi akusalehi dhammehi abhibhūto pariyādinnacitto diṭṭhe ceva dhamme dukkhaɱ viharati savighātaɱ samupāyāsaɱ sapariḷāhaɱ, kāyassa ca bhedā parammaraṇā duggati pāṭikaṅkhā. Imāni kho bhikkhave tīṇi akusalamūlānī'ti.

Tīṇimāni bhikkhave kusalamūlāni. Katamāni tīṇi: alobho kusalamūlaɱ. Adoso kusalamūlaɱ. Amoho kusalamūlaɱ.
Yadapi bhikkhave alobho, tadapi kusalaɱ.304 Yadapi aluddho abhisaɱkharoti kāyena vācā305 manasā, tadapi kusaɱ. Yadapi aluddho lobhena anabhibhūto apariyādinnacitto na parassa asatā dukkhaɱ upadahati306, vadhena vā bandhanena vā jāniyā vā garahāya vā pabbājanāya vā "balavamhi balattho" iti'pi, tadapi kusalaɱ. Itissame alobhajā alobhanidānā alobhasamudayā alobhapaccayā aneke kusalā dhammā sambhavanti.

Yadapi bhikkhave adoso, tadapi kusalaɱ307. Yadapi aduṭṭho abhisaɱkharoti kāyena vācā308 manasā, tadapi kusalaɱ. Yadapi aduṭṭho dosena anabhibhūto apariyādinnacitto na parassa asatā dukkhaɱ upadahati309, vadhena vā bandhanena vā jāniyā vā garahāya vā pabbājanāya vā "balavamhi balattho" iti'pi, tadapi kusalaɱ. Itissame adosajā adosanidānā adosasamudayā adosapaccayā aneke kusalā dhammā sambhavanti.

Yadapi bhikkhave amoho, tadapi kusalaɱ310. Yadapi amūḷho abhisaɱkharoti kāyena vācā311 manasā, tadapi kusalaɱ. Yadapi amūḷho mohena anabhibhūto apariyādinnacitto na parassa asatā dukkhaɱ upadahati312, vadhena vā bandhanena vā jāniyā vā garahāya vā pabbājanāya vā "balavamhi balattho" iti'pi, tadapi kusalaɱ. Itissame amohajā [page 204] amohanidānā amohasamudayā amohapaccayā aneke kusalā dhammā sambhavanti. Evarūpo cāyaɱ bhikkhave puggalo vuccati, kālavādī'tipi bhūtavādī'tipi atthavādī'tipi dhammavādī'tipi vinayavādī'tipi.
4. Anabhāvaɱkatā-machasaɱ [footnote missing]

[BJT Page 364]

Kasmā cā'yaɱ bhikkhave evarūpo puggalo vuccati, kālavādī'tipi bhūtavādī'tipi atthavādī'tipi dhammavādī'tipi vinayavādī'tipi. Tathāhayaɱ bhikkhave puggalo na parassa asatā dukkhaɱ upadahati313, vadhena vā bandhanena vā jāniyā vā garahāya vā pabbājanāya vā "balavamhi balattho? Iti'pi. Bhūtena kho na vuccamāno paṭijānāti no avajānāti. Abhūtena vuccamāno ātappaɱ karoti tassa nibbeṭhanāya: itipetaɱ atacchaɱ itipetaɱ abhūtanti. Tasmā evarūpo puggalo vuccati kālavādī'tipi bhūtavādī'tipi atthavādī'tipi dhammavādī'tipi vinayavādī'tipi.

Evarūpassa bhikkhave puggalassa lobhajā pāpakā akusalā dhammā pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvakatā314 āyatiɱ anuppādadhammā diṭṭhe'va dhamme sukhaɱ viharati, avighātaɱ anupāyāsaɱ apariḷāhaɱ diṭṭhe'va dhamme parinibbāyati.

Dosajā pāpakā akusalā dhammā pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvakatā315 āyatiɱ anuppādadhammā diṭṭhe'va dhamme sukhaɱ viharati, avighātaɱ anupāyāsaɱ apariḷāhaɱ diṭṭhe'va dhamme parinibbāyati.

Mohajā pāpakā akusalā dhammā pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvakatā316 āyatiɱ anuppādadhammā diṭṭhe'va dhamme sukhaɱ viharati, avighātaɱ anupāyāsaɱ apariḷāhaɱ. Diṭṭhe'va dhamme parinibbāyati.

Seyyathā'pi bhikkhave sālo vā dhavo vā phandano vā, tīhi māluvālatāhi uddhasto pariyonaddho. Atha puriso āgaccheyya kuddālapiṭakaɱ317 ādāya. So taɱ māluvālataɱ mūle chindeyya mūle chetvā paḷikhaṇeyya. Paḷikhaṇitvā mūlāni uddhareyya antamaso usīranālamattāni'pi.318 So taɱ māluvālataɱ khaṇḍākhaṇḍikaɱ chindeyya, khaṇḍākhaṇḍikaɱ chetvā phāleyya, phāletvā sakalikaɱ sakalikaɱ kareyya, sakalikaɱ sakalikaɱ karitvā vātātape visoseyya, vātātape visosetvā agginā daheyya,319 agginā dahitvā [page 205] masiɱ kareyya, masiɱ karitvā mahāvāte vā opuṇeyya,320 nadiyā vā sīghasotāya pavāheyya. Evamassu tā321 bhikkhave māluvālatā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvakatā āyatiɱ anuppādadhammā.

Evameva kho bhikkhave evarūpassa puggalassa lobhajā akusalā dhammā pahīṇā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvakatā āyatiɱ anuppādadhammā, diṭṭhe'va dhamme sukhaɱ viharati avighātaɱ anupāyāsaɱ apariḷāhaɱ, diṭṭhe'va dhamme parinibbāyati. Dosajā akusalā dhammā pahīṇā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvakatā āyatiɱ anuppādadhammā, diṭṭhe'va dhamme sukhaɱ viharati avighātaɱ anupāyāsaɱ apariḷāhaɱ, diṭṭhe'va dhamme parinibbāyati. Mohajā pāpakā akusalā dhammā pahīṇā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvakatā āyatiɱ anuppādadhammā, diṭṭhe'va dhamme sukhaɱ viharati avighātaɱ anupāyāsaɱ apariḷāhaɱ, diṭṭheva dhamme parinibbāyati. Imāni kho bhikkhave tīṇi kusalamūlānī'ti.
[BJT Page 366]

3. 2. 2. 10
20. Evaɱ me sutaɱ: ekaɱ samayaɱ bhagavā sāvatthiyaɱ viharati, pubbārāme migāramātupāsāde. Atha kho visākhā migāramātā tadahuposathe yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinnaɱ kho visākhaɱ migāramātaraɱ bhagavā etadavoca:

Handa kuto nu tvaɱ visākhe āgacchasi divā divassā'ti?

Uposathā'haɱ bhante ajja upavasāmī'ti.

Tayo kho me visākhe uposathā, katame tayo? Gopālakūposatho nigaṇṭhuposatho ariyūposatho.

Kathañca visākhe gopālakūposatho hoti: seyyathā'pi visākhe gopālako sāyanhasamayaɱ322 sāmikānaɱ gāvo nīyātetvā iti paṭisaɱcikkhati: ajja kho gāvo amukasmiñca amukasmiñca padese cariɱsu, amukasmiñca amukasmiñca padese pānīyāni apaɱsu, svedāni gāvo amukasmiñca amukasmiñca padese carissanti, amukasmiñca amukasmiñca padese pānīyāni pivissantī'ti. Evameva kho visākhe idhekacco uposathiko iti paṭisaɱcikkhati: ahaɱ khvajja idañcidañca khādanīyaɱ khādiɱ. Idañcidañca bhojanīyaɱ bhuñjiɱ. [page 206] svedānā'haɱ idañcidañca khādanīyaɱ khādissāmi, idañcidañca bhojanīyaɱ bhuñjissāmī'ti. So tena lobhena abhijjhāsahagatena cetasā divasaɱ atināmeti. Evaɱ kho visākhe gopālakūposatho hoti. Evaɱ upavuttho kho visākhe gopālakūposatho na mahapphalo hoti na mahānisaɱso na mahājutiko na mahāvipphāro.

Kathañca visākhe nigaṇṭhuposatho hoti: atthi visākhe nigaṇṭhā nāma samaṇajātikā. Te sāvakaɱ evaɱ samādapenti: ehi tvaɱ ambho purisa, ye puratthimāya disāya pāṇā paraɱ yojanasataɱ, tesu daṇḍaɱ nikkhipāhi, ye pacchimāya disāya pāṇā paraɱ yojanasataɱ, tesu daṇḍaɱ nikkhipāhi: ye uttarāya disāya pāṇā paraɱ yojanasataɱ, tesu daṇḍaɱ nikkhipāhi, ye dakkhiṇāya disāya pāṇā paraɱ yojanasataɱ, tesu daṇḍaɱ nikkhipāhī'ti. Iti ekaccānaɱ pāṇānaɱ anuddayāya anukampāya samādapenti, ekaccānaɱ pāṇānaɱ nānuddayāya nānukampāya samādapenti. Te tadahuposathe sāvakaɱ evaɱ samādapenti: ehi tvaɱ ambho purisa sabbacelāni nikkhipitvā evaɱ vadehi: nāhaɱ kvacana323 kassaci kiñcanattasmiɱ324. Na ca mama kvacana katthaci kiñcanatā'tthī'ti325 .

[BJT Page 368]

Jānanti kho pana'ssa mātāpitaro: ayaɱ amhākaɱ putto'ti so'pi jānāti, ime mayhaɱ mātāpitaro'ti. Jānāti kho pana'ssa puttadāro ayaɱ amhākaɱ bhattā'ti. So'pi jānāti ayaɱ mayhaɱ puttadāro'ti. Jānanti kho pana'ssa dāsakammakaraporisā ayaɱ amhākaɱ ayyo'ti. So'pi jānāti ime mayhaɱ dāsakammakaraporisā'ti. Iti yasmiɱ samaye sacce samādapetabbā musāvāde tasmiɱ samaye samādapenti idamassa musāvādasmiɱ vadāmi. So tassā rattiyā accayena te bhoge adinnaññeva paribhuñjati. Idamassa adinnādānasmiɱ vadāmi. Evaɱ kho visākhe nigaṇṭhuposatho hoti. Evaɱ upavuttho kho visākhe nigaṇṭhuposatho na mahapphalo hoti na mahānisaɱso na mahājutiko na mahāvipphāro.

Kathañca visākhe ariyūposatho hoti: [page 207] upakkiliṭṭhassa visākhe cittassa uppakkamena pariyodapanā hoti. Kathañca visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa uppakkamena pariyodapanā hoti. Idha visākhe ariyasāvako tathāgataɱ anussarati: iti'pi so bhagavā arahaɱ sammāmbuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathī satthā devamanussānaɱ buddho bhagavā'ti.

Tassa tathāgataɱ anussarato cittaɱ pasīdati. Pāmujjaɱ uppajjati. Ye cittassa upakkilesā te pahīyanti. Seyyathā'pi visākhe uppakkiliṭṭhassa sīsassa upakkamena pariyodapanā hoti.

Kathañca visākhe uppakkiliṭṭhassa sīsassa upakkamena pariyodapanā hoti. Kakkañca paṭicca mattikañca paṭicca udakañca paṭicca purisassa ca tajjaɱ vāyāmaɱ paṭicca. Evaɱ kho visākhe upakkiliṭṭhassa sīsassa upakkamena pariyodapanā hoti. Evameva kho visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti.

Kathañca visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti: idha visākhe ariyasāvako tathāgataɱ anussarati. Iti'pi so bhagavā arahaɱ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathī satthā devamanussānaɱ buddho bhagavā'ti.

Tassa tathāgataɱ anussarato cittaɱ pasīdati. Pāmujjaɱ uppajjati. Ye cittassa upakkilesā te pahīyanti. Ayaɱ vuccati visākhe ariyasāvako brahmuposathaɱ upavasati. Brahmunā saddhiɱ saɱvasati. Brahmaɱ cassa ārabbha cittaɱ pasīdati. Pāmujjaɱ uppajjati. Ye cittassa upakkilesā te pahīyanti. Evaɱ kho visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti.

[BJT Page 370]

Upakkiliṭṭhassa visākhe cittassa upakkamena pariyodapanā hoti. Kathañca visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti. Idha visākhe ariyasāvako dhammaɱ anussarati: svākkhāto bhagavatā dhammo sandiṭṭhiko akāliko ehipassiko opanayiko326 paccattaɱ veditabbo viññūhī'ti.

Tassa dhammaɱ anussarato cittaɱ pasīdati, pāmujjaɱ uppajjati, ye cittassa upakkilesā te [page 208] pahīyanti. Seyyathā'pi visākhe upakkiliṭṭhassa kāyassa upakkamena pariyodapanā hoti.

Kathañca visākhe upakkiliṭṭhassa kāyassa upakkamena pariyodapanā hoti: sottiñca paṭicca cuṇṇañca paṭicca udakañca paṭicca purisassa ca tajjaɱ vāyāmaɱ paṭicca. Evaɱ kho visākhe upakkiliṭṭhassa kāyassa upakkamena pariyodapanā hoti.

Evameva kho visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti. Kathañca visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti: idha visākhe ariyasāvako dhammaɱ anussarati: svākkhāto bhagavatā dhammo sandiṭṭhiko akāliko ehipassiko opanayiko327 paccattaɱ veditabbo viññūhī'ti. Tassa dhammaɱ anussarato cittaɱ pasīdati, pāmujjaɱ uppajjati, ye cittassa upakkilesā te pahīyanti. Ayaɱ vuccati visākhe ariyasāvako dhammūposathaɱ upavasati. Dhammena saddhiɱ saɱvasati dhammaɱ cassa ārabbha cittaɱ pasīdati. Pāmujjaɱ uppajjati. Ye cittassa upakkilesā te pahīyanti. Evaɱ kho visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti.

Upakkiliṭṭhassa visākhe cittassa upakkamena pariyodapanā hoti. Kathañca visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti: idha visākhe ariyasāvako saṅghaɱ anussarati: supaṭipanno bhagavato sāvakasaṅgho ujupaṭipanno bhagavato sāvakasaṅgho ñāyapaṭipanno bhagavato sāvakasaṅgho sāmīcipaṭipanno bhagavato sāvakasaṅgho yadidaɱ cattāri purisayugāni aṭṭha purisapuggalā esa bhagavato sāvakasaṅgho āhuneyyo pāhuṇeyyo dakkhiṇeyyo añjalikaraṇīyo anuttaraɱ puññakkhettaɱ lokassā'ti.

Tassa saṅghaɱ anussarato cittaɱ pasīdati. Pāmujjaɱ uppajjati. Ye cittassa upakkilesā. Te pahīyanti. Seyyathā'pi visākhe upakkiliṭṭhassa vatthassa upakkamena pariyodapanā hoti.

[BJT Page: 372]

Kathañca visākhe upakkiliṭṭhassa vatthassa upakkamena pariyodapanā hoti: [page 209] usumañca paṭicca khārañca paṭicca gomayañca paṭicca udakañca paṭicca purisassa ca tajjaɱ vāyāmaɱ paṭicca. Evaɱ kho visākhe upakkiliṭṭhassa vatthassa upakkamena pariyodapanā hoti. Evameva kho visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti.

Kathañca visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti: idha visākhe ariyasāvako saṅghaɱ anussarati: supaṭipanno bhagavato sāvakasaṅgho ujupaṭipanno bhagavato sāvakasaṅgho ñāyapaṭipanno bhagavato sāvakasaṅgho sāmīcipaṭipanno bhagavato sāvakasaṅgho yadidaɱ cattāri purisayugāni aṭṭha purisapuggalā esa bhagavato sāvakasaṅgho āhuneyyo pāhuṇeyyo dakkhiṇeyyo añjalikaraṇīyo anuttaraɱ puññakkhettaɱ lokassā'ti. Tassa saṅghaɱ anussarato cittaɱ pasīdati, pāmujjaɱ uppajjati. Ye cittassa upakkilesā te pahīyanti. Ayaɱ vuccati visākhe ariyasāvako saṅghuposathaɱ upavasati, saṅghena saddhiɱ saɱvasati. Saṅghaɱ cassa ārabbha cittaɱ pasīdati. Pāmujjaɱ uppajjati. Ye cittassa upakkilesā te pahīyanti. Evaɱ kho visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti.

Upakkiliṭṭhassa visākhe cittassa upakkamena pariyodapanā hoti. Kathañca visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti: idha visākhe ariyasāvako attano sīlāni anussarati akhaṇḍāni acchiddāni asabalāni akammāsāni bhujissāni viññūppasatthāni aparāmaṭṭhāni samādhisaɱvattanikāni. Tassa sīlaɱ anussarato cittaɱ pasīdati, māmujjaɱ uppajjati, ye cittassa upakkilesā te pahīyanti. Seyyathā'pi visākhe upakkiliṭṭhassa ādāsassa upakkamena pariyodapanā hoti.

Kathañca visākhe upakkiliṭṭhassa ādāsassa upakkamena pariyodapanā hoti: telañca paṭicca chārikañca paṭicca vālaṇḍukañca paṭicca328 purisassa ca tajjaɱ vāyāmaɱ paṭicca. Evaɱ kho visākhe upakkiliṭṭhassa ādāsassa upakkamena pariyodapanā hoti. Evameva kho visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti.

Kathañca visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti. [page 210] idha visākhe ariyasāvako attano sīlāni anussarati akhaṇḍāni acchiddāni asabalāni akammāsāni bhujissāni viññūppasatthāni aparāmaṭṭhāni samādhisaɱvattanikāni. Tassa sīlaɱ anussarato cittaɱ pasīdati, pāmujjaɱ uppajjati, ye cittassa upakkilesā te pahīyanti. Ayaɱ vuccati visākhe ariyasāvako sīlūposathaɱ upavasati, sīlena saddhiɱ saɱvasati, sīlaɱ cassa ārabbha cittaɱ pasīdati, pāmujjaɱ uppajjati, ye cittassa upakkilesā, te pahīyanti. Evaɱ kho visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti.

[BJT Page 374]

Upakkiliṭṭhassa visākhe cittassa upakkamena pariyodapanā hoti. Kathañca visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti. Idha visākhe ariyasāvako devatā anussarati, santi devatā cātummahārājikā santi devā tāvatiɱsā santi devā yāmā santi devā tusitā santi devā nimmāṇaratino santi devā paranimmitavasavattino, santi devā brahmakāyikā, santi devā tatuttariɱ, yathārūpāya saddhāya samannāgatā tā devatā ito cutā tattha upapannā. Mayhampi tathārūpā saddhā saɱvijjati. Yathārūpena sīlena samannāgatā tā devatā ito cutā tattha upapannā, mayhampi tathārūpaɱ sīlaɱ saɱvijjati. Yathārūpena sutena samannāgatā tā devatā itocutā tattha upapannā, mayhampi tathārūpaɱ sutaɱ saɱvijjati. Yathārūpena cāgena samannāgatā tā devatā itocutā tattha upapannā, mayhampi tathārūpo cāgo saɱvijjati. Yathārūpena paññāya samannāgatā tā devatā itocutā tattha upapannā, mayhampi tathārūpā paññā saɱvijjati. Tassa attano ca tāsaɱ ca devatānaɱ saddhañca sīlañca sutañca cāgañca paññañca anussarato cittaɱ pasīdati pāmujjaɱ uppajjati. Ye cittassa upakkilesā te pahīyanti.

Seyyathā'pi visākhe upakkiliṭṭhassa jātarūpassa upakkamena pariyodapanā hoti. Kathaɱ ca visākhe upakkiliṭṭhassa jātarūpassa upakkamena pariyodapanā hoti. Ukkañca paṭicca loṇañca paṭicca gerukañca paṭicca nālisaṇḍāsañca paṭicca purisassa ca tajjaɱ vāyāmaɱ paṭicca. Evaɱ kho visākhe upakkiliṭṭhassa jātarūpassa upakkamena pariyodapanā hoti. Evameva kho visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti.

[page 211]

Kathañca visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti: idha visākhe ariyasāvako devatā anussarati: santi devatā cātummahārājikā santi devā tāvatiɱsā santi devā yāmā santi devā tusitā santi devā nimmāṇaratino santi devā paranimmitavasavattino, santi devā brahmakāyikā, santi devā tatuttariɱ, yathārūpāya saddhāya samannāgatā tā devatā ito cutā tattha upapannā, mayhampi tathārūpā saddhā saɱvijjati. Yathārūpena sīlena samannāgatā tā devatā ito cutā tattha upapannā, mayhampi tathārūpaɱ sīlaɱ saɱvijjati. Yathārūpena sutena samannāgatā tā devatā itocutā tattha upapannā, mayhampi tathārūpaɱ sutaɱ saɱvijjati. Yathārūpena cāgena samannāgatā tā devatā itocutā tattha upapannā, mayhampi tathārūpo cāgo saɱvijjati. Yathārūpena paññāya samannāgatā tā devatā itocutā tattha upapannā, mayhampi tathārūpā paññā saɱvijjati. Tassa attano ca tāsaɱ ca devatānaɱ saddhañca sīlañca sutañca cāgañca paññañca anussarato cittaɱ pasīdati pāmujjaɱ uppajjati. Ye cittassa upakkilesā te pahīyanti. Ayaɱ vuccati visākhe ariyasāvako devatuposathaɱ upavasati. Devatāhi saddhiɱ saɱvasati, devatā cassa ārabbha cittaɱ pasīdati, pāmujjaɱ uppajjati, ye cittassa upakkilesā te pahīyanti. Evaɱ kho visākhe upakkiliṭṭhassa cittassa upakkamena pariyodapanā hoti.

1. Piviɱsu - machasaɱ- amusamiñca-[PTS.] [no footnote]

[BJT Page 376]

Sa kho so visākhe ariyasāvako iti paṭisañcikkhati: yāvajīvaɱ arahanto pāṇātipātaɱ pahāya pāṇātipātā paṭiviratā nihitadaṇḍā nihitasatthā lajjī dayāpannā sabbapāṇabhūtahitānukampī viharanti. Ahampajja imañca rattiɱ imañca divasaɱ pāṇātipātaɱ pahāya pāṇātipātā paṭivirato nihitadaṇḍo nihitasattho lajjī dayāpanno sabbapāṇabhūtahitānukampī viharāmi. Imināpahaɱ aṅgena arahataɱ anukaromi, uposatho ca me upavuttho bhavissati.

Yāvajīvaɱ arahanto adinnādānaɱ pahāya adinnādānā paṭiviratā dinnādāyī dinnapāṭikaṅkhī athenena sucibhūtena attanā viharanti. Ahampajja imañca rattiɱ imañca divasaɱ adinnādānaɱ pahāya adinnādānā paṭivirato dinnādāyī dinnapāṭikaṅkhī athenena sucibhūtena attanā viharāmi. Imināpahaɱ aṅgena arahataɱ anukaromi, uposatho ca me upavuttho bhavisasati.

Yāvajīvaɱ arahanto abrahmacariyaɱ pahāya brahmacārī ārācārī viratā methunā gāmadhammā. Ahampajja imañca rattiɱ imañca divasaɱ abrahmacariyaɱ pahāya brahmacārī virato methunā gāmadhammā. Imināpahaɱ aṅgena arahataɱ anukaromi, uposatho ca me upavuttho bhavissati.

[page 212]

Yāvajīvaɱ arahanto musāvādaɱ pahāya musāvādā paṭiviratā saccavādī saccasandhā thetā paccayikā avisaɱvādakā lokassa. Ahampajja imañca rattiɱ imañca divasaɱ musāvādaɱ pahāya musāvādā paṭivirato saccavādī saccasandho theto paccayiko avisaɱvādako lokassa. Imināpahaɱ aṅgena arahataɱ anukaromi. Uposatho ca me upavuttho bhavissati.

Yāvajīvaɱ arahanto surāmerayamajjapamādaṭṭhānaɱ pahāya surāmerayamajjapamādaṭṭhānā paṭiviratā. Ahampajja imañca rattiɱ imañca divasaɱ surāmerayamajjapamādaṭṭhānaɱ pahāya surāmerayamajja pamādaṭṭhānā paṭivirato. Imināpahaɱ aṅgena arahataɱ anukaromi. Uposatho ca me upavuttho bhavissati.

Yāvajīvaɱ arahanto ekabhattikā rattuparatā viratā vikālabhojanā. Ahampajja imañca rattiɱ imañca divasaɱ ekabhattiko rattuparato virato vikālabhojanā. Imināpahaɱ aṅgena arahataɱ anukaromi, uposatho ca me upavuttho bhavissati.

Yāvajīvaɱ arahanto naccagītavāditavisūkadassanamālāgandhavilepanadhāraṇamaṇḍanavibhūsanaṭṭhānā paṭiviratā. Ahampajja imañca rattiɱ imañca divasaɱ naccagītavāditavisūkadassanamālāgandhavilepanadhāraṇamaṇḍanavibhūsanaṭṭhānā paṭivirato. Imināpahaɱ aṅgena arahataɱ anukaromi, uposatho ca me upavuttho bhavissati.

1. Imināpi -machasaɱ 2. Anācārī-machasaɱ [footnote missing]

[BJT Page 378]

Yāvajīvaɱ arahanto uccāsayanamahāsayanaɱ pahāya uccāsayanamahāsayanā paṭiviratā nīcaseyyaɱ kappenti. Mañcake vā tiṇasanthārake vā. Ahampajja imañca rattiɱ imañca divasaɱ uccāsayanamahāsayanaɱ pahāya uccāsayanamahāsayanā paṭivirato nīcaseyyaɱ kappemi. Mañcake vā tiṇasanthārake vā imināpahaɱ aṅgena arahataɱ anukaromi. Uposatho ca me upavuttho bhavissati. Evaɱ kho visākhe ariyūposatho hoti.

Evaɱ upavuttho kho visākhe ariyūposatho mahapphalo hoti. Mahānisaɱso mahājutiko mahāvipphāro. Kīva mahapphalo hoti. Kīva mahānisaɱso kīva mahājutiko kīva mahāvipphāro.

Seyyathā'pi visākhe yo imesaɱ soḷasannaɱ mahājanapadānaɱ pahūtasattaratanānaɱ329 issariyādhipaccaɱ rajjaɱ [page 213] kāreyya, seyyathīdaɱ: aṅgānaɱ magadhānaɱ kāsīnaɱ kosalānaɱ vajjīnaɱ mallānaɱ cetīnaɱ vaṅgānaɱ kurūnaɱ pañcālānaɱ macchānaɱ sūrasenānaɱ assakānaɱ avantīnaɱ gandhārānaɱ kambojānaɱ, aṭṭhaṅgasamannāgatassa uposathassa etassa kalaɱ nāgghati330 soḷasiɱ. Taɱ kissa hetu: kapaṇaɱ visākhe mānusakaɱ rajjaɱ dibbaɱ sukhaɱ upanidhāya.

Yāni visākhe mānusakāni paññāsa vassāni, cātummahārājikānaɱ devānaɱ eso eko rattindivo331. Tāya rattiyā tiɱsarattiyo māso. Tena māsena dvādasamāsiyo saɱvaccharo, tena saɱvaccharena pañcavassasatāni332 cātummahārājikānaɱ devānaɱ āyuppamāṇaɱ. Ṭhānaɱ kho panetaɱ visākhe vijjati yaɱ idhekacco itthī vā puriso vā aṭṭhaṅgasamannāgataɱ uposathaɱ upavasitvā kāyassa bhedā parammaraṇā cātummahārājikānaɱ devānaɱ sahavyataɱ upapajjeyya. Idaɱ kho panetaɱ visākhe sandhāya bhāsitaɱ kapaṇaɱ mānusakaɱ rajjaɱ dibbaɱ sukhaɱ upanidhāya.

Yaɱ visākhe mānusakaɱ vassasataɱ, tāvatiɱsānaɱ devānaɱ eso eko rattindivo. Tāya rattiyā tiɱsarattiyo māso. Tena māsena dvādasamāsiyo saɱvaccharo, tena saɱvaccharena dibbaɱ vassasahassaɱ tāvatiɱsānaɱ devānaɱ āyuppamāṇaɱ. Ṭhānaɱ kho panetaɱ visākhe vijjati yaɱ idhekacco itthī vā puriso vā aṭṭhaṅgasamannāgataɱ uposathaɱ upavasitvā kāyassa bhedā parammaraṇā tāvatiɱsānaɱ devānaɱ sahavyataɱ upapajjeyya. Idaɱ kho panetaɱ visākhe sandhāya bhāsitaɱ kapaṇaɱ mānusakaɱ rajjaɱ dibbaɱ sukhaɱ upanidhāya.

Yāni visākhe mānusakāni dve vassasatāni, yāmānaɱ devānaɱ eso eko rattindivo3. Tāya rattiyā tiɱsarattiyo māso. Tena māsena dvādasamāsiyo saɱvaccharo, tena saɱvaccharena dibbāni dve vassasahassāni yāmānaɱ devānaɱ āyuppamāṇaɱ. Ṭhānaɱ kho panetaɱ visākhe vijjati yaɱ idhekacco itthī vā puriso vā aṭṭhaṅgasamannāgataɱ uposathaɱ upavasitvā kāyassa bhedā parammaraṇā yāmānaɱ devānaɱ sahavyataɱ upapajjeyya. Idaɱ kho panetaɱ visākhe [page 214] sandhāya bhāsitaɱ kapaṇaɱ mānusakaɱ rajjaɱ dibbaɱ sukhaɱ upanidhāya.

[BJT Page 380]

Yāni visākhe mānusakāni cattāri vassasatāni, tusitānaɱ devānaɱ eso eko rattindivo3. Tāya rattiyā tiɱsarattiyo māso. Tena māsena dvādasamāsiyo saɱvaccharo, tena saɱvaccharena dibbāni cattāri vassasahassāni tusitānaɱ devānaɱ āyuppamāṇaɱ. Ṭhānaɱ kho panetaɱ visākhe vijjati yaɱ idhekacco itthī vā puriso vā aṭṭhaṅgasamannāgataɱ uposathaɱ upavasitvā kāyassa bhedā parammaraṇā tusitānaɱ devānaɱ sahavyataɱ upapajjeyya. Idaɱ kho panetaɱ visākhe sandhāya bhāsitaɱ kapaṇaɱ mānusakaɱ rajjaɱ dibbaɱ sukhaɱ upanidhāya.

Yāni visākhe mānusakāni aṭṭhavassasatāni nimmāṇaratīnaɱ devānaɱ eso eko rattindivo3. Tāya rattiyā tiɱsarattiyo māso. Tena māsena dvādasamāsiyo saɱvaccharo, tena saɱvaccharena dibbāni aṭṭha vassasahassāni nimmāṇaratīnaɱ devānaɱ āyuppamāṇaɱ. Ṭhānaɱ kho panetaɱ visākhe vijjati yaɱ idhekacco itthi vā puriso vā aṭṭhaṅgasamannāgataɱ uposathaɱ upavasitvā kāyassa bhedā parammaraṇā nimmāṇaratīnaɱ devānaɱ sahavyataɱ upapajjeyya. Idaɱ kho panetaɱ visākhe sandhāya bhāsitaɱ kapaṇaɱ mānusakaɱ rajjaɱ dibbaɱ sukhaɱ upanidhāya.

Yāni visākhe mānusakāni soḷasa vassasatāni, paranimmitavasavattīnaɱ devānaɱ eso eko rattindivo. Tāya rattiyā tiɱsarattiyo māso. Tena māsena dvādasamāsiyo saɱvaccharo, tena saɱvaccharena dibbāni soḷasa vassasahassāni paranimmitavasavattīnaɱ devānaɱ āyuppamāṇaɱ. Ṭhānaɱ kho panetaɱ visākhe vijjati yaɱ idhekacco itthi vā puriso vā aṭṭhaṅgasamannāgataɱ uposathaɱ upavasitvā kāyassa bhedā parammaraṇā paranimmitavasavattīnaɱ devānaɱ sahavyataɱ upapajjeyya. Idaɱ kho panetaɱ visākhe sandhāya bhāsitaɱ kapaṇaɱ mānusakaɱ rajjaɱ dibbaɱ sukhaɱ upanidhāya.

30. Pāṇaɱ na hāne333 na ca dinnamādiye
Musā na bhāse na ca majjapo siyā,
[page 215]
Abrahmacariyā virameyya methunā
Rattiɱ na bhuñjeyya vikālabhojanaɱ.

31. Mālaɱ na dhāre na ca gandhamācare
Mañce chamāyaɱ va sayetha santhate,
Etaɱ hi aṭṭhaṅgikamāhu'posathaɱ
Buddhena dukkhantagunā pakāsitaɱ.

32. Cando ca suriyo ca ubho sudassanā
Obhāsayaɱ anupariyanti yāvatā,
Tamonudā te pana antalikkhagā
Nabhe pabhāsenti disā virocanā.

33. Etasmiɱ yaɱ vijjati antare dhanaɱ
Muttā maṇi veeriyañca bhaddakaɱ,
Siṅgīsuvaṇṇaɱ athavā'pi kañcanaɱ
Yaɱ jātarūpaɱ haṭakanti vuccati.

34. Aṭṭhaṅgupetassa uposathassa
Kalampi te nānubhavanti soḷasiɱ,
Candappabhā tāragaṇā va sabbe.

35. Tasmā hi nārī ca naro ca sīlavā
Aṭṭhaṅgupetaɱ upavassu'posathaɱ,
Puññāni katvāna sukhudrayāni
Aninditā saggamupenti ṭhānanti.
334*
Mahāvaggo dutiyo

[BJT Page 382]

3. 2. 3. 1.

(Sāvatthi nidānaɱ)

21. Atha kho channo paribbājako yenāyasmā ānando tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā āyasmatā ānandena saddhiɱ sammodi, sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ vītisāretvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho channo paribbājako āyasmantaɱ ānandaɱ etadavoca:

Tumhe'pi āvuso ānanda rāgassa pahāṇaɱ paññāpetha. Dosassa pahāṇaɱ paññāpetha. Mohassa pahāṇaɱ paññāpethāti. Mayaɱ kho āvuso rāgassa pahāṇaɱ paññāpema, dosassa [page 216] pahāṇaɱ paññāpema. Mohassa pahāṇaɱ paññāpemāti. Kimpana tumhe āvuso rāge ādīnavaɱ disvā rāgassa pahāṇaɱ paññāpetha. Kiɱ dose ādīnavaɱ disvā dose pahāṇaɱ paññāpetha. Kiɱ mohe ādīnavaɱ disvā mohassa pahāṇaɱ paññāpethāti.

Ratto kho āvuso rāgena abhibhūto pariyādinnacitto attavyābādhāya'pi ceteti, paravyābādhāya'pi ceteti. Ubhayavyābādhāya'pi ceteti. Cetasikampi dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Rāge pahīṇe nevattavyābādhāya'pi ceteti, na paravyābādhāya'pi tetti. Na ubhayavyābādhāya'pi ceteti. Na cetasikaɱ dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Ratto kho āvuso rāgena abhibhūto pariyādinnacitto kāyena duccaritaɱ carati, vācāya duccaritaɱ carati, manasā duccaritaɱ carati. Rāge pahīṇe neva kāyena duccaritaɱ carati, na vācāya duccaritaɱ carati, na manasā duccaritaɱ carati. Ratto kho āvuso rāgena abhibhūto pariyādinnacitto attatthampi yathābhūtaɱ nappajānāti, paratthampi yathābhūtaɱ nappajānāti. Ubhayatthampi yathābhūtaɱ nappajānāti. Rāge pahīṇe attatthampi yathābhūtaɱ pajānāti. Paratthampi yathābhūtaɱ pajānāti. Ubhayatthampi yathābhūtaɱ pajānāti. Rāgo kho āvuso andhakaraṇo acakkhukaraṇo aññāṇakaraṇo paññānirodhiko vighātapakkhiko anibbāṇasaɱvattaniko.

Duṭṭho kho āvuso dosena abhibhūto pariyādinnacitto attavyābādhāya'pi ceteti, paravyābādhāya'pi ceteti, ubhayavyābādhāya'pi ceteti. Cetasikampi dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Dose pahīṇe nevattavyābādhāya'pi ceteti, na paravyābādhāya'pi ceteti, na ubhayavyābādhāya'pi ceteti. Na cetasikaɱ dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Duṭṭho kho āvuso dosena abhibhūto pariyādinnacitto kāyena duccaritaɱ carati, vācāya duccaritaɱ carati, manasā duccaritaɱ carati. Dose pahīṇe neva kāyena duccaritaɱ carati, na vācāya duccaritaɱ carati, na manasā duccaritaɱ carati. Duṭṭho kho āvuso dosena abhibhūto pariyādinnacitto attatthampi yathābhūtaɱ nappajānāti, paratthampi yathābhūtaɱ nappajānāti, ubhayatthampi yathābhūtaɱ nappajānāti, dose pahīṇe attatthampi yathābhūtaɱ pajānāti, paratthampi yathābhūtaɱ pajānāti, ubhayatthampi yathābhūtaɱ pajānāti. Doso kho āvuso andhakaraṇo acakkhukaraṇo aññāṇakaraṇo paññānirodhiko vighātapakkhiko anibbāṇasaɱvattaniko.

Mūḷho kho āvuso mohena abhibhūto pariyādinnacitto attavyābādhāya'pi ceteti, paravyābādhāya'pi ceteti. Ubhayavyābādhāya'pi ceteti. Cetasikampi dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti. Mohe pahīṇe nevattavyābādhāya ceteti, na paravyābādhāyapi ceteti. Na ubhayavyābādhāyapi ceteti. Na cetasikaɱ dukkhaɱ domanassaɱ paṭisaɱvedeti.

[BJT Page 384]

Mūḷho kho āvuso mohena abhibhūto pariyādinnacitto kāyena duccaritaɱ carati. Vācāya duccaritaɱ carati. Manasā duccaritaɱ carati. Mohe pahīṇe neva kāyena duccaritaɱ carati. Na vācāya duccaritaɱ carati. Na manasā duccaritaɱ carati. Mūḷho kho āvuso mohena abhibhūto pariyādinnacitto attatthampi yathābhūtaɱ nappajānāti. Paratthampi yathābhūtaɱ nappajānāti, ubhayatthampi yathābhūtaɱ nappajānāti. [page 217] mohe pahīṇe attatthampi yathābhūtaɱ pajānāti. Paratthampi yathābhūtaɱ pajānāti. Ubhayatthampi yathābhūtaɱ pajānāti. Moho kho āvuso andhakaraṇo acakkhukaraṇo aññāṇakaraṇo paññānirodhiko vighātapakkhiko anibbāṇasaɱvattaniko.

Idaɱ kho mayaɱ āvuso rāge ādīnavaɱ disvā rāgassa pahāṇaɱ paññāpema, idaɱ dose ādīnavaɱ disvā dosassa pahāṇaɱ paññāpema, idaɱ mohe ādīnavaɱ disvā mohassa pahāṇaɱ paññāpemā'ti.

Atthi panā'vuso maggo atthi paṭipadā etassa rāgassa dosassa mohassa pahāṇāyā'ti? Atthāvuso maggo atthi paṭipadā etassa rāgassa dosassa mohassa pahāṇāyā'ti. Katamo panā'vuso maggo katamā paṭipadā etassa rāgassa dosassa mohassa pahāṇāyā'ti? Ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo seyyathīdaɱ: sammādiṭṭhi sammāsaɱkappo sammāvācā sammākammanto sammāājīvo sammāvāyāmo sammāsati sammāsamādhi. Ayaɱ kho āvuso maggo ayaɱ paṭipadā etassa rāgassa dosassa mohassa pahāṇāyā'ti. Bhaddako āvuso maggo bhaddikā paṭipadā etassa rāgassa dosassa mohassa pahāṇāyā'ti, alañca panāvuso ānanda appamādāyā'ti.

3. 2. 3. 2.
22. Ekaɱ samayaɱ āyasmā ānando kosambiyaɱ viharati ghositārāme. Atha kho aññataro ājīvakasāvako gahapati yenā'yasmā ānando tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā āyasmantaɱ ānandaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho so ājīvakasāvako gahapati āyasmantaɱ ānandaɱ etadavoca: kesaɱ ne bhante ānanda dhammo svākkhāto, ke loke supaṭipannā335, ke loke sugatā'ti?336

Tena hi gahapati taññevettha paṭipucchissāmi, yathā te khameyya, tathā naɱ vyākareyyāsi. Taɱ kiɱ maññasi gahapati ye rāgassa pahāṇāya dhammaɱ desenti. Dosassa pahāṇāya dhammaɱ desenti, mohassa pahāṇāya dhammaɱ desenti. Tesaɱ dhammo svākkhāto no vā, kathaɱ vā te ettha hotī'ti? [page 218] ye bhante rāgassa pahāṇāya dhammaɱ desenti. Dosassa pahāṇāya dhammaɱ desenti. Mohassa pahāṇāya dhammaɱ desenti. Tesaɱ dhammo svākkhāto, evaɱ me ettha hotī'ti.

Taɱ kiɱ maññasi gahapati, ye rāgassa pahāṇāya paṭipannā, dosassa pahānāya paṭipannā, mohassa pahāṇāya paṭipannā, te loke supaṭipannā, no vā kathaɱ vā te ettha hotī'ti? Ye bhante rāgassa pahāṇāya paṭipannā, dosassa pahāṇāya paṭipannā, mohassa pahāṇāya paṭipannā, te loke supaṭipannā, evaɱ me ettha hotī'ti.

[BJT Page 386]

Taɱ kiɱmaññasi gahapati yesaɱ rāgo pahīṇo ucchinnamūlo tālāvatthukato anabhāvakato337 āyatiɱ anuppādadhammo, yesaɱ doso pahīṇo ucchinnamūlo tālāvatthukato anabhāvakato338 āyatiɱ anuppādadhammo. Yesaɱ moho pahīṇo ucchinnamūlo tālāvatthukato anabhāvakato āyatiɱ anuppādadhammo, te loke sugatā, no vā kathaɱ vā te ettha hotī'ti? Yesaɱ bhante rāgo pahīṇo ucchinnamūlo tālāvatthukato anabhāvakato āyatiɱ anuppādadhammo, yesaɱ doso pahīṇo ucchinnamūlo tālāvatthukato anabhāvakato āyatiɱ anuppādadhammo, moho pahīṇo ucchinnamūlo tālāvatthukato anabhāvakato āyatiɱ anuppādadhammo, te loke sugatā evaɱ me ettha hotī'ti.

Iti kho gahapati tayā vetaɱ vyākataɱ. Ye bhante rāgassa pahāṇāya dhammaɱ desenti, dosassa pahāṇāya dhammaɱ desenti mohassa pahāṇāya dhammaɱ desenti tesaɱ dhammo svākkhāto'ti, tayā vetaɱ339 vyākataɱ. Ye bhante rāgassa pahāṇāya paṭipannā, dosassa pahāṇāya paṭipannā, mohassa pahāṇāya paṭipannā, te loke supaṭipannā'ti, tayā vetaɱ vyākataɱ. Yesaɱ bhante rāgo pahīṇo ucchinnamūlo tālāvatthukato anabhāvakato āyatiɱ anuppādadhammo, yesaɱ doso pahīṇo ucchinanamūlo tālāvatthukato anabhāvakato āyatiɱ anuppādadhammo, moho pahīṇo ucchinnamūlo tālāvatthukato anabhāvakato āyatiɱ anuppādadhammo, te loke sugatā'ti.340

Acchariyaɱ bhante, abbhutaɱ bhante, na ceva nāma sadhammukkaɱsanā bhavissati, na ca paradhammāpasādanā, āyataneva dhammadesanā. Attho ca vutto. Attā ca anupanīto.

Tumhe bhante ānanda rāgassa pahāṇāya dhammaɱ desetha, dosassa pahāṇāya dhammaɱ desetha, mohassa pahāṇāya [page 219] dhammaɱ desetha. Tumhākaɱ bhante ānanda dhammo svākkhāto. Tumhe bhante ānanda rāgassa pahāṇāya paṭipannā dosassa pahāṇāya paṭipannā mohassa pahāṇāya paṭipannā. Tumhe341 loke supaṭipannā.342 Tumhākaɱ bhante ānanda rāgo pahīṇo ucchinnamūlo tālāvatthukato anabhāvakato āyatiɱ anuppādadhammo. Tumhākaɱ doso pahīṇo ucchinnamūlo tālāvatthukato anabhāvakato āyatiɱ anuppādadhammo. Tumhākaɱ moho pahīṇo ucchinnamūlo tālāvatthukato anabhāvakato343 āyatiɱ anuppādadhammo. Tumhe loke sugatā.

[BJT Page 388]

Abhikkantaɱ bhante, abhikkantaɱ bhante. Seyyathā'pi bhante nikkujjitaɱ vā ukkujjeyya, paṭicchannaɱ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaɱ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaɱ dhāreyya cakkhumanto rūpāni dakkhintī'ti.344 Evamevaɱ ayyena ānandena anekapariyāyena dhammo pakāsito.

Esāhaɱ bhante ānanda taɱ bhagavantaɱ saraṇaɱ gacchāmi, dhammaɱ ca bhikkhusaṅghaɱ ca. Upāsakaɱ maɱ ayyo ānando dhāretu ajjatagge pāṇupetaɱ saraṇaɱ gatanti.

3. 2. 3. 3.
(Kapilavatthunidānaɱ:)

23. Ekaɱ samayaɱ bhagavā sakkesu viharati kapilavatthusmiɱ nigrodhārāme. Tena kho pana samayena bhagavā gilānā345 vuṭṭhito hoti aciravuṭṭhito gelaññā. Atha kho mahānāmo sakko yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho mahānāmo sakko bhagavantaɱ etadavoca: dīgharattā'haɱ bhante bhagavatā evaɱ dhammaɱ desitaɱ ājānāmi: samāhitassa ñāṇaɱ, no asamāhitassā'ti. Samādhi nu kho bhante pubbe, pacchā ñāṇaɱ. Udāhu ñāṇaɱ pubbe, pacchā samādhī'ti?

Atha kho āyasmato ānandassa etadahosi. Bhagavā kho gilānā vuṭṭhito aciravuṭṭhito gelaññā; ayañca mahānāmo sakko bhagavantaɱ atigambhīraɱ pañhaɱ pucchati. Yannūnāhaɱ mahānāmaɱ sakkaɱ ekamantaɱ apanetvā dhammaɱ deseyyanti.

Atha kho āyasmā ānando mahānāmaɱ sakkaɱ bāhāya346 gahetvā ekamantaɱ apanetvā mahānāmaɱ sakkaɱ etadavoca: sekhampi kho mahānāma sīlaɱ vuttaɱ bhagavatā, asekhampi sīlaɱ vuttaɱ bhagavatā, sekho'pi samādhi vutto [page 220] bhagavatā, asekho'pi samādhi vutto bhagavatā, sekhā'pi paññā vuttā bhagavatā, asekhā'pi paññā vuttā bhagavatā.

Katamañca mahānāma sekhaɱ sīlaɱ: idha mahānāma bhikkhu sīlavā hoti pātimokkhasaɱvarasaɱvuto viharati ācāragocarasampanno anumattesu vajjesu bhayadassāvī samādiya sikkhati sikkhāpadesu. Idaɱ vuccati mahānāma sekhaɱ sīlaɱ. Katamo ca mahānāma sekho samādhi: idha mahānāma bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaɱ savicāraɱ vivekajaɱ pītisukhaɱ paṭhamajjhānaɱ upasampajja viharati. Vitakkavicārānaɱ vūpasamā ajjhattaɱ sampasādanaɱ cetaso ekodibhāvaɱ avitakkaɱ avicāraɱ samādhijaɱ pītisukhaɱ dutiyajjhānaɱ upasampajja viharati. Pītiyā ca virāgā upekkhako ca viharati sato ca sampajāno sukhaɱ ca kāyena paṭisaɱvedeti, yaɱ taɱ ariyā ācikkhanti ' upekkhako satimā sukhavihāri'ti taɱ tatiyajjhānaɱ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahāṇā dukkhassa ca pahāṇā pubbeva somanassadomanassānaɱ atthaṅgamā adukkhaɱ asukha upekkhāsatipārisuddhiɱ catutthaɱ jhānaɱ upasampajja viharati.

Ayaɱ vuccati mahānāma sekho samādhi. Katamā ca mahānāma sekhā paññā: idha mahānāma bhikkhu idaɱ dukkhanti yathābhūtaɱ pajānāti , ayaɱ dukkhasamudayo'ti yathābhūtaɱ pajānāti ayaɱ dukkhanirodho'ti yathābhūtaɱ pajānāti. Ayaɱ dukkhanirodhagāminī paṭipadā'ti yathābhūtaɱ pajānāti. Ayaɱ vuccati mahānāma sekhā paññā.

[BJT Page 390]

Sa kho so mahānāma ariyasāvako evaɱ sīlasampanno evaɱ samādhisampanno evaɱ paññāsampanno āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭheva dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharati.

Evaɱ kho mahānāma sekhampi sīlaɱ vuttaɱ bhagavatā, asekhampi sīlaɱ vuttaɱ bhagavatā, sekho'pi samādhi vutto bhagavatā, asekho'pi samādhi vutto bhagavatā, sekhā'pi paññā vuttā bhagavatā, asekhā'pi paññā vuttā bhagavatā'ti.

3. 2. 3. 4.

(Vesālīnidānaɱ:)

24. Ekaɱ samayaɱ āyasmā ānando vesāliyaɱ viharati mahāvane kūṭāgārasālāyaɱ. Atha kho abhayo ca licchavi paṇḍitakumāro ca licchavi yenā'yasmā ānando tenupasaṅkamiɱsu. Upasaṅkamitvā āyasmantaɱ ānandaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdiɱsu. Ekamantaɱ nisinno kho abhayo licchavi āyasmantaɱ ānandaɱ etadavoca:

Nigaṇṭho bhante nātaputto347 sabbaññū sabbadassāvī aparisesā ñāṇadassanaɱ paṭijānāti: carato ca me tiṭṭhato ca suttassa ca jāgarassa ca satataɱ samitaɱ ñāṇadassanaɱ paccupaṭṭhitanti. So purāṇānaɱ kammānaɱ tapasā vyantībhāvaɱ paññāpeti, navānaɱ kammānaɱ akaraṇā [page 221] setughātaɱ. Iti kammakkhayā dukkhakkhayo, dukkhakkhayā vedanākkhayo, vedanākkhayā sabbaɱ dukkhaɱ nijjiṇṇaɱ bhavissati. Evametissā sandiṭṭhikāya nijjarāvisuddhiyā samatikkamo hoti.

Idha bhante bhagavā kimāhā'ti.

Tisso kho imā abhaya, nijjarāvisuddhiyo tena bhagavatā jānatā passatā arahatā sammāsambuddhena sammadakkhātā sattānaɱ visuddhiyā sokapariddavānaɱ348 samatikkamāya dukkhadomanassānaɱ atthaṅgamāya ñāyassa adhigamāya nibbāṇassa sacchikiriyāya.

Katamā tisso: idha abhaya, bhikkhu sīlavā hoti, pātimokkhasaɱvarasaɱvuto viharati ācāragocarasampanno anumattesu vajjesu bhayadassāvī samādāya sikkhati sikkhāpadesu. So navañca kammaɱ na karoti. Purāṇañca kammaɱ phussa phussa vyantīkaroti. Sandiṭṭhikā nijjarā akālikā ehipassikā opanayikā3493 paccattaɱ veditabbā viññūhī'ti.

[BJT Page 392]

Sa kho so abhaya, bhikkhu evaɱ sīlasampanno vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaɱ savicāraɱ vivekajaɱ pītisukhaɱ paṭhamajjhānaɱ upasampajja viharati. Vitakkavicārānaɱ vūpasamā ajjhattaɱ sampasādanaɱ cetaso ekodibhāvaɱ avitakkaɱ avicāraɱ samādhijaɱ pītisukhaɱ dutiyajjhānaɱ upasampajja viharati. Pītiyā ca virāgā upekkhako ca viharati sato ca sampajāno sukhaɱ ca kāyena paṭisaɱvedeti, yaɱ taɱ ariyā ācikkhanti ' upekkhako satimā sukhavihāri'ti taɱ tatiyajjhānaɱ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahāṇā dukkhassa ca pahāṇā pubbe'va somanassadomanassānaɱ atthaṅgamā adukkhaɱ asukhaɱ upekkhāsatipārisuddhiɱ catutthaɱ jhānaɱ upasampajja viharati.
So navañca kammaɱ na karoti. Purāṇañca kammaɱ phussa phussa vyantīkaroti. Sandiṭṭhikā nijjarā akālikā ehipassikā opanayikā350 paccattaɱ veditabbā viññūhī'ti.

So abhaya bhikkhu evaɱ sīlasampanno evaɱ samādhisampanno āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭhe'va dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharati. So navañca kammaɱ na karoti. Purāṇañca kammaɱ phussa phussa vyantīkaroti. Sandiṭṭhikā nijjarā akālikā ehipassikā opanayikā351 paccattaɱ veditabbā viññūhī'ti.

Ime kho abhaya, tisso nijjarā visuddhiyo tena bhagavatā jānatā passatā arahatā sammāsambuddhena sammadakkhātā sattānaɱ visuddhiyā sokapariddavānaɱ352 samatikkamāya dukkhadomanassānaɱ atthaṅgamāya ñāyassa adhigamāya nibbāṇassa sacchikiriyāyā'ti.

Evaɱ vutte paṇḍitakumāro licchavi abhayaɱ licchaviɱ etadavoca:

Kiɱ pana tvaɱ samma abhaya, āyasmato ānandassa subhāsitaɱ subhāsitato nābbhanumodasī'ti.

Kyāhaɱ samma353 āyasmato ānandassa subhāsitaɱ subhāsitato [page 222] nābbhanumodissāmi, muddhāpi tassa vipateyya, yo āyasmato ānandassa subhāsitaɱ subhāsitato nābbhanumodeyyā'ti.

3. 2. 3. 5

(Sāvatthinidānaɱ:)

25. Atha kho āyasmā ānando yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinnaɱ kho āyasmantaɱ ānandaɱ bhagavā etadavoca:

Ye354 ānanda anukampeyyātha ye ca sotabbaɱ maññeyyuɱ mittā vā amaccā vā ñātī vā sālohitā vā, te vo ānanda tīsu ṭhānesu samādapetabbā, nivesetabbā, patiṭṭhāpetabbā.

Katamesu tīsu:
Buddhe aveccappasāde samādapetabbā, nivesetabbā, patiṭṭhāpetabbā "iti'pi so bhagavā arahaɱ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathī satthā devamanussānaɱ buddho bhagavā"ti.

[BJT Page 394]

Dhamme aveccappasāde samādapetabbā, nivesetabbā, patiṭṭhāpetabbā: 'svākkhāto bhagavatā dhammo sandiṭṭhiko akāliko ehipassiko opanayiko paccattaɱ veditabbo viññūhī"ti.

Saṅghe aveccappasāde samādapetabbā, nivesetabbā, patiṭṭhāpetabbā: "supaṭipanno bhagavato sāvakasaṅgho ujupaṭipanno bhagavato sāvakasaṅgho ñāyapaṭipanno bhagavato sāvakasaṅgho sāmīcipaṭipanno bhagavato sāvakasaṅgho yadidaɱ cattāri purisayugāni aṭṭha purisapuggalā esa bhagavato sāvakasaṅgho āhuneyyo pāhuṇeyyo dakkhiṇeyyo añjalikaraṇīyo anuttaraɱ puññakkhettaɱ lokassā'ti.

Siyā ānanda catunnaɱ mahābhūtānaɱ aññathattaɱ paṭhavidhātuyā āpodhātuyā tejodhātuyā vāyodhātuyā. Natveva buddhe aveccappasādena samannāgatassa ariyasāvakassa siyā aññathattaɱ. Tatridaɱ aññathattaɱ: so vatānanda buddhe aveccappasādena samannāgato ariyasāvako nirayaɱ vā tiracchānayoniɱ vā pettivisayaɱ vā upapajjissatī'ti netaɱ ṭhānaɱ vijjati.

Siyā ānanda, catunnaɱ mahābhūtānaɱ aññathattaɱ paṭhavidhātuyā āpodhātuyā tejodhātuyā vāyodhātuyā. Natveva dhamme aveccappasādena samannāgatassa ariyasāvakassa siyā aññathattaɱ. Tatiradaɱ aññathattaɱ: so vatānanda dhamme aveccappasādena samannāgato ariyasāvako nirayaɱ vā tiracchānayoniɱ vā pettivisayaɱ vā upapajjissatī'ti netaɱ ṭhānaɱ vijjati.

[page 223]

Siyā ānanda, catunnaɱ mahābhūtānaɱ aññathattaɱ paṭhavidhātuyā āpodhātuyā tejodhātuyā vāyodhātuyā. Natveva saṅghe aveccappasādena samannāgatassa ariyasāvakassa siyā aññathattaɱ. Tatridaɱ aññathattaɱ: so vatānanda, saṅghe aveccappasādena samannāgato ariyasāvako nirayaɱ vā tiracchānayoniɱ vā pettivisayaɱ vā upapajjissatī'ti netaɱ ṭhānaɱ vijjati.

Ye ānanda, anukampeyyātha ye ca sotabbaɱ maññeyyuɱ mittā vā amaccā vā ñātī vā sālohitā vā, te vo ānanda, imesu tīsu ṭhānesu samādapetabbā, nivesetabbā, patiṭṭhāpetabbā'ti.

3. 2. 3. 6
26. Atha kho āyasmā ānando yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho āyasmā ānando bhagavantaɱ etadavoca: 'bhavo, bhavo'ti bhante vuccati. Kittāvatā nu kho bhante bhavo hotī'ti?

Kāmadhātuvepakkañca ānanda, kammaɱ nābhavissa api nu kho kāmabhavo paññāyethāti?

No hetaɱ bhante.

Iti kho ānanda, kammaɱ khettaɱ, viññāṇaɱ bījaɱ, taṇhā sineho.355 Avijjānīvaraṇānaɱ sattānaɱ taṇhāsaɱyojanānaɱ hīnāya dhātuyā viññāṇaɱ patiṭṭhitaɱ. Evaɱ āyati3562 punabbhavābhinibbatti hoti.

[BJT Page 396]

Rūpadhātuvepakkañca ānanda, kammaɱ nābhavissa, api nu kho rūpabhavo paññāyethāti?

No hetaɱ bhante.

Iti kho ānanda, kammaɱ khettaɱ, viññāṇaɱ bījaɱ, taṇhā sineho. Avijjānīvaraṇānaɱ sattānaɱ taṇhāsaɱyojanānaɱ majjhimāya dhātuyā viññāṇaɱ patiṭṭhitaɱ. Evaɱ āyati punabbhavābhinibbatti hoti.

Arūpadhātuvepakkañca ānanda kammaɱ nā bhavissa, api nu kho arūpabhavo paññāyethā?Ti.
[page 224]

No hetaɱ bhante.

Iti kho ānanda, kammaɱ khettaɱ, viññāṇaɱ bījaɱ, taṇhā sineho. Avijjānīvaraṇānaɱ sattānaɱ taṇhāsaɱyojanānaɱ paṇītāya dhātuyā viññāṇaɱ patiṭṭhitaɱ. Evaɱ āyati punabbhavābhinibbatti hoti. Evaɱ kho ānanda, bhavo hotī'ti.

3. 2. 3. 7.
27. Atha kho āyasmā ānando yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho āyasmā ānando bhagavantaɱ etadavoca:

'Bhavo, bhavo'ti bhante vuccati, kittāvatā nu kho bhante bhavo hotī'ti?.

Kāmadhātuvepakkañca ānanda, kammaɱ nābhavissa, api nu kho kāmabhavo paññāyethā'ti?.

No hetaɱ bhante.

Iti kho ānanda, kammaɱ khettaɱ, viññāṇaɱ bījaɱ, taṇhā sineho. 357 Avijjānīvaraṇānaɱ sattānaɱ taṇhāsaññojanānaɱ hīnāya dhātuyā cetanā patiṭṭhitā, patthanā patiṭṭhitā. Evaɱ āyati358. Punabbhavābhinibbatti hoti.

Rūpadhātuvepakkañca ānanda, kammaɱ nābhavissa, api nu kho rūpabhavo paññāyethā'ti?
No hetaɱ bhante.

Iti kho ānanda, kammaɱ khettaɱ, viññāṇaɱ bījaɱ, taṇhā sineho. Avijjānīvaraṇānaɱ sattānaɱ taṇhāsaɱyojanānaɱ majjhimāya dhātuyā cetanā patiṭṭhitā, patthanā patiṭṭhitā. Evaɱ āyati359 punabbhavābhinibbatti hoti.

[BJT Page:398]

Arūpadhātuvepakkañca ānanda kammā nābhavissa, api nu kho arūpabhavo paññāyethāti?

No hetaɱ bhante.

Iti kho ānanda kammaɱ khettaɱ, viññāṇaɱ bījaɱ, taṇhā sineho. Avijjānīvaraṇānaɱ sattānaɱ taṇhāsaɱyojanānaɱ paṇītāya dhātuyā cetanā patiṭṭhitā. Patthanā patiṭṭhitā. Evaɱ āyati punabbhavābhinibbatti hoti. Evaɱ ko ānanda bhavo hotī'ti.
[page 225]

3. 2. 3. 8
28. Atha kho āyasmā ānando yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinnaɱ kho āyasmantaɱ ānandaɱ bhagavā etadavoca:

Sabbaɱ nu kho ānanda sīlabbataɱ jīvitaɱ brahmacariyaɱ upaṭṭhānasāraɱ saphalanti.

Na khvettha bhante ekaɱsenā'ti.

Tena hānanda vibhajassūti.

Yaɱ hissa bhante sīlabbataɱ jīvitaɱ brahmacariyaɱ upaṭṭhānasāraɱ sevato akusalā dhammā abhivaḍḍhanti, kusalā dhammā parihāyanti, evarūpaɱ sīlabbataɱ jīvitaɱ brahmacariyaɱ upaṭṭhānasāraɱ aphalaɱ.

Yañca khvāssa bhante sīlabbataɱ jīvitaɱ brahmacariyaɱ upaṭṭhānasāraɱ sevato akusalā dhammā parihāyanti, kusalā dhammā abhivaḍḍhanti, evarūpaɱ sīlabbataɱ jīvitaɱ brahmacariyaɱ upaṭṭhānasāraɱ saphalanti.

Idamavoca āyasmā ānando. Samanuñño satthā ahosi. Atha kho āyasmā ānando "samanuñño me satthā"ti uṭṭhāyāsanā bhagavantaɱ abhivādetvā padakkhiṇaɱ katvā pakkāmi.

Atha kho bhagavā acirapakkante āyasmante ānande bhikkhū āmantesi:

Sekho bhikkhave ānando, na ca panassa sulabharūpo samasamo paññāyā'ti.

3. 2. 3. 9.
29. Atha kho āyasmā ānando yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho āyasmā ānando bhagavantaɱ etadavoca:

Tīṇimāni bhante gandhajātāni yesaɱ anuvātaññeva gandho gacchati, no paṭivātaɱ.

[BJT Page 400]

Katamāni tīṇi: mūlagandho sāragandho pupphagandho. Imāni kho bhante tīṇi gandhajātāni yesaɱ anuvātaññeva gandho gacchati, no paṭivātaɱ

Atthi nu kho bhante kiñci gandhajātaɱ yassa anuvātampi gandho gacchati, paṭivātampi gandho gacchati, anuvātapaṭivātampi gandho gacchatī'ti?

Atthānanda360 gandhajātaɱ yassa anuvātampi gandho gacchati, paṭivātampi gandho gacchati, anuvātapaṭivātampi gandho gacchatī'ti.

Katamañca pana taɱ bhante gandhajātaɱ, yassa anuvātampi gandho [page 226] gacchati, paṭivātampi gandho gacchati, anuvātapaṭivātampi gandho gacchatī'ti?

Idhānanda yasmiɱ gāme vā nigame vā itthi vā puriso vā buddhaɱ saraṇaɱ gato hoti, dhammaɱ saraṇaɱ gato hoti, saṅghaɱ saraṇaɱ gato hoti. Pāṇātipātā paṭivirato hoti, adinnādānā paṭivirato hoti, kāmesu micchācārā paṭivirato hoti, musāvādā paṭivirato hoti, surāmerayamajjapamādaṭṭhānā paṭivirato hoti. Sīlavā hoti, kalyāṇadhammo. Vigatamalamaccherena cetasā agāraɱ ajjhāvasati muttacāgo payatapāṇī vossaggarato yācayogo dānasaɱvibhāgarato. Tassa disāsu samaṇabrāhmaṇā vaṇṇaɱ bhāsanti: asukasmiɱ nāma gāme vā nigame vā itthi vā puriso vā buddhaɱ saraṇaɱ gato hoti, dhammaɱ saraṇaɱ gato hoti, saṅghaɱ saraṇaɱ gato hoti, pāṇātipātā paṭivirato hoti, adinnādānā paṭivirato hoti, kāmesu micchācārā paṭivirato hoti, musāvādā paṭivirato hoti, surāmerayamajjapamādaṭṭhānā paṭivirato hoti, sīlavā hoti, kalyāṇadhammo. Vigatamalamaccherena cetasā agāraɱ ajjhāvasati muttacāgo payatapāṇī vossaggarato yācayogo dānasaɱvihāgarato'ti.

Devatāpissa amanussā vaṇṇaɱ bhāsanti: asukasmiɱ nāma gāme vā nigame vā itthi vā puriso vā buddhaɱ saraṇaɱ gato hoti, dhammaɱ saraṇaɱ gato hoti, saṅghaɱ saraṇaɱ gato hoti. Pāṇātipātā paṭivirato hoti, adinnādānā paṭivirato hoti, kāmesu micchācārā paṭivirato hoti, musāvādā paṭivirato hoti, surāmerayamajjapamādaṭṭhānā paṭivirato hoti. Sīlavā hoti, kalyāṇadhammo. Vigatamalamaccherena cetasā agāraɱ ajjhāvasati muttacāgo payatapāṇī vossaggarato yācayogo dānasaɱvibhāgarato'ti. Itthi saraṇaɱ

Idaɱ kho taɱ ānanda gandhajātaɱ yassa anuvātampi gandho gacchati, paṭivātampi gandho gacchati, anuvātapaṭivātampi gandho gacchatī'ti.

36. Na pupphagandho paṭivātameti
Na candanaɱ tagaramallikā361 vā,
Satañca gandho paṭivātameti
Sabbā disā sappuriso pavātīti.

[BJT Page 402.]

3. 2. 3. 10.
30. Atha kho āyasmā ānando yena bhagavā tenupasaɱkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ [page 227] nisinno kho āyasmā ānando bhagavantaɱ etadavoca. Sammukhā metaɱ bhante bhagavato sutaɱ, sammukhā paṭiggahitaɱ: "bhagavato ānanda sikhissa abhibhū nāma sāvako brahmaloke ṭhito sahassīlokadhātuɱ sarena viññāpesī"ti. Bhagavā pana bhante arahaɱ sammāsambuddho kīvatakaɱ pahoti sarena viññāpetunti.

Sāvako so ānanda, appameyyā tathāgatāti.

Dutiyampi kho āyasmā ānando bhagavantaɱ etadavoca: sammukhā metaɱ bhante bhagavato sutaɱ, sammukhā paṭiggahitaɱ: "bhagavato ānanda sikhissa abhibhū nāma sāvako brahmaloke ṭhito sahassīlokadhātuɱ sarena viññāpesī"ti. Bhagavā pana bhante arahaɱ sammāsambuddho kīvatakaɱ pahoti sarena viññāpetunti.

Sāvako so ānanda, appameyyā tathāgatāti.

Tatiyampi kho āyasmā ānando bhagavantaɱ etadavoca: sammukhā metaɱ bhante bhagavato sutaɱ, sammukhā paṭiggahitaɱ: "bhagavato ānanda, sikhissa abhibhū nāma sāvako brahmaloke ṭhito sahassīlokadhātuɱ sarena viññāpesī"ti. Bhagavā pana bhante arahaɱ sammāsambuddho kīvatakaɱ pahoti sarena viññāpetunti.

Sutā te ānanda sahassī cūlanikā lokadhātū'ti:

Etassa bhagavā kālo etassa sugata kālo yaɱ bhagavā bhāseyya, bhagavato sutvā bhikkhū dhāressantī'ti.

Tena hānanda suṇāhi, sādhukaɱ manasi karohi, bhāsissāmi'ti. Evaɱ bhante'ti kho āyasmā ānando bhagavato paccassosi. Bhagavā etadavoca: yāvatā ānanda candimasuriyā pariharanti, disā bhanti virocanā, tāva sahassadhā loko. Tasmiɱ sahassadhā loke sahassaɱ candānaɱ, sahassaɱ suriyānaɱ, sahassaɱ sinerupabbatarājānaɱ, sahassaɱ jambudīpānaɱ, sahassaɱ aparagoyānānaɱ, sahassaɱ uttarakurūnaɱ, sahassaɱ pubbavidehānaɱ, cattāri mahāsamuddasahassāni, cattāri mahārājasahassāni, sahassaɱ cātummahārājikānaɱ, sahassaɱ tāvatiɱsānaɱ, [page 228] sahassaɱ yāmānaɱ, sahassaɱ tusitānaɱ, sahassaɱ nimmāṇaratīnaɱ, sahassaɱ paranimmitavasavattīnaɱ, sahassaɱ brahmalokānaɱ. Ayaɱ vuccatānanda sahassī cūlanikā lokadhātu.

[BJT Page 404]

Yāvatā ānanda sahassī cūlanikā lokadhātu, tāva sahassadhā loko. Ayaɱ vuccatānanda dvisahassī majjhimikā lokadhātu.

Yāvatā ānanda dvisahassī majjhimikā lokadhātu, tāva sahassadhā loko. Ayaɱ vuccatānanda tisahassī mahāsahassī lokadhātu.

Ākaṅkhamāno ānanda tathāgato tisahassīmahāsahassī lokadhātuɱ sarena viññāpeyya, yāvatā pana ākaṅkheyyāti.

Yathā kathampana bhante bhagavā tisahassīmahāsahassīlokadhātuɱ sarena viññāpeyya, yāvatā pana ākaṅkheyyāti?

Idhānanda tathāgato tisahassīmahāsahassīlokadhātuɱ obhāsena phareyya. Yadā te sattā taɱ ālokaɱ sañjāneyyuɱ, atha tathāgato ghosaɱ kareyya, saddamanussāveyya. Evaɱ kho ānanda tathāgato tisahassīmahāsahassīlokadhātuɱ sarena viññāpeyya, yāvatā pana ākaṅkheyyā'ti.

Evaɱ vutte āyasmā ānando bhagavantaɱ etadavoca: lābhā vata me, suladdhaɱ vata me yassa me satthā evaɱ mahiddhiko evaɱ mahānubhāvoti.

Evaɱ vutte āyasmā udāyī āyasmantaɱ ānandaɱ etadavoca: kiɱ tumhettha āvuso ānanda yadi te satthā evaɱ mahiddhiko evaɱ mahānubhāvo'ti?

Evaɱ vutte bhagavā āyasmantaɱ udāyiɱ etadavoca: mā hevaɱ udāyi, mā hevaɱ udāyi. Sace udāyi ānando avītarāgo kālaɱ kareyya, tena cittappasādena sattakkhattuɱ devesu devarajjaɱ kareyya, sattakkhattuɱ imasmiññeva jambudīpe mahārajjaɱ kareyya. Api udāyi ānando diṭṭhe'va dhamme parinibbāyissatīti.

Ānandavaggo tatiyo.

[BJT Page 406.]
[page 229]

(4. Samaṇavaggo)
3. 2. 4. 1.

(Sāvatthi nidānaɱ)

31. Tīṇimāni bhikkhave samaṇassa samaṇakaraṇīyāni.362 Katamāni tīṇi: adhisīlasikkhāsamādānaɱ, adhicittasikkhāsamādānaɱ, adhipaññāsikkhāsamādānaɱ, imāni kho bhikkhave tīṇi samaṇassa samaṇakaraṇīyāni. Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ: tibbo no chando bhavissati adhisīlasikkhāsamādāne, tibbo no chando bhavissati adhicittasikkhāsamādāne, tibbono chando bhavissati adhipaññāsikkhāsamādāneti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

3. 2. 4. 2.
32. Seyyathā'pi bhikkhave gadrabho gogaṇaɱ piṭṭhito piṭṭhito anubaddho hoti, "ahampamhā ahampamhā'ti".3632 Tassa na tādiso vaṇṇo hoti seyyathā'pi gunnaɱ. Na tādiso saro hoti seyyathā'pi gunnaɱ. Na tādisaɱ padaɱ hoti seyyathā'pi gunnaɱ. So gogaṇaññeva piṭṭhito piṭṭhito anubaddho hoti, "ahampamhā ahampamhā'ti.364"

Emameva kho bhikkhave idhekacco bhikkhu bhikkhusaṅghaɱ piṭṭhito piṭṭhito anubaddho hoti, "ahampi bhikkhu, ahampi bhikkhū'ti", tassa na tādiso chando hoti adhisīlasikkhāsamādāne, seyyathā'pi aññesaɱ bhikkhūnaɱ. Na tādiso chando hoti adhicittasikkhāsamādāne. Seyyathā'pi aññesaɱ bhikkhūnaɱ. Na tādiso chando hoti adhipaññāsikkhāsamādāne, seyyathā'pi aññesaɱ bhikkhūnaɱ. So bhikkhusaṅghaññeva piṭṭhito piṭṭhito anubaddho hoti, "ahampi bhikkhu ahampi bhikkhū'ti. "

Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ: tibbo no chando bhavissati adhisīlasikkhāsamādāne. Tibbo no chando365 bhavissati adhicittasikkhāsamādāne, tibbo no chando bhavissati adhipaññāsikkhāsamādāne'ti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

3. 2. 4. 3.
33. Tīṇimāni bhikkhave kassakassa gahapatissa pubbe karaṇīyāni. Katamāni tīṇī: idha bhikkhave kassako gahapati paṭigacceva366 khettaɱ sukaṭṭhaɱ karoti sumatikataɱ. Paṭigacceva khettaɱ sukaṭṭhaɱ karitvā sumatikataɱ kālena bījāni patiṭṭhāpeti. Kālena bījāni patiṭṭhāpetvā samayena udakaɱ abhineti'pi [page 230] apaneti'pi. Imāni kho bhikkhave tīṇi kassakassa gahapatissa pubbe karaṇīyāni.

[BJT Page 408]

Evameva kho bhikkhave tīṇimāni bhikkhussa pubbe karaṇīyāni. Katamāni tīṇi: adhisīlasikkhāsamādānaɱ, adhicittasikkhāsamādānaɱ, adhipaññāsikkhāsamādānaɱ. Imāni kho bhikkhave tīṇi bhikkhussa pubbe karaṇīyāni.

Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ: tibbo no chando bhavissati adhisīlasikkhāsamādāne. Tibbo no chando bhavissati adhicittasikkhāsamādāne. Tibbo no chando bhavissati adhipaññāsikkhāsamādāne'ti evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

3. 2. 4. 4

(Vesāli nidānaɱ:)

34. Evaɱ me sutaɱ: ekaɱ samayaɱ bhagavā vesāliyaɱ viharati mahāvane kūṭāgārasālāyaɱ. Atha kho aññataro vajjiputtako bhikkhū yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā āyasmatā ānandena saddhiɱ sammodi, sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ vītisāretvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho so vajjiputtako bhikkhu bhagavantaɱ etadavoca:

Sādhikamidaɱ bhante diyaḍḍhasikkhāpadasataɱ anvaddhamāsaɱ uddesaɱ āgacchati. Nāhaɱ bhante ettha sakkomi sikkhitunti.

Sakkasi pana tvaɱ bhikkhu tīsu sikkhāsu sikkhituɱ adhisīlasikkhāya adhicittasikkhāya adhipaññāsikkhāyā'ti?

Sakkomahaɱ bhante tīsu sikkhāsu sikkhituɱ adhisīlasikkhāya adhicittasikkhāya adhipaññāsikkhāyā'ti.

Tasmātiha tvaɱ bhikkhu tīsu sukkhāsu sikkhassu adhisīlasikkhāya adhicittasikkhāya adhipaññāsikkhāya. Yato kho tvaɱ bhikkhu adhisīlampi sikkhissasi, adhicittampi sikkhissasi, adhipaññampi sikkhissasi, tassa tuyhaɱ bhikkhu adhisīlampi sikkhato adhicittampi sikkhato adhipaññampi sikkhato rāgo pahīyissati. Doso pahīyissati. Moho pahīyissati. So tvaɱ rāgassa pahāṇā dosassa pahāṇā mohassa pahāṇā yaɱ akusalaɱ taɱ na karissasi. Yaɱ pāpaɱ taɱ na sevissasī'ti.

Atha kho so bhikkhu aparena samayena adhisīlampi sikkhi, adhicittampi sikkhi, adhipaññampi sikkhi. Tassa [page 231] adhisīlampi sikkhato adhicittampi sikkhato adhipaññampi sikkhato rāgo pahīyi. Doso pahīyi. Moho pahīyi. So rāgassa pahāṇā dosassa pahāṇā mohassa pahāṇā yaɱ akusalaɱ taɱ nākāsi. Yaɱ pāpaɱ taɱ na sevī'ti.

3. 2. 4. 5

(Sāvatthi nidānaɱ)

35. Atha kho aññataro bhikkhu yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho so bhikkhu bhagavantaɱ etadavoca: sekho sekho'ti bhante vuccati kittāvatā nu ko bhante sekho hotī'ti?

[BJT Page 410]

Sikkhatī'ti kho bhikkhu tasmā sekho'ti vuccati. Kiñca sikkhati: adhisīlampi sikkhati, adhicittampi sikkhati, adhipaññampi sikkhati. Sikkhatī'ti kho bhikkhu tasmā sekhoti vuccatī'ti.

37. Sekhassa sikkhamānassa ujumaggānusārino,
Khayasmiɱ paṭhamaɱ ñāṇaɱ tato aññā anantarā.

38. Tato aññāvimuttassa ñāṇaɱ ve hoti tādino.
Akuppā me vimuttī'ti bhavasaññojanakkhaye'ti.

3. 2. 4. 6

36. Sādhikamidaɱ bhikkhave diyaḍḍhasikkhāpadasataɱ anvaddhamāsaɱ uddesaɱ āgacchati, yattha atthakāmā367 kulaputtā sikkhanti. Tisso imā bhikkhave sikkhā, yatthetaɱ sabbaɱ samodhānaɱ gacchati. Katamā tisso: adhisīlasikkhā adhicittasikkhā adhipaññāsikkhā. Imā kho bhikkhave tisso sikkhā, yatthetaɱ sabbaɱ samodhānaɱ gacchati.

Idha bhikkhave bhikkhu sīlesu paripūrakārī hoti, samādhismiɱ mattasokārī. Paññāya mattasokārī. So yāni tāni khuddānukhuddakāni sikkhāpadāni tāni āpajjati'pi vuṭṭhāti'pi. Taɱ kissahetu? Na hi mettha bhikkhave abhabbatā vuttā. Yāni ca kho tāni sikkhāpadāni ādibrahmacariyikāni brahmacariyasāruppāni tattha dhuvasīlī ca hoti ṭhitasīli ca. Samādāya sikkhati sikkhāpadesu so tiṇṇaɱ saɱyojanānaɱ [page 232] pari-k-khayā sotāpanno hoti avinipātadhammo niyato sambodhiparāyaṇo.

Idha pana bhikkhave bhikkhu sīlesu paripūrakārī hoti samādhismiɱ mattasokārī, paññāya mattasokārī. So yāni tāni khuddānukhuddakāni sikkhāpadāni tāni āpajjati'pi vuṭṭhāti'pi. Taɱ kissa hetu? Na hi mettha bhikkhave abhabbatā vuttā. Yāni ca kho tāni sikkhāpadāni ādibrahmacariyikāni brahmacariyasāruppāni, tattha dhuvasīlī ca hoti ṭhitasīli ca. Samādāya sikkhati sikkhāpadesu. So tiṇṇaɱ saɱyojanānaɱ pari-k-khayā rāgadosamohānaɱ tanuttā sakadāgāma[BJT]hāti sakideva imaɱ lokaɱ āgantvā dukkhassantaɱ karoti.

[BJT Page 412]

Idha pana bhikkhave bhikkhu sīlesu paripūrakārī hoti samādhismiɱ paripūrakārī paññāya mattasokārī. So yāni tāni khuddānukhuddakāni sikkhāpadāni tāni āpajjati'pi vuṭṭhāti'pi. Taɱ kissa hetu: na hi mettha bhikkhave abhabbatā vuttā. Yāni ca kho tāni sikkhāpadāni ādibrahmacariyikāni brahmacariyasāruppāni tattha dhuvasīlī ca368 hoti ṭhitasīlī ca369 samādāya sikkhati sikkhāpadesu. So pañcannaɱ orambhāgiyānaɱ saɱyojanānaɱ pari-k-khayā opapātiko hoti tattha parinibbāyī anāvattidhammo tasmā lokā.

Idha pana bhikkhave bhikkhu sīlesu paripūrakārī hoti, samādhismiɱ paripūrakārī. Paññāya paripūrakārī. So yāni tāni khuddānukhuddakāni sikkhāpadāni, tāni āpajjati'pi vuṭṭhāti'pi. Taɱ kissa hetu? Na hi mettha bhikkhave abhabbatā vuttā. Yāni ca kho tāni sikkhāpadāni ādibrahmacariyikāni brahmacariyasāruppāni, tattha dhuvasīlī ca370 hoti ṭhitasīli ca371 samādāya sikkhati sikkhāpadesu. So āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭhe'va dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharati.

Iti kho bhikkhave padesaɱ padesakārī ārādheti. Paripūraɱ paripūrakārī. Avañjhāti372 tvevāhaɱ bhikkhave sikkhāpadāni vadāmī'ti.

3. 2. 4. 7.
37. Sādhikamidaɱ bhikkhave diyaḍḍha sikkhāpadasataɱ anvaddhamāsaɱ uddesaɱ āgacchati, yattha atthakāmā [page 233] kulaputtā sikkhanti. Tisso imā bhikkhave sikkhā, yatthe'taɱ sabbaɱ samodhānaɱ gacchati. Katamā tisso? Adhisīlasikkhā adhicittasikkhā adhipaññāsikkhā. Imā kho bhikkhave tisso sikkhā, yatthe'taɱ sabbaɱ samodhānaɱ gacchati.

Idha bhikkhave bhikkhu sīlesu paripūrakārī hoti samādhismiɱ mattasokārī paññāya mattasokārī. So yāni tāni khuddānukhuddakāni sikkhāpadāni tāni āpajjati'pi vuṭṭhāti'pi. Taɱ kissa hetu: na hi mettha bhikkhave abhabbatā vuttā. Yāni ca kho tāni sikkhāpadāni ādibrahmacariyikāni brahmacariyasāruppāni tattha dhuvasīlī ca373 hoti ṭhitasīlī ca samādāya sikkhati sikkhāpadesu.
So tiṇṇaɱ saɱyojanānaɱ pari-k-khayā sattakkhattuparamo hoti: sattakkhattuparamaɱ deve ca manusse ca sandhāvitvā saɱsaritvā dukkhassantaɱ karoti.

[BJT Page 414]

So tiṇṇaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā kolaṅkolo hoti: dve vā tīṇi vā kulāni sandhāvitvā saɱsaritvā dukkhassantaɱ karoti.
So tiṇṇaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā ekabījī hoti: ekaññeva mānusakaɱ bhavaɱ nibbattetvā dukkhassantaɱ karoti.

So tiṇṇaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā rāgadosamohānaɱ tanuttā sakadāgāmī hoti: sakideva imaɱ lokaɱ āganatvā dukkhassantaɱ karoti.

Idha pana bhikkhave bhikkhu sīlesu paripūrakārī hoti, samādhismiɱ paripūrakārī, paññāya mattasokārī. So yāni tāni khuddānukhuddakāni sikkhāpadāni, tāni āpajjati'pi vuṭṭhāti'pi. Taɱ kissa hetu? Na hi mettha bhikkhave abhabbatā vuttā. Yāni ca kho tāni sikkhāpadāni ādibrahmacariyikāni brahmacariyasāruppāni, tattha dhuvasīlī ca374 hoti ṭhitasīlī ca, samādāya sikkhati sikkhāpadesu.

So pañcannaɱ orambhāgiyānaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā uddhaɱsoto hoti akaniṭṭhagāmī.

So pañcannaɱ orambhāgiyānaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā sasaɱkhāraparinibbāyī hoti.

So pañcannaɱ orambhāgiyānaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā asaɱkhāraparinibbāyī hoti.

So pañcannaɱ orambhāgiyānaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā upahaccaparinibbāyī hoti.

So pañcannaɱ orambhāgiyānaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā antarāparinibbāyī hoti.

Idhapana bhikkhave bhikkhu sīlesu paripūrakārī hoti, samādhismiɱ paripūrakārī, paññāya paripūrakārī. So yāni [page 234] tāni khuddānukhuddakāni sikkhāpadāni, tāni āpajjati'pi vuṭṭhāti'pi. Taɱ kissa hetu? Na hi mettha bhikkhave abhabbatā vuttā. Yāni ca kho tāni sikkhāpadāni ādibrahmacariyikāni brahmacariyasāruppāni, tattha dhuvasīlī ca375 hoti ṭhitasīlī ca, samādāya sikkhati sikkhāpadesu. So āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭheva dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharati.

Iti kho bhikkhave padesaɱ padesakārī ārādheti. Paripūraɱ paripūrakārī. Avañjhānitvevāhaɱ bhikkhave sikkhāpadāni vadāmī'ti.

[BJT Page 416]

3. 2. 4. 8.
38. Sādhikamidaɱ bhikkhave diyaḍḍhasikkhāpadasataɱ anvaddhamāsaɱ uddesaɱ āgacchati, yattha atthakāmā376 kulaputtā sikkhanti. Tisso imā bhikkhave sikkhā, yatthe'taɱ sabbaɱ samodhānaɱ gacchati. Katamā tisso: adhisīlasikkhā adhicittasikkhā adhipaññāsikkhā. Imā kho bhikkhave tisso sikkhā, yatthetaɱ sabbaɱ samodhānaɱ gacchati.

Idha bhikkhave bhikkhu sīlesu paripūrakārī hoti, samādhismiɱ paripūrakārī, paññāya paripūrakārī. So yāni tāni khuddānukhuddakāni sikkhāpadāni, tāni āpajjati'pi vuṭṭhāti'pi. Taɱ kissa hetu? Na hi mettha bhikkhave abhabbatā vuttā. Yāni ca kho tāni sikkhāpadāni ādibrahmacariyikāni brahmacariyasāruppāni, tattha dhuvasīlī ca hoti ṭhitasīlī ca, samādāya sikkhati sikkhāpadesu. So āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭheva dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasmapajja viharati.

Taɱ vā pana anabhisambhavaɱ appaṭivijjhaɱ pañcannaɱ orambhāgiyānaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā antarāparinibbāyī hoti.

Taɱ vā pana anabhisambhavaɱ appaṭivijjhaɱ pañcannaɱ orambhāgiyānaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā upahaccaparinibbāyī hoti.
Taɱ vā pana anabhisambhavaɱ appaṭivijjhaɱ pañcannaɱ orambhāgiyānaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā asaɱkhāraparinibbāyī hoti.
Taɱ vā pana anabhisambhavaɱ appaṭivijjhaɱ pañcannaɱ orambhāgiyānaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā sasaɱkhāraparinibbāyī hoti.
Taɱ vā pana anabhisambhavaɱ appaṭivijjhaɱ pañcannaɱ orambhāgiyānaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā uddhaɱsoto hoti. Akaniṭṭhagāmī.
Taɱ vā pana anabhisambhavaɱ appaṭivijjhaɱ tiṇaɱṇaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā rāgadosamohānaɱ tanuttā sakadāgāmī hoti, sakideva imaɱ [page 235] lokaɱ āgantvā dukkhassantaɱ karoti.

Taɱ vā pana anabhisambhavaɱ appaṭivijjhaɱ tiṇṇaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā ekabījī hoti, ekaññeva mānusakaɱ bhavaɱ nibbattetvā dukkhassantaɱ karoti.

Taɱ vā pana anabhisambhavaɱ appaṭivijjhaɱ tiṇṇaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā kolaṅkolo hoti, dve vā tīṇi vā kulāni sandhāvitvā dukkhassantaɱ karoti.

Taɱ vā pana anabhisambhavaɱ appaṭivijjhaɱ tiṇṇaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā sattakkhattuparamo hoti. Sattakkhattuparamaɱ deve ca manusse ca sandhāvitvā saɱsaritvā dukkhassantaɱ karoti.

Iti kho bhikkhave paripūraɱ paripūrakārī ārādheti. Padesaɱ padesakārī.

Avañjhānitvevāhaɱ bhikkhave sikkhāpadāni vadāmī'ti.

[BJT Page 418]

3. 2. 4. 9
39. Tisso imā bhikkhave sikkhā. Katamā tisso? Adhisīlasikkhā adhicittasikkhā adhipaññāsikkhā.

Katamā ca bhikkhave adhisīlasikkhā: idha bhikkhave bhikkhu sīlavā hoti pātimokkhasaɱvarasaɱvuto viharati ācāragocarasampanno anumattesu vajjesu bhayadassāvī samādāya sikkhati sikkhāpadesu. Ayaɱ vuccati bhikkhave adhisīlasikkhā.

Katamā ca bhikkhave adhicittasikkhā. Idha bhikkhave bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaɱ savicāraɱ vivekajaɱ pītisukhaɱ paṭhamajjhānaɱ upasampajja viharati. Vitakkavicārānaɱ vūpasamā ajjhattaɱ sampasādanaɱ cetaso ekodibhāvaɱ avitakkaɱ avicāraɱ samādhijaɱ pītisukhaɱ dutiyajjhānaɱ upasampajja viharati. Pītiyā ca virāgā upekkhako ca viharati sato ca sampajāno sukhaɱ ca kāyena paṭisaɱvedeti, yaɱ taɱ ariyā ācikkhanti ' upekkhako satimā sukhavihāri'ti taɱ tatiyajjhānaɱ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahāṇā dukkhassa ca pahāṇā pubbeva somanassadomanassānaɱ atthaṅgamā adukkhaɱ asukhaɱ upekkhāsatipārisuddhiɱ catutthaɱ jhānaɱ upasampajja viharati. Ayaɱ vuccati bhikkhave adhicittasikkhā.

Katamā ca bhikkhave adhipaññāsikkhā: idha bhikkhave bhikkhu idaɱ dukkhanti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhasamudayo'ti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhanirodho'ti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhanirodhagāminī paṭipadāti yathābhūtaɱ pajānāti. Ayaɱ vuccati bhikkhave adhipaññāsikkhā.

Imā kho bhikkhave tisso sikkhā'ti.

3. 2. 4. 10.
40. Tisso imā bhikkhave sikkhā. Katamā tisso: adhisīlasikkhā adhicittasikkhā adhipaññāsikkhā.

Katamā ca bhikkhave adhisīlasikkhā: idha bhikkhave bhikkhu sīlavā hoti pātimokkhasaɱvarasaɱvuto viharati ācāragocarasampanno aṇumattesu vajjesu bhayadassāvī samādāya sikkhati sikkhāpadesu. Ayaɱ vuccati bhikkhave adhisīlasikkhā.

Katamā ca bhikkhave adhicittasikkhā. Idha bhikkhave bhikkhu vivicceva kāmehi [page 236] vivicca akusalehi dhammehi savitakkaɱ savicāraɱ vivekajaɱ pītisukhaɱ paṭhamajjhānaɱ upasampajja viharati. Vitakkavicārānaɱ vūpasamā ajjhattaɱ sampasādanaɱ cetaso ekodibhāvaɱ avitakkaɱ avicāraɱ samādhijaɱ pītisukhaɱ dutiyajjhānaɱ upasampajja viharati. Pītiyā ca virāgā upekkhako ca viharati sato ca sampajāno sukhaɱ ca kāyena paṭisaɱvedeti, yaɱ taɱ ariyā ācikkhanti ' upekkhako satimā sukhavihāri'ti taɱ tatiyajjhānaɱ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahāṇā dukkhassa ca pahāṇā pubbe'va somanassadomanassānaɱ atthaṅgamā adukkhaɱ asukhaɱ upekkhāsatipārisuddhiɱ catutthaɱ jhānaɱ upasampajja viharati. Ayaɱ vuccati bhikkhave adhicittasikkhā.

Katamā ca bhikkhave adhipaññāsikkhā: idha bhikkhave bhikkhu āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭheva dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharati. Ayaɱ vuccati bhikkhave adhipaññāsikkhā.

Imā kho bhikkhave tisso sikkhā'ti.

39. Adhisīlaɱ adhicittaɱ ca adhipaññañca viriyavā,
Thāmavā dhitimā jhāyī sato guttindriyo care.
40. Yathā pure tathā pacchā yathā pacchā tathā pure.
Yathā adho tathā uddhaɱ yathā uddhaɱ tathā adho.

41. Yathā divā tathā rattiɱ yathā rattiɱ tathā divā,
Abhibhuyya disā sabbā appamāṇasamādhinā.

[BJT Page 420]

42. Tamāhu sekkhaɱ paṭipadaɱ atho saɱsuddhacāraṇaɱ,377
Tamāhu loke sambuddhaɱ ciraɱ378 paṭipadantaguɱ.

43. Viññāṇassa nirodhena taṇhākkhayavimuttino,
Pajjotasseva nibbāṇaɱ vimokkho hoti cetasoti.

3. 2. 4. 11.

(Kosalanidānaɱ:)

41. Ekaɱ samayaɱ bhagavā kosalesu cārikaɱ caramāno mahatā bhikkhusaṅghena saddhiɱ yena paṅkadhā379 nāma kosalānaɱ nigamo tadavasari. Tatra sudaɱ bhagavā paṅkadhāyaɱ viharati. Paṅkadhā nāma kosalānaɱ nigamo380.

Tena kho pana samayena kassapagotto nāma bhikkhu paṅkadhāyaɱ āvāsiko hoti. Tatra sudaɱ bhagavā sikkhāpadapaṭisaññuttāya dhammiyā kathāya bhikkhū sandasseti samādapeti samuttejeti sampahaɱseti.

Atha kho kassapagottassa bhikkhuno bhagavati sikkhāpadapaṭisaññuttāya dhammiyā kathāya bhikkhū sandassente samādapente samuttejente sampahaɱsente ahudeva akkhanti, ahu appaccayo, 'adhisallikhatevāyaɱ381 samaṇo'ti.

Atha kho bhagavā paṅkadhāyaɱ yathābhirantaɱ viharitvā yena rājagahaɱ tena cārikaɱ pakkāmi. Anupubbena cārikaɱ caramāno yena rājagahaɱ tadavasari. [page 237] tatra sudaɱ bhagavā rājagahe viharati gijjhakūṭe pabbate.382 Atha kho kassapagottassa bhikkhuno acirapakkantassa bhagavato ahudeva kukkuccaɱ. Ahu vippaṭisāro "alābhā vata me, na vata me lābhā. Dulladdhaɱ vata me, na vata me suladdhaɱ, yassa me bhagavati sikkhāpadapaṭisaññuttāya dhammiyā kathāya bhikkhū sandassente samādapente samuttejente sampahaɱsente ahudeva akkhanti, ahu appaccayo. Adhisallikhatevāyaɱ samaṇo"ti.

Yannūnāhaɱ yena bhagavā tenupasaṅkameyyaɱ, upasaṅkamitvā bhagavato santike accayaɱ accayato deseyyanti.

Atha kho kassapagotto bhikkhu senāsanaɱ saɱsāmetvā pattacīvaraɱ ādāya yena rājagahaɱ tena pakkāmi. Anupubbena yena rājagahaɱ yena gijjhakūṭo pabbato yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho kassapagotto bhikkhu bhagavantaɱ etadavoca:

[BJT Page 422]

Ekamidaɱ.383 Bhante samayaɱ bhagavā paṅkadhāyaɱ viharati, paṅkadhā nāma kosalānaɱ nigamo.384 Tatra sudaɱ bhagavā sikkhāpadapaṭisaɱyuttāya dhammiyā kathāya bhikkhū sandassesi. Samādapesi samuttejesi sampahaɱsesi. Tassa mayhaɱ bhante bhagavati sikkhāpadapaṭisaññuttāya dhammiyā kathāya bhikkhū sandassente samādapente samuttejente sampahaɱsente ahudeva akkhanti, ahu appaccayo, "adhisallikhatevāyaɱ samaṇo"ti. Atha kho bhante bhagavā paṅkadhāyaɱ yathābhirantaɱ viharitvā yena rājagahaɱ tena cārikaɱ pakkāmi. Tassa mayhaɱ bhante acirapakkantassa bhagavato ahudeva kukkuccaɱ, ahu vippaṭisāro, "alābhā vata me, na vata me lābhā. Dulladdhaɱ vata me, na vata me suladdhaɱ, yassa me bhagavati sikkhāpadapaṭisaɱyuttāya dhammiyā kathāya bhikkhū sandassente samādapente samuttejente sampahaɱsente ahudeva akkhanti, ahu appaccayo, adhisallikhatevāyaɱ samaṇo'ti. Yannūnā'haɱ yena bhagavā tenupasaṅkameyyaɱ, upasaṅkamitvā bhagavato santike accayaɱ accayato deseyya"nti.

Accayo maɱ [page 238] bhante accagamā yathābālaɱ yathāmūḷhaɱ yathāakusalaɱ yassa me bhagavati sikkhāpadapaṭisaññuttāya dhammiyā kathāya bhikkhū sandassente samādapente samuttejente sampahaɱsente ahudeva akkhanti, ahu appaccayo, adhisallikhatevāyaɱ samaṇo'ti. Tassa me bhante bhagavā accayaɱ accayato patigaṇhātu āyatiɱ saɱvarāyāti.

Taggha tvaɱ kassapa accayo accagamā yathābālaɱ yathāmūḷhaɱ yathāakusalaɱ; yassa te mayi sikkhāpadapaṭisaɱyuttāya dhammiyā kathāya bhikkhū sandassente samādapente samuttejente sampahaɱsente ahudeva akkhanti, ahu appaccayo, adhisallikhatevāyaɱ samaṇo'ti.

Yato ca kho tvaɱ kassapa accayaɱ accayato disvā yathādhammaɱ paṭikarosi, taɱ te mayaɱ patigaṇhāma, vuddhi hesā kassapa ariyassa vinaye yo accayaɱ accayato disvā yathādhammaɱ paṭikaroti. Āyatiɱ saɱvaraɱ āpajjati.

Thero ce'pi kassapa bhikkhu hoti na sikkhākāmo sikkhāsamādānassa na vaṇṇavādī. Ye caññe bhikkhū na sikkhākāmā te ca pana sikkhāya na samādapeti, ye caññe bhikkhū sikkhākāmā tesañca na vaṇṇaɱ bhaṇati, bhūtaɱ tacchaɱ kālena, evarūpassā'haɱ kassapa therassa bhikkhuno na vaṇṇaɱ bhaṇāmi.

[BJT Page 424.]

Taɱ kissa hetu:

Satthā hissa vaṇṇaɱ bhaṇatī'ti aññe naɱ bhikkhū bhajeyyuɱ, ye naɱ bhajeyyuɱ, tyāssa diṭṭhānugatiɱ āpajjeyyuɱ. Yyāssa diṭṭhānugatiɱ āpajjeyyuɱ, tesaɱ taɱ assa dīgharattaɱ ahitāya dukkhāyā'ti. Tasmā'haɱ kassapa evarūpassa therassa bhikkhuno na vaṇṇaɱ bhaṇāmi.

Majjhimo cepi kassapa bhikkhu hoti na sikkhākāmo sikkhāsamādānassa na vaṇṇavādī. Ye caññe bhikkhū na sikkhākāmā te ca pana sikkhāya na samādapeti, ye caññe bhikkhū sikkhākāmā tesañca na vaṇṇaɱ bhaṇati. Bhūtaɱ tacchaɱ kālena, evarūpassā'haɱ kassapa therassa bhikkhuno na vaṇṇaɱ bhaṇāmi.
Taɱ kissa hetu:

Satthā hissa vaṇṇaɱ bhaṇatī'ti aññe naɱ bhikkhū bhajeyyuɱ, ye naɱ bhajeyyuɱ, tyāssa diṭṭhānugatiɱ āpajjeyyuɱ. Yyāssa diṭṭhānugatiɱ āpajjeyyuɱ, tesaɱ taɱ assa dīgharattaɱ ahitāya dukkhāyā'ti. Tasmā'haɱ kassapa evarūpassa majjhimassa bhikkhuno na vaṇṇaɱ bhaṇāmi.

Navo cepi kassapa bhikkhu hoti na sikkhākāmo sikkhāsamādānassa na vaṇṇavādī. Ye caññe bhikkhū na sikkhākāmā te ca pana sikkhāya na samādapeti, ye caññe bhikkhū sikkhākāmā tesañca na vaṇṇaɱ bhaṇati. Bhūtaɱ tacchaɱ kālena, evarūpassā'haɱ kassapa therassa bhikkhuno na vaṇṇaɱ bhaṇāmi.

Taɱ kissa hetu:

Satthā hissa vaṇṇaɱ bhaṇatī'ti aññe naɱ bhikkhū bhajeyyuɱ, ye naɱ bhajeyyuɱ, [page 239] tyāssa diṭṭhānugatiɱ āpajjeyyuɱ. Yyāssa diṭṭhānugatiɱ āpajjeyyuɱ, tesaɱ taɱ assa dīgharattaɱ ahitāya dukkhāyā'ti. Tasmā'haɱ kassapa evarūpassa navassa bhikkhuno na vaṇṇaɱ bhaṇāmi.

Thero cepi kassapa bhikkhu hoti sikkhākāmo sikkhāsamādānassa vaṇṇavādī, ye caññe bhikkhū na sikkhākāmā, te ca sikkhāya samādapeti, ye caññe bhikkhū sikkhākāmā tesañca vaṇṇaɱ bhaṇati bhūtaɱ tacchaɱ kālena. Evarūpassā'haɱ kassapa therassa bhikkhuno vaṇṇaɱ bhaṇāmi.

Satthā hissa vaṇṇaɱ bhaṇatī'ti aññe bhikkhū naɱ bhajeyyuɱ, ye naɱ bhajeyyuɱ, tyāssa diṭṭhānugatiɱ āpajjeyyuɱ. Yyāssa diṭṭhānugatiɱ āpajjeyyuɱ tesaɱ taɱ assa dīgharattaɱ hitāya sukhāyā'ti. Tasmā'haɱ kassapa evarūpassa therassa bhikkhuno vaṇṇaɱ bhaṇāmi.

Majjhimo cepi kassapa bhikkhu hoti sikkhākāmo sikkhāsamādānassa vaṇṇavādī, ye caññe bhikkhū na sikkhākāmā te ca sikkhāya samādapeti, ye caññe bhikkhū sikkhākāmā tesañca vaṇṇaɱ bhaṇati bhūtaɱ tacchaɱ kālena. Evarūpassā'haɱ kassapa majjhimassa bhikkhuno vaṇṇaɱ bhaṇāmi.

Taɱ kissa hetu:

Satthā hissa vaṇṇaɱ bhaṇatī'ti aññe naɱ bhikkhū bhajeyyuɱ, ye naɱ bhajeyyuɱ, tyāssa diṭṭhānugatiɱ āpajjeyyuɱ. Yyāssa diṭṭhānugatiɱ āpajjeyyuɱ tesaɱ taɱ assa dīgharattaɱ hitāya sukhāyā'ti. Tasmā'haɱ kassapa evarūpassa majjhimassa bhikkhuno vaṇṇaɱ bhaṇāmi.

Navo cepi kassapa bhikkhu hoti sikkhākāmo sikkhāsamādānassa vaṇṇavādī. Ye caññe bhikkhū na sikkhākāmā te ca sikkhāya samādapeti, ye caññe bhikkhū sikkhākāmā tesañca vaṇṇaɱ bhaṇati. Bhūtaɱ tacchaɱ kālena, evarūpassā'haɱ kassapa navassa bhikkhuno vaṇṇaɱ bhaṇāmi.

Taɱ kissa hetu:

Satthā hissa vaṇṇaɱ bhaṇatī'ti aññe naɱ bhikkhū bhajeyyuɱ, ye naɱ bhajeyyuɱ, tyāssa diṭṭhānugatiɱ āpajjeyyuɱ. Yyāssa diṭṭhānugatiɱ āpajjeyyuɱ, tesaɱ taɱ assa dīgharattaɱ hitāya sukhāyā'ti. Tasmā'haɱ kassapa evarūpassa navassa bhikkhuno vaṇṇaɱ bhaṇāmī'ti.

Samaṇavaggo catuttho.
* 385
[BJT Page 426]

(5. Loṇaphala vaggo)

3. 2. 5. 1.

(Sāvatthinidānaɱ:)

42. Tīṇimāni bhikkhave kassakassa gahapatissa accāyikāni karaṇīyāni.

Katamāni tīṇi:

Idha bhikkhave tassako gahapati sīghasīghaɱ khettaɱ sukaṭṭhaɱ karoti sumatikataɱ. Sīghasīghaɱ khettaɱ sukaṭṭhaɱ karitvā sumatikataɱ sīghasīghaɱ bījāni patiṭṭhāpeti. Sīghasīghaɱ bījāni patiṭṭhāpetvā sīghasīghaɱ udakaɱ [page 240] abhineti'pi apaneti'pi. Imāni kho bhikkhave tīṇi kassakassa gahapatissa accāyikāni karaṇīyāni.

Tassa kho taɱ bhikkhave kassakassa gahapatissa natthi sā iddhi vā ānubhāvo vā, ajje'va me dhaññāni jāyantu sve'va gabhinī hontu uttarasve'va paccantu'ti. Atha kho bhikkhave hoti so samayo. Yaɱ tassa kassakassa gahapatissa tāni dhaññāni utupariṇāminī jāyanti'pi gabhinī'pi honti paccanti'pi.

Evameva kho bhikkhave tīṇimāni bhikkhussa accāyikāni karaṇīyānī.

Katamāni tīṇi:

Adhisīlasikkhāsamādānaɱ adhicittasikkhāsamādānaɱ adhipaññāsikkhāsamādānaɱ. Imāni kho bhikkhave tīṇi bhikkhussa accāyikāni karaṇīyāni.

Tassa kho taɱ bhikkhave bhikkhuno natthi sā iddhi vā ānubhāvo vā, ajje'va me anupādāya āsavehi cittaɱ vimuccatu sve vā uttarasve vāti. Atha kho bhikkhave hoti so samayo, yaɱ tassa bhikkhuno adhisīlampi sikkhato adhicittampi sikkhato adhipaññampi sikkhato anupādāya āsavehi cittaɱ vimuccati.

Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ tibbo no chando bhavissati adhisīlasikkhāsamādāne. Tibbo chando bhavissati adhicittasikkhāsamādāne. Tibbo chando bhavissati adhipaññāsikkhāsamādāne'ti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

[BJT Page 428]

3. 2. 5. 2.
43. Tīṇimāni bhikkhave aññatitthiyā paribbājakā pavivekāni paññāpenti.

Katamāni tīṇi:

Cīvarapavivekaɱ piṇḍapātapavivekaɱ senāsanapavivekaɱ.

Tatira'daɱ bhikkhave aññatitthiyā paribbājakā cīvarapavivekasmiɱ paññāpenti: sāṇāni'pi dhārenti, masāṇāni'pi dhārenti, chavadussāni'pi dhārenti, paɱsukūlāni'pi dhārenti, tirīṭakāni'pi386 dhārenti, ajināni'pi387 dhārenti, ajinakkhipampi dhārenti, kusacīrampi dhārenti, vākacīrampi dhārenti, phalakacīrampi dhārenti, kesakambalampi dhārenti. Vālakambalampi [page 241] dhārenti, ulūkapakkhikampi dhārenti. Idaɱ kho bhikkhave aññatitthiyā paribbājakā cīvarapavivekasmiɱ paññāpenti.

Tatira'daɱ bhikkhave aññatitthiyā paribbājakā piṇḍapātapavivekasmiɱ paññāpenti: sākabhakkhā'pi honti, sāmākabhakkhā'pi honti, nīvārabhakkhā'pi honti, daddulabhakkhā'pi honti, haṭabhakkhā'pi honti, kaṇabhakkhā'pi honti, ācāmabhakkhā'pi honti, piññākabhakkhā'pi honti, tiṇabhakkhā'pi honti, gomayabhakkhā'pi honti, vanamūlaphalāhārā yāpenti, pavattaphalabhojī. Idaɱ kho bhikkhave aññatitthiyā paribbājakā piṇḍapātapavivekasmiɱ paññāpenti.

Tatira'daɱ bhikkhave aññatitthiyā paribbājakā senāsanapavivekasmiɱ paññāpenti: araññaɱ, rukkhamūlaɱ, susānaɱ, vanapatthaɱ, abbhokāsaɱ, palālapuñjaɱ, bhusāgāraɱ. Idaɱ kho bhikkhave aññatitthiyā paribbājakā senāsanapavivekasmiɱ paññāpenti.

Imāni kho bhikkhave tīṇi aññatitthiyā paribbājakā pavivekāni paññāpenti.

Tīṇi kho panimāni bhikkhave imasmiɱ dhammavinaye bhikkhuno pavivekāni.

Katamāni tīṇi:

Idha bhikkhave bhikkhu sīlavā ca hoti. Dussīlyañcassa pahīṇaɱ hoti, tena ca vivitto hoti. Sammādiṭṭhiko388 hoti, micchādiṭṭhi ca'ssa pahīṇā hoti, tāya ca vivitto hoti. Khīṇāsavo hoti, āsavā ca'ssa pahīṇā honti, tehi ca vivitto hoti.

Yato kho bhikkhave bhikkhu sīlavā hoti, dussīlyañcassa pahīṇaɱ hoti, tena ca vivitto hoti. Sammādiṭṭhiko hoti, micchādiṭṭhi ca'ssa pahīṇā hoti, tāya ca vivitto hoti. Khīṇāsavo ca hoti, āsavā ca'ssa pahīṇā honti, tehi ca vivitto hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu aggappatto sārappatto suddho sāre patiṭṭhito.

[BJT Page 430]

Seyyathā'pi bhikkhave kassakassa gahapatissa sampannaɱ sālikkhettaɱ, tamenaɱ kassako gahapati sīghasīghaɱ389 vapāpeyya sīghasīghaɱ vapāpetvā sīghasīghaɱ saɱgharāpeyya. Sīghasīghaɱ saɱgharāpetvā sīghasīghaɱ ubbahāpeyya. [page 242] sīghasīghaɱ ubbahāpetvā sīghasīghaɱ puñjaɱ kārāpeyya. Sīghasīghaɱ puñjaɱ kārāpetvā sīghasīghaɱ maddāpeyya. Sīghasīghaɱ maddāpetvā sīghasīghaɱ palālāni uddharāpeyya. Sīghasīghaɱ palālāni uddharāpetvā sīghasīghaɱ bhūsikaɱ uddharāpeyya. Sīghasīghaɱ bhūsikaɱ uddharāpetvā sīghasīghaɱ opuṇāpeyya. Sīghasīghaɱ opuṇāpetvā sīghasīghaɱ atiharāpeyya. Sīghasīghaɱ atiharāpetvā sīghasīghaɱ koṭṭāpeyya. Sīghasīghaɱ koṭṭāpetvā sīghasīghaɱ thusāni uddharāpeyya. Evamassu tāni bhikkhave kassakassa gahapatissa tāni dhaññāni aggappattāni sārappattāni suddhāni sāre patiṭṭhitāni.

Evameva kho bhikkhave bhikkhu sīlavā ca hoti, dussīlyañcassa pahīṇaɱ hoti, tena ca vivitto hoti. Sammādiṭṭhiko ca hoti, micchādiṭṭhi ca'ssa pahīṇā hoti, tāya ca vivitto hoti. Khīṇāsavo ca hoti, āsavā ca'ssa pahīṇā honti, tehi ca vivitto hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave bhikkhu aggappatto sārappatto suddho sāre patiṭṭhito'ti.

3. 2. 5. 3.
44. Seyyathā'pi bhikkhave saradasamaye viddhe vigatavalāhake deve ādicco nabhaɱ abbhussakkamāno390 sabbaɱ ākāsagataɱ tamagataɱ abhivihacca bhāsate ca tapate ca virocati ca.

Evameva kho bhikkhave yato ariyasāvakassa virajaɱ vītamalaɱ dhammacakkhuɱ udapādi. Sahadassanuppādā bhikkhave ariyasāvakassa tīṇi saññojanāni pahīyanti, sakkāyadiṭṭhi vicikicchā sīlabbataparāmāso.

Athā'paraɱ dvīhi dhammehi niyyāti abhijjhāya ca vyāpādena ca. So vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaɱ savicāraɱ vivekajaɱ pītisukhaɱ paṭhamajjhānaɱ upasampajja viharati. Tasmiɱ bhikkhave samaye ariyasāvako kālaɱ kareyya, natthi taɱ saññojanaɱ, yena saññojanena saññutto ariyasāvako puna imaɱ lokaɱ āgaccheyyāti.

[BJT Page 432.]

3. 2. 5. 4.
45. Tisso imā bhikkhave parisā. Katamā tisso: aggavatī parisā, vaggā parisā, samaggā parisā.
[page 243]

Katamā ca bhikkhave aggavatī parisā:

Idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ therā bhikkhū na bāhulikā honti. Na sāthalikā, okkamane nikkhittadhurā paviveke pubbaṅgamā viriyaɱ ārabhanti appattassa pattiyā anadhigatassa adhigamāya asacchikatassa sacchikiriyāya. Tesaɱ pacchimā janatā diṭṭhānugatiɱ āpajjati. Sā'pi hoti na bāhulikā na sāthalikā okkamane nikkhittadhurā paviveke pubbaṅgamā viriyaɱ ārabhati appattassa pattiyā anadhigatassa adhigamāya asacchikatassa sacchakiriyāya. Ayaɱ vuccati bhikkhave aggavatī parisā.

Katamā ca bhikkhave vaggā parisā:

Idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ bhikkhū bhaṇḍanajātā kalahajātā vivādāpannā aññamaññaɱ mukhasattīhi vitudantā viharanti. Ayaɱ vuccati bhikkhave vaggā parisā.

Katamā ca bhikkhave samaggā parisā:

Idha bhikkhave yassaɱ parisāyaɱ bhikkhū samaggā sammodamānā avivadamānā khīrodakībhūtā aññamaññaɱ piyacakkhūhi sampassantā viharanti. Ayaɱ vuccati bhikkhave samaggā parisā.

Yasmiɱ bhikkhave samaye bhikkhū samaggā sammodamānā avivadamānā khīrodakībhūtā aññamaññaɱ piyacakkhūhi sampassantā viharanti. Bahuɱ bhikkhave bhikkhū tasmiɱ samaye puññaɱ pasavanti. Brahmaɱ bhikkhave vihāraɱ tasmiɱ samaye bhikkhū viharanti yadidaɱ muditāya cetovimuttiyā. Pamuditassa pīti jāyati. Pītimanassa kāyo passambhati. Passaddhakāyo sukhaɱ vediyati. Sukhino cittaɱ samādhiyati.

Seyyathā'pi bhikkhave uparipabbate thullaphusitake deve vassante taɱ udakaɱ yathāninnaɱ pavattamānaɱ pabbata kandarapadarasākhā paripūreti, pabbatakandarapadarasākhā paripūrā kussubbhe paripūrenti, kussubbhā paripūrā mahāsobbhe paripūrenti, mahāsobbhā paripūrā kunnadiyo paripūrenti, kunnadiyo paripūrā mahānadiyo paripūrenti, mahānadiyo paripūrā samuddaɱ paripūrenti. Evameva kho bhikkhave yasmiɱ samaye bhikkhū samaggā sammodamānā avivadamānā khīrodakībhūtā aññamaññaɱ piyacakkhūhi [page 244] sampassantā viharanti. Bahuɱ bhikkhave bhikkhū tasmiɱ samaye puññaɱ pasavanti. Brahmaɱ bhikkhave vihāraɱ tasmiɱ samaye bhikkhū viharanti. Yadidaɱ muditāya cetovimuttiyā. Pamuditassa pīti jāyati. Pītimanassa kāyo passambhati. Passaddhakāyo sukhaɱ vediyati, sukhino cittaɱ samādhiyati.

Imā kho bhikkhave tisso parisā'ti.

[BJT Page 434]

3. 2. 5. 5
46. Tīhi bhikkhave aṅgehi samannāgato rañño bhadro assājānīyo rājāraho hoti rājabhoggo rañño aṅgantve'va saṅkhaɱ gacchati.

Katamehi tīhi:

Idha bhikkhave rañño bhadro assājāniyo vaṇṇasampanno ca hoti, balasampanno ca javasampanno ca. Imehi kho bhikkhave tīhi aṅgehi samannāgato rañño bhade assājānīyo rājāraho hoti rājabhoggo rañño aṅgantve'va saṅkhaɱ gacchati.

Evameva kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu āhuneyyo hoti, pāhuṇeyyo, dakkhiṇeyyo, añjalikaraṇīyo, anuttaraɱ puññakkhettaɱ lokassa.

Katamehi tīhi:

Idha bhikkhave bhikkhu vaṇṇasampanno ca hoti balasampanno ca javasampanno ca.

Kathañca bhikkhave bhikkhu vaṇṇasampanno hoti:

Idha bhikkhave bhikkhu sīlavā hoti, pātimokkhasaɱvarasaɱvuto viharati ācāragocarasampanno aṇumattesu vajjesu bhayadassāvī, samādāya sikkhati sikkhāpadesu. Evaɱ kho bhikkhave bhikkhu vaṇṇasampanno hoti.

Kathañca bhikkhave bhikkhu balasampanno hoti:

Idha bhikkhave bhikkhu āraddhaviriyo viharati akusalānaɱ dhammānaɱ pahāṇāya. Kusalānaɱ dhammānaɱ upasampadāya thāmavā daḷhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. Evaɱ kho bhikkhave bhikkhu balasampanno hoti.

Kathañca bhikkhave bhikkhu javasampanno hoti:

Idha bhikkhave bhikkhu idaɱ dukkhanti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkha samudayo'ti yathābhūtaɱ pajānāti, [page 245] ayaɱ dukkhanirodho'ti yathābhūtaɱ pajānāti, ayaɱ dukkhanirodhagāminī paṭipadā'ti yathābhūtaɱ pajānāti. Evaɱ kho bhikkhave bhikkhu javasampanno hoti.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu āhuneyyo hoti pāhuneyyo, dakkhiṇeyyo, añjalikaraṇīyo, anuttaraɱ puññakkhettaɱ lokassā'ti.

[BJT Page 436]

3. 2. 5. 6.
47. Tīhi bhikkhave aṅgehi samannāgato rañño bhadro assājānīyo rājāraho hoti rājabhoggo rañño aṅgantve'va saṅkhaɱ gacchati.

Katamehi tīhi:

Idha bhikkhave rañño bhadro assājānīyo vaṇṇasampanno ca hoti. Balasampanno ca javasampanno ca. Imehi kho bhikkhave tīhi aṅgehi samannāgato rañño bhadro assājānīyo rājāraho hoti rājabhoggo rañño aṅgantve'va saṅkhaɱ gacchati.

Evameva kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu āhuneyyo hoti, pāhuṇeyyo, dakkhiṇeyyo, añjalikaraṇīyo, anuttaraɱ puññakkhettaɱ lokassa.

Katamehi tīhi:

Idha bhikkhave bhikkhu vaṇṇasampanno ca hoti balasampanno ca javasampanno ca.

Kathañca bhikkhave bhikkhu vaṇṇasampanno hoti:

Idha bhikkhave bhikkhu sīlavā hoti, pātimokkhasaɱvarasaɱvuto viharati ācāragocarasampanno aṇumattesu vajjesu bhayadassāvī, samādāya sikkhati sikkhāpadesu. Evaɱ kho bhikkhave bhikkhu vaṇṇasampanno hoti.

Kathañca bhikkhave bhikkhu balasampanno hoti:

Idha bhikkhave bhikkhu āraddhaviriyo viharati akusalānaɱ dhammānaɱ pahāṇāya. Kusalānaɱ dhammānaɱ upasampadāya thāmavā daḷhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. Evaɱ kho bhikkhave bhikkhu balasampanno hoti.

Kathañca bhikkhave bhikkhu javasampanno hoti:

Idha bhikkhave bhikkhu pañcannaɱ orambhāgiyānaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā opapātiko hoti tattha parinibbāyī anāvattidhammo tasmā lokā. Evaɱ kho bhikkhave bhikkhu javasampanno hoti.
Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu āhuneyyo hoti pāhuneyyo, dakkhiṇeyyo, añjalikaraṇīyo, anuttaraɱ puññakkhettaɱ lokassā'ti.

[BJT Page 438]

3. 2. 5. 7.
48. Tīhi bhikkhave aṅgehi samannāgato rañño bhadro assājānīyo rājāraho hoti rājabhoggo rañño aṅgantve'va saṅkhaɱ gacchati.

Katamehi tīhi:
[page 246]
Idha bhikkhave rañño bhadro assājānīyo vaṇṇasampanno ca hoti. Balasampanno ca javasampanno ca. Imehi kho bhikkhave tīhi aṅgehi samannāgato rañño bhadro assājānīyo rājāraho hoti rājabhoggo rañño aṅgantve'va saṅkhaɱ gacchati.

Evameva kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu āhuneyyo hoti, pāhuṇeyyo, dakkhiṇeyyo, añjalikaraṇīyo, anuttaraɱ puññakkhettaɱ lokassa.

Katamehi tīhi:

Idha bhikkhave bhikkhu vaṇṇasampanno ca hoti balasampanno ca javasampanno ca.

Kathañca bhikkhave bhikkhu vaṇṇasampanno hoti:

Idha bhikkhave bhikkhu sīlavā hoti, pātimokkhasaɱvarasaɱvuto viharati ācāragocarasampanno aṇumattesu vajjesu bhayadassāvī, samādāya sikkhati sikkhāpadesu. Evaɱ kho bhikkhave bhikkhu vaṇṇasampanno hoti.

Kathañca bhikkhave bhikkhu balasampanno hoti:

Idha bhikkhave bhikkhu āraddhaviriyo hoti akusalānaɱ dhammānaɱ pahāṇāya, kusalānaɱ dhammānaɱ upasampadāya, thāmavā daḷhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. Evaɱ kho bhikkhave bhikkhu balasampanno hoti.
Kathañca bhikkhave bhikkhu javasampanno hoti:

Idha bhikkhave bhikkhu āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭhe'va dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharati. Evaɱ kho bhikkhave bhikkhu javasampanno hoti.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu āhuneyyo hoti, pāhuṇeyyo, dakkhiṇeyyo, añjalikaraṇīyo, anuttaraɱ puññakkhettaɱ lokassa.

3. 2. 5. 8.
49. Navo'pi bhikkhave potthako dubbaṇṇo ca hoti dukkhasamphasso ca appaggho ca. Majjhimo'pi bhikkhave potthako dubbaṇṇo ca hoti dukkhasamphasso ca appaggho ca. Jiṇṇo'pi bhikkhave potthako dubbaṇṇo ca hoti dukkhasamphasso ca appaggho ca.

Jiṇṇampi bhikkhave potthakaɱ upakkhaliparimajjanaɱ vā karonti saɱkārakūṭe vā taɱ chaḍḍenti.

[BJT Page 440]

Evameva kho bhikkhave navo ce'pi bhikkhu hoti dussīlo pāpadhammo, idamassa dubbaṇṇatāya vadāmi. [page 247] seyyathā'pi so bhikkhave potthako dubbaṇṇo, tathūpamā'haɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi. Ye kho panassu391 sevanti bhajanti payirupāsanti, diṭṭhānugatiɱ āpajjanti, tesaɱ taɱ hoti dīgharattaɱ ahitāya dukkhāya. Idamassa dukkhasamphassatāya vadāmi. Seyyathā'pi so bhikkhave potthako dukkhasamphasso, tathūpamāhaɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi. Yesaɱ kho pana patigaṇhāti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhāraɱ, tesaɱ taɱ na mahapphalaɱ hoti. Na mahānisaɱsaɱ. Idamassa appagghatāya vadāmi. Seyyathā'pi so bhikkhave potthako appaggho, tathūpamāhaɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi.

Majjhimo ce'pi bhikkhave bhikkhu hoti dussīlo pāpadhammo, idamassa dubbaṇṇatāya vadāmi. Seyyathā'pi so bhikkhave potthako dubbaṇṇo, tathūpamā'haɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi. Ye kho panassu* sevanti bhajanti payirupāsanti, diṭṭhānugatiɱ āpajjanti, tesaɱ taɱ hoti dīgharattaɱ ahitāya dukkhāya. Idamassa dukkhasamphassatāya vadāmi. Seyyathā'pi so bhikkhave potthako dukkhasamphasso, tathūpamā'haɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi. Yesaɱ kho pana patigaṇhāti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhāraɱ, tesaɱ taɱ na mahapphalaɱ hoti. Na mahānisaɱsaɱ. Idamassa appagghatāya vadāmi. Seyyathā'pi so bhikkhave potthako appaggho, tathūpamā'haɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi.

Thero ce'pi bhikkhave bhikkhū hoti hoti dussīlo pāpadhammo, idamassa dubbaṇṇatāya vadāmi. Seyyathāpi so bhikkhave potthako dubbaṇṇo, tathūpamāhaɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi. Ye kho panassu* sevanti bhajanti payirupāsanti, diṭṭhānugatiɱ āpajjanti, tesaɱ taɱ hoti dīgharattaɱ ahitāya dukkhāya. Idamassa dukkhasamphassatāya vadāmi. Seyyathāpi so bhikkhave potthako dukkhasamphasso, tathūpamāhaɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi. Yesaɱ kho pana patigaṇhāti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhāraɱ, tesaɱ taɱ na mahapphalaɱ hoti. Na mahānisaɱsaɱ. Idamassa appagghatāya vadāmi. Seyyathāpi so bhikkhave potthako appaggho, tathūpamāhaɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi.

Evarūpo cā'yaɱ bhikkhave thero bhikkhu saṅghamajjhe bhaṇati, tame'naɱ bhikkhū evamāhaɱsu: kinnukho392 tuyhaɱ bālassa avyattassa bhaṇitena, tvampi nāma bhaṇitabbaɱ maññasī'ti.393 So kupito anattamano tathārūpiɱ vācaɱ nicchāreti yathārūpāya vācāya saṅgho taɱ ukkhipati saṅkārakūṭe'va naɱ potthakaɱ.

Navampi bhikkhave kāsikaɱ vatthaɱ vaṇṇavantañceva hoti sukhasamphassañca mahagghañca, majjhimampi [page 248] bhikkhave kāsikaɱ vatthaɱ vaṇṇavantañceva hoti sukhasamphassañca mahagghañca, jiṇṇampi bhikkhave kāsikaɱ vatthaɱ vaṇṇavantaɱ ceva hoti sukhasamphassañca mahagghañca. Jiṇṇampi bhikkhave kāsikaɱ vatthaɱ ratanapaliveṭhanaɱ vā karonti,394 gandhakaraṇḍake vā naɱ pakkhipanti.

[BJT Page 442.]

Evameva kho bhikkhave navo ce'pi bhikkhu hoti sīlavā kalyāṇadhammo, idamassa suvaṇṇatāya vadāmi. Seyyathā'pi bhikkhave. Kāsikaɱ vatthaɱ vaṇṇavantaɱ. Tathūpamā'haɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi. Ye kho panassu395 sevanti bhajanti payirupāsanti diṭṭhānugatiɱ āpajjanti, tesaɱ taɱ hoti dīgharattaɱ hitāya sukhāya, idamassa sukhasamphassatāya vadāmi. Seyyathā'pi taɱ bhikkhave kāsikaɱ vatthaɱ sukhasamphassaɱ, tathūpamā'haɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi. Yesaɱ kho pana so patigaṇhāti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhāraɱ, tesaɱ taɱ mahapphalaɱ hoti mahānisaɱsaɱ, idamassa mahagghatāya vadāmi. Seyyathā'pi taɱ bhikkhave kāsikaɱ vatthaɱ mahagghaɱ, tathūpamā'haɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi.

Majjhimo ce'pi bhikkhave bhikkhu hoti sīlavā kalyāṇadhammo, idamassa suvaṇṇatāya vadāmi. Seyyathā'pi bhikkhave. Kāsikaɱ vatthaɱ vaṇṇavantaɱ. Tathūpamā'haɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi. Ye kho panassu sevanti bhajanti payirupāsanti diṭṭhānugatiɱ āpajjanti, tesaɱ taɱ hoti dīgharattaɱ hitāya sukhāya, idamassa sukhasamphassatāya vadāmi. Seyyathā'pi taɱ bhikkhave kāsikaɱ vatthaɱ sukhasamphassaɱ, tathūpamā'haɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi. Yesaɱ kho pana so patigaṇhāti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhāraɱ, tesaɱ taɱ mahapphalaɱ hoti mahānisaɱsaɱ, idamassa mahagghatāya vadāmi. Seyyathā'pi taɱ bhikkhave kāsikaɱ vatthaɱ mahagghaɱ, tathūpamā'haɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi.

Thero ce'pi bhikkhave bhikkhu hoti sīlavā kalyāṇadhammo, idamassa suvaṇṇatāya vadāmi. Seyyathā'pi bhikkhave. Kāsikaɱ vatthaɱ vaṇṇavantaɱ. Tathūpamā'haɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi. Ye kho panassu sevanti bhajanti payirupāsanti diṭṭhānugatiɱ āpajjanti, tesaɱ taɱ hoti dīgharattaɱ hitāya sukhāya, idamassa sukhasamphassatāya vadāmi. Seyyathā'pi taɱ bhikkhave kāsikaɱ vatthaɱ sukhasamphassaɱ, tathūpamā'haɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi. Yesaɱ kho pana so patigaṇhāti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhāraɱ, tesaɱ taɱ mahapphalaɱ hoti mahānisaɱsaɱ, idamassa mahagghatāya vadāmi. Seyyathā'pi taɱ bhikkhave kāsikaɱ vatthaɱ mahagghaɱ, tathūpamā'haɱ bhikkhave imaɱ puggalaɱ vadāmi.

Evarūpo cā'yaɱ bhikkhave thero bhikkhu saṅghamajjhe [page 249] bhaṇati, tamenaɱ bhikkhū evamāhaɱsu: appasaddā āyasmanto hotha, thero bhikkhū dhammañca vinayañca bhaṇatī'ti.

Tasmātiha bhikkhave evaɱ sikkhitabbaɱ: 'kāsikavatthūpamā bhavissāma na potthakūpamā'ti. Evaɱ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti.

3. 2. 5. 9.
50. Yo bhikkhave evaɱ vadeyya: yathā yathā'yaɱ puriso kammaɱ karoti, tathā tathā naɱ paṭisaɱvediyatī'ti. Evaɱ santaɱ bhikkhave brahmacariyavāso na hoti. Okāso na paññāyati sammā dukkhassa antakiriyāya.

1. Ye kho panassa- sababattha.

[BJT Page 444]

Yo ca kho bhikkhave evaɱ vadeyya: yathā yathā vedanīyaɱ ayaɱ puriso kammaɱ karoti, tathā tathāssa396 vipākaɱ paṭisaɱvediyatī'ti. Evaɱ santaɱ bhikkhave brahmacariyavāso hoti, okāso paññāyati sammādukkhassa antakiriyāya.

Idha bhikkhave ekaccassa puggalassa appamattakampi pāpaɱ397 kammaɱ kataɱ, tame'naɱ nirayaɱ upaneti. Idha pana bhikkhave ekaccassa puggalassa tādisaññeva appamattakaɱ pāpaɱ kammaɱ kataɱ diṭṭhadhammavedanīyaɱ hoti. Nāṇumpi398 khāyati. Kiɱ399 bahudeva.

Kathaɱrūpassa bhikkhave puggalassa appamattakampi pāpaɱ400 kammaɱ kataɱ tame'naɱ nirayaɱ upaneti?

Idhapana bhikkhave ekacco puggalo abhāvitakāyo hoti abhāvitasīlo abhāvitacitto abhāvitapañño paritto appātumo appadukkhavihārī, evarūpassa bhikkhave puggalassa appamattakampi pāpaɱ kammaɱ kataɱ tame'naɱ nirayaɱ upaneti.

Kathaɱrūpassa bhikkhave puggalassa tādisaññeva appamattakaɱ pāpaɱ401 kammaɱ kataɱ diṭṭhadhammavedanīyaɱ hoti, nāṇumpi402 khāyati, kiɱ403 bahudeva?

Idha bhikkhave ekacco puggalo bhāvitakāyo hoti bhāvitasīlo bhāvitacitto bhāvitapañño aparitto mahattā404 appamāṇavihārī. Evarūpassa bhikkhave puggalassa tādisaññeva appamattakaɱ pāpaɱ kammaɱ kataɱ diṭṭhadhammavedanīyaɱ hoti nāṇumpi khāyati. Kiɱ bahudeva.

[page 250]

Seyyathā'pi bhikkhave puriso loṇaphalaɱ405 paritte udakamallake406 pakkhipeyya, taɱ kiɱ maññatha bhikkhave api nu taɱ parittaɱ udakamallake udakaɱ amunā loṇaphalena loṇaɱ assa appeyyāti?

Evaɱ bhante.

Taɱ kissa hetu?

Aduɱ hi bhante parittaɱ udakamallake407 udakaɱ amunā loṇaphalena loṇaɱ assa appeyyāti.

Seyyathā'pi bhikkhave puriso loṇaphalaɱ gaṅgāya nadiyā pakkhipeyya, taɱ kiɱ maññatha bhikkhave api nu sā gaṅgā nadī amunā loṇaphalena loṇaɱ assa appeyyāti?

No hetaɱ bhante.
Taɱ kissa hetu?

Asu hi bhante gaṅgāya nadiyā mahā udakakkhandho. So amunā loṇaphalena loṇaɱ neva'ssa appeyyāti.

[BJT Page 446]

Evameva kho bhikkhave idh'ekaccassa puggalassa appamattakampi pāpaɱ kammaɱ kataɱ tame'naɱ nirayaɱ upaneti. Idha pana bhikkhave ekaccassa puggalassa tādisaññeva appamattakaɱ pāpaɱ kammaɱ kataɱ diṭṭhadhammavedanīyaɱ hoti. Nāṇumpi khāyati. Kiɱ bahudeva. (1)

Kathaɱrūpassa bhikkhave puggalassa appamattakampi pāpaɱ kammaɱ kataɱ, tame'naɱ nirayaɱ upaneti?

Idha bhikkhave ekacco puggalo abhāvitakāyo hoti abhāvitasīlo abhāvitacitto abhāvitapañño paritto appātumo appadukkhavihārī. Evarūpassa bhikkhave puggalassa appamattakampi pāpaɱ kammaɱ kataɱ, tame'naɱ nirayaɱ upaneti.

Kathaɱrūpassa bhikkhave puggalassa tādisaññeva appamattakampi pāpaɱ kammaɱ kataɱ diṭṭhadhammavedanīyaɱ hoti, nāṇumpi khāyati, kiɱ bahudeva?

Idha bhikkhave ekacco puggalo bhāvitakāyo hoti bhāvitasīlo bhāvitacitto bhāvitapañño aparitto mahattā appamāṇavihārī. Evarūpassa bhikkhave puggalassa tādisaññeva appamattakampi pāpaɱ kammaɱ kataɱ diṭṭhadhammavedanīyaɱ hoti. Nāṇumpi khāyati. Kiɱ bahudeva.

Idha bhikkhave ekacco addhakahāpaṇena'pi bandhanaɱ nigacchati. Kahāpaṇena'pi bandhanaɱ nigacchati. Kahāpaṇasatena'pi [page 251] bandhanaɱ nigacchati. Idha pana bhikkhave ekacco addhakahāpaṇena'pi na bandhanaɱ nigacchati. Kahāpaṇena'pi na bandhanaɱ nigacchati. Kahāpaṇasatena'pi na bandhanaɱ nigacchati.

Kathaɱrūpo bhikkhave addhakahāpaṇena'pi bandhanaɱ nigacchati, kahāpaṇena'pi bandhanaɱ nigacchati, kahāpaṇasatena'pi bandhanaɱ nigacchati?

Idha bhikkhave ekacco daḷiddo hoti appassako appabhogo. Evarūpo bhikkhave addhakahāpaṇena'pi bandhanaɱ nigacchati. Kahāpaṇena'pi bandhanaɱ nigacchati. Kahāpaṇa satena'pi bandhanaɱ nigacchati.

[BJT Page 448]

Kathaɱrūpo bhikkhave addhakahāpaṇena'pi na bandhanaɱ nigacchati, kahāpaṇena'pi na bandhanaɱ nigacchati, kahāpaṇasatena'pi na bandhanaɱ nigacchati?

Idha bhikkhave ekacco aḍḍho hoti mahaddhano mahābhogo. Evarūpo bhikkhave addhakahāpaṇena'pi na bandhanaɱ nigacchati, kahāpaṇena'pi na bandhanaɱ nigacchati kahāpaṇasatena'pi na bandhanaɱ nigacchati. Evameva kho bhikkhave idh'ekaccassa puggalassa tādisaññeva appamattakampi pāpaɱ kammaɱ kataɱ, tame'naɱ nirayaɱ upaneti. Idha pana bhikkhave ekaccassa puggalassa tādisaññeva appamattakaɱ pāpaɱ kammaɱ kataɱ diṭṭhadhammavedanīyaɱ hoti. Nāṇumpi khāyati. Kiɱ bahudeva. (2)

Kathaɱrūpassa bhikkhave puggalassa appamattakampi pāpaɱ kammaɱ kataɱ tame'naɱ nirayaɱ upaneti?

Idha bhikkhave ekacco puggalo abhāvitakāyo hoti abhāvitasīlo abhāvitacitto abhāvitapañño paritto appātumo appadukkhavihārī. Evarūpassa bhikkhave puggalassa appamattakampi pāpaɱ kammaɱ kataɱ tame'naɱ nirayaɱ upaneti.

Kathaɱ rūpassa bhikkhave puggalassa tādisaññeva appamattakaɱ pāpaɱ kammaɱ408 kataɱ diṭṭhadhammavedanīyaɱ hoti, nāṇumpi khāyati, kiɱ bahudeva?

Idha bhikkhave ekacco puggalo bhāvitakāyo hoti bhāvitasīlo bhāvitacitto bhāvitapañño aparitto mahattā409 appamāṇavihārī. Evarūpassa bhikkhave puggalassa tādisaññeva appamattakaɱ pāpaɱ kammaɱ kataɱ diṭṭhadhammavedanīyaɱ heti. Nāṇumpi410 khāyati. Kiɱ bahudeva.

Seyyathā'pi bhikkhave orabhiko vā urabbhaghātako [page 252] vā appekaccaɱ urabbhaɱ adinnaɱ ādiyamānaɱ pahoti hantuɱ vā bandhituɱ vā jāpetuɱ vā yathāpaccayaɱ vā kātuɱ, appekaccaɱ urabbhaɱ adinnaɱ ādiyamānaɱ nappahoti hantuɱ vā bandhituɱ vā jāpetuɱ vā yathāpaccayaɱ vā kātuɱ.

Kathaɱrūpo411 bhikkhave orabbhiko vā urabbhaghātako vā urabbhaɱ adinnaɱ ādiyamānaɱ pahoti hantuɱ vā bandhituɱ vā jāpetuɱ vā yathāpaccayaɱ vā kātuɱ?

Idha bhikkhave ekacco daḷiddo hoti appassako appabhogo. Evarūpo412 bhikkhave orabbhiko vā urabbhaghātako vā urabbhaɱ adinnaɱ ādiyamānaɱ pahoti hantuɱ vā bandhituɱ vā jāpetuɱ vā yathāpaccayaɱ vā kātuɱ.

[BJT Page 450]

Kathaɱrūpaɱ bhikkhave orabbhiko vā urabbhaghātako vā urabbhaɱ adinnaɱ ādiyamānaɱ nappahoti hantuɱ vā bandhituɱ vā jāpetuɱ vā yathāpaccayaɱ vā kātuɱ?

Idha bhikkhave ekacco aḍḍho hoti mahaddhano mahābhogo rājā vā rājamahāmatto vaɱ. Evarūpaɱ bhikkhave orabbhiko vā urabbhaghātako vā urabbhaɱ adinnaɱ ādiyamānaɱ nappahoti hantuɱ vā bandhituɱ vā jāpetuɱ vā yathāpaccayaɱ vā kātuɱ. Aññadatthu pañjaliko'va413 naɱ yācati: dehi me mārisa urabbhaɱ vā urabbhadhanaɱ vā'ti.

Evameva kho bhikkhave idh'ekaccassa puggalassa appamattakampi pāpaɱ kammaɱ kataɱ tame'naɱ nirayaɱ upaneti. Idha pana bhikkhave ekaccassa puggalassa tādisaññeva appamattakaɱ pāpaɱ kammaɱ kataɱ diṭṭhadhammavedanīyaɱ hoti. Nāṇumpi khāyati, kiɱ bahudeva.

Kathaɱrūpassa bhikkhave puggalassa appamattakampi pāpaɱ kammaɱ kataɱ tame'naɱ nirayaɱ upaneti?

Idha bhikkhave ekacco puggalo abhāvitakāyo hoti abhāvitasīlo abhāvitacitto abhāvitapañño paritto appātumo appadukkhavihārī. Evarūpassa bhikkhave [page 253] puggalassa appamattakampi pāpaɱ kammaɱ kataɱ tamenaɱ nirayaɱ upaneti.

Kathaɱrūpassa bhikkhave puggalassa tādisaññeva appamattakaɱ pāpaɱ kammaɱ kataɱ diṭṭhadhammavedanīyaɱ hoti. Nāṇumpi khāyati, kiɱ bahudeva.

Idha bhikkhave ekacco puggalo bhāvitakāyo hoti bhāvitasīlo bhāvitacitto bhāvitapañño aparitto mahattā appamāṇavihārī. Evarūpassa bhikkhave puggalassa tādisaññeva appamattakaɱ pāpaɱ kammaɱ kataɱ diṭṭhadhammavedanīyaɱ hoti. Nāṇumpi khāyati. Kiɱ bahudeva. (3)

Yo bhikkhave evaɱ vadeyya: yathā yathā'yaɱ puriso kammaɱ karoti, tathā tathā naɱ paṭisaɱvediyatī'ti414. Evaɱ santaɱ bhikkhave brahmacariyavāso na hoti. Okāso na paññāyati sammā dukkhassa antakiriyāya.

Yo ca kho bhikkhave evaɱ vadeyya: yathā yathā vedanīyaɱ ayaɱ puriso kammaɱ karoti, tathā tathā assa vipākaɱ paṭisaɱvediyatī'ti, evaɱ santaɱ bhikkhave brahmacariyavāso hoti, okāso paññāyati sammā dukkhassa antakiriyāyā'ti.

[BJT Page 452]

3. 2. 5. 10
50. Santi bhikkhave jātarūpassa oḷārikā upakkilesā: paɱsu vālikā sakkharakaṭhalā. Tamenaɱ paɱsudhovako vā paɱsudhovakantevāsī vā doṇiyaɱ ākiritvā dhovati sandhovati niddhovati. Tasmiɱ pahīne tasmiɱ vyantīkate santi jātarūpassa majjhimasahagatā upakkilesā: sukhumasakkharā thūlavālikā. Tame'naɱ paɱsudhovako vā paɱsudhovakantevāsī vā dhovati sandhovati niddhovati. Tasmiɱ pahīne tasmiɱ vyantīkate santi jātarūpassa sukhumasahagatā upakkilesā: sukhumavālikā kāḷajallikā. Tame'naɱ paɱsudhovako vā paɱsudhovakantevāsī vā dhovati sandhovati niddhovati. Tasmiɱ pahīne tasmiɱ vyantīkate athāparaɱ suvaṇṇasikatā'vasissanti. Tame'naɱ suvaṇṇakāro vā suvaṇṇakārantevāsi vā taɱ jātarūpaɱ415 mūsāya416 pakkhipitvā dhamati sandhamati niddhamati. Taɱ hoti jātarūpaɱ dhantaɱ417 sandhantaɱ niddhantaɱ, anihitaɱ anikkhittakasāvaɱ, na ceva mudu hoti na ca kammaniyaɱ na ca pabhassaraɱ pabhaṅgu ca, na ca sammā upeti kammāya.

Hoti so bhikkhave samayo yaɱ so suvaṇṇakāro vā suvaṇṇakārantevāsī vā taɱ jātarūpaɱ dhamati sandhamati [page 254] niddhamati. Taɱ hoti jātarūpaɱ dhantaɱ sandhantaɱ niddhantaɱ nihitaɱ nikkhittakasāvaɱ, mudu ca hoti kammaññañca pabhassarañca na ca pabhaṅgu, sammā upeti kammāya. Yassā yassā ca pilandhanavikatiyā ākaṅkhati: yadi paṭṭakāya yadi kuṇḍalāya yadi gīveyyake yadi suvaṇṇamālāya tañcassu atthaɱ anubhoti.

Evameva kho bhikkhave santi adhicittamanuyuttassa bhikkhuno oḷārikā upakkilesā: kāyaduccaritaɱ vacīduccaritaɱ manoduccaritaɱ. Tame'naɱ sacetaso bhikkhu dabbajātiko pajahati vinodeti vyantīkaroti anabhāvaɱ gameti. Tasmiɱ pahīne tasmiɱ vyantīkate santi adhicittamanuyuttassa bhikkhuno majjhimasahagatā upakkilesā: kāmavitakko vyāpādavitakko vihiɱsāvitakko. Tame'naɱ sacetaso bhikkhu dabbajātiko pajahati vinodeti vyantīkaroti anabhāvaɱ gameti. Tasmiɱ pahīne tasmiɱ vyantīkate santi adhicittamanuyuttassa bhikkhuno sukhumasahagatā upakkilesā: ñātivitakko janapadavitakko anuviññattipaṭisaññutto vitakko. Tame'naɱ sacetaso bhikkhu dabbajātiko pajahati vinodeti vyantīkaroti anabhāvaɱ gameti. Tasmiɱ pahīne tasmiɱ vyantīkate athāparaɱ dhammavitakkāvasissanti. So hoti samādhi na ceva santo na ca paṇīto na paṭippassaddhiladdho na ekodibhāvādhigato, sasaɱkhāraniggayhavāritavato.418

[BJT Page 454]

Hoti so bhikkhave samayo, yaɱ taɱ cittaɱ ajjhattaññeva santiṭṭhati, sannisīdati, ekodihoti,419 samādhiyati. So hoti samādhi santo paṇīto paṭippassaddhiladdho ekodibhāvādhigato, na sasaɱkhāraniggayhavāritavato. Yassa yassa ca abhiññā sacchikaraṇīyassa dhammassa cittaɱ [page 255] abhininnāmeti abhiññā sacchikiriyāya, tatra tatre'va sakkhibhabbataɱ pāpuṇāti sati sati āyatane.

So sace ākaṅkhati" anekavihitaɱ iddhividhaɱ paccanubhaveyyaɱ: eko'pi hutvā bahudhā assaɱ, bahudhā'pi hutvā eko assaɱ, āvībhāvaɱ tirobhāvaɱ, tirokuḍḍaɱ tiropākāraɱ tiropabbataɱ asajjamāno gaccheyyaɱ seyyathā'pi ākāse, paṭhaviyā'pi ummujjanimmujjaɱ kareyyaɱ seyyathā'pi udake, udake'pi abhijjamāne gaccheyyaɱ seyyathā'pi paṭhaviyaɱ, ākāse'pi pallaṅkena kameyyaɱ seyyathā'pi pakkhī sakuṇo, ime'pi candimasuriye evaɱ mahiddhike evaɱ mahānubhāve pāṇinā parimaseyyaɱ parimajjeyyaɱ, yāva brahmalokā'pi kāyena vasaɱ vatteyya"nti, tatra tatre'va sakkhibhabbataɱ pāpuṇāti sati sati āyatane.

So sace ākaṅkhati "dibbāya sotadhātuyā visuddhāya atikkantamānusikāya ubho saddesuṇeyyaɱ dibbe ca mānuse ca ye dure santike cā"ti, tatra tatre'va sakkhibhabbataɱ pāpuṇāti sati sati āyatane.

So sace ākaṅkhati "parasattānaɱ parapuggalānaɱ cetasā ceto paricca pajāneyyaɱ, sarāgaɱ vā cittaɱ sarāgaɱ cittanti pajāneyyaɱ, vītarāgaɱ vā cittaɱ vītarāgaɱ vittanti pajāneyyaɱ, sadosaɱ vā cittaɱ sadosaɱ cittanti pajāneyyaɱ, vītadosaɱ vā cittaɱ vītadosaɱ cittanti pajāneyyaɱ samohaɱ vā cittaɱ samohaɱ cittanti pajāneyyaɱ, vītamohaɱ vā cittaɱ vītamohaɱ cittanti pajāneyyaɱ, saṅkhittaɱ vā cittaɱ saṅkhittaɱ cittanti pajāneyyaɱ vikkhittaɱ vā cittaɱ vikkhittaɱ cittanti pajāneyyaɱ, mahaggataɱ vā cittaɱ mahaggataɱ cittanti pajāneyyaɱ amahaggataɱ vā cittaɱ amahaggataɱ cittanti pajāneyyaɱ sauttaraɱ vā cittaɱ sauttaraɱ cittanti pajāneyyaɱ , anuttaraɱ vā cittaɱ anuttaraɱ cittanti pajāneyyaɱ samāhitaɱ vā cittaɱ samāhitaɱ cittanti pajāneyyaɱ asamāhitaɱ vā cittaɱ asamāhitaɱ cittanti pajāneyyaɱ vimuttaɱ vā cittaɱ vimuttaɱ cittanti pajāneyyaɱ, avimuttaɱ vā cittaɱ avimuttaɱ cittanti pajāneyya"nti, tatra tatre'va sakkhibhabbataɱ pāpuṇāti sati sati āyatane.

So sace ākaṅkhati "anekavihitaɱ pubbenivāsaɱ anussareyyaɱ, seyyathīdaɱ: ekampi jāti dve'pi jātiyo tisso'pi jātiyo catasso'pi jātiyo pañca'pi jātiyo dasa'pi jātiyo, vīsampi jātiyo tiɱsampi jātiyo cattārīsampi jātiyo paññāsampi jātiyo jātisatampi jātisahassampi jātisatasahassampi aneke'pi saɱvaṭṭakappe aneke'pi vivaṭṭakappe aneke'pi saɱvaṭṭavivaṭṭakappe. Amutrā'siɱ [page 256] evannāmo, evaṅgotto evaɱvaṇṇo evamāhāro evaɱsukhadukkhapaṭisaɱvedī evamāyupariyanto. So tato cuto amutra upapādiɱ,420 tatrāpāsiɱ evannāmo evaṅgotto evaɱvaṇṇo evamāhāro evaɱsukhadukkhapaṭisaɱvedī evamāyupariyanto. So tato cuto idhūpapanno'ti. Iti sākāraɱ sauddesaɱ anekavihitaɱ pubbenivāsaɱ anussareyya"nti, tatu tatre'va sakkhibhabbataɱ pāpuṇāti sati sati āyatane.

[BJT Page 456]

So sace ākaṅkhati " dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena satte passeyyaɱ cavamāne uppajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate yathākammūpage satte pajāneyyaɱ. Ime vata bhonto sattā kāyaduccaritena samannāgatā, vacīduccaritena samannāgatā. Manoduccaritena samannāgatā, ariyānaɱ upavādakā micchādiṭṭhikā micchādiṭṭhikammasamādānā. Te kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapannā. Ime vā pana bhonto sattā kāyasucaritena samannāgatā sucaritena samannāgatā manosucaritena samannāgatā ariyānaɱ anupavādakā sammādiṭṭhikā sammādiṭṭhikammasamādānā. Te kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapannā'ti. Iti dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena satte passeyyaɱ cavamāne uppajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate yathākammūpage satte pajāneyya"nti, tatra tatre'va sakkhibhabbataɱ pāpuṇāti sati sati āyatane.

So sace ākaṅkhati "āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭhe'va dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja vihareyya"nti, tatra tatre'va sakkhibhabbataɱ pāpuṇāti sati sati āyatane'ti.

3. 2. 5. 11.
51. Adhicittamanuyuttena bhikkhave bhikkhunā tīṇi nimittāni kālena kālaɱ manasikātabbāni: kālena kālaɱ samādhinimittaɱ manasikātabbaɱ. Kālena kālaɱ paggahanimittaɱ manasikātabbaɱ. Kālena kālaɱ upekkhānimittaɱ manasikātabbaɱ.

Sace bhikkhave adhicittamanuyutto bhikkhu ekantaɱ samādhinimittaññeva manasikareyya, ṭhānaɱ taɱ cittaɱ kosajjāya saɱvatteyya.

Sace bhikkhave adhicittamanuyutto bhikkhu ekantaɱ paggahanimittaññeva manasikareyya, ṭhānaɱ taɱ cittaɱ uddhaccāya saɱvatteyya.
[page 257]
Sace bhikkhave adhicittamanuyutto bhikkhu ekantaɱ upekkhānimittaññeva manasikareyya, ṭhānaɱ taɱ cittaɱ na sammā samādhiyetha āsavānaɱ khayāya.

Yato ca kho bhikkhave adhicittamanuyutto bhikkhu kālena kālaɱ samādhinimittaɱ manasikaroti, kālena kālaɱ paggahanimittaɱ manasikaroti, kālena kālaɱ upekkhānimittaɱ manasikaroti, taɱ hoti cittaɱ muduñca kammaññañca pabhassarañca na ca pabhaṅgu, sammā samādhiyati āsavānaɱ khayāya.

Seyyathā'pi bhikkhave suvaṇṇakāro vā suvaṇṇakārantevāsi vā ukkaɱ bandhati, ukkaɱ bandhitvā ukkāmukhaɱ ālimpeti, ukkāmukhaɱ ālimpetvā saṇḍāsena jātarūpaɱ gahetvā ukkāmukhe pakkhipitvā kālena kālaɱ abhidhamati, kālena kālaɱ udakena paripphoseti, kālena kālaɱ ajjhupekkhati.

Sace bhikkhave suvaṇṇakāro vā suvaṇṇakārentevāsi vā taɱ jātarūpaɱ ekantaɱ abhidhameyya, ṭhānaɱ taɱ jātarūpaɱ ḍaheyya.

[BJT Page 458]

Sace bhikkhave suvaṇṇakāro vā suvaṇṇakārantevāsī vā taɱ jātarūpaɱ ekantaɱ udakena paripphoseyya, ṭhānaɱ taɱ jātarūpaɱ nibbāyeyya.421

Sace bhikkhave suvaṇṇakāro vā suvaṇṇakārantevāsī vā taɱ jātarūpaɱ ekantaɱ ajjhupekkheyya, ṭhānaɱ taɱ jātarūpaɱ na sammā paripākaɱ gaccheyya.

Yato ca kho bhikkhave suvaṇṇakāro vā suvaṇṇakārantevāsi vā taɱ jātarūpaɱ kālena kālaɱ abhidhamati, kālena kālaɱ udakena paripphoseti, kālena kālaɱ ajjhupekkhati, taɱ hoti jātarūpaɱ muduñca kammaññañca pabhassarañca na ca pabhaṅgu, sammā upeti kammāya. Yassā yassā ca pilandhanavikatiyā ākaṅkhati: yadi paṭṭakāya yadi kuṇḍalāya yadi gīveyyake yadi suvaṇṇamālāya tañcassu422 atthaɱ anubhoti,

Evameva kho bhikkhave adhicittamanuyuttena bhikkhunā tīṇi nimittāni kālena kālaɱ manasikātabbāni: kālena kālaɱ samādhinimittaɱ manasikātabbaɱ. Kālena kālaɱ paggahanimittaɱ manasikātabbaɱ. Kālena kālaɱ upekkhānimittaɱ manasikātabbaɱ.

Sace bhikkhave adhicittamanuyutto bhikkhu ekantaɱ samādhinimittaññeva [page 258] manasikareyya, ṭhānaɱ taɱ cittaɱ kosajjāya saɱvatteyya.

Sace bhikkhave adhicittamanuyutto bhikkhu ekantaɱ paggahanimittaññeva manasikareyya, ṭhānaɱ taɱ cittaɱ uddhaccāya saɱvatteyya.

Sace bhikkhave adhicittamanuyutto bhikkhu ekantaɱ upekkhānimittaññeva manasikareyya, ṭhānaɱ taɱ cittaɱ na sammā samādhiyeyya āsavānaɱ khayāya.

Yato ca kho bhikkhave adhicittamanuyutto bhikkhu kālena kālaɱ samādhinimittaɱ manasikaroti, kālena kālaɱ paggahanimittaɱ manasikaroti, kālena kālaɱ upekkhānimittaɱ manasikaroti, taɱ hoti cittaɱ muduñca kammaññañca pabhassarañca na ca pabhaṅgu, sammā samādhiyati āsavānaɱ khayāya. Yassa yassa ca abhiññā sacchikaraṇīyassa dhammassa cittaɱ abhininnāmeti. Abhiññā sacchikiriyāya, tatra tatre'va sakkhibhabbataɱ pāpuṇāti sati sati āyatane.

So sace ākaṅkhati "anekavihitaɱ iddhividhaɱ paccanubhaveyyaɱ: 423eko'pi hutvā bahudhā assaɱ, bahudhā'pi hutvā eko assaɱ, āvībhāvaɱ tirobhāvaɱ, tirokuḍḍaɱ tiropākāraɱ tiropabbataɱ asajjamāno gaccheyyaɱ seyyathā'pi ākāse, paṭhaviyā'pi ummujjanimmujjaɱ kareyyaɱ seyyathā'pi udake, udake'pi abhijjamāne gaccheyyaɱ seyyathā'pi paṭhaviyaɱ, ākāse'pi pallaṅkena kameyyaɱ seyyathā'pi pakkhī sakuṇo, ime'pi candimasuriye evaɱ mahiddhike evaɱ mahānubhāve pāṇinā parimaseyyaɱ parimajjeyyaɱ, yāva brahmalokā'pi kāyena vasaɱ vatteyya"nti, tatra tatre'va sakkhibhabbataɱ pāpuṇāti satisati āyatane.

So sace ākaṅkhati "dibbāya sotadhātuyā visuddhāya atikkantamānusikāya ubho sadde suṇeyyaɱ dibbe ca mānuse ca ye dure santike cā"ti, tatra tatre'va sakkhibhabbataɱ pāpuṇāti sati sati āyatane.

So sace ākaṅkhati "parasattānaɱ parapuggalānaɱ cetasā ceto paricca pajāneyyaɱ, sarāgaɱ vā cittaɱ sarāgaɱ cittanti pajāneyyaɱ, vītarāgaɱ vā cittaɱ vītarāgaɱ vittanti pajāneyyaɱ, sadosaɱ vā cittaɱ sadosaɱ cittanti pajāneyyaɱ, vītadosaɱ vā cittaɱ vītadosaɱ cittanti pajāneyyaɱ samohaɱ vā cittaɱ samohaɱ cittanti pajāneyyaɱ, vītamohaɱ vā cittaɱ vītamohaɱ cittanti pajāneyyaɱ, saṅkhittaɱ vā cittaɱ saṅkhittaɱ cittanti pajāneyyaɱ vikkhittaɱ vā cittaɱ vikkhittaɱ cittanti pajāneyyaɱ, mahaggataɱ vā cittaɱ mahaggataɱ cittanti pajāneyyaɱ amahaggataɱ vā cittaɱ amahaggataɱ cittanti pajāneyyaɱ sauttaraɱ vā cittaɱ sauttaraɱ cittanti pajāneyyaɱ anuttaraɱ vā cittaɱ anuttaraɱ cittanti pajāneyyaɱ samāhitaɱ vā cittaɱ samāhitaɱ cittanti pajāneyyaɱ asamāhitaɱ vā cittaɱ asamāhitaɱ cittanti pajāneyyaɱ vimuttaɱ vā cittaɱ vimuttaɱ cittanti pajāneyyaɱ, avimuttaɱ vā cittaɱ avimuttaɱ cittanti pajāneyya"nti, tatra tatre'va sakkhibhabbataɱ pāpuṇāti sati sati āyatane.

So sace ākaṅkhati "anekavihitaɱ pubbenivāsaɱ anussareyyaɱ, seyyathīdaɱ: ekampi jāti dve'pi jātiyo tisso'pi jātiyo catasso'pi jātiyo pañca'pi jātiyo dasa'pi jātiyo, vīsampi jātiyo tiɱsampi jātiyo cattārīsampi jātiyo paññāsampi jātiyo jātisatampi jātisahassampi jātisatasahassampi aneke'pi saɱvaṭṭakappe aneke'pi vivaṭṭakappe aneke'pi saɱvaṭṭavivaṭṭakappe. Amutrā'siɱ evannāmo, evaṅgotto evaɱvaṇṇo evamāhāro evaɱsukhadukkhapaṭisaɱvedī evamāyupariyanto. So tato cuto amutra upapādiɱ, tatrāpāsiɱ evannāmo evaṅgotto evaɱvaṇṇo evamāhāro evaɱsukhadukkhapaṭisaɱvedī evamāyupariyanto. So tato cuto idhūpapanno'ti. Iti sākāraɱ sauddesaɱ anekavihitaɱ pubbenivāsaɱ anussareyya"nti, tatra tatre'va sakkhibhabbataɱ pāpuṇāti sati sati āyatane.

So sace ākaṅkhati " dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena satte passeyyaɱ cavamāne uppajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate yathākammūpage satte pajāneyyaɱ. Ime vata bhonto sattā kāyaduccaritena samannāgatā, vacīduccaritena samannāgatā. Manoduccaritena samannāgatā, ariyānaɱ upavādakā micchādiṭṭhikā micchādiṭṭhikammasamādānā. Te kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapannā. Ime vā pana bhonto sattā kāyasucaritena samannāgatā sucaritena samannāgatā manosucaritena samannāgatā ariyānaɱ anupavādakā sammādiṭṭhikā sammādiṭṭhikammasamādānā. Te kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapannā'ti. Iti dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena satte passeyyaɱ cavamāne uppajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate yathākammūpage satte pajāneyya"nti, tatra tatre'va sakkhibhabbataɱ pāpuṇāti sati sati āyatane.

So sace ākaṅkhati "āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭheva dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja vihareyya"nti, tatra tatre'va sakkhibhabbataɱ pāpuṇāti sati sati āyataneti.
Loṇaphala vaggo pañcamo.

Mahāpaṇṇāsako samatto dutiyo.

[BJT Page 460]

3. Tatiyo paṇṇāsako

(1. Sambodhivaggo)

3. 3. 1. 1.

(Sāvatthinidānaɱ:)

1. Pubbe'va me bhikkhave sambodhā anabhisambuddhassa bodhisattasse'va sato etadahosi: ko nu kho loke assādo, ko ādīnavo, kiɱ nissaraṇanti.

Tassa mayhaɱ bhikkhave etadahosi: yaɱ kho loke424 paṭicca uppajjati sukhaɱ somanassaɱ, ayaɱ loke assādo. Yaɱ loko425 anicco dukkho vipariṇāmadhammo, ayaɱ loke ādīnavo, yaɱ loke chandarāgavinayo chandarāgappahānaɱ, idaɱ loke nissaraṇanti.

Yāvakīvañcā'haɱ bhikkhave evaɱ lokassa assādañca [page 259] assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaɱ nābbhaññāsiɱ, ne'va tāvā'haɱ bhikkhave sadevake loke samārake sabrahmake - sassamaṇa brāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya anuttaraɱ sammāsambodhiɱ abhisambuddho426 paccaññāsiɱ.

Yato ca kho ahaɱ427 bhikkhave evaɱ lokassa assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaɱ abbhaññāsiɱ, athā'haɱ bhikkhave sadevake loke samārake sabrahmake - sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya anuttaraɱ sammāsambodhiɱ abhisambuddho428 paccaññāsiɱ.

Ñāṇañca pana me dassanaɱ udapādi: "akuppā me cetovimutti. Ayamantimā jāti. Natthi'dāni punabbhavo"ti.

3. 3. 1. 2.
2. Lokassā'haɱ bhikkhave assādapariyesanaɱ acariɱ. Yo loke assādo, tadajjhagamaɱ. Yāvatako loke assādo, paññāya me eso sudiṭṭho. Lokassā'haɱ bhikkhave ādīnavapariyesanaɱ acariɱ. Yo loke ādīnavo, tadajjhagamaɱ. Yāvatako loke ādīnavo, paññāya me eso sudiṭṭho. Lokassā'haɱ bhikkhave nissaraṇapariyesanaɱ acariɱ. Yaɱ loke nissaraṇaɱ, tadajjhagamaɱ. Yāvatakaɱ loke nissaraṇaɱ, paññāya me etaɱ sudiṭṭhaɱ.

Yāvakīvañcā'haɱ bhikkhave lokassa assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaɱ na abbhaññāsiɱ, neva tāvā'haɱ bhikkhave sadevake loke samārake sabrahmake - sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya anuttaraɱ sammāsambodhiɱ abhisambuddho429 paccaññāsiɱ.

[BJT Page 462]

Yato ca kho ahaɱ bhikkhave lokassa assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaɱ abbhaññāsiɱ, athā'haɱ bhikkhave sadevake loke samārake sabrahmake - sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya anuttaraɱ sammāsambodhiɱ abhisambuddho paccaññāsiɱ.

Ñāṇaɱ ca pana me dassanaɱ udapādi: "akuppā me cetovimutti. Ayamantimā jāti. Natthi'dāni punabbhavo"ti.

[page 260]
3. No cedaɱ430 bhikkhave loke assādo abhavissa, nayidaɱ sattā loke sārajjeyyuɱ. Yasmā ca kho bhikkhave atthi loke assādo, tasmā sattā loke sārajjanti.

No cedaɱ431 bhikkhave loke ādīnavo abhavissa, nayidaɱ sattā loke nibbindeyyuɱ. Yasmā ca kho bhikkhave atthi loke ādīnavo, tasmā sattā loke nibbindanti.

No cedaɱ bhikkhave loke nissaraṇaɱ abhavissa, nayidaɱ sattā lokamhā nissareyyuɱ. Yasmā ca kho bhikkhave atthi loke nissaraṇaɱ, tasmā sattā lokamhā nissaranti.

Yāvakīvañca bhikkhave sattā lokassa assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaɱ na abbhaññāsuɱ, neva tāva bhikkhave sattā sadevakā lokā samārakā sabrahmakā - sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya nissaṭā visaññuttā vippamuttā vimariyādikatena cetasā vihariɱsu.

Yato ca kho bhikkhave sattā lokassa assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaɱ abbhaññāsuɱ, atha bhikkhave sattā sadevakā lokā samārakā sabrahmakā - sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya nissaṭā visaññuttā vippamuttā vimariyādikatena cetasā viharantī'ti.

3. 3. 1. 4.
4. Ye hi keci432 bhikkhave samaṇā vā brāhmaṇā vā lokassa assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaɱ nappajānanti, na me te bhikkhave samaṇā vā brāhmaṇā vā samaṇesu vā samaṇasammatā, brāhmaṇesu vā brāhmaṇasammatā. Na ca pana te āyasmanto sāmaññatthaɱ vā brahmaññatthaɱ vā diṭṭhe'va dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharanti.

[BJT Page 464]

Ye ca kho keci bhikkhave samaṇā vā brāhmaṇā vā lokassa assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaɱ pajānanti, te kho bhikkhave samaṇā vā brāhmaṇā vā samaṇesu vā samaṇasammatā, brāhmaṇesu vā brāhmaṇasammatā. Te kho panāyasmanto sāmaññatthañca brahmaññatthañca diṭṭhe'va dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharantī'ti.433

[page 261]

3. 3. 1. 5.
5. Ruṇṇamidaɱ bhikkhave ariyassa vinaye yadidaɱ gītaɱ. Ummattakamidaɱ bhikkhave ariyassa vinaye yadidaɱ naccaɱ. Komārakamidaɱ bhikkhave ariyassa vinaye yadidaɱ ativelaɱ dantavidaɱsakaɱ hasitaɱ.434

Tasmātiha bhikkhave setughāto gīte. Setughāto nacce. Alaɱ vo dhammapamoditānaɱ sataɱ sitaɱ sitamattāyāti.

3. 3. 1. 6.
6. Tiṇṇaɱ bhikkhave paṭisevanāya natthi titti. Katamesaɱ tiṇṇaɱ:

Soppassa bhikkhave paṭisevanāya natthi titti. Surāmerayapānassa bhikkhave paṭisevanāya natthi titti, methunadhammasamāpattiyā bhikkhave paṭisevanāya natthi titti.

Imesaɱ kho bhikkhave tiṇṇaɱ paṭisevanāya natthi tintī'ti.

3. 3. 1. 7.
7. Atha kho anāthapiṇḍiko gahapati yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinnaɱ kho anāthapiṇḍikaɱ gahapatiɱ bhagavā etadavoca:

Citte gahapati arakkhite kāyakammampi arakkhitaɱ hoti. Vacī kammampi arakkhitaɱ hoti. Manokammampi arakkhitaɱ hoti.

[BJT Page 466]

Tassa arakkhitakāyakammantassa arakkhitavacīkammantassa arakkhitamanokammantassa kāyakammampi avassutaɱ hoti. Vacīkammampi avassutaɱ hoti. Manokammampi avassutaɱ hoti. Tassa avassutakāyakammantassa avassutavacīkammantassa avassutamanokammantassa kāyakammampi pūtiyaɱ hoti. Vacīkammampi pūtiyaɱ hoti. Manokammampi pūtiyaɱ hoti. Tassa pūtikāyakammantassa pūtivacīkammantassa pūtimanokammantassa na bhaddakaɱ maraṇaɱ hoti. Na bhaddikā kālakiriyā.

Seyyathā'pi gahapati kūṭāgāre ducchanne kūṭampi arakkhitaɱ hoti. Gopānasiyo'pi arakkhitā honti. Bhitti'pi arakkhitā hoti. Kūṭampi avassutaɱ hoti. Gopānasiyo'pi avassutā honti. Bhitti'pi avassutā hoti. Kūṭampi pūtikaɱ hoti. Gopānasiyo'pi pūtikā honti. Bhitti'pi pūtikā hoti.

Evameva kho gahapati [page 262] citte arakkhite kāyakammampi arakkhitaɱ hoti vacīkammampi arakkhitaɱ hoti. Manokammampi arakkhitaɱ hoti. Tassa arakkhitakāyakammantassa arakkhitavacīkammantassa arakkhita manokammantassa kāyakammampi avassutaɱ hoti. Vacīkammampi avassutaɱ hoti. Manokammampi avassutaɱ hoti. Tassa avassutakāyakammantassa avassutavacīkammantassa avassutamanokammantassa kāyakammampi pūtiyaɱ hoti. Vacīkammampi pūtiyaɱ hoti. Manokammampi pūtiyaɱ hoti. Tassa pūtikāyakammantassa pūtivacīkammantassa pūtimanokammantassa na bhaddakaɱ maraṇaɱ hoti. Na bhaddikā kālakiriyā.

Citte gahapati rakkhite kāyakammampi rakkhitaɱ hoti. Vacīkammampi rakkhitaɱ hoti. Manokammampi rakkhitaɱ hoti. Tassa rakkhitakāyakammantassa rakkhitavacīkammantassa rakkhitamanokammantassa kāyakammampi anavassutaɱ hoti. Vacīkammampi anavassutaɱ hoti. Manokammampi anavassutaɱ hoti. Tassa anavassutakāyakammantassa anavassutavacīkammantassa anavassuta manokammantassa kāyakammampi apūtiyaɱ hoti. Vacīkammampi apūtiyaɱ hoti. Manokammampi apūtiyaɱ hoti. Tassa apūtikāyakammantassa apūtivacī kammantassa apūtī manokammantassa bhaddakaɱ maraṇaɱ hoti. Bhaddikā kālakiriyā.

Seyyathā'pi gahapati kūṭāgāre succhanne kūṭampi rakkhitaɱ hoti. Gopānasiyo'pi rakkhitā honti. Bhitti'pi rakkhitā hoti. Kūṭampi anavassutaɱ hoti. Gopānasiyo'pi anavassutā honti bhitti'pi anavassutā hoti. Kūṭampi apūtikaɱ hoti. Gopānasiyo'pi apūtikā honti. Bhitti'pi apūtikā hoti.
[BJT Page 468]

Evameva kho gahapati citte rakkhite kāyakammampi rakkhitaɱ hoti vacīkammampi rakkhitaɱ hoti. Manokammampi rakkhitaɱ hoti. Tassa rakkhitakāyakammantassa rakkhitavacīkammantassa rakkhita manokammantassa kāyakammampi anavassutaɱ hoti. Vacīkammampi anavassutaɱ hoti. Manokammampi anavassutaɱ hoti. Tassa anavassutakāyakammantassa anavassutavacīkammantassa anavassutamanokammantassa kāyakammampi apūtiyaɱ hoti. Vacīkammampi apūtiyaɱ hoti. Manokammampi apūtiyaɱ hoti. Tassa apūtikāyakammantassa apūtivacīkammantassa apūti manokammantassa bhaddakaɱ maraṇaɱ hoti. Bhaddikā kālakiriyāti.

3. 3. 1. 8.
8. Ekamantaɱ nisinnaɱ kho anāthapiṇḍikaɱ gahapatiɱ bhagavā etadavoca: citte gahapati vyāpanne kāyakammampi vyāpannaɱ hoti. Vacīkammampi vyāpannaɱ hoti. Manokammampi vyāpannaɱ hoti. Tassa vyāpannakāyakammantassa vyāpannavacīkammantassa vyāpannamanokammantassa na bhaddakaɱ maraṇaɱ hoti. Na bhaddikā kālakiriyā.

Seyyathā'pi gahapati kūṭāgāre ducchanne kūṭampi vyāpannaɱ hoti gopānasiyo'pi vyāpannā honti. Bhittī'pi vyāpannā hoti. Evameva kho gahapati citte vyāpanne kāyakammampi vyāpannaɱ hoti. Vacīkammampi vyāpannaɱ hoti. Manokammampi vyāpannaɱ hoti. Tassa vyāpannakāyakammantassa vyāpannavacīkammantassa vyāpannamanokammantassa na bhaddakaɱ maraṇaɱ hoti. Na bhaddikā kālakiriyā.

Citte gahapati avyāpanne kāyakammampi avyāpannaɱ hoti. Vacīkammampi avyāpannaɱ hoti. Manokammampi avyāpannaɱ hoti. Tassa avyāpannakāyakammantassa avyāpannavacīkammantassa avyāpannamanokammantassa bhaddakaɱ maraṇaɱ hoti. Bhaddikā kālakiriyā.

Seyyathā'pi gahapati kūṭāgāre succhanne kūṭampi avyāpannaɱ hoti. [page 263] gopānasiyo'pi avāpannā honti. Bhittī'pi avyāpannā hoti. Evameva kho gahapati citte avyāpanne kāyakammampi avyāpannaɱ hoti, vacīkammampi avyāpannaɱ hoti. Manokammampi avyāpannaɱ hoti. Tassa avyāpannakāyakammantassa avyāpannavacīkammantassa avyāpannamanokammantassa bhaddakaɱ maraṇaɱ hoti. Bhaddikā kālakiriyāti.

3. 3. 1. 9.
9. Tīṇimāni bhikkhave nidānāni kammānaɱ samudayāya. Katamāni tīṇi: lobho nidānaɱ kammānaɱ samudayāya. Doso nidānaɱ kammānaɱ samudayāya. Moho nidānaɱ kammānaɱ samudayāya.

Yaɱ bhikkhave lobhapakataɱ kammaɱ lobhajaɱ lobhanidānaɱ lobhasamudayaɱ. Taɱ kammaɱ akusalaɱ, taɱ kammaɱ sāvajjaɱ, taɱ kammaɱ dukkhavipākaɱ, taɱ kammaɱ kammasamudayāya saɱvattati. Na taɱ kammaɱ kammanirodhāya saɱvattati.

[BJT Page 470]

Yaɱ bhikkhave dosapakataɱ kammaɱ dosajaɱ dosanidānaɱ dosasamudayaɱ, taɱ kammaɱ akusalaɱ, taɱ kammaɱ sāvajjaɱ, taɱ kammaɱ dukkhavipākaɱ, taɱ kammaɱ kammasamudayāya saɱvattati. Na taɱ kammaɱ kammanirodhāya saɱvattati.

Yaɱ bhikkhave mohapakataɱ kammaɱ mohajaɱ mohanidānaɱ mohasamudayaɱ, taɱ kammaɱ akusalaɱ, taɱ kammaɱ sāvajjaɱ, taɱ kammaɱ dukkhavipākaɱ, taɱ kammaɱ kammasamudayāya saɱvattati. Na taɱ kammaɱ kammanirodhāya saɱvattati. Imāni kho bhikkhave tīṇi nidānāni kammānaɱ samudayāya.

Tīṇimāni bhikkhave nidānāni kammānaɱ samudayāya. Katamāni tīṇi: alobho nidānaɱ kammānaɱ samudayāya. Adoso nidānaɱ kammānaɱ samudayāya. Amoho nidānaɱ kammānaɱ samudayāya.

Yaɱ bhikkhave alobhapakataɱ kammaɱ alobhajaɱ alobhanidānaɱ alobhasamudayaɱ, taɱ kammaɱ kusalaɱ, taɱ kammaɱ anavajjaɱ, taɱ kammaɱ sukhavipākaɱ, taɱ kammaɱ kammanirodhāya saɱvattati. Na taɱ kammaɱ kammasamudayāya saɱvattati.

Yaɱ bhikkhave adosapakataɱ kammaɱ adosajaɱ adosanidānaɱ adosasamudayaɱ, taɱ kammaɱ kusalaɱ, taɱ kammaɱ anavajjaɱ, taɱ kammaɱ sukhavipākaɱ, taɱ kammaɱ kammanirodhāya saɱvattati. Na taɱ kammā kammasamudayāya saɱvattati.

Yaɱ bhikkhave amohapakataɱ kammaɱ amohajaɱ amohanidānaɱ amohasamudayaɱ. Taɱ kammaɱ kusalaɱ, taɱ kammaɱ anavajjaɱ, taɱ kammaɱ sukhavipākaɱ, taɱ kammaɱ kammanirodhāya saɱvattati. Na taɱ kammaɱ kammasamudayāya saɱvattati. Imāni kho bhikkhave tīṇi nidānāni kammānaɱ samudayāyā'ti.
[page 264]

3. 3. 1. 10.
10. Tīṇimāni bhikkhave nidānāni kammānaɱ samudayāya. Katamāni tīṇi: atīte bhikkhave chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando jāyati. Anāgate bhikkhave chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando jāyati. Paccuppanne bhikkhave chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando jāyati.

Kathañca bhikkhave atīte chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando jāyati: atīte bhikkhave chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha cetasā anuvitakketi anuvicāreti. Tassa atīte chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha cetasā anuvitakkayato anuvicārayato chando jāyati. Chandajāto tehi dhammehi saññutto hoti. Etamahaɱ bhikkhave saññojanaɱ vadāmi. Yo cetaso sārāgo. Evaɱ kho bhikkhave atīte chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando jāyati.

[BJT Page 472]

Kathañca bhikkhave anāgate chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando jāyati: anāgate bhikkhave chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha cetasā anuvitakketi anuvicāreti. Tassa anāgate chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha cetasā anuvitakkayato anuvicārayato chando jāyati. Chandajāto tehi dhammehi saññutto hoti. Etamahaɱ bhikkhave saññojanaɱ vadāmi. Yo cetaso sārāgo. Evaɱ kho bhikkhave anāgate chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando jāyati.

Kathañca bhikkhave paccuppanne chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando jāyati: paccuppanne bhikkhave chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha cetasā anuvitakketi anuvicāreti. Tassa paccuppanne chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha cetasā anuvitakkayato anuvicārayato chando jāyati. Chandajāto tehi dhammehi saññutto hoti. Etamahaɱ bhikkhave saññojanaɱ vadāmi. Yo cetaso sārāgo. Evaɱ kho bhikkhave paccuppanne chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando jāyati. Imāni kho bhikkhave tīṇi nidānāni kammānaɱ samudayāyāti.
[page 265]

Tīṇimāni bhikkhave nidānāni kammānaɱ samudayāya. Katamāni tīṇī: atīte bhikkhave chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando na jāyati. Anāgate bhikkhave chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando na jāyati. Paccuppanne bhikkhave chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando na jāyati.

Kathañca bhikkhave atīte chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando na jāyati: atītānaɱ bhikkhave chandarāgaṭṭhānīyānaɱ dhammānaɱ āyatiɱ vipākaɱ pajānāti. Āyatiɱ vipātaɱ viditvā tadabhinivajjeti.435 Tadabhinivajjetvā436 cetasā abhivirājetvā437 paññāya ativijjha passati. Evaɱ kho bhikkhave atīte chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando na jāyati.

Kathañca bhikkhave anāgate chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando na jāyati: anāgatānaɱ bhikkhave chandarāgaṭṭhānīyānaɱ dhammānaɱ āyatiɱ vipākaɱ pajānāti. Āyatiɱ vipātaɱ viditvā tadabhinivajjeti.438 Tadabhinivajjetvā439 cetasā abhivirājetvā440 paññāya ativijjha passati. Evaɱ kho bhikkhave anāgate chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando na jāyati.

[BJT Page 474]

Kathañca bhikkhave paccuppanne chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando na jāyati: paccuppannānaɱ bhikkhave chandarāgaṭṭhānīyānaɱ dhammānaɱ āyatiɱ vipākaɱ pajānāti. Āyatiɱ vipātaɱ viditvā tadabhinivajjeti. Tadabhinivajjetvā cetasā abhivirājetvā paññāya ativijjha passati. Evaɱ kho bhikkhave paccuppanne chandarāgaṭṭhānīye dhamme ārabbha chando na jāyati.

Imāni kho bhikkhave tīṇi nidānāni kammānaɱ samudayāyā'ti.

Sambodhivaggo paṭhamo.441 *

(2. Apāyika vaggo)

3. 3. 2. 1.

Sāvatthi nidānaɱ:

11. Tayo'me bhikkhave āpāyikā nerayikā idamappahāya. Katame tayo:

[page 266]

Yo ca abrahmacārī brahmacārī paṭiñño. Yo ca suddhaɱ brahmacariyaɱ carantaɱ amūlakena abrahmacariyena anuddhaɱseti. Yo cā'yaɱ evaɱvādī evaɱ diṭṭhī natthi kāmesu doso'ti, so kāmesu pātavyataɱ āpajjati.

Ime kho bhikkhave tayo āpāyikā nerayikā idamappahāyā'ti.

3. 3. 2. 2.
12. Tiṇṇaɱ bhikkhave pātubhāvo dullabho lokasmiɱ. Katamesaɱ tiṇṇaɱ:
Tathāgatassa bhikkhave arahato sammāsambuddhassa pātubhāvo dullabho lokasmiɱ. Tathāgatappaveditassa dhammavinayassa desetā puggalo dullabho lokasmiɱ. Kataññū katavedī puggalo dullabho lokasmiɱ.

Imesaɱ kho bhikkhave tiṇṇaɱ pātubhāvo dullabho lokasminti.

* Tassuddānaɱ pubbeva duve assādā- samaṇo ruṇṇapañcamaɱAtitti dve ca vuttāni - nidānāni apare du veti.

[BJT Page 476]

3. 3. 2. 3.
12. Tayo'me bhikkhave puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ. Katame tayo: suppameyyo, duppameyyo, appameyyo.

Katamo ca bhikkhave puggalo suppameyyo?

Idha bhikkhave ekacco puggalo uddhato hoti unnalo capalo mukharo vikiṇṇavāco muṭṭhassatī asampajāno asamāhito vibbhanta citto pākatindriyo. Ayaɱ vuccati bhikkhave puggalo suppameyyo.

Katamo ca bhikkhave puggalo duppameyyo?

Idha bhikkhave ekacco puggalo anuddhato hoti anunnalo acapalo amukharo avikiṇṇavāco upaṭṭhitasati sampajāno samāhito ekaggacitto saɱvutindriyo. Ayaɱ vuccati bhikkhave puggalo duppameyyo.

Katamo ca bhikkhave puggalo appameyyo?

Idha bhikkhave bhikkhu arahaɱ hoti khīṇāsavo. Ayaɱ vuccati bhikkhave puggalo appameyyo.

Ime kho bhikkhave tayo puggalā santo saɱvijjamānā lokasminti.

[page 267]

3. 3. 2. 4.
14. Tayo'me bhikkhave puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ katame tayo:

Idha bhikkhave ekacco puggalo sabbaso rūpasaññānaɱ samatikkamā paṭighasaññānaɱ atthaṅgamā nānāttasaññānaɱ amanasikārā ananto ākāso'ti ākāsānañcāyatanaɱ upasampajja viharati. So tadassādeti. Tannikāmeti, tena ca vittiɱ āpajjati. Tatraṭṭhito tadadhimutto tabbahulavihārī aparihīno kālaɱ kurumāno ākāsānañcāyatanūpagānaɱ devānaɱ sahavyataɱ upapajjati.

[BJT Page 478]

Ākāsānañcāyatanūpagānaɱ bhikkhave devānaɱ vīsatikappasahassāni āyuppamāṇaɱ. Tatra puthujjano yāvatāyukaɱ ṭhatvā yāvatakaɱ tesaɱ devānaɱ āyuppamāṇaɱ, taɱ sabbaɱ khepetvā nirayampi gacchati. Tiracchānayonimpi gacchati, pettivisayampi gacchati.

Bhagavato pana sāvako tattha yāvatāyukaɱ ṭhatvā yāvatakaɱ tesaɱ devānaɱ āyuppamāṇaɱ, taɱ sabbaɱ khepetvā tasmiɱyeva bhave parinibbāyati.

Ayaɱ kho bhikkhave viseso, ayaɱ adhippāyo, idaɱ nānākaraṇaɱ sutavato ariyasāvakassa assutavatā puthujjanena yadidaɱ gatiyā upapattiyā sati.

Puna ca paraɱ bhikkhave idhekacco puggalo sabbaso ākāsānañcāyatanaɱ samatikkamma anantaɱ viññāṇanti viññāṇañcāyatanaɱ upasampajja viharati. So tadassādeti. Tantikāmeti. Tena ca vittiɱ āpajjati. Tatraṭṭhito tadaṭhimutto tabbahulavihārī aparihīno kālaɱ kurumāno viññāṇañcāyatanūpagānaɱ devānaɱ sahavyataɱ upapajjati.

Viññāṇañcāyatanūpagānaɱ bhikkhave devānaɱ cattārīsaɱ kappasahassāni āyuppamāṇaɱ. Tattha puthujjano yāvatāyukaɱ ṭhatvā yāvatakaɱ tesaɱ devānaɱ āyuppamāṇaɱ, taɱ sabbaɱ khepetvā nirayampi gacchati, tiracchānayonimpi gacchati, pettivisayampi gacchati.

Bhagavato pana sāvako tattha yāvatāyukaɱ ṭhatvā yāvatakaɱ tesaɱ devānaɱ āyuppamāṇaɱ, taɱ sabbaɱ khepetvā tasmiññeva bhave parinibbāyati.

Ayaɱ kho bhikkhave viseso, ayaɱ adhippāyo, idaɱ nānākaraṇaɱ [page 268] sutavato ariyasāvakassa assutavatā puthujjanena yadidaɱ gatiyā upapattiyā sati.

Puna ca paraɱ bhikkhave idhekacco puggalo sabbaso viññāṇañcāyatanaɱ samatikkamma natthi kiñcīti ākiñcaññāyatanaɱ upasampajja viharati. So tadassādeti, tannikāmeti, tena ca vittiɱ āpajjati. Tatraṭṭhito tadadhimutto tabbahulavihārī aparihīno kālaɱ kurumāno ākiñcaññāyatanūpagānaɱ devānaɱ sahavyataɱ upapajjati.

Ākiñcaññāyatanūpagānaɱ bhikkhave devānaɱ saṭṭhiɱ kappasahassāni āyuppamāṇaɱ. Tattha puthujjano yāvatāyukaɱ ṭhatvā yāvatakaɱ tesaɱ devānaɱ āyuppamāṇaɱ, taɱ sabbaɱ khepetvā nirayampi gacchati, niracchānayonimpi gacchati, pettivisayampi gacchati.

Bhagavato pana sāvako tattha yāvatāyukaɱ ṭhatvā yāvatakaɱ tesaɱ devānaɱ āyuppamāṇaɱ taɱ sabbaɱ khepetvā tasmiññeva bhave parinibbāyati.

[BJT Page 480]

Ayaɱ kho bhikkhave viseso, ayaɱ adhippāyo, idaɱ nānākaraṇaɱ sutavato ariyasāvakassa assutavatā puthujjanena yadidaɱ gatiyā upapattiyā sati. Ime kho bhikkhave tayo puggalā santo saɱvijjamānā lokasminti.

3. 3. 2. 5.
15. Tisso imā bhikkhave vipattiyo. Katamā tisso: sīlavipatti, cittavipatti, diṭṭhivipatti.

Katamā ca bhikkhave sīlavipatti?

Idha bhikkhave ekacco pāṇātipātī hoti, adinnādāyī hoti, kāmesumicchācārī hoti, musāvādī hoti. Pisuṇāvāco hoti, pharusāvāco hoti, samphappalāpī hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave sīlavipatti.

Katamā ca bhikkhave cittavipatti?

Idha bhikkhave ekacco abhijjhālū hoti: vyāpannacitto hoti, ayaɱ vuccati bhikkhave cittavipatti.

Katamā ca bhikkhave diṭṭhivipatti. ?

Idha bhikkhave ekacco micchādiṭṭhiko hoti. Viparītadassano natthi dinnaɱ, natthi yiṭṭhaɱ, natthi hutaɱ, natthi [page 269] sukaṭadukkaṭānaɱ kammānaɱ phalaɱ vipāko, natthi ayaɱ loko, natthi paroloko, natthi mātā, natthi pitā, natthi sattā opapātikā, natthi loke samaṇabrāhmaṇā sammaggatā sammāpaṭipannā, ye imañca lokaɱ parañca lokaɱ sayaɱ abhiññā sacchikatvā pavedentī'ti. Ayaɱ vuccati bhikkhave diṭṭhivipatti.

Sīlavipattihetu vā bhikkhave sattā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjanti. Cittavipattihetu vā bhikkhave sattā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjanti. Diṭṭhivipattihetu vā bhikkhave sattā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjanti.442

Imā kho bhikkhave tisso vipattiyo'ti.

Tisso imā bhikkhave sampadā. Katamā tisso: sīlasampadā cittasampadā diṭṭhisampadā.

[BJT Page 482]

Katamā ca bhikkhave sīlasampadā?

Idha bhikkhave ekacco pāṇātipātā paṭivirato hoti, adinnādānā paṭivirato hoti, kāmesu micchācārā paṭivirato hoti, musāvādā paṭivirato hoti, pisuṇāvācā paṭivirato hoti, pharusāvācā paṭivirato hoti, samphappalāpā paṭivirato hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave sīlasampadā.

Katamā ca bhikkhave cittasampadā?

Idha bhikkhave ekacco anabhijjhālū hoti, avyāpannacitto hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave cittasampadā.

Katamā ca bhikkhave diṭṭhisampadā?

Idha bhikkhave ekacco sammādiṭṭhiko hoti aviparītadassano: atthi dinnaɱ, atthi yiṭṭhaɱ, atthi hutaɱ, atthi sukaṭadukkaṭānaɱ kammānaɱ phalaɱ vipāko, atthi ayaɱ loko, atthi paro loko, atthi mātā, atthi pitā, atthi sattā opapātikā, atthi loke samaṇabrāhmaṇā sammaggatā sammāpaṭipannā ye imañca lokaɱ parañca lokaɱ sayaɱ abhiññā sacchikatvā pavedentī'ti. Ayaɱ vuccati bhikkhave diṭṭhisampadā.
[page 270]

Sīlasampadāhetu vā bhikkhave sattā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjanti. Cittasampadāhetu vā bhikkhave sattā kāyassabhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjanti. Diṭṭhisampadāhetu vā bhikkhave sattā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjantī'ti.

Imā kho bhikkhave tisso sampadā'ti.

3. 3. 2. 6.
16. Tisso imā bhikkhave vipattiyo. Katamā tisso: sīlavipatti, cittavipatti, diṭṭhivipatti.

Katamā ca bhikkhave sīlavipatti?

Idha bhikkhave ekacco pāṇātipātī hoti , adinnādāyī hoti, kāmesu micchācārī hoti, musāvādī hoti, pisuṇāvāco hoti, pharusāvāco hoti, samphappalāpī hoti, ayaɱ vuccati bhikkhave sīlavipatti.

Katamā ca bhikkhave cittavipatti?

Idha bhikkhave ekacco abhijjhālū hoti, vyāpannacitto hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave cittavipatti.

[BJT Page 484]

Katamā ca bhikkhave diṭṭhivipatti?

Idha bhikkhave ekacco micchādiṭṭhiko hoti. Viparītadassano natthi dinnaɱ, natthi yiṭṭhaɱ, natthi hutaɱ, natthi sukaṭadukkaṭānaɱ kammānaɱ phalaɱ vipāko, natthi ayaɱ loko, natthi paroloko, natthi mātā, natthi pitā, natthi sattā opapātikā, natthi loke samaṇabrāhmaṇā sammaggatā sammāpaṭipannā, ye imañca lokaɱ parañca lokaɱ sayaɱ abhiññā sacchikatvā pavedentī'ti. Ayaɱ vuccati bhikkhave diṭṭhivipatti.

Sīlavipattihetu vā bhikkhave sattā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjanti. Cittavipattihetu vā bhikkhave sattā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjanti. Diṭṭhivipattihetu vā bhikkhave sattā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjanti.

Seyyathā'pi bhikkhave apaṇṇako maṇi uddhaɱ khitto yena yene'va patiṭṭhāti, suppatiṭṭhitaññeva patiṭṭhāti. Evameva kho bhikkhave sīlavipatti hetu vā sattā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjanti. Cittavipattihetu vā bhikkhave sattā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjanti. Diṭṭhipittihetu vā bhikkhave sattā kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjanti.

Imā kho bhikkhave tisso vipattiyo'ti.
Tisso imā bhikkhave sampadā, katamā tisso: sīlasampadā, cittasampadā diṭṭhisampadā.

Katamā ca bhikkhave sīlasampadā?

Idha bhikkhave ekacco pāṇātipātā paṭivirato hoti, adinnādānā paṭivirato hoti, kāmesu micchācārā paṭivirato hoti, musāvādā paṭivirato hoti, pisuṇāvācā paṭivirato hoti, pharusāvācā paṭivirato hoti, samphappalāpā paṭivirato hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave sīlasampadā.

Katamā ca bhikkhave cittasampadā?

Idha bhikkhave ekacco anabhijjhālū hoti, avyāpannacitto hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave cittasampadā.

Katamā ca bhikkhave diṭṭhisampadā?

Idha bhikkhave ekacco sammādiṭṭhiko hoti aviparītadassano: atthi dinnaɱ, atthi yiṭṭhaɱ, atthi hutaɱ, atthi sukaṭadukkaṭānaɱ kammānaɱ phalaɱ vipāko, atthi ayaɱ loko, atthi paro loko, atthi mātā, atthi pitā, atthi sattā opapātikā, atthi loke samaṇabrāhmaṇā sammaggatā sammāpaṭipannā ye imañca lokaɱ parañca lokaɱ sayaɱ abhiññā sacchikatvā pavedentī'ti. Ayaɱ vuccati bhikkhave diṭṭhisampadā.

[BJT Page 486]

Sīlasampadāhetu vā bhikkhave sattā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjanti. Cittasampadāhetu vā bhikkhave sattā kāyassabhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjanti. Diṭṭhisampadāhetu vā bhikkhave sattā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjantī'ti.

Seyyathā'pi bhikkhave apaṇṇako maṇi uddhaɱ khitto yena yene'va patiṭṭhāti, suppatiṭṭhitaññeva patiṭṭhāti. Evameva kho bhikkhave sīlasampadāhetu vā sattā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjanti. Cittasampadāhetu vā bhikkhave sattā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjanti. Diṭṭhisampadāhetu vā bhikkhave sattā kāyassa bhedā parammaraṇā sugatiɱ saggaɱ lokaɱ upapajjanti.

Imā kho bhikkhave tisso sampadā'ti.

3. 3. 2. 7.
17. Tisso imā bhikkhave vipattiyo. Katamā tisso: kammanta vipatti, ājīvavipatti, diṭṭhivipatti.

Katamā ca bhikkhave kammantavipatti?

Idha bhikkhave ekacco pāṇātipātī hoti, adinnādāyī hoti, kāmesu micchācārī hoti, musāvādī hoti. Pisuṇāvāco hoti, pharusāvāco hoti, samphappalāpī hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave kammantavipatti.

Katamā ca bhikkhave ājīvavipatti?

Idha bhikkhave ekacco micchāājīvo hoti: micchāājīvena jīvikaɱ kappeti. Ayaɱ vuccati bhikkhave ājīvavipatti.

Katamā ca bhikkhave diṭṭhivipatti. ?
[page 271]

Idha bhikkhave ekacco micchādiṭṭhiko hoti. Viparītadassano natthi dinnaɱ, natthi yiṭṭhaɱ, natthi hutaɱ, natthi sukaṭadukkaṭānaɱ kammānaɱ phalaɱ vipāko, natthi ayaɱ loko, natthi paroloko, natthi mātā, natthi pitā, natthi sattā opapātikā, natthi loke samaṇabrāhmaṇā sammaggatā sammāpaṭipannā, ye imañca lokaɱ parañca lokaɱ sayaɱ abhiññā sacchikatvā pavedenti. Ayaɱ vuccati bhikkhave diṭṭhivipatti.

Imā kho bhikkhave tisso vipattiyo'ti.

[BJT Page 488]

Tisso imā bhikkhave sampadā. Katamā tisso: kammantasampadā, ājīvasampadā, diṭṭhisampadā.

Katamā ca bhikkhave kammantasampadā?

Idha bhikkhave ekacco pāṇātipātā paṭivirato hoti, adinnādānā paṭivirato hoti, kāmesu micchācārā paṭivirato hoti, musāvādā paṭivirato hoti, pisuṇāvācā paṭivirato hoti, pharusāvācā paṭivirato hoti, samphappalāpā paṭivirato hoti. Ayaɱ vuccati bhikkhave kammantasampadā.

Katamā ca bhikkhave ājīvasampadā?

Idha bhikkhave ekacco sammāājīvo hoti. Sammāājīvena jīvikaɱ kappeti. Ayaɱ vuccati bhikkhave ājīvasampadā:

Katamā ca bhikkhave diṭṭhisampadā?

Idha bhikkhave ekacco sammādiṭṭhiko hoti aviparītadassano: atthi dinnaɱ, atthi yiṭṭhaɱ, atthi hutaɱ, atthi sukaṭadukkaṭānaɱ kammānaɱ phalaɱ vipāko, atthi ayaɱ loko, atthi paro loko, atthi mātā, atthi pitā, atthi sattā opapātikā, atthi loke samaṇabrāhmaṇā sammaggatā sammāpaṭipannā ye imañca lokaɱ parañca lokaɱ sayaɱ abhiññā sacchikatvā pavedenti. Ayaɱ vuccati bhikkhave diṭṭhisampadā.

Imā kho bhikkhave tisso sampadāti.

3. 3. 2. 8.
18. Tīṇimāni bhikkhave soceyyāni. Katamāni tīṇi: kāyasoceyyaɱ, vacīsoceyyaɱ, manosoceyyaɱ.

Katamañca bhikkhave kāyasoyyeɱ?

Idha bhikkhave ekacco pāṇātipātā paṭivirato hoti, adinnādānā paṭivirato hoti, kāmesu micchācārā paṭivirato hoti. Idaɱ vuccati bhikkhave kāyasoceyyaɱ:

Katamañca bhikkhave vacīsoceyyaɱ?

Idha bhikkhave ekacco musāvādā paṭivirato hoti, pisuṇāvācā paṭivirato hoti, pharusāvācā paṭivirato hoti, samphappalāpā paṭivirato hoti. Idaɱ vuccati bhikkhave vacīsoceyyaɱ.

Katamañca bhikkhave manosoceyyaɱ?

Idha bhikkhave ekacco anabhijjhālū hoti, avyāpannacitto [page 272] hoti, sammādiṭṭhiko hoti. Idaɱ vuccati bhikkhave manosoceyyaɱ.

Imāni kho bhikkhave tīṇi soceyyānī'ti.

[BJT Page 490]

3. 3. 2. 9.
19. Tīṇimāni bhikkhave soceyyāni. Katamāni tīṇi: kāyasoceyyaɱ, vacīsoceyyaɱ. Manosoceyyaɱ.

Katamañca bhikkhave kāyasoceyyaɱ?

Idha bhikkhave bhikkhu pāṇātipātā paṭivirato hoti, adinnādānā paṭivirato hoti, abrahmacariyā paṭivirato hoti. Ida vuccati bhikkhave kāyasoceyyaɱ.

Katamañca bhikkhave vacīsoceyyaɱ?

Idha bhikkhave bhikkhu musāvādā paṭivirato hoti, pisuṇāvācā paṭivirato hoti, pharusāvācā paṭivirato hoti, samphappalāpā paṭivirato hoti. Idaɱ vuccati bhikkhave vacīsoceyyaɱ.

Katamañca bhikkhave manosoceyyaɱ?

Idha bhikkhave bhikkhu santaɱ vā ajjhattaɱ kāmacchandaɱ atthi me ajjhattaɱ kāmacchando'ti pajānāti. Asantaɱ vā ajjhattaɱ kāmacchandaɱ natthi me ajjhattaɱ kāmacchando'ti pajānāti. Yathā ca anuppannassa kāmacchandassa uppādo hoti, tañca pajānāti. Yathā ca uppannassa kāmacchandassa pahāṇaɱ hoti. Tañca pajānāti. Yathā ca pahīṇassa kāmacchandassa āyatiɱ anuppādo hoti, tañca pajānāti.

Santaɱ vā ajjhattaɱ vyāpādaɱ atthi me ajjhattaɱ vyāpādo'ti pajānāti. Asantaɱ vā ajjhattaɱ vyāpādaɱ natthi me ajjhattaɱ vyāpādo'ti pajānāti. Yathā ca anuppannassa vyāpādassa uppādo hoti. Tañca pajānāti. Yathā ca uppannassa vyāpādassa pahāṇaɱ hoti, tañca pajānāti. Yathā ca pahīṇassa vyāpādassa āyatiɱ anuppādo hoti, tañca pajānāti.

Santaɱ vā ajjhattaɱ thīnamiddhaɱ atthi me ajjhattaɱ thīnamiddhanti pajānāti. Asantaɱ vā ajjhattaɱ thīnamiddhaɱ natthi me ajjhattaɱ thīnamiddhanti pajānāti. Yathā ca anuppannassa thīnamiddhassa uppādo hoti, tañca pajānāti. Yathā ca uppannassa thīnamiddhassa pahāṇaɱ hoti, tañca pajānāti. Yathā ca pahīṇassa thīnamiddhassa āyatiɱ anuppādo hoti, tañca pajānāti.

Santaɱ vā ajjhattaɱ uddhaccakukkuccaɱ atthi me ajjhattaɱ uddhaccakukkuccanti pajānāti. Asantaɱ vā [page 273] ajjhattaɱ uddhaccakukkuccaɱ natthi me ajjhattaɱ uddhaccakukkuccanti pajānāti. Yathā ca anuppannassa uddhaccakukkuccassa uppādo hoti, tañca pajānāti. Yathā ca uppannassa uddhaccakukkuccassa pahāṇaɱ hoti, tañca pajānāti. Yathā ca pahīṇassa uddhaccakukkuccassa āyatiɱ anuppādo hoti, tañca pajānāti.

Santaɱ vā ajjhattaɱ vicikicchaɱ atthi me ajjhattaɱ vicikicchā'ti pajānāti. Asantaɱ vā ajjhattaɱ vicikicchaɱ natthi me ajjhattaɱ vicikicchā'ti pajānāti. Yathā ca anuppannāya vicikicchāya uppādo hoti, tañca pajānāti. Yathā ca uppannāya vicikicchāya pahāṇaɱ hoti, tañca pajānāti. Yathā ca pahīṇāya vicikicchāya āyatiɱ anuppādo hoti, tañca pajānāti.

Idaɱ vuccati bhikkhave manosoceyyaɱ.

[BJT Page 492]

Imāni kho bhikkhave tīṇi soceyyānī'ti.

1. Kāyasuciɱ vacīsuciɱ cetosucimanāsavaɱ,
Suciɱ soceyyasampannaɱ āhu ninhātapāpakanti.

3. 3. 2. 10.
20. Tīṇimāni bhikkhave moneyyāni. Katamāni tīṇi: kāyamoneyyaɱ, vacīmoneyyaɱ, manomoneyyaɱ.

Katamañca bhikkhave kāyamoneyyaɱ?

Idha bhikkhave bhikkhu pāṇātipātā paṭivirato hoti. Adinnādānā paṭivirato hoti. Abrahmacariyā paṭivirato hoti. Idaɱ vuccati bhikkhave kāyamoneyyaɱ.

Katamañca bhikkhave vacīmoneyyaɱ?

Idha bhikkhave bhikkhu musāvādā paṭivirato hoti. Pisuṇāvācā paṭivirato hoti. Pharusāvācā paṭivirato hoti. Samphappalāpā paṭivirato hoti. Idaɱ vuccati bhikkhave vacīmoneyyaɱ.

Katamañca bhikkhave manomoneyyaɱ?

Idha bhikkhave bhikkhu āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭhe'va dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharati. Idaɱ vuccati bhikkhave manomoneyyaɱ.

Imāni kho bhikkhave tīṇi moneyyānī'ti.

2. Kāyamuniɱ vacīmuniɱ cetomunimanāsavaɱ,
Muniɱ moneyyasampannaɱ āhu sabbappahāyinanti.

Āpāyika vaggo dutiyo.443 *

[BJT Page 494]
[page 274]

(3. Bharaṇḍu vaggo)444*

3. 3. 3. 1.

(Kusinārā nidānaɱ:)

21. Ekaɱ samayaɱ bhagavā kusinārāyaɱ viharati baliharaṇe vanasaṇḍe. Tatra ko bhagavā bhikkhū āmantesi bhikkhavo'ti. Bhadante'ti te bhikkhū bhagavato paccassosuɱ. Bhagavā etadavoca.

Idha bhikkhave bhikkhu aññataraɱ gāmaɱ vā nigamaɱ vā upanissāya viharati. Tamenaɱ gahapati vā gahapatiputto vā upasaṅkamitvā svātanāya bhattena nimanteti. Ākaṅkhamāno bhikkhave bhikkhu adhivāseti. So tassā rattiyā accayena pubbanhasamayaɱ nivāsetvā pattacīvaraɱ ādāya yena tassa gahapatissa vā gahapatiputtassa vā nivesanaɱ tenupasaṅkamati. Upasaṅkamitvā paññatte āsane nisīdati. Tame'naɱ so gahapati vā gahapatiputto vā paṇītena khādanīyena bhojanīyena sahatthā santappeti sampavāreti. Tassa evaɱ hoti: sādhu vata māyaɱ gahapati vā gahapatiputto vā paṇītena khādanīyena bhojanīyena sahatthā santappeti sampavāretī'ti. Evampi'ssa hoti: aho vata māyaɱ gahapati vā gahapatiputto vā āyatimpi evarūpena paṇītena khādanīyena bhojanīyena sahatthā santappeyya sampavāreyyā'ti. So taɱ piṇḍapātaɱ gathito mucchito ajjhāpanno anādīnavadassāvī anissaraṇapañño paribhuñjati. So tattha kāmavitakkampi vitakketi. Vyāpādavitakkampi vitakketi. Vihiɱsāvitakkampi vitakketi. Evarūpassā'haɱ bhikkhave bhikkhuno dinnaɱ na mahapphalanti vadāmi. Taɱ kissa hetu: pamatto bhikkhave bhikkhu viharati.

Idha pana bhikkhave bhikkhu aññataraɱ gāmaɱ vā nigamaɱ vā upanissāya viharati. Tamenaɱ gahapati vā gahapatiputto vā upasaṅkamitvā svātanāya bhattena nimanteti. Ākaṅkhamāno bhikkhave bhikkhu adhivāseti. So tassā rattiyā accayena pubbanhasamayaɱ nivāsetvā pattacīvaraɱ ādāya yena tassa gahapatissa vā gahapatiputtassa vā nivesanaɱ tenupasaṅkamati. Upasaṅkamitvā paññatte āsane nisīdati. Tame'naɱ so gahapati vā gahapatiputto vā paṇītena khādanīyena bhojanīyena sahatthā santappeti sampavāreti. Tassa na evaɱ hoti: sādhu vata māyaɱ gahapati [page 275] vā gahapatiputto vā paṇītena khādanīyena bhojanīyena sahatthā santappeti sampavāretī'ti. Evampi'ssa na hoti: aho vata māyaɱ445 gahapati vā gahapatiputto vā āyatimpi evarūpena paṇītena khādanīyena bhojanīyena sahatthā santappeyya sampavāreyyā'ti. So taɱ piṇḍapātaɱ agathito amucchito anajjhāpanno ādīnavadassāvī nissaraṇapañño paribhuñjati. So tattha nekkhammavitakkampi vitakketi. Avyāpādavitakkampi vitakketi avihiɱsāvitakkampi vitakketi. Evarūpassā'haɱ bhikkhave bhikkhuno dinnaɱ mahapphalanti vadāmi. Taɱ kissa hetu: appamatto hi bhikkhave bhikkhu viharatī'ti.

[BJT Page 496]

3. 3. 3. 2.

(Sāvatthi nidānaɱ:)

22. Yassaɱ bhikkhave disāyaɱ bhikkhū bhaṇḍanajātā kalahajātā vivādāpannā aññamaññaɱ mukhasattīhi vitudantā viharanti, manasikātumpi me esā bhikkhave disā na phāsu hoti. Pageva gantuɱ. Niṭṭhamettha gacchāmi: "addhā te āyasmanto tayo dhamme pajahiɱsu, tayo dhamme bahulamakaɱsu. "

Katame tayo dhamme pajahiɱsu: nekkhammavitakkaɱ, avyāpādavitakkaɱ, avihiɱsāvitakkaɱ. Ime tayo dhamme pajahiɱsu.

Katame tayo dhamme bahulamakaɱsu:446 kāmavitakkaɱ, vyāpādavitakkaɱ, vihiɱsāvitakkaɱ. Ime tayo dhamme bahulamakaɱsu.

Yassaɱ447 bhikkhave disāyaɱ bhikkhū bhaṇḍanajātā kalahajātā vivādāpannā aññamaññaɱ mukhasattīhi vitudantā viharanti, manasikātumpi me esā bhikkhave disā na phāsu hoti. Pageva gantuɱ. Niṭṭhamettha gacchāmi: "addhā te āyasmanto ime tayo dhamme pajahiɱsu. Ime tayo dhamme bahulamakaɱsu. "

Yassaɱ bhikkhave disāyaɱ bhikkhū samaggā sammodamānā avivadamānā khīrodakībhūtā aññamaññaɱ piyacakkhūhi sampassantā viharanti. Gantumpi me esā bhikkhave disā phāsu hoti. Pageva manasikātuɱ. Niṭṭhamettha gacchāmi: "addhā te āyasmanto tayo dhamme pajahiɱsu, tayo dhamme bahulamakaɱsu. "

Katame tayo dhamme pajahiɱsu: [page 276] kāmavitakkaɱ, vyāpādavitakkaɱ, vihiɱsāvitakkaɱ. Ime tayo dhamme pajahiɱsu.

Katame tayo dhamme bahulamakaɱsu: nekkhammavitakkaɱ, avyāpādavitakkaɱ avihiɱsāvitakkaɱ. Ime tayo dhamme bahulamakaɱsu.

Yassaɱ bhikkhave disāyaɱ bhikkhū samaggā sammodamānā avivadamānā khīrodakībhūtā aññamaññaɱ piyacakkhūhi sampassantā viharanti, gantumpi me esā bhikkhave disā phāsu hoti. Pageva manasikātuɱ. Niṭṭhamettha gacchāmi: "addhā te āyasmanto ime tayo dhamme pajahiɱsu, ime tayo dhamme bahulamakaɱsū"ti.

[BJT Page 498]

3. 3. 3. 3.

(Vesāli nidānaɱ:)

23. Ekaɱ samayaɱ bhagavā vesāliyaɱ viharati gotamake cetiye. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi bhikkhavo'ti. Bhadante'ti te bhikkhū bhagavato paccassosuɱ. Bhagavā etadavoca:

Abhiññāyā'haɱ bhikkhave dhammaɱ desemi no anabhiññāya. Sanidānā'haɱ bhikkhave dhammaɱ desemi no anidānaɱ. Sappāṭihāriyā'haɱ bhikkhave dhammaɱ desemi no appāṭihāriyaɱ.

Tassa mayhaɱ bhikkhave abhiññāya dhammaɱ desayato no anabhiññāya, sanidānaɱ dhammaɱ desayato no anidānaɱ, sappāṭihāriyaɱ dhammaɱ desayato no appāṭihāriyaɱ, karaṇīyo ovādo karaṇīyā anusāsanī.

Alañca pana vo bhikkhave tuṭṭhiyā, alaɱ attamanatāya, alaɱ somanassāya "sammāsambuddho bhagavā, svākkhāto bhagavatā dhammo, supaṭipanno saṅgho"ti.

Idamavoca bhagavā. Attamanā te bhikkhū bhagavato bhāsitaɱ abhinanduɱ. Imasmiñca pana veyyākaraṇasmiɱ bhaññamāne sahassī lokadhātu akampitthā'ti.

3. 3. 3. 4.

(Kapilavatthu nidānaɱ:)

24. Ekaɱ samayaɱ bhagavā kosalesu cārikaɱ caramāno yena kapilavatthu tadavasari. Assosi kho mahānāmo sakko bhagavā kira kapilavatthuɱ anuppatto'ti. Atha kho mahānāmo sakko yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ aṭṭhāsi. Ekamantaɱ ṭhitaɱ kho mahānāmaɱ sakkaɱ bhagavā etadavoca:

Gaccha mahānāma, kapilavatthusmiɱ tathārūpaɱ āvasathaɱ jāna yattha'jja mayaɱ ekarattiɱ vihareyyāmā'ti. [page 277] evaɱ bhante'ti kho mahānāmo sakko bhagavato paṭissutvā kapilavatthuɱ pavisitvā kevalakappaɱ kapilavatthuɱ anvāhiṇḍanto na addasa kapilavatthusmiɱ tathārūpaɱ āvasathaɱ yattha bhagavā ekarattiɱ vihareyya.

Atha kho mahānāmo sakko yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ etadavoca: natthi bhante kapilavatthusmiɱ tathārūpo āvasatho yattha'jja bhagavā ekarattiɱ vihareyya. Ayaɱ bhante bharaṇḍukālāmo bhagavato purāṇasabrahmacārī tassa'jja bhagavā assame ekarattiɱ viharatū'ti.

[BJT Page 500]

Gaccha mahānāma, santharaɱ paññāpehī'ti. Evaɱ bhante'ti kho mahānāmo sakko bhagavato paṭissutvā yena bharaṇḍussa kālāmassa assamo tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā santharaɱ paññāpetvā udakaɱ ṭhapetvā pādānaɱ dhovanāya yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ etadavoca:

Santhato bhante santhāro, udakaɱ ṭhapitaɱ pādānaɱ dhovanāya, yassadāni bhante bhagavā kālaɱ maññatī'ti.

Atha kho bhagavā yena bharaṇḍussa kālāmassa assamo, tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā paññatte āsane nisīdi. Nisajja kho bhagavā pāde pakkhālesi.

Atha kho mahānāmassa sakkassa etadahosi: akālo kho ajja bhagavantaɱ payirupāsituɱ, kilanto bhagavā, svedānāhaɱ bhagavantaɱ payirupāsissāmī'ti bhagavantaɱ abhivādetvā padakkhiṇaɱ katvā pakkāmi.

Atha kho mahānāmo sakko tassā rattiyā accayena yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinnaɱ kho mahānāmaɱ sakkaɱ bhagavā etadavoca:

Tayo kho me mahānāma satthāro santo savijjamānā lokasmiɱ.

Katame tayo?

Idha mahānāma ekacco satthā kāmānaɱ pariññaɱ paññāpeti, na rūpānaɱ pariññaɱ paññāpeti, na vedanānaɱ pariññaɱ paññāpeti. Idha pana mahānāma ekacco satthā kāmānaɱ ceva pariññaɱ paññāpeti, rūpānaɱ ca pariññaɱ paññāpeti, na vedanānaɱ [page 278] pariññaɱ paññāpeti. Idha pana mahānāma ekacco satthā kāmānaɱ ca pariññaɱ paññāpeti, rūpānaɱ ca pariññaɱ paññāpeti, vedanānaɱ ca pariññaɱ paññāpeti. Ime kho mahānāma tayo satthāro santo saɱvijjamānā lokasmi.

Imesaɱ mahānāma tiṇṇaɱ satthārānaɱ ekā niṭṭhā, udāhu puthu niṭṭhāti.

Evaɱ vutte bharaṇḍukālāmo mahānāmaɱ sakkaɱ etadavoca: ekā'ti mahānāma vadehī'ti.

Evaɱ vutte bhagavā mahānāmaɱ sakkaɱ etadavoca: nānā'ti mahānāma vadehī'ti.

Dutiyampi kho bharaṇḍukālāmo mahānāmaɱ sakkaɱ etadavoca: ekā'ti mahānāma vadehī'ti. Dutiyampi kho bhagavā mahānāmaɱ sakkaɱ etadavoca: nānā'ti mahānāma vadehī'ti. Tatiyampi kho bharaṇḍukālāmo mahānāmaɱ sakkaɱ etadavoca: ekā'ti mahānāma vadehī'ti. Tatiyampi kho bhagavā mahānāmaɱ sakkaɱ etadavoca: nānā'ti mahānāma vadehī'ti.

[BJT Page 502]

Atha kho bharaṇḍussa kālāmassa etadahosi: 'mahesakkhassa vatamhi mahānāmassa sakkassa sammukhā samaṇena gotamena yāvatatiyakaɱ apasādito, yannūnā'haɱ kapilavatthumhā pakkameyyanti'

Atha kho bharaṇḍu kālāmo kapilavatthumhā pakkāmi. Yaɱ kapilavatthumhā pakkāmi, tathā pakkanto'va ahosi na puna paccāgañchī'ti.

3. 3. 3. 5.

(Sāvatthi nidānaɱ:)

25. Ekaɱ samayaɱ bhagavā sāvatthiyaɱ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Atha kho hatthako devaputto abhikkantāya rattiyā abhikkantavaṇṇā kevalakappaɱ jetavanaɱ obhāsetvā yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavato purato ṭhassāmī'ti osīdati ce'va saɱsīdati ca, na sakkoti saṇṭhātuɱ. Seyyathā'pi nāma sappiɱ vā telaɱ mā mālikāya āsittaɱ osīdati saɱsīdati na saṇṭhāti. Evameva hatthako devaputto bhagavato purato ṭhassāmī'ti osīdati ce'va saɱsīdati ca, na sakkoti saṇṭhātuɱ.
[page 279]

Atha kho bhagavā hatthakaɱ devaputtaɱ etadavoca: olārikaɱ hatthaka, attabhāvaɱ abhinimmināhī'ti.

Evaɱ bhante'ti ko hatthako devaputto bhagavato paṭissutvā olārikaɱ attabhāvaɱ abhinimminitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ aṭṭhāsi. Ekamantaɱ ṭhitaɱ kho hatthakaɱ devaputtaɱ bhagavā etadavoca:

Ye te hatthaka dhammā pubbe manussabhūtassa pavattino ahesuɱ, api nu te te dhammā etarahi pavattino'ti?

Ye ca me bhante dhammā pubbe manussabhūtassa pavattino ahesuɱ, te ca me dhammā etarahi pavattino. Ye ca me bhante dhammā pubbe manussabhūtassa nappavattino ahesuɱ. Te ca me dhammā etarahi pavattino. Seyyathā'pi bhante bhagavā etarahi ākiṇṇo viharati bhikkhūhi bhikkhunīhi upāsakehi upāsikāhi rājūhi rājamahāmattehi titthiyehi titthiyasāvakehi, evameva kho ahaɱ bhante ākiṇṇo viharāmi devaputtehi. Durato'pi bhante devaputtā āgacchanti hatthakassa devaputtassa santike dhammaɱ sossāmā'ti. Tiṇṇā'haɱ bhante dhammānaɱ atitto appaṭivāno kālakato.

[BJT Page 504]

Katamesaɱ tiṇṇaɱ?

Bhagavato ahaɱ bhante dassanassa atitto appaṭivāno kālakato. Saddhammasavaṇassā'haɱ bhante atitto appaṭivāno kālakato, saṅghassā'haɱ bhante upaṭṭhānassa atitto appaṭivāno kālakato. Imesaɱ kho ahaɱ bhante tiṇṇaɱ dhammānaɱ atitto appaṭivāno kālakato'ti.

3. Nā'haɱ bhagavato dassanassa tintimajjhagā448 kudācanaɱ,
Saṅghassa upaṭṭhānassa saddhammasavaṇassa ca.
4. Adhisīle sikkhamāno saddhammasavaṇe rato
Tiṇṇaɱ dhammānamatitto hatthako avihaɱ gatoti.

3. 3. 3. 6.

(Bārāṇasi nidānaɱ:)

26. Ekaɱ samayaɱ bhagavā barāṇasiyaɱ viharati isipatane migadāye, atha kho bhagavā pubbanhasamayaɱ nivāsetvā pattacīvaramādāya bārāṇasiɱ piṇaḍāya pāvisi. [page 280] addasā kho bhagavā goyogapilakkhasmiɱ449 piṇḍāya caramāno aññataraɱ bhikkhuɱ rittāsaɱ bāhirāsaɱ muṭṭhassatiɱ asampajānaɱ asamāhitaɱ vibbhantacittaɱ pākatindriyaɱ. Disvā taɱ bhikkhuɱ etadavoca:

Bhikkhu bhikkhu450 mā kho tvaɱ attānaɱ kaṭuviyamakāsi. Taɱ vata bhikkhu kaṭuviyakataɱ attānaɱ āmagandhe451 avassutaɱ makkhikā nānupatissanti. Nanvāssavissantī'ti netaɱ ṭhānaɱ vijjatī'ti.

Atha kho so bhikkhu bhagavatā iminā ovādena ovadito saɱvegamāpādi.
Atha kho bhagavā bārāṇasiyaɱ piṇḍāya caritvā pacchābhattaɱ piṇḍapātapaṭikkanto bhikkhū āmantesi:

Idāhaɱ452 bhikkhave pubbanhasamayaɱ nivāsetvā pattacīvaramādāya bārāṇasiɱ piṇḍāya pāvisiɱ. Addasaɱ kho ahaɱ bhikkhave goyogapilakkhasmiɱ piṇḍāya caramāno aññataraɱ bhikkhuɱ rittāsaɱ bāhirāsaɱ muṭṭhassatiɱ asampajānaɱ asamāhitaɱ vibbhantacittaɱ pākatindriyaɱ. Disvā taɱ bhikkhuɱ etadavocaɱ:

[BJT Page 506.]

Bhikkhu bhikkhu mā kho tvaɱ attānaɱ kaṭuviyamakāsi. Taɱ vata bhikkhu kaṭuviyakataɱ attānaɱ āmagandhe avassutaɱ makkhikā nānupatissanti. Nanvāssavissantī'ti netaɱ ṭhānaɱ vijjatī'ti.

Atha kho bhikkhave so bhikkhu mayā iminā ovādena ovadito saɱvegamāpādī'ti.

Evaɱ vutte aññataro bhikkhu bhagavantaɱ etadavoca: kinnu kho bhante kaṭuviyaɱ? Ko āmagandho? Kā makkhikā'ti.
Abhijjhā kho bhikkhu kaṭuviyaɱ. Vyāpādo āmagandho. Pāpakā akusalā vitakkā makkhikā. Taɱ vata bhikkhu kaṭuviyaɱ kataɱ attānaɱ āmagandhe avassutaɱ makkhikā nānupatissanti nanvāssavissantī'ti netaɱ ṭhānaɱ vijjatī'ti.
[page 281]

5. Aguttaɱ cakkhusotasmiɱ indriyesu asaɱvutaɱ,
Makkhikā anupatissanti saɱkappā rāganissatā.

6. Kaṭuviyakato bhikkhu āmagandhe avassuto,
Ārakā hoti nibbāṇā vighātasseva bhāgavā.

7. Gāme vā yadi vā'raññe aladdhā samamattano,453
Pareti454 bālo dummedho makkhikāhi purakkhato.

8. Ye ca sīlena sampannā paññāyupasame ratā,
Upasantā sukhaɱ senti nāsayitvāna makkhikā'ti.

3. 3. 3. 7.

(Sāvatthi nidānaɱ:)

27. Atha kho āyasmā anuruddho yena bhagavā tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā bhagavantaɱ abhivādetvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho āyasmā anuruddho bhagavantaɱ etadavoca: idā'haɱ bhante dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena yebhuyyena passāmi mātugāmaɱ kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggataɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjamānaɱ.

Katīhi nu kho bhante dhammehi samannāgato mātugāmo kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ uppajjatī'ti?

Tīhi kho anuruddha dhammehi samannāgato mātugāmo kāyassa bhedā parammaraṇā apāyaɱ duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjati.

[BJT Page 508]

Katamehi tīhi?

Idha anuruddha mātugāmo pubbanhasamayaɱ maccheramlapariyuṭṭhitena455 cetasā agāraɱ ajjhāvasati. Majjhantikaɱ samayaɱ issāpariyuṭṭhitena cetasā agāraɱ ajjhāvasati. Sāyanhasamayaɱ kāmarāgapariyuṭṭhitena cetasā agāraɱ ajjhāvasati.

Imehi kho anuruddha tīhi dhammehi samannāgato mātugāmo kāyassa bhedā parammaraṇā apāyi duggatiɱ vinipātaɱ nirayaɱ upapajjatī'ti.

3. 3. 3. 8.
Atha kho āyasmā anuruddho yenā'yasmā sāriputto tenupasaṅkami. Upasaṅkamitvā āyasmatā sāriputtena saddhiɱ sammodi. Sammodanīyaɱ kathaɱ sārāṇīyaɱ [page 282] vītisāretvā ekamantaɱ nisīdi. Ekamantaɱ nisinno kho āyasmā anuruddho āyasmantaɱ sāriputtaɱ etadavoca:

Idā'haɱ āvuso sāriputta, dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena sahassaɱ lokaɱ olokemi. Āraddhaɱ kho pana me viriyaɱ asallīnaɱ upaṭṭhitā sati apammuṭṭhā. Passaddho kāyo asāraddho. Samāhitaɱ cittaɱ ekaggaɱ. Atha ca pana me na anupādāya āsavehi cittaɱ vimuccatī'ti.

(Sāriputto:)

Yaɱ kho te āvuso anuruddha evaɱ hoti: 'evāhaɱ dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena sahassaɱ lokaɱ olokemī'ti idante mānasmiɱ.

Yampi te āvuso anuruddha evaɱ hoti: 'āraddhaɱ kho pana me viriyaɱ asallīnaɱ. Upaṭṭhitā sati apammuṭṭhā. Passaddho kāyo asāraddho. Samāhitaɱ cittaɱ ekagganti'idante uddhaccasmiɱ.

Yampi te āvuso anuruddha evaɱ hoti: ' atha ca pana me na anupādāya āsavehi cittaɱ vimuccatī'ti idante kukkuccasmiɱ.

Sādhu vatāyasmā anuruddho ime tayo dhamme pahāya ime tayo dhamme amanasikaritvā amatāya dhātuyā cittaɱ upasaɱharatū'ti.

Atha kho āyasmā anuruddho aparena samayena ime tayo dhamme pahāya ime tayo dhamme amanasi karitvā amatāya dhātuyā cittaɱ upasaɱhari. Atha kho āyasmā anuruddho eko vūpakaṭṭho appamatto ātāpī pahitatto viharanto na cirasse'va yassatthāya kulaputtā sammadeva agārasmā anagāriyaɱ pabbajanti tadanuttaraɱ brahmacariyapariyosānaɱ diṭṭheva dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja vihāsi. "Khīṇā jāti, vusitaɱ brahmacariyaɱ, kataɱ karaṇīyaɱ, nā'paraɱ itthattāyā"ti abbhaññāsi aññataro ca panāyasmā anuruddho arahataɱ ahosī'ti.

1. Samatamattano- machasaɱ. 3. Ahaɱ-machasaɱ-[PTS.] [footnote missing]456

[BJT Page 510]

3. 3. 3. 9.
29. Tīṇimāni bhikkhave paṭicchannāni vahanti no vivaṭāni.

Katamāni tīṇi?

Mātugāmo bhikkhave paṭicchanno vahati no vivaṭo. Brāhmaṇānaɱ bhikkhave mantā paṭicchannā vahanti no [page 283] vivaṭā. Micchādiṭṭhi bhikkhave paṭicchannā vahati no vivaṭā.

Imāni kho bhikkhave tīṇi paṭicchannāni vahanti no vivaṭāni.

Tīṇimāni bhikkhave vivaṭāni virocanti. No paṭicchannāni.

Katamāni tīṇi?

Candamaṇḍalaɱ bhikkhave vivaṭaɱ virocati no paṭicchannaɱ. Suriyamaṇḍalaɱ bhikkhave vivaṭaɱ virocati no paṭicchannaɱ. Tathāgatappavedito dhammavinayo bhikkhave457 vivaṭo virocati no paṭicchanno.

Imāni kho bhikkhave tīṇi vivaṭāni virocanti no paṭicchannānī'ti.

3. 3. 3. 10.
30. Tayo me bhikkhave puggalā santo saɱvijjamānā lokasmiɱ.

Katame tayo: pāsāṇalekhūpamo puggalo, paṭhavilekhūpamo puggalo, udakalekhūpamo puggalo.

Katamo ca bhikkhave pāsāṇalekhūpamo puggalo?

Idha bhikkhave ekacco puggalo abhiṇhaɱ kujjhati. So ca khvassa kodho dīgharattaɱ anuseti. Seyyathā'pi bhikkhave pāsāṇe lekhā458 na khippaɱ lujjati vātena vā udakena vā, ciraṭṭhitikā hoti. Evameva kho bhikkhave idhekacco puggalo abhiṇhaɱ kujjhati. So ca khvassa kodho dīgharattaɱ anuseti. Ayaɱ vuccati bhikkhave pāsāṇalekhūpamo puggalo.

Katamo ca bhikkhave paṭhavilekhūpamo puggalo?

Idha bhikkhave ekacco puggalo abhiṇhaɱ kujjhati. So ca khvassa kodho na dīgharattaɱ anuseti. Seyyathā'pi bhikkhave paṭhaviyaɱ lekhā khippaɱ lujjati vātena vā udakena vā, na ciraṭṭhitikā hoti. Evameva kho bhikkhave idhekacco puggalo abhiṇhaɱ kujjhati. So ca khvassa kodho na dīgharattaɱ anuseti. Ayaɱ vuccati bhikkhave paṭhavilekhūpamo puggalo.

[BJT Page 512.]

Katamo ca bhikkhave udakalekhūpamo puggalo?

Idha bhikkhave ekacco puggalo āgāḷhena'pi vuccamāno [page 284] pharusena'pi vuccamāno amanāpena'pi vuccamāno sandhiyati ce'va, saɱsandati ce'va, sammodati ce'va. Seyyathā'pi bhikkhave udake lekhā khippaɱ yeva paṭivigacchati, na ciraṭṭhitikā hoti. Evameva kho bhikkhave idhekacco puggalo āgāḷhena'pi vuccamāno pharusena'pi vuccamāno amanāpena'pi vuccamāno sandhiyati ce'va saɱsandati ce'va sammodati ce'va. Ayaɱ vuccati bhikkhave udakalekhūpamo puggalo.

Ime kho bhikkhave tayo puggalā santo savijjamānā lokasminti.

Bharaṇḍuvaggo tatiyo.

(4. Yodhājīvavaggo)

3. 3. 4. 1.

(Sāvatthi nidānaɱ:)

31. Tīhi bhikkhave aṅgehi samannāgato yodhājīvo rājāraho hoti rājabhoggo, rañño aṅgantveva saṅkhaɱ gacchati.

Katamehi tīhi?

Idha bhikkhave yodhājīvo dūre pātī ca hoti, akkhaṇavedhī ca, mahato ca kāyassa padāletā. Imehi kho bhikkhave tīhi aṅgehi samannāgato yodhājīvo rājāraho hoti rājabhoggo, rañño aṅgantveva saṅkhaɱ gacchati.

Evameva kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu āhuneyyo hoti pāhuneyyo dakkhiṇeyyo añjalikaraṇīyo anuttaraɱ puññakkhettaɱ lokassa.

Katamehi tīhi?

Idha bhikkhave bhikkhu dūre pātī ca hoti akkhaṇavedhī ca mahato ca kāyassa padāletā.

Kathañca bhikkhave bhikkhu dūre pātī hoti?

Idha bhikkhave bhikkhu yaɱ kiñci rūpaɱ atītānāgatapaccuppannaɱ ajjhattaɱ vā bahiddhā vā olārikaɱ vā sukhumaɱ vā hīnaɱ vā paṇītaɱ vā yaɱ dūre vā santike vā sabbaɱ rūpaɱ "netaɱ mama, neso'hamasmi, na meso attā"ti evametaɱ yathābhūtaɱ sammappaññāya passati. Yā kāci vedanā atītānāgatapaccuppannā ajjhattikā vā bahiddhā vā olārikā vā sukhumā vā hīnā vā paṇītā vā yā dūre vā santike vā sabbaɱ vedanaɱ"netaɱ mama, neso'hamasmi, [page 285] na meso attā"ti evametaɱ yathābhūtaɱ sammappaññāya passati. Yā kāci saññā atītānāgatapaccuppannā ajjhattā vā bahiddhā vā olārikā vā sukhumā vā hīnā vā paṇītā vā yā dūre santike vā sabbaɱ saññaɱ459 "netaɱ mama, neso'hamasmi, na me so attā"ti evametaɱ yathābhūtaɱ sammappaññāya passati. Ye keci saṅkhārā atītānāgatapaccuppannā ajjhattikā vā bahiddhā vā olārikā vā sukhumā vā hīnā vā paṇītā vā ye dūre vā santike vā sabbe saṅkhāre "netaɱ mama, neso'hamasmi, na meso attā"ti evametaɱ yathābhūtaɱ sammappaññāya passati. Yaɱ kiñci viññāṇaɱ atītānāgatapaccuppannaɱ ajjhattaɱ vā bahiddhā vā olārikaɱ vā sukumaɱ vā hīnaɱ vā paṇītaɱ vā yaɱ dūre vā santike vā sabbaɱ viññāṇaɱ "netaɱ mama, neso'hamasmi, na meso attā"ti, evametaɱ yathābhūtaɱ sammappaññāya passati. Evaɱ kho bhikkhave bhikkhu dūre pātī hoti.

[BJT Page 514.]

Kathañca bhikkhave bhikkhu akkhaṇavedhī hoti?

Idha bhikkhave bhikkhu "idaɱ dukkha"nti yathābhūtaɱ pajānāti "ayaɱ dukkhasamudayo"ti yathābhūtaɱ pajānāti. "Ayaɱ dukkhanirodho"ti yathābhūtaɱ pajānāti. "Ayaɱ dukkhanirodhagāminī paṭipadā"ti yathābhūtaɱ pajānāti. Evaɱ kho bhikkhave bhikkhu akkhaṇavedhī hoti.

Kathañca bhikkhave bhikkhu mahato kāyassa padāletā hoti?

Idha bhikkhave bhikkhu mahantaɱ avijjākkhandhaɱ padāleti. Evaɱ kho bhikkhave bhikkhu mahato kāyassa padāletā hotī'ti.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu āhuneyyo hoti pāhuneyyo dakkhiṇeyyo añjalikaraṇīyo hoti anuttaraɱ puññakkhettaɱ lokassā'ti.

3. 3. 4. 2.
32. Tisso imā bhikkhave parisā.

Katamā tisso?

Ukkācitavinītā parisā, paṭipucchāvinītā parisā, yāvatāvavinītā460 parisā.

Imā kho bhikkhave tisso parisā'ti.

[page 286]

3. 3. 4. 3.
33. Tīhi bhikkhave aṅgehi samannāgato mitto sevitabbo.

Katamehi tīhi?

Duddadaɱ dadāti, dukkaraɱ karoti, dukkhamaɱ khamati.

Imehi kho bhikkhave tīhi aṅgehi samannāgato mitto sevitabbo'ti.

3. 3. 4. 4.

34. Uppādā vā bhikkhave tathāgatānaɱ anuppādā vā tathāgatānaɱ ṭhitāva sā dhātu dhammaṭṭhitatā dhammaniyāmatā "sabbe saṅkhārā aniccā"ti. Taɱ tathāgato abhisambujjhati abhisameti. Abhisambujjhitvā abhisametvā ācikkhati deseti paññāpeti paṭṭhapeti vivarati vibhajati uttānī karoti "sabbe saṅkhārā aniccā"ti.

Uppādā vā bhikkhave tathāgatānaɱ anuppādā vā tathāgatānaɱ ṭhitāva sā dhātu dhammaṭṭhitatā dhammaniyāmatā "sabbe saṅkhārā dukkhā"ti. Taɱ tathāgato abhisambujjhati abhisameti. Abhisambujjhitvā abhisametvā ācikkhati deseti paññāpeti paṭṭhapeti vivarati vibhajati uttānī karoti "sabbe saṅkhārā dukkhā"ti.

[BJT Page 516]

Uppādā vā bhikkhave tathāgatānaɱ anuppādā vā tathāgatānaɱ ṭhitāva sā dhātu dhammaṭṭhitatā dhammaniyāmatā "sabbe dhammā anattā"ti. Taɱ tathāgato abhisambujjhati abhisameti. Abhisambujjhitvā abhisametvā ācikkhati deseti paññāpeti paṭṭhapeti vivarati vibhajati uttānī karoti "sabbe dhammā anattā"ti.

3. 3. 4. 5
35. Seyyathā'pi bhikkhave yāni kānici tantāvutānaɱ vatthānaɱ kesakambalo tesaɱ pāvārānaɱ patikiṭṭho akkhāyati. Kesakambalo bhikkhave sīte sīto, uṇhe uṇho, dubbaṇṇo duggandho dukkhasamphasso. Evameva kho bhikkhave yāni kānici puthusamaṇappavādānaɱ461 makkhalīvādo tesaɱ patikiṭṭho462 akkhāyati.

Makkhalī bhikkhave moghapuriso evaɱvādī evaɱdiṭṭhī: "natthi kammaɱ, natthi kiriyaɱ, natthi viriya"nti. [page 287]

Yepi te bhikkhave ahesuɱ atītamaddhānaɱ arahanto sammāsambuddhā, te'pi bhagavanto kammavādā ceva ahesuɱ kiriyavādā ca viriyavādā ca. Te'pi bhikkhave makkhalī moghapuriso paṭibāhati: "natthi kammaɱ, natthi kiriyaɱ, natthi viriya"nti.

Ye'pi te bhikkhave bhavissanti anāgatamaddhānaɱ arahanto sammāsambuddhā, te'pi bhagavanto kammavādā ceva bhavissanti kiriyavādā ca viriyavādā ca. Te'pi bhikkhave makkhalī moghapuriso paṭibāhati: "natthi kammaɱ, natthi kiriyaɱ, natthi viriya"nti.

Ahampi bhikkhave etarahi arahaɱ sammāsambuddho kammavādo ca kiriyavādo ca viriyavādo ca. Mampi bhikkhave makkhalī moghapuriso paṭibāhati: 'natthi kammaɱ, natthi kiriyaɱ, natthi viriya"nti.

Seyyathā'pi bhikkhave nadīmukhe khipaɱ oḍḍeyya463 bahunnaɱ464 macchānaɱ ahitāya dukkhāya anayāya vyasanāya. Evameva kho bhikkhave makkhalī moghapuriso manussakhipaɱ maññe loke uppanno bahunnaɱ sattānaɱ ahitāya dukkhāya anayāya vyasanāyā'ti.

3. 3. 4. 6.
36. Tisso imā bhikkhave sampadā.
Katamā tisso: saddhāsampadā sīlasampadā paññāsampadā.

Imā kho bhikkhave tisso sampadā'ti.

[BJT Page 518]

3. 3. 4. 7.
37. Tisso imā bhikkhave vuddhiyo.

Katamā tisso? Saddhāvuddhi sīlavuddhi paññāvuddhi.

Imā kho bhikkhave tisso vuddhiyoti.

3. 3. 4. 8.
38. Tayo ca bhikkhave assakhaluṅke desissāmi tayo ca purisakhaluṅke. Taɱ suṇātha sādhukaɱ manasikarotha bhāsissāmī'ti. Evaɱ bhante'ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuɱ. Bhagavā etadavoca.

Katame ca bhikkhave tayo assakhaluṅkā?
[page 288]

Idha bhikkhave ekacco assakhaluṅko javasampanno hoti, na vaṇṇasampanno na ārohapariṇāhasampanno. Idha pana bhikkhave ekacco assakhaluṅko javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca, na ārohapariṇāhasampanno. Idha pana bhikkhave ekacco assakhaluṅko javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca ārohapariṇāhasampanno ca. Ime kho bhikkhave tayo assakhaluṅkā.

Katame ca bhikkhave tayo purisakhaluṅkā?

Idha bhikkhave ekacco purisakhaluṅko javasampanno hoti. Na vaṇṇasampanno na ārohapariṇāhasampanno. Idha pana bhikkhave ekacco purisakhaluṅko javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca, na ārohapariṇāhasampanno. Idha pana bhikkhave ekacco purisakhaluṅko javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca ārohapariṇāhasampanno ca.

Kathañca bhikkhave purisakhaluṅko javasampanno hoti, na vaṇṇasampanno na ārohapariṇāhasampanno?

Idha bhikkhave bhikkhu "idaɱ dukkhanti yathābhūtaɱ pajānāti. Ayaɱ dukkhasamudayo"ti yathābhūtaɱ pajānāti. 'Ayaɱ dukkhanirodho"ti yathābhūtaɱ pajānāti. "Ayaɱ dukkhanirodhagāminī paṭipadā"ti yathābhūtaɱ pajānāti. Idamassa javasmiɱ vadāmi. Abhidhamme kho pana abhivinaye pañhaɱ puṭṭho saɱsādeti no vissajjeti. Idamassa na vaṇṇasmiɱ vadāmi. Na kho pana lābhī hoti cīvarapiṇḍapāta senāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhārānaɱ. Idamassa na ārohapariṇāhasmiɱ vadāmi. Evaɱ kho bhikkhave purisakhaluṅko javasampanno hoti, na vaṇṇasampanno na ca ārohapariṇāhasampanno.

[BJT Page 520]

Kathañca bhikkhave purisakhaluṅko javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca, na ārohapariṇāhasampanno?

Idha bhikkhave bhikkhu "idaɱ dukkhanti yathābhūtaɱ pajānāti ayaɱ dukkhasamudayo'ti yathābhūtaɱ pajānāti ayaɱ dukkhanirodho'ti yathābhūtaɱ pajānāti. Ayaɱ dukkhanirodhagāminī paṭipadā"ti yathābhūtaɱ pajānāti, idamassa javasmiɱ vadāmi: abhidhamme kho pana abhivinaye pañhaɱ puṭṭho vissajjeti no saɱsādeti. Idamassa vaṇṇasmiɱ vadāmi. Na kho pana465 lābhī hoti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhārānaɱ. Idamassa na ārohapariṇāhasmiɱ vadāmi. Evaɱ [page 289] kho bhikkhave purisakhaluṅko javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca, na ārohapariṇāhasampanno.

Kathañca bhikkhave purisakhaluṅko javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca, ārohapariṇāhasampanno ca ?
Idha bhikkhave bhikkhu "idaɱ dukkhanti yathābhūtaɱ pajānāti ayaɱ dukkhasamudayo'ti yathābhūtaɱ pajānāti ayaɱ dukkhanirodho'ti yathābhūtaɱ pajānāti. Ayaɱ dukkhanirodhagāminī paṭipadā"ti yathābhūtaɱ pajānāti, idamassa javasmiɱ vadāmi: abhidhamme kho pana abhivinaye pañhaɱ puṭṭho vissajjeti no saɱsādeti. Idamassa vaṇṇasmiɱ vadāmi. Lābhī kho pana hoti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhārānaɱ. Idamassa ārohapariṇāhasmiɱ vadāmi. Evaɱ kho bhikkhave purisakhaluṅko javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca, ārohapariṇāhasampanno ca.

Ime kho bhikkhave tayo purisakhaluṅkā'ti.

3. 3. 4. 9.
39. Tayo ca bhikkhave assasadasse466 desissāmi tayo ca purisasadasse. Taɱ suṇātha sādhukaɱ manasikarotha bhāsissāmī'ti. Evaɱ bhante'ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuɱ. Bhagavā etadavoca.

Katame ca bhikkhave tayo assasadassā?.

Idha bhikkhave ekacco assasadasso javasampanno hoti, na vaṇṇasampanno na ārohapariṇāhasampanno, idha pana bhikkhave ekacco assasadasso javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca, na ārohapariṇāhasampanno. Idha pana bhikkhave ekacco assasadasso javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca ārohapariṇāhasampanno ca. Ime kho bhikkhave tayo assasadassā.

Katame ca bhikkhave tayo purisasadassā?.

Idha bhikkhave ekacco purisasadasso javasampanno hoti, na vaṇṇasampanno na ārohapariṇāhasampanno, idha pana bhikkhave ekacco purisasadasso javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca, na ārohapariṇāhasampanno. Idha pana bhikkhave ekacco purisasadasso javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca ārohapariṇāhasampanno ca.

[page 290]
[BJT Page 522]

Kathañca bhikkhave purisasadasso javasampanno hoti, na vaṇṇasampanno na ārohapariṇāhasampanno?

Idha bhikkhave bhikkhu pañcannaɱ orambhāgiyānaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā opapātiko hoti tattha parinibbāyī anāvattidhammo tasmā lokā. Idamassa javasmiɱ vadāmi. Abhidhamme kho pana abhivinaye pañhaɱ puṭṭho saɱsādeti, no vissajjeti. Idamassa na vaṇṇasmiɱ vadāmi. Na kho pana lābhī hoti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhārānaɱ. Idamassa na ārohapariṇāhasmiɱ vadāmi. Evaɱ kho bhikkhave purisasadasso javasampanno hoti. Na vaṇṇasampanno na ārohapariṇāhasampanno.

Kathañca bhikkhave purisasadasso javasampanno ca hoti, vaṇṇasampanno ca, na ārohapariṇāhasampanno?

Idha bhikkhave bhikkhu pañcannaɱ orambhāgiyānaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā opapātiko hoti tattha parinibbāyī anāvattidhammo tasmā lokā. Idamassa javasmiɱ vadāmi. Abhidhamme kho pana abhivinaye pañhaɱ puṭṭho vissajjeti, no saɱsādeti. Idamassa vaṇṇasmiɱ vadāmi. Na kho pana lābhī hoti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhārānaɱ. Idamassa na ārohapariṇāhasmiɱ vadāmi. Evaɱ kho bhikkhave purisasadasso javasampanno hoti vaṇṇasampanno, na ārohapariṇāhasampanno.

Kathañca bhikkhave purisasadasso javasampanno ca hoti, vaṇṇasampanno ca, ārohapariṇāhasampanno ca ?

Idha bhikkhave bhikkhu pañcannaɱ orambhāgiyānaɱ saññojanānaɱ pari-k-khayā opapātiko hoti tattha parinibbāyī anāvattidhammo tasmā lokā. Idamassa javasmiɱ vadāmi. Abhidhamme kho pana abhivinaye pañhaɱ puṭṭho vissajjeti, no saɱsādeti. Idamassa vaṇṇasmiɱ vadāmi. Lābhī kho pana hoti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhārānaɱ. Idamassa ārohapariṇāhasmiɱ vadāmi. Evaɱ kho bhikkhave purisasadasso javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca ārohapariṇāhasampanno ca.

Ime kho bhikkhave tayo purisasadassā'ti.

[BJT Page 524]

3. 3. 4. 10.
40. Tayo ca bhikkhave bhadre assājānīye desissāmi tayo ca bhadre purisājānīye. Taɱ suṇātha sādhukaɱ manasikarotha bhāsissāmī'ti. Evaɱ bhante'ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuɱ. Bhagavā etadavoca.

[page 291]

Katame ca bhikkhave tayo bhadrā assājānīyā?

Idha bhikkhave ekacco bhadro assājānīyo javasampanno ca hoti, 467na vaṇṇasampanno na ārohapariṇāhasampanno, idha pana bhikkhave ekacco bhadro assājānīyo javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca, na ārohapariṇāhasampanno. Idha pana bhikkhave ekacco bhadro assājānīyo javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca ārohapariṇāhasampanno ca. Ime kho bhikkhave tayo bhadro assājānīyo.

Katame ca bhikkhave tayo bhadrā purisājānīyā?

Idha bhikkhave ekacco bhadro purisājānīyo javasampanno hoti, na vaṇṇasampanno na ārohapariṇāhasampanno. Idha pana bhikkhave ekacco bhadro purisājānīyo javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca, na ārohapariṇāhasampanno. Idha pana bhikkhave ekacco bhadro purisājānīyo javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca ārohapariṇāhasampanno ca.

Kathañca bhikkhave bhadro purisājānīyo javasampanno hoti na vaṇṇasampanno na ārohapariṇāhasampanno?
Idha bhikkhave bhikkhu āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭhe'va dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharati. Idamassa javasmiɱ vadāmi. Abhidhamme kho pana abhivinaye pañhaɱ puṭṭho saɱsādeti, no vissajjeti. Idamassa na vaṇṇasmiɱ vadāmi. Na kho pana lābhī hoti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhārānaɱ idamassa na ārohapariṇāhasmiɱ vadāmi. Evaɱ kho bhikkhave purisājānīyo javasampanno hoti, na vaṇṇasampanno na ārohapariṇāhasampanno.

Kathañca bhikkhave bhadro purisājānīyo javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca, na ārohapariṇāhasampanno?
Idha bhikkhave bhikkhu āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭhe'va dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharati. Idamassa javasmiɱ vadāmi. Abhidhamme kho pana abhivinaye pañhaɱ puṭṭho vissajjeti no saɱsādeti. Idamassa vaṇṇasmiɱ vadāmi. Na kho pana lābhī hoti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhārānaɱ. Idamassa na ārohapariṇāhasmiɱ vadāmi. Evaɱ kho bhikkhave purisājānīyo javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca, na ārohapariṇāhasampanno.

Kathañca bhikkhave bhadro purisājānīyo javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca ārohapariṇāhasampanno ca.

Idha bhikkhave bhikkhu āsavānaɱ khayā anāsavaɱ cetovimuttiɱ paññāvimuttiɱ diṭṭhe'va dhamme sayaɱ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharati. Idamassa javasmiɱ vadāmi. Abhidhamme kho pana abhivinaye pañhaɱ puṭṭho vissajjeti no saɱsādeti. Idamassa vaṇṇasmiɱ vadāmi. Lābhī kho pana hoti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānapaccayabhesajjaparikkhārānaɱ. Idamassa ārohapariṇāhasmiɱ vadāmi. Evaɱ kho bhikkhave bhade purisājānīyo javasampanno ca hoti vaṇṇasampanno ca ārohapariṇāhasampanno ca.

Ime kho bhikkhave tayo bhadrā purisājānīyā'ti.

3. 3. 4. 11.
41. Ekaɱ samayaɱ bhagavā rājagahe viharati moranivāpe paribbājakārāme. Tatra ko bhagavā bhikkhū āmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhū bhagavato paccassosuɱ. Bhagavā etadavoca:

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato bhikkhu accantaniṭṭho hoti accantayogakkhemī accantabrahmacārī accantapariyosāno seṭṭho devamanussānaɱ.

Katamehi tīhi?

Asekhena sīlakkhandhena asekhena samādhikkhandhena asekhena paññākkhandhena.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu accantaniṭṭho hoti accantayogakkhemī accantabrahmacārī accantapariyosāno seṭṭho devamanussānanti.

[page 292]
[BJT Page 526]

3. 3. 4. 12.
42. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato bhikkhu accantaniṭṭho hoti, accantayogakkhemī accantabrahmacārī accantapariyosāno seṭṭho devamanussānaɱ.

Katamehi tīhi?

Iddhipāṭihāriyena, ādesanāpāṭihāriyena, anusāsanīpāṭihāriyena.

Ime hi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu accantaniṭṭho hoti accantayogakkhemī accantabrahmacārī accantapariyosāno seṭṭho devamanussānaɱ.

3. 3. 4. 13
43. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato bhikkhu accantaniṭṭho hoti, accantayogakkhemī accantabrahmacārī accantapariyosāno seṭṭho devamanussānaɱ.

Katamehi tīhi?

Sammādiṭṭhiyā sammāñāṇena sammāvimuttiyā.
Ime hi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bhikkhu accantaniṭṭho hoti accantayogakkhemī accantabrahmacārī accantapariyosāno seṭṭho devamanussānaɱ.

Yodhājīvavaggo catuttho468*
(5. Maṅgala vaggo)

3. 3. 5. 1

(Sāvatthinidānaɱ:)

44. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Katamehi tīhi?

Akusalena kāyakammena, akusalena vacīkammena, akusalena manokammena.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.
Katamehi tīhi?

Kusalena kāyakammena, kusalena vacīkammena, kusalena manokammena.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge'ti.

[BJT Page 528]

3. 3. 5. 2
45. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Katamehi tīhi?

Sāvajjena kāyakammena, sāvajjena vacīkammena, sāvajjena manokammena.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.
Katamehi tīhi?

Anavajjena kāyakammena, anavajjena vacīkammena, anavajjena manokammena.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge'ti.
[page 293]

3. 3. 5. 3
46. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Katamehi tīhi?

Visamena kāyakammena, visamena vacīkammena, visamena manokammena.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.
Katamehi tīhi?

Samena kāyakammena, samena vacīkammena, samena manokammena.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge'ti.

3. 3. 5. 4.
47. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Katamehi tīhi?

Asucinā kāyakammena, asucinā vacīkammenā, asucinā manokammena.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.
Katamehi tīhi?

Sucinā kāyakammena, sucinā vacīkammena, sucinā manokammena.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge'ti.

3. 3. 5. 5.
48. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato bālo avyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati. Sāvajjo ca hoti sānuvajjo viññūnaɱ. Bahuñca apuññaɱ pasavati.

Katamehi tīhi?

Akusalena kāyakammena, akusalena vacīkammena, akusalena manokammena.

[BJT Page 530]

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bālo avyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti, sānuvajjo viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavatī'ti.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato paṇḍito viyatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati, anavajjo ca hoti, ananuvajjo viññūnaɱ, bahuñca puññaɱ pasavati.

Katamehi tīhi:

Kusalena kāyakammena, kusalena vacīkammena, kusalena mano kammena.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito vyatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati, anavajjo ca hoti, ananuvajjo viññūnaɱ, bahuñca puññaɱ pasavatī'ti.

3. 3. 5. 6.
49. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato bālo avyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti, sānuvajjo ca viññūnaɱ bahuñca apuññaɱ pasavati.

Katamehi tīhi?

Sāvajjena kāyakammena, sāvajjena vacīkammena, sāvajjena manokammena.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bālo avyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti, sānuvajjo ca viññūnaɱ bahuñca apuññaɱ pasavati.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato paṇḍito vyatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati, anavajjo ca hoti, ananuvajjo viññūnaɱ bahuñca puññaɱ pasavati.
Katamehi tīhi?

Anavajjena kāyakammena, anavajjena vacīkammena, anavajjena manokammena.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito vyatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati, anavajjo ca hoti ananuvajjo viññūnaɱ bahuñca puññaɱ pasavatī'ti.

3. 3. 5. 7.
50. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato bālo avyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti, sānuvajjo viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavati.

Katamehi tīhi?

Visamena kāyakammena, visamena vacīkammena, visamena manokammena.
[page 294]

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bālo avyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti, sānuvajjo viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavati.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato paṇḍito vyatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati. Anavajjo ca hoti, ananuvajjo viññūnaɱ, bahuñca puññaɱ pasavati.
Katamehi tīhi?

Samena kāyakammena, samena vacīkammena, samena manokammena.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito vyatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati, anavajjo ca hoti, ananuvajjo viññūnaɱ, bahuñca puññaɱ pasavatī'ti.

3. 3. 5. 8
51. Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato bālo avyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti, sānuvajjo viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavati.

Katamehi tīhi?

Asucinā kāyakammena, asucinā vacīkammena, asucinā manokammena.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato bālo avyatto asappuriso khataɱ upahataɱ attānaɱ pariharati, sāvajjo ca hoti sānuvajjo viññūnaɱ, bahuñca apuññaɱ pasavati.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato paṇḍito vyatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati, anavajjo ca hoti ananuvajjo viññūnaɱ, bahuñca puññaɱ pasavati.
Katamehi tīhi?

Sucinā kāyakammena, sucinā vacīkammena, sucinā manokammena.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato paṇḍito viyatto sappuriso akkhataɱ anupahataɱ attānaɱ pariharati, anavajjo ca hoti, ananuvajjo ca viññūnaɱ, bahuñca puññaɱ pasavatī'ti.

3. 3. 5. 9.
52. Tisso imā bhikkhave vandanā.
Katamā tisso?
Kāyena vācāya manasā.
Imā kho bhikkhave tisso vandanā'ti.

[BJT Page 532]

3. 3. 5. 10
53. Ye hi bhikkhave,469 sattā pubbanhasamayaɱ kāyena sucaritaɱ caranti, vācāya sucaritaɱ caranti, manasā sucaritaɱ caranti, supubbanho bhikkhave tesaɱ sattānaɱ.

Ye hi bhikkhave sattā majjhantikaɱ samayaɱ470 kāyena sucaritaɱ caranti, vācāya sucaritaɱ caranti, manasā sucaritaɱ caranti, sumajjhantiko bhikkhave tesaɱ sattānaɱ.

Ye hi bhikkhave sattā sāyanhasamayaɱ kāyena sucaritaɱ caranti, vācāya sucaritaɱ caranti, manasā sucaritaɱ caranti, susāyanho bhikkhave tesaɱ sattānanti.

10. Sunakkhattaɱ sumaṅgalaɱ suppabhātaɱ suvuṭṭhitaɱ,471
Sukhaṇo sumuhutto ca suyiṭṭhaɱ brahmacārisu.

11. Padakkhiṇaɱ kāyakammaɱ vācākammaɱ padakkhiṇaɱ,
Padakkhiṇaɱ manokammaɱ paṇidhiyo472 padakkhiṇā,
Padakkhiṇāni katvāna labhatatthe473 padakkhiṇe.

12. Te atthaladdhā sukhitā virūḷhā buddhasāsane,
Arogā sukhitā hotha saha sabbehi ñātibhī'ti

Maṅgalavaggo pañcamo474

Khuddaka paṇṇāsako samatto tatiyo.

[page 295]

(6. Paṭipadāvaggo)

(Sāvatthi nidānaɱ:)

1. Tisso imā bhikkhave paṭipadā.
Katamā tisso?
Āgāḷhā paṭipadā, nijjhāmā paṭipadā, majjhimā paṭipadā.

Katamā ca bhikkhave āgāḷhā paṭipadā?

Idha bhikkhave ekacco evaɱvādī hoti evaɱdiṭṭhī: natthi kāmesu doso'ti. So kāmesu pātavyataɱ āpajjati. Ayaɱ vuccati bhikkhave āgāḷhā paṭipadā.

[BJT Page 534]

Katamā ca bhikkhave nijjhāmā paṭipadā?

Idha bhikkhave ekacco acelako hoti muttācāro hatthāpalekhano na ehibhadantiko, na tiṭṭhabhadantiko. Na abhihaṭaɱ, na uddissakaṭaɱ, na nimantaṇaɱ sādiyati. So na kumbhimukhā patigaṇhāti, na khalopimukhā475 patigaṇhāti. Na phalakamantaraɱ, na daṇḍamantaraɱ, na musalamantaraɱ, na dvinnaɱ bhuñjamānānaɱ. Na gabhiniyā, na pāyamānāya, na purisantaragatāya na saɱkittīsu, na yattha sā upaṭṭhito hoti, na yattha makkhikā saṇḍasaṇḍacārinī, na macchaɱ, na maɱsaɱ. Na suraɱ na merayaɱ na thusodakaɱ pivati. So ekāgāriko vā hoti ekālopiko vā.476 Dvāgāriko vā hoti dvālopiko vā2. Sattāgāriko vā hoti sattālopiko vā. Ekissā'pi dattiyā yāpeti. Dvīhi'pi dattīhi yāpeti. Tīhi'pi dattīhi yāpeti. Sattahi'pi dattīhi yāpeti. Ekāhikampi āhāraɱ āhāreti. Dvāhikampi āhāraɱ āhāreti. Sattāhikampi āhāraɱ āhāreti. Iti evarūpaɱ addhamāsikampi pariyāyabhattabhojanānuyogamanuyutto viharati. So sākabhakkho'pi hoti, sāmākabhakkho'pi hoti, nīvārabhakkho'pi hoti, daddulabhakkho'pi hoti, haṭabhakkho'pi hoti, kaṇabhakkho'pi hoti, ācāmabhakkho'pi hoti, piññākabhakkho'pi hoti, tiṇabhakkho'pi hoti, gomayabhakkho'pi hoti. Vanamūlaphalāhāro yāpeti pavattaphalabhojī.

So sāṇāni'pi dhāreti, masāṇāni'pi dhāreti, chavadussāni'pi dhāreti, paɱsukūlāni'pi dhāreti, tirīṭāni'pi dhāreti, ajināni'pi dhāreti, ajinakkhipampi dhāreti, kusacīrampi dhāreti, vākacīrampi dhāreti, phalakacīrampi dhāreti, kesakambalampi dhāreti, [page 296] vālakambalampi dhāreti, ulūkapakkhampi dhāreti. Kesamassulocako'pi hoti kesamassulocanānuyogamanuyutto. Ubbhaṭṭhako'pi hoti āsanapaṭikkhitto. Ukkuṭiko'pi hoti ukkuṭikappadhānānuyogamanuyutto. Kaṇṭakāpassayiko'pi hoti kaṇṭakāpassaye seyyaɱ kappeti. Sāyatatiyakampi udakorohaṇānuyogamanuyutto viharati.

Iti evarūpaɱ anekavihitaɱ kāyassa ātāpanaparitāpanānuyogamanuyutto viharati. Ayaɱ vuccati bhikkhave nijjhāmā paṭipadā.

[BJT Page 536]

Katamā ca bhikkhave majjhimā paṭipadā?

Idha bhikkhave bhikkhu kāye kāyānupassī viharati: ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaɱ, vedanāsu vedanānu passī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loko abhijjhādomanassaɱ, citte cittānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaɱ, dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaɱ. Ayaɱ vuccati bhikkhave majjhimā paṭipadā.

Imā kho bhikkhave tisso paṭipadā'ti.

3. 6. 2.

Tisso imā bhikkhave paṭipadā.

Katamā tisso?

Āgāḷhā paṭipadā, nijjhāmā paṭipadā, majjhimā paṭipadā.

Katamā ca bhikkhave āgāḷhā paṭipadā?
Idha bhikkhave ekacco evaɱvādī hoti evaɱdiṭṭhī: natthi kāmesu doso'ti. So kāmesu pātavyataɱ āpajjati. Ayaɱ vuccati bhikkhave āgāḷhā paṭipadā.
Katamā ca bhikkhave nijjhāmā paṭipadā?

Idha bhikkhave ekacco acelako hoti muttācāro hatthāpalekhano na ehibhadantiko, na tiṭṭhabhadantiko. Na abhihaṭaɱ, na uddissakaṭaɱ, na nimantaṇaɱ sādiyati. So na kumbhimukhā patigaṇhāti, na khalopimukhā477 patigaṇhāti. Na phalakamantaraɱ, na daṇḍamantaraɱ, na musalamantaraɱ, na dvinnaɱ bhuñjamānānaɱ. Na gabhiniyā, na pāyamānāya, na purisantaragatāya na saɱkittīsu, na yattha sā upaṭṭhito hoti, na yattha makkhikā saṇḍasaṇḍacārinī, na macchaɱ, na maɱsaɱ. Na suraɱ na merayaɱ na thusodakaɱ pivati. So ekāgāriko vā hoti ekālopiko vā.478 Dvāgāriko vā hoti dvālopiko vā2. Sattāgāriko vā hoti sattālopiko vā. Ekissā'pi dattiyā yāpeti. Dvīhipi dattīhi yāpeti. Tīhi'pi dattīhi yāpeti. Sattahi'pi dattīhi yāpeti. Ekāhikampi āhāraɱ āhāreti. Dvāhikampi āhāraɱ āhāreti. Sattāhikampi āhāraɱ āhāreti. Iti evarūpaɱ addhamāsikampi pariyāyabhattabhojanānuyogamanuyutto viharati. So sākabhakkho'pi hoti, sāmākabhakkho'pi hoti, nīvārabhakkho'pi hoti, daddulabhakkho'pi hoti, haṭabhakkho'pi hoti, kaṇabhakkho'pi hoti, ācāmabhakkho'pi hoti, piññākabhakkho'pi hoti, tiṇabhakkho'pi hoti, gomayabhakkho'pi hoti. Vanamūlaphalāhāro yāpeti pavattaphalabhojī.

So sāṇāni'pi dhāreti, masāṇāni'pi dhāreti, chavadussāni'pi dhāreti, paɱsukūlāni'pi dhāreti, tirīṭāni'pi dhāreti, ajināni'pi dhāreti, ajinakkhipampi dhāreti, kusacīrampi dhāreti, vākacīrampi dhāreti, phalakacīrampi dhāreti, kesakambalampi dhāreti, vālakambalampi dhāreti, ulūkapakkhampi dhāreti. Kesamassulocako'pi hoti kesamassulocanānuyogamanuyutto. Ubbhaṭṭhako'pi hoti āsanapaṭikkhitto. Ukkuṭiko'pi hoti ukkuṭikappadhānānuyogamanuyutto. Kaṇṭakāpassayiko'pi hoti kaṇṭakāpassaye seyyaɱ kappeti. Sāyatatiyakampi udakorohaṇānuyogamanuyutto viharati.

Iti evarūpaɱ anekavihitaɱ kāyassa ātāpanaparitāpanānuyogamanuyutto viharati. Ayaɱ vuccati bhikkhave nijjhāmā paṭipadā.

Katamā ca bhikkhave majjhimā paṭipadā?

Idha bhikkhave bhikkhu anuppannānaɱ pāpakānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ anuppādāya chandaɱ janeti vāyamati viriyaɱ ārabhati cittaɱ paggaṇhāti padahati. Uppannānaɱ pāpakānaɱ akusalānaɱ dhammānaɱ pahāṇāya chandaɱ janeti vāyamati viriyaɱ ārabhati cittaɱ paggaṇhāti padahati. Anuppannānaɱ kusalānaɱ dhammānaɱ uppādāya chandaɱ janeti vāyamati viriyaɱ ārabhati cittaɱ paggaṇhāti padahati. Uppannānaɱ kusalānaɱ dhammānaɱ ṭhitiyā asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāpāripūriyā [page 297] chandaɱ janeti vāyamati viriyaɱ ārabhati cittaɱ paggaṇhāti padahati. Ayaɱ vuccati bhikkhave majjhimā paṭipadā.

Imā kho bhikkhave tisso paṭipadā'ti.

3. 6. 3.
Tisso imā bhikkhave, paṭipadā - pe

Chandasamādhipadhānasaṅkhārasamannāgataɱ iddhipādaɱ bhāveti. Viriyasamādhipadhānasaṅkhārasamannāgataɱ iddhipāda bhāveti. Cittasamādhipadhānasaṅkhārasamannāgataɱ iddhipādaɱ bhāveti. Vīmaɱsāsamādhipadhānasaṅkhārasamannāgataɱ iddhipādaɱ bhāveti.
- Pe-
Imā kho bhikkhave tisso paṭipadāti.

3. 6. 4.

Tisso imā bhikkhave, paṭipadā -pe-

Saddhindriyaɱ bhāveti, viriyindriyaɱ bhāveti, satindriyaɱ bhāveti, samādhindriyaɱ bhāveti, paññindriyaɱ bhāveti. -Pe-

Imā kho bhikkhave tisso paṭipadāti.

3. 6. 5.

Tisso imā bhikkhave, paṭipadā --pe-

Saddhābalaɱ bhāveti, viriyabalaɱ bhāveti, satibalaɱ bhāveti, samādhibalaɱ bhāveti, paññābalaɱ bhāveti

Imā kho bhikkhave tisso paṭipadāti.

[BJT Page 538]

3. 6. 6.

(Tisso imā bhikkhave, paṭipadā. )

Katamā tisso?

Satisambojjhaṅgaɱ bhāveti, dhammavicayasambojjhaṅgaɱ bhāveti, viriyasambojjhaṅgaɱ bhāveti, pītisambojjhaṅgaɱ bhāveti, passaddhisambojjhaṅgaɱ bhāveti, samādhisambojjhaṅgaɱ bhāveti, upekkhāsambojjhaṅgaɱ bhāveti. -Pe-

Imā kho bhikkhave tisso paṭipadāti.

3. 6. 7.

Tisso imā bhikkhave paṭipadā. -Pe-

Sammādiṭṭhiɱ bhāveti, sammāsaṅkappaɱ bhāveti, sammāvācaɱ bhāveti, sammākammantaɱ bhāveti, sammāājīvaɱ bhāveti, sammāvāyāmaɱ bhāveti, sammāsatiɱ bhāveti, sammāsamādhiɱ bhāveti. Ayaɱ vuccati bhikkhave majjhimā paṭipadā.

Imā kho bhikkhave tisso paṭipadāti.

(Paṭipadā) vaggo chaṭṭho479*

(7. Kammapatha peyyālaɱ)

3. 7. 1.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Katamehi tīhi?

Attanā ca pāṇātipātī hoti, parañca pāṇātipāte samādapeti, pāṇātipāte ca samanuñño hoti.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

3. 7. 2.

Tīhi bhikkhave dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

Katamehi tīhi?

Attanā ca pāṇātipātā paṭivirato hoti, parañca pāṇātipātā veramaṇiyā samādapeti, pāṇātipātā veramaṇiyā ca samanuñño hoti imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge

[BJT Page 540]

3. 7. 3.
Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

Katamehi tīhi?

Attanā ca adinnādāyī hoti, parañca adinnādāne samādapeti, adinnādāne ca samanuñño hoti imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

3. 7. 4
Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

Katamehi tīhi?

Attanā ca adinnādānā paṭivirato hoti. Parañca adinnādānā veramaṇiyā samādapeti. Adinnādānā veramaṇiyā ca samanuñño hoti

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

3. 7. 5.

Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Katamehi tīhi?

Attanā ca kāmesu micchācārī hoti, [page 298] parañca kāmesu micchācāre samādapeti, kāmesu micchācāre ca samanuñño hoti

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

3. 7. 6.
Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

Katamehi tīhi?

Attanā ca kāmesu micchācārā paṭivirato hoti, parañca kāmesu mucchācārā veramaṇiyā samādapeti, kāmesu micchācārā veramaṇiyā ca samanuñño hoti

Imehi kho bhikkhave, tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

3. 7. 7.
Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Katamehi tīhi?

Attanā ca musāvādī hoti, parañca musāvāde samādapeti, musāvāde ca samanuñño hoti.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

3. 7. 8
Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

Katamehi tīhi?

Attanā ca musāvādā paṭivirato hoti, parañca musāvādā veramaṇiyā samādapeti. Musāvādā veramaṇiyā ca samanuñño hoti.

Imehi kho bhikkhave, tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

3. 7. 9.
Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Katamehi tīhi?

Attanā ca pisunāvāco hoti. Parañca pisunāya vācāya samādapeti. Pisunāya vācāya ca samanuñño hoti.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

3. 7. 10.
Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

Katamehi tīhi?

Attanā ca pisunāya vācāya paṭivirato hoti. Parañca pisunāya vācāya veramaṇiyā samādapeti. Pisunāya vācāya veramaṇiyā ca samanuñño hoti.

Imehi kho bhikkhave, tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

[BJT Page 542]

3. 7. 11.
Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Katamehi tīhi?

Attanā ca pharusāvāco hoti, parañca pharusāya vācāya samādapeti, pharusāya vācāya ca samanuñño hoti.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

3. 7. 12.
Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

Katamehi tīhi?

Attanā ca pharusāya vācāya paṭivirato hoti. Parañca pharusāya vācāya veramaṇiyā samādapeti, pharusāya vācāya veramaṇiyā ca samanuñño hoti.

Imehi kho bhikkhave, tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

3. 7. 13.
Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Katamehi tīhi?

Attanā ca samphappalāpī hoti, parañca samphappalāpe samādapeti, samphappalāpe ca samanuñño hoti.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

3. 7. 14.
Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

Katamehi tīhi?

Attanā ca samphappalāpā paṭivirato hoti, parañca samphappalāpā veramaṇiyā samādapeti, samphappalāpā veramaṇiyā ca samanuñño hoti.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

3. 7. 15.
Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Katamehi tīhi?

Attanā ca abhijjhālū hoti, parañca abhijjhāya samādapeti, abhijjhāya ca samanuñño hoti.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

3. 7. 16.
Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

Katamehi tīhi?
Attanā ca anabhijjhālū hoti, parañca anabhijjhāya samādapeti, anabhijjhāya ca samanuñño hoti.

Imehi kho bhikkhave, tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.
[page 299]

3. 7. 17

Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Katamehi tīhi?

Attanā ca vyāpannacitto hoti, parañca vyāpāde samādapeti, vyāpāde ca samanuñño hoti.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

3. 7. 18.
Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

Katamehi tīhi?

Attanā ca avyāpannacitto hoti, parañca avyāpāde samādapeti, avyāpāde ca samanuñño hoti.

Imehi kho bhikkhave, tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

[BJT Page 544]

3. 7. 19
Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

Katamehi tīhi?

Attanā ca micchādiṭṭhiko hoti, parañca micchādiṭṭhiyā samādapeti, micchādiṭṭhiyā ca samanuñño hoti.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ niraye.

3. 7. 20
Tīhi bhikkhave, dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge.

Katamehi tīhi?

Attanā ca sammādiṭṭhiko hoti, parañca sammādiṭṭhiyā samādapeti, sammādiṭṭhiyā ca samanuñño hoti.

Imehi kho bhikkhave tīhi dhammehi samannāgato yathābhataɱ nikkhitto evaɱ sagge'ti.

Kammapathapeyyālaɱ niṭṭhitaɱ480*

(8. Rāga peyyālaɱ)

3. 8. 1 -170
Rāgassa bhikkhave abhiññāya ime tayo dhammā bhāvetabbā.

Katame tayo:

Suññato samādhi, animitto samādhi, appaṇihito samādhi, rāgassa bhikkhave abhiññāya ime tayo dhammā bhāvetabbā.

Rāgassa bhikkhave pariññāya - pari-k-khayāya - pahāṇāya - khayāya - vayāya - virāgāya - nirodhāya - cāgāya - paṭinissaggāya - ime tayo dhammā bhāvetabbāti.

Dosassa -pe- mohassa- kodhassa- upanāhassa -makkhassa - palāsassa - issāya - macchariyassa - māyāya - sāṭheyyassa - thambhassa -sārambhassa mānassa - atimānassa -madassa - pamādassa abhiññāya - pariññāya - pari-k-khayāya - pahānāya - khayāya - vayāya - virāgāya - nirodhāya - - cāgāya - paṭinissaggāya ime tayo dhammā bhāvetabbāti.

Idamavoca bhagavā attamanā te bhikkhū bhagavato bhāsitaɱ abhinandunti.

Rāgapeyyālaɱ niṭṭhitaɱ481*

Tikanipāto.

Ekakanipāto ca dukanipāto ca tikanipāto ca samattā.

[BJT Page 546]
[page 300]

(Uddānagāthā)

1. Aṅguttaranikāyavare sabbaññunā paramavisuddhadassinā,
Nipātā ekādasayeva pavattitā uddānato te nisāmetha ādito:

(Ekakanipāto)

2. Itthirūpaɱ purisarūpaɱ pañcanīvaraṇāni ca,
Akammaniyādikaɱ pañca pañca cittaɱ adantato.

3. Sūkaɱ paduṭṭharahadā phandano lahu pabhassarā,482
Āsevabhāve manasi483 bhāgīhi apare duve.

4. Uppajjanti parihāni anattāya asammusā,
Catukoṭi mukhā ete caturo sabbavatti tā.484

5. Adhammā vinayā ca bhāsitā ciṇṇapaññattapañcamaɱ,485
Āpatti lahu duṭṭhullaɱ sāvasesakkamena ca.

6. Puggalo sāriputto ca etadagge tatheva ca.
Aṭṭhānañca nibbidā sambudhā486 anuppannaɱ ca kusalaɱ.

[BJT Page 548]

7. Micchādiṭṭhi pavaḍḍhati yeneva sattā asaddhammavuṭṭhānena,
Pare sāvajjakhipaɱ durakkhāte ca yañca saɱ.487

8. Manussesu majjhime paññācariyena488 cakkhunā,
Dassanasavaṇadhāraṇā upaparikkhaṇa atthamaññāya dasa.

9. Saɱvego saɱviggena vavassaggārammaṇena ca,
Annena ca ye vuttā ye ye attharasena ca.

10. Dve manussā dve devā nirayā489 apare duve,
Dve tiracchānayoniyā490 dve petti visayā jambudīpehi yojaye.

11. Araññe piṇḍapātaɱ paɱsukūlaɱ dhammakathikā vinayena ca,
Bāhusaccaɱ thāvareyyaɱ ākappā dve va honti.

12. Parivārajjhānamettā uṭṭhānaɱ491 padhāna indriyabalabojjhaṅgā, 492
Maggo abhibhāyatanaɱ vimokkhakasiṇena ca.

[page 301]

13. Dve saññā anussatiṭṭhānā sahagatehi yojaye,
Accharā ca mahāsamuddo saɱvegā passaddhi akusalaɱ kusalena ca.

14. Avijjāpaññāppabhedo ca paṭivedho paṭisambhidā caturo,
Phalena paṭilābho vuddhi vepullatāya ca.

15. Mahāputhuvipulañca493 gambhīraɱ asāmantabhūri ca,
Bāhu sīgha lahu hāsu494 javana tikkhanibbedhena ca.

16. Bhuñjanti bhuttaparihīnaɱ495 viraddhampamādiɱsu te.
Sevanabhāvanabahulā abhiññāpariññāya ca atho sacchikiriyāyāti.

Paṭhamo nipāto.

[BJT Page 550]

(Dukanipāto)

1. Vajjā padhānā dve tapanīyā upaññātena pañcamaɱ,
Saññojanaɱ ca kaṇhaɱ ca sukkaɱ cariyāvassupanāyikena.

2. Balabojjhaṅgajhānena desanādhikaraṇena ca,
Adhammacariyā akatattā ekaɱsaɱ akusalaɱ athopi sammosā.

3. Bālo ca duṭṭho bhāsitañca neyyatthā paṭicchannadiṭṭhi,
Sīlena araññe vijjābhāgiyena ca.

4. Bhūmiduppatikāro kiɱvādī dakkhiṇeyyā,
Saññojanasamacittā ca caraṇakaccānacorā496 paṭipattivyañjanena.

5. Uttānā vaggā aggavatī ariyakasaṭena pañcamaɱ,
Ukkācita āmisagarū visamaadhammikā adhammavādinī.

6. Hita accherakaɱ anutappathūpārahā athopi dve buddhā,
Asani tayo kiɱpurisavijāyanā atha sannivāsaɱ sārena cāti.

7. Gihī ca kāmaupadhī āsavā sāmisañca ariyena,
Kāyapītisātasamādhinivattī ca.

8. Nidānañca hetu saṅkhārapaccayarūpaɱ,
Vedayitaɱ saññaɱ viññāṇaɱ yañca saṅkhataɱ.

9. Vimuttī paggaho nāmaɱ,
[page 302]
Vijjābhavesu diṭṭhi ahirihiri dovacassaɱ,
Atha dhātuyo āpattivuṭṭhānakusalatāti.

10. Bālā ca kappiyāpatti adhammavinayena ca,
Kukkuccakappiyāpatti adhammavinayena ca.

11. Puggalo subhanimittañca ceto bālena pañcamaɱ,
Paññā asoka pubbakārī ca titto go duttappapaccayañca.497 *

12. Vuttagarukā lahukā duṭṭhullena cāti
Āyācāni cattāro khatehi ca dūraparisacittako ca,498 *

13. (Vinaye) cāgaɱ pariccāgaɱ bhogāsambhogā
Saɱvibhāga saṅgāhamanuggāhaɱ athopi anukampena cāti.

[BJT Page 552]

14. Satthārā paṭisanthārā esanā pariyesanā,
Pariyeṭṭhiye pūjā ātitheyyā vuddhiratanasannicayā.

15. Samāpatti ajjavañca khantisākhalyaɱ avihiɱsā dve,
Indriyapaṭisaɱkhāna satisamato vipattisampadā,
Visuddhidiṭṭhi asantuṭṭhi muṭṭhasaccena ca paññāsako.

16. Dve dhammā sekho tañca sāṭheyyaɱ kusalānavajjaɱ ca.
Sukhudrayañca vipākā sabyāpajjha dukkhe ca tayo ca.

17. Sammukhā dve pavāraṇā tajjanīyaɱ niyassaɱ ca,
Pabbājanīyañca sāraṇaɱ ukkhepo parivāso ca
Mūlamānatta abbhānanti.

Dutiyo nipāto.

(Tikanipāto)

1. Bhayalakkhaṇacintī499 ca accayaɱ ca ayoniso,
Akusalaɱ ca sāvajjaɱ sabyāpajjhaɱ dhataɱ malanti.

2. Ñātako sārāṇīyo500 nirāso cakkavatti pacetano,
Apaṇṇakattā devo501 ca duve pāpaṇikena cāti.

[page 303]

3. Kāyasakkhi502 gilāno saṅkhāro bahukāro arūko,503
Asevitabbo jegucchi pupphabhāṇī504 andho avakujjena ca.

4. Sabrahmakānandasāriputta nidānā āḷavakena ca,
Devadūtā dve ca rājā sukhumālādhipateyyo vaggo

5. Sammukhiṭṭhānatthakathāpavattanī505 paṇḍito sīlavā,
Saṅkhataɱ pabbatātappā mahācorena te dasa.

6. Dve jiṇṇā506 brāhmaṇaparibbājakā nibbānamahāsālena ca,
Vacchagottaɱ ca tikaṇṇo jāṇussoṇī saɱgāravena ca

7. Titthaɱ bhayañca venāgo sarabho kesaputtiyā,
Sāḷho ca kathāvatthuɱ aññatitthiyā,
Akusalamūlauposathaṅgena te dasa.

8. Channo ājīviko sakko nigaṇṭhasamādapetabbena ca,
Bhava cetanā- patthanā upaṭṭhānagandha abhibhūsahasamaṇā ca.

[BJT Page 554.]

9. Gadrabho sukhettaɱ vajjiputtaɱ sekhena pañcamā sā,
Yo ca sāvikā puttā dve sikkhā atha paṅkadhānena ca.
10. Accāyikaɱ ca pavivekaɱ aggavatīparisā ca.
Tayo ājānīyā vatthaɱ atha potthakaɱ loṇaphalena,
Paɱsudhovaka suvaṇṇakārena ca paṇṇāsako.

11. Pubbe pariyesanā assādo ruṇṇotiṇṇaɱ.
Atitti dve ca pañcamaɱ kūṭā dve nidānāni apare duve.
[page 304]

12. Apāpayikadullabho appameyyo āneñjāyatanena vipattiyo,
Apaṇṇako kammantaɱ dve soceyyā moneyyena ca vaggo.

13. Kusinārabhaṇḍanagotamakā bharaṇḍuhatthakena ca,
Kaṭuviyaɱ dve anuruddhā paṭicchannapāsāṇalekhena tedasa.

14. Yodhā parisāmitto uppādakesakambalasampadā vuddhittayo,
Assakhaluṅkā tayo ca moranivāpena vaggo.

15. Akusalā sāvajjā visamā asucitā saha khato ca honti,
Cattāri vandana sukha pubbanhena vaggoti.507 *

Tatiyo nipāto.

1 [BJTS] = upasaggā + 1. Upasaggā-katthaci.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

2 [BJTS] =tiṇāgāro + 2. Nalāgārā vā tiṇāgārā vā - machasaɱ. Syā. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

3 [BJTS] = aggimukko + 3. Aggimutto-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

4 [BJTS] = phussitaggalāni + 4. Phassitaggālāni-katthaci. Phusitaggalāni-machasaɱ. Syā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

5 [BJTS] = pihitavātapānāni + 5. Vātāpānāni-[PTS.]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

6 [BJTS] = apadānasobhinī + 1. Apadāne sobhanī paññā-[PTS.] Syā. Apadāna sobhanī-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

7 [BJTS] = bālāpadānāni + 2 Bālapadānāni-[PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

8 [BJTS] = No cedaɱ + 3.Nocetaɱ-syā. Kaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

9 [BJTS] = paṇḍitāpadānāni + 4. Paṇḍitapadānāti-[PTS.]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

10 [BJTS] = no cedaɱ + 3. Nocetaɱ-syā. Kaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

11 [BJTS] = na patigaṇhāti + 1. Nappaṭiggaṇhāti-machasaɱ. Na paṭiggaṇhāti-syā. Nappatigaṇhāti-[PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

12 [BJTS] = patigaṇhāti + 1. Nappaṭiggaṇhāti-machasaɱ. Na paṭiggaṇhāti-syā. Nappatigaṇhāti-[PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

13 [BJTS] = sārāṇīyāni + 1.Saraṇiyāni-syā, kaɱ [PTS] Sāraṇiyāni-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

14 [BJTS] = muddhāvasitto + 2. Muddhābhisitto- syā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

15 [BJTS] = muddhāvasittassa + 2. Muddhābhisitto- syā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

16 [BJTS] = muddhāvasittassa + 2. Muddhābhisitto- syā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

17 [BJTS] = sārāṇīyaɱ + 1.Saraṇiyāni-syā, kaɱ[PTS.] Sāraṇiyāni-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

18 [BJTS] = sārāṇīyaɱ + 1.Saraṇiyāni-syā, kaɱ[PTS.] Sāraṇiyāni-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

19 [BJTS] = bavhābādho + 1.Bahvābādho -syā. Kaɱ [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

20 [BJTS] = mamampi + 2. Mamapi-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

21 [BJTS] = Kudassu nāma + 3. Kudāssu nāma-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

22 [BJTS] = mamampi + 2. Mamapi-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

23[BJTS] = [position unknown] +1. Acalappatto - machasaɱ 3. Mampi -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

24 [BJTS] = kudassu + 2. Kudāssu nāma- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

25 [BJTS] = kudassu + 2. Kudāssu nāma- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

26 [BJTS] = kudassu + 2. Kudāssu nāma- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

27 [BJTS] = sāssa + 4. Sā - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

28 [BJTS] = Sopi + 5. Sopi nāma - syā [pts.]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

29 [BJTS] = anuyuttesu + 1. Anuyantesu- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

30 [BJTS] = pacetano + 1. Sacetano nāma - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

31 [BJTS] = sakkasi + 2. Sakkhasi katthaci - sakkhissasi - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

32 [BJTS] = Niṭṭhitaɱ te + 3. Niṭṭhitaɱ-machasaɱ. Syā. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

33 [BJTS] = nesāhaɱ + 4. Nāhaɱ - sīmu. Nesaɱ nāhaɱ-[PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

34 [BJTS] = apaṇṇakataɱ + 1.Apaṇṇakapaṭipadaɱ - syā. Machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

35 [BJTS] = Yatvādhikaraṇametaɱ + 2. Yatvādhikaraṇāmetaɱ - machasaɱ. Syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

36 [BJTS] = vussatīti? + 1. Vussathāti- sīmu, machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

37 [BJTS] = phātikattuɱ. + 1.Phātikātuɱ- [pts.] Syā. Phātiɱ kātuɱ -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

38 [BJTS] = majjhantikaɱ + 2. Majjhantikasamayaɱ- machasaɱ syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

39 [BJTS] = phātikattuɱ. + 1.Phātikātuɱ- [pts.] Syā. Phātiɱ kātuɱ -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

40 [BJTS] = phātikattuɱ. + 1.Phātikātuɱ- [pts.] Syā. Phātiɱ kātuɱ -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

41 [BJTS] = phātikattuɱ. + 1.Phātikātuɱ- [pts.] Syā. Phātiɱ kātuɱ -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

42 [BJTS] = phātikattuɱ. + 1.Phātikātuɱ- [pts.] Syā. Phātiɱ kātuɱ -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

43 [BJTS] = phātikattuɱ. + 1.Phātikātuɱ- [pts.] Syā. Phātiɱ kātuɱ -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

44 [BJTS] = phātikattuɱ. + 1.Phātikātuɱ- [pts.] Syā. Phātiɱ kātuɱ -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

45 [BJTS] = mahantattaɱ + 2. Majjhantikasamayaɱ- machasaɱ syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

46 [BJTS] = udayoti + 1.Udadayoti. - Katthaci.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

47 [BJTS] = haritvā + 2. Karitvā - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

48 [BJTS] = mahantattaɱ + 3. Mahattaɱ - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

49 [BJTS] = mahantattaɱ+ 3. Mahattaɱ - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

50 [BJTS] = anekavihitesu + 4. Anekavihitesu ca - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

51 [BJTS] = mahantattaɱ + 3. Mahattaɱ - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

52 [BJTS] = + Tassuddānaɱ:- ñātosaraṇīso bhikkhu -cakkavatti sacetano, apaṇṇakattā devo ca duvepāpaṇikena cāti-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

53 [BJTS] = saviṭṭho + 1. Samīdho-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

54 [BJTS] = diṭṭhappatto + 2. diṭṭhippatto - katthaci
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

55 [BJTS] = Imesaɱ + 3. Imesaɱ āvuso- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

56 [BJTS] = mahākoṭṭhito + 4. Mahākoṭṭhako-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

57 [BJTS] = khottha + 1. Nakhettha- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

58 [BJTS] = nevokkamati + 1. Neva okkamati- machasaɱ. [PTS] Syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

59 [BJTS] = vokkamati+ 3. Labhanto-syā. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

60 [BJTS] = labhanto'va + 3. Labhanto-syā. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

61 [BJTS] = vokkamati + 2. Okkamati - machasaɱ. Syā. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

62 [BJTS] = vokkamati + 3. Labhanto-syā. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

63 [BJTS] = vijjūpamacitto + 1.Vijjupamacitto- [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

64 [BJTS] = vajirūpamacitto + 2. Vajirūpamacitto-[PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

65 [BJTS] = Seyyathāpi + 3. Seyyathāpi nāma - [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

66 [BJTS] = duṭṭhārukā + 4. Duṭṭhāruko- syā. Machasaɱ. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

67 [BJTS] = kaṭhalena + 5.Kaṭhalāya vā-sī1. Machasaɱ. Syā. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

68 [BJTS] = vā ghaṭṭitā + 6. Ghaṭṭito-machasaɱ. Syā. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

69 [BJTS] = assandati; + 7. Assavanoti- sīmu. Āsavaɱ deti- [pts.] Machasaɱ, syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

70 [BJTS] = anuddayāya + 1.Anuddayā. Anukampā- syā. Machasaɱ. Sī1 [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

71 [BJTS] = pavattanī+ 2. Pavattinī - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

72 [BJTS] = pavattanī+ 2. Pavattinī - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

73 [BJTS] = pavattanī + 2. Pavattinī - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

74 [BJTS] = duṭṭhārukā + 2. Duṭṭhāruko- machasaɱ. Syā. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

75 [BJTS] = ghaṭṭitā + 3. Ghaṭṭito- machasaɱ. Syā. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

76 [BJTS] = assandati. + 4. Āsavaɱ deti-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

77 [BJTS] = kaṭhalena + 5. Kaṭhalāya vā - sīmu. Machasaɱ, syā. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

78 [BJTS] = kaṭhalena + 5. Kaṭhalāya vā - sīmu. Machasaɱ, syā. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

79 [BJTS] = sabhaggato + 1. Sabhāgato vā. - Syā. Kaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

80 [BJTS] = parisaggato + 2. Parisagato vā - sīmu. Sī1 syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

81 [BJTS] = ehambho + 3. Evambho purisa - [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

82 [BJTS] = parisaggato + 2. Parisagato vā - sīmu. Sī1 syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

83 [BJTS] = ehambho + 3. Evambho purisa - [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

84 [BJTS] = pharusāya + 4. Pharusā vācā - sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

85 [BJTS] = tathārūpiɱ + 5. Tathārūpaɱ - sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

86 [BJTS] = phātikareyya + 1.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

87 [BJTS] = phātikareyya + 1. Phātiɱ kareyya- machasaɱ. Syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

88 [BJTS] = sasaṭho + 2. Saṭhoso, -machasaɱ. Saɱsaṭṭho- katthaci.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

89 [BJTS] = saɱghātuɱ + 3. Saɱhātuɱ - syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

90 [BJTS] = avyaggamanaso + 4. Abyaggamānaso naro- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

91 [BJTS] = Dvicakkhuɱ + 5. Dvicakkhuñca - [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

92 [BJTS] = Vuṭṭhito + 1. Vuṭṭhito ca kho - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

93 [BJTS] = gahitampissa + 2. Gahitaɱ hissa- syā-kaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

94 [BJTS] = dukkhassantakaro + 3. Dukkhassantakaro siyā- sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

95 [BJTS] = Sāhuneyyakāni + 1.Sāhuṇeyyāni- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

96 [BJTS] = Idhaceva + 2. Idheva naɱ - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

97 [BJTS] = ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā+ 3. Ahaṅkāramamaṅkāramānānusayā-syā. Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

98 [BJTS] = ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā + 3. Ahaṅkāramamaṅkāramānānusayā-syā. Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

99 [BJTS] = ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā + 3. Ahaṅkāramamaṅkāramānānusayā-syā. Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

100 [BJTS] = ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā + 3. Ahaṅkāramamaṅkāramānānusayā-syā. Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

101 [BJTS] = ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā + 3. Ahaṅkāramamaṅkāramānānusayā-syā. Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

102 [BJTS] = ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā + 3. Ahaṅkāramamaṅkāramānānusayā-syā. Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

103 [BJTS] = ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā + 3. Ahaṅkāramamaṅkāramānānusayā-syā. Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

104 [BJTS] = ahiṅkāramamiṅkāramānānusayā+ 1. Ahaṅkāramamaṅkāramānānusayā- machasaɱ, [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

105 [BJTS] = vihareyya. + 2. Vihareyyāti-machasaɱ. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

106 [BJTS] = parovarāni + 3. Paroparāni - machasaɱ. Syā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

107 [BJTS] = dhammaɱ deseyyaɱ, aññātāro + 4. Dhammassa aññātāro -syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

108 [BJTS] = acchecchi + 5. Acchejji - syā. Kaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

109 [BJTS] = vāvattayī + 6.Vivattayi - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

110 [BJTS] = upapajje vā + 1.Upapajja vā - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

111 [BJTS] = upapajje vā + 1.Upapajja vā - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

112 [BJTS] = upapajje vā, + 1.Upapajja vā - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

113 [BJTS] = anabhāvakataɱ + 1. Anabhāvaɱ kataɱ -machasaɱ. Syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

114 [BJTS] = anabhāvakataɱ + 1. Anabhāvaɱ kataɱ -machasaɱ. Syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

115[BJTS] = opuṇeyya + 2. Ophuṇeyya- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

116 [BJTS] = anabhāvakataɱ + 1. Anabhāvaɱ kataɱ -machasaɱ. Syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

117 [BJTS] = verambavāto + 1.Veramho vato vāyati- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

118 [BJTS] = paccattharaṇo + 2. Kadalimigapavara paccattharaṇo - machasaɱ, syā[PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

119 [BJTS] = limpati + 1. Lippati- [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

120 [BJTS] = khalitaɱsiro + 2. Khallita siraɱ - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

121 [BJTS] = nāsakkhissaɱ + 1.Nāhaɱ sakkhissaɱ - [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

122 [BJTS] = pāpaɱ kammaɱ + 2.Pāpakammaɱ-[PTS] Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

123 [BJTS] = pāpaɱ kammaɱ+ 2. Pāpakammaɱ-[PTS] Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

124 [BJTS] = pāpaɱ kammaɱ+ 2. Pāpakammaɱ-[PTS] Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

125 [BJTS] =pāpaɱ kammaɱ + 2. Pāpakammaɱ-[PTS] Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

126 [BJTS] = tibbā + 1.Tippā-sīmu. Syā. Tippā- syā. Tibbākharā-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

127[BJTS] = pāpaɱ kammaɱ + 2. Pāpakammaɱ- machasaɱ, [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

128 [BJTS] = saɱvesetvā + 3. Saɱkaḍḍhitvā kuṭhārīhi tacchenti - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

129 [BJTS] = tibbā + 1.Tippā-sīmu. Syā. Tippā- syā. Tibbākharā-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

130 [BJTS] = uddhapādaɱ + 4.Uddhaɱpādaɱ - [PTS] machasaɱ, siya
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

131 [BJTS] = ṭhapetvā + 5. Gahetvā-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

132 [BJTS] = tibbā + 1.Tippā-sīmu. Syā. Tippā- syā. Tibbākharā-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

133 [BJTS] = sajotibhūtāya + 6. Sañjotibhūtāya - syā, kaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

134 [BJTS] = tibbā + 1.Tippā-sīmu. Syā. Tippā- syā. Tibbākharā-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

135 [BJTS] = uddhapādaɱ + 4.Uddhaɱpādaɱ - [PTS] machasaɱ, siya
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

136 [BJTS] = paccati+ 7. Machasaɱ. Potthake ayaɱ pāṭho na dissate.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

137 [BJTS] = Te khoppattā + 1. Te appamattā - machasaɱ. Te khemappattā - [PTS] syā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

138 [BJTS] = sukhitā + 2. Sukhino-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

139[BJTS] = paṭijāgaranti+ 3. Paṭijāgaronti - machasaɱ. Syā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

140[BJTS] = Cātuddasiyaɱ + * Cātuddasiɱ - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

141 [BJTS] = paṭijāgaranti+ 3. Paṭijāgaronti - machasaɱ. Syā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

142 [BJTS] = mahārājā + 4. Mahārājāno-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

143 [BJTS] = mahārājā + 4. Mahārājāno-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

144 [BJTS] = sudhammāyaɱ sabhāyaɱ + 7. Sudhammāya sabhāya - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

145 [BJTS] = Tena + 5. Tena kho -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

146 [BJTS] = asurā kāyāti+ 6. Asurakāyā - machasaɱ. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

147 [BJTS] = asurā kāyāti + 6 Asurakāyā - machasaɱ. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

148 [BJTS] = anunayamāno + 1. Anusaññāyamāno - aṭṭhakathā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

149 [BJTS] = Cātuddasiɱ pañcadasiɱ + 2. Cātuddasī [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

150 [BJTS] = yā ca pakkhassa aṭṭhamī + 3. Yāva pakkhassa aṭṭhamiɱ - sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

151 [BJTS] = yo passa + 4. Ye, pissa-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

152 [BJTS] = vusitavā + *. brahmacariyo- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

153 [BJTS] = Cātuddasiɱ pañcadasiɱ + 2. Cātuddasī [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

154[BJTS] = yā ca pakkhassa aṭṭhamī + 3. Yāva pakkhassa aṭṭhamiɱ - sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

155 [BJTS] = yo passa + 4. Ye, pissa-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

156 [BJTS] = Cātuddasiɱ pañcadasiɱ + 2. Cātuddasī [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

157[BJTS] = yā ca pakkhassa aṭṭhamī,+ 3. Yāva pakkhassa aṭṭhamiɱ - sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

158 [BJTS] = yopassa + 4. Ye, pissa-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

159 [BJTS] = jarāmaraṇena + 5. Jarāya maraṇena-[PTS.]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

160 [BJTS] = Cātuddasiɱ pañcadasiɱ + 2.Cātuddasī [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

161[BJTS] =yā ca pakkhassa aṭṭhamī + 3. Yāva pakkhassa aṭṭhamiɱ - sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

162 [BJTS] =yo passa + 4. Ye, pissa-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

163 [BJTS] = Jarāmaraṇena + 5. Jarāya maraṇena-[PTS.]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

164[BJTS] = sudaɱ + *. Sudaɱ bhikkhave-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

165 [BJTS] = pupphati + 1. Vappati-syā. Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

166 [BJTS] = akāsikaɱ + 6. Kāsikaɱ -syā. Kaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

167 [BJTS] = kho panassu + 2. Kho pana me sutaɱ- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

168 [BJTS] = paricāriyamāno + 3. Parivārayamāno- aṭṭhakathā- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

169 [BJTS] = nivesanesu + 4. Nivesane-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

170 [BJTS] = atiyitvā. + 5. Atisitvā sīmu. Machasaɱ [PTS] Syā. Sī 1
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

171 [BJTS] = atiyitvā. + 5. Atisitvā sīmu. Machasaɱ [PTS] Syā. Sī 1
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

172 [BJTS] = atiyitvā + 1. Atisitvā-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

173 [BJTS] = nekkhamme + 2. Nekkhammaɱ daṭṭhu vemato -syā. Sī1 sīmu [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

174 [BJTS] = jarāmaraṇena + 1. Jarāya maraṇena -machasaɱ,
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

175 [BJTS] = yādisake + 2. Yādisake - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

176 [BJTS] = na me taɱ + 3. Na metaɱ patirūpanti - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

177 [BJTS] = asammuṭṭhā + 4. Apammuṭṭhā- sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

178 [BJTS] = pajānanti + 5. Jānanti-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

179 [BJTS] = pajānanti + 5. Jānanti-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

180 [BJTS] = asammuṭṭhā+ 4. Apammuṭṭhā- sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

181 [BJTS] =jarāmaraṇena + 1. Jarāya maraṇena
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

182 [BJTS] = opanayiko + 2. Opaneyyako- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

183 [BJTS] = attādhipako + 3. Attādhipateyyako ca - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

184 [BJTS] = Sa + 4. So.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

185 [BJTS] = + *. Tassuddānaɱ.
Brahma ānanda sāriputto - nidānaɱ hatthakena ca
Dūtā duve ca rājāno- subumālādhipateyyenacāti- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

186 [BJTS] = Vineyya + 1. Vinaye - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

187 [BJTS] = Tayo'me + 2. Tayo- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

188 [BJTS] = dhammapaṭisaɱvedī + 3. Dhammapaṭisaɱvedi - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

189 [BJTS] = pavattanī + 1. Pavattinī - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

190 [BJTS] = pavattanī + 1. Pavattinī - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

191 [BJTS] = Mātāpitunnaɱ + 2. Mātāpitunaɱ - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

192 [BJTS] = Katamāhi tīhi: + 1. Katamehi tīhi - [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

193 [BJTS] = vanaspatī. + 2. Vanappatī-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

194 [BJTS] = Passamānā'nukubbanti + 3. Attamatthaɱ - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

195 [BJTS] = tibbānaɱ + 4. Tippānaɱ - sīmu. Aṭṭhakathā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

196 [BJTS] = gedhaɱ + 1. Rodhaɱ vā - machasaɱ syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

197 [BJTS] = dhammehi + 4. Aṅgehi -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

198 [BJTS] = sānuvajjo + 2. Sānuvajjo ca - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

199 [BJTS] = samannāgato. + 3. Samannāgato hotī - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

200 [BJTS] = + *. Tassuddānaɱ:-
Sammukhīṭhānatthavasaɱ - pavatti paṇḍita sīlavaɱ
Saṅkhataɱ pabbatā tappaɱ mahācorenekādasātī.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

201 [BJTS] = vīsaɱ vassasatikā + 1. Vīsavassa satikā - machasaɱ. Syā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

202 [BJTS] = sārāṇīyaɱ + 2. Sāraṇīyaɱ- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

203 [BJTS] = vīsaɱ vassasatikā + 1. Vīsavassa satikā - machasaɱ. Syā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

204 [BJTS] = vīsaɱ vassasatikā + 1. Vīsavassa satikā - machasaɱ. Syā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

205 [BJTS] = sārāṇīyaɱ + 2. Sāraṇīyaɱ- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

206 [BJTS] = vīsaɱ vassasatikā + 1. Vīsavassa satikā - machasaɱ. Syā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

207 [BJTS] =Evaɱ ādipito + 1. Āditto kho - machasaɱ - evaɱ ādittako - syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

208 [BJTS] = sunīhaṭaɱ + 2. Sunīhataɱ - machasaɱ -syā. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

209 [BJTS] = opanayiko + 3. Opaneyiko -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

210 [BJTS] = Evaɱ kho+ *. Evampi kho-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

211 [BJTS] = pubbassudaɱ + 1. Pubbesudaɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

212 [BJTS] =phuṭo hoti + 2. Phuṭo ahosī - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

213 [BJTS] = Aññamaññaɱ + 1. Aññamaññassa - sabbattha
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

214 [BJTS] = manusse ossajanti. + 2. Amanusse ossajjanti - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

215 [BJTS] = sārāṇīyaɱ + 3. [No foot note, variant is hidden i -pe-]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

216 [BJTS] = ca pana maɱ te asatā+ 1. Ca pana maɱ asatā - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

217 [BJTS] = dussīle. + 2. Dussīlassa - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

218 [BJTS] = Yāsu kāsu ci + 3. Yāsu kāsu vā - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

219 [BJTS] = kalyāṇajavanikkamo + 4. Kalyāṇajavanikkhamo-sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

220 [BJTS] = dadanti + 1. Denti -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

221 [BJTS] = sārāṇīyaɱ + 2. [footnote hidden in -pe-]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

222 [BJTS] = upapādiɱ + 1. Udapādiɱ -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

223 [BJTS] = veti + 1. 'Vedi' itipi pāṭho.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

224 [BJTS] =bho gotama + 1.Kho pana gotama -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

225 [BJTS] = āneñjappatte + 2. Ānejjapatte-sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

226 [BJTS] = veti + 1. Vedi. -Sīmu-machasaɱ-sī1. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

227 [BJTS] = puññapaṭipadaɱ + 2. Puññappaṭipadaɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

228 [BJTS] = Iccāyampi + 1. Iccāyapi-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

229 [BJTS] = Evañca+ 2. Evaɱ kho - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

230 [BJTS] = appaṭṭhatarā + 3. Appatthatarā ca -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

231 [BJTS] = Evañca + 2. Evaɱ kho - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

232 [BJTS] = kānujja + 1. Kāncajja- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

233 [BJTS] = rājaparisāyaɱ + 2. Rājapurisānaɱ -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

234 [BJTS] = asajjamāno'va + 3. Asajjamāno-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

235 [BJTS] = Paṭhaviyā'pi + 4. Pathaviyāpi-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

236 [BJTS] = abhijjamāne + 5. Abhejjamāne-sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

237 [BJTS] = yadidaɱ + 1.Yamidaɱ -syā. Kaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

238 [BJTS] = yova + 2. Yoca, - syā. Kaɱ [PTS.] So ca - syā Kaɱ [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

239 [BJTS] = sova+ 2. Yoca, - syā. Kaɱ [PTS.] So ca - syā Kaɱ [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

240 [BJTS] = Tasseva + 3. Tassameva -sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

241 [BJTS] = vitakkissatī'ti + 1. Citakkessati. -Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

242 [BJTS] = + *. Tassuddānaɱ:-
Dve brāhmaṇā caññataro - paribbājakena nibbutaɱ
Palokavajjho tikaṇṇo - soṇīsaṅgāravena cāti - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

243 [BJTS] = samanubhāsiyamānāni + 1. Samanuggāhiyamānāti- machasaɱ. Syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

244 [BJTS] = Te ce me + 2. Te ca me - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

245 [BJTS] = Te ce me + 1. Te ca me - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

246 [BJTS] = āmāti + 2. Āmoti- machasaɱ, syā. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

247 [BJTS] = Ahetuɱ appaccayaɱ + *. ahetuɱ-sīmu. Ahetu- syā. Kaɱ, ahetu appaccayā- [PTS.] Machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

248 [BJTS] = cakkhuɱ + 1.Cakkhuphassāyatanaɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

249 [BJTS] = paññāpemi+ 2. Paññāpeti-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

250 [BJTS] = dukkho + 3. Machasaɱ natthi
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

251 [BJTS] = dukkho + *. appiyehi sampayogo dukkho. Piyehi vippayogo dukkho -syā. Kaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

252 [BJTS] = dukkhasamudayo + 4. Dukkhasamudayaɱ-sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

253 [BJTS] = dukkhanirodho + 1. Dukkhanirodhaɱ - sīmu
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

254 [BJTS] = hoti so + 2. Hoti kho - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

255 [BJTS] = sārāṇīyaɱ + 1. Sāraṇīyaɱ-machasaɱ saraṇīyaɱ- [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

256 [BJTS] = badarapaṇḍu + 2. Badarapaṇḍuɱ - machasaɱ syā. Kaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

257 [BJTS] = pavuttaɱ + 3. Bandhanāpamuttaɱ -machasaɱ muttaɱ, sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

258 [BJTS] = Yāni nūna + 1. Yāni tāni- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

259 [BJTS] = cittakā + 2. Cittikā - syā. Si 1 cittako - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

260 [BJTS] = kādalimigapavarapaccattharaṇaɱ + 3. Kadalimigapavarapaccattharaṇaɱ - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

261 [BJTS] = saɱharitvā + 1. Saṅgharitvā-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

262 [BJTS] = saɱharitvā + 1. Saɱgharitvā-
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

263 [BJTS] = catutthiɱ + 1. Catutthaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

264 [BJTS] = saɱharitvā + 1. Saɱgharitvā-
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

265 [BJTS] =pajānāmi + 1.Jānāmi-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

266 [BJTS] = anabhāvakato + 2. Anabhāvaɱkato-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

267 [BJTS] = anabhāvakato + 2. Anabhāvaɱkato-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

268 [BJTS] = anabhāvakato + 2. Anabhāvaɱkato-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

269 [BJTS] = taɱ + 3. Machasaɱ -natthi
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

270 [BJTS] = Evamevaɱ + 4. Evamevaɱ kho -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

271 [BJTS] = parisatiɱ + 5. Parisati-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

272 [BJTS] = parisatiɱ + 5. Parisati-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

273 [BJTS] = sakyaputtiyānaɱ + 1. Sakyaputtikānaɱ- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

274 [BJTS] = sakyaputtiyānaɱ + 1. Sakyaputtikānaɱ- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

275 [BJTS] = sakyaputtiyānaɱ + 1. Sakyaputtikānaɱ- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

276 [BJTS] =sakyaputtiyānaɱ + 1. Sakyaputtikānaɱ- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

277 [BJTS] = sakyaputtiyānaɱ + 1. Sakyaputtikānaɱ- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

278 [BJTS] = paribbājakā + 2. Paribbājako-[PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

279 [BJTS] = segālakaññeva + 2. Siṅgālakaññeva-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

280 [BJTS] = ambakamaddarī + 3. Ambukasañcari-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

281 [BJTS] = phussakaravitaɱ + 4. Purisakaravitaɱ-machasaɱ, pussakaravitaɱ-syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

282 [BJTS] = bhavantaɱ + 1.Bhagavantaɱ -sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

283 [BJTS] = paravādaɱ pana + 2. Parappavādaɱ -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

284 [BJTS] = opapakkhiɱ + 3. Omakkhīɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

285 [BJTS] = hanti + 1. Bhananti-machasaɱ. Syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

286 [BJTS] = idāhaɱ + 1. Athāhaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

287 [BJTS] = aññamañña + 1. Aññoññavicaresino- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

288 [BJTS] = Aññamaññassābhinandanti + 2. Aññoññassābhinandanti - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

289 [BJTS] = ariyācaritā + 3. Yā ariyañcaritā kathā-sīmu. Yā ariyacaritā kathā - machasaɱ. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

290 [BJTS] = Anupādinnena + 4. Anunanatena - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

291 [BJTS] = Anusuyyāyamāno + 5. Anusuyāyamāno-machasaɱ anusuyyamāno-[PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

292 [BJTS] = anuppanno vā + 1. Anuppanno ceva-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

293 [BJTS] = uppanno ca + 2.Uppanno ca - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

294 [BJTS] = anuppanno vā + 1. Anuppanno ceva-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

295 [BJTS] = Uppanno vā + 2. Uppanno ca - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

296 [BJTS] = uppanno vā + 2. Uppanno ca - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

297 [BJTS] = akusalaɱ + 3. Akusalamūlaɱ -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

298 [BJTS] = vācā + 4. Vācāya -machasaɱ sī1.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

299 [BJTS] = upadahati + 5. Uppādayati - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

300 [BJTS] = balattho itipi + 6. Balattho iti - sī1 sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

301 [BJTS] = akusalaɱ + 1. Akusalamūlaɱ -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

302 [BJTS] = vācā + 2. Vācāya -sī1
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

303 [BJTS] = upadahati + 3. Upapādayati-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

304 [BJTS] = kusalaɱ. + 1.Kusalamūlaɱ- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

305 [BJTS] = vācā + 2. Vācāya- sī1. Machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

306 [BJTS] = upadahati + 3. Uppādayatī - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

307 [BJTS] = kusalaɱ.+ 1. Kusalamūlaɱ- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

308 [BJTS] = vācā + 2. Vācāya- sī1. Machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

309 [BJTS] = upadahati + 3. Uppādayatī - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

310 [BJTS] = kusalaɱ.+ 1. Kusalamūlaɱ- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

311 [BJTS] = vācā + 2. Vācāya- sī1. Machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

312 [BJTS] = upadahati + 3. Uppādayatī - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

313[BJTS] = upadahati + 1. Uppādayatī - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

314 [BJTS] = anabhāvakatā + 2. Anabhāvaɱkatā-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

315 [BJTS] = anabhāvakatā + 2. Anabhāvaɱkatā-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

316 [BJTS] = anabhāvakatā + 2. Anabhāvaɱkatā-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

317 [BJTS] = kuddālapiṭakaɱ + 3. Kudālapiṭakaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

318 [BJTS] = usīranālamattāni'pi. + 4. Usīranālimattānipi - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

319 [BJTS] = daheyya + 5. Ḍaheyya-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

320 [BJTS] = daheyya + 6. Ophuṇeyya-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

321 [BJTS] = Evamassu tā + 7. Evamaɱsaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

322 [BJTS] = sāyanhasamayaɱ + 1. Sāyaṇhasamaye- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

323 [BJTS] = kvacana + 2. Kvacāni-machasaɱ- kvacinī - aṭṭhakathā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

324 [BJTS] = kiñcanattasmiɱ + 3. Kiñcanaɱ tasmiɱ - sīmu. Sī1 [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

325 [BJTS] = kiñcanatā'tthī'ti + 4. Kiñcanatā natthiti- sīmu. Sī1 kiñcanaɱ natthiti-[PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

326 [BJTS] = opanayiko + 1. Opaneyayiko-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

327 [BJTS] = opanayiko + 1. Opaneyayiko-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

328 [BJTS] = paṭicca + 1.[no footnote]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

329 [BJTS] = pahūtasattaratanānaɱ + 1. Pahutarattaratanānaɱ- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

330 [BJTS] = nāgghati + 2. Nāgghiti - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

331 [BJTS] =rattindivo + 3. Rattindivo - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

332 [BJTS] = pañcavassasatāni + *. dibbāni pañcavassasatāni - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

333 [BJTS] = na hāne + 1. Na haññe- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

334 [BJTS] = + *. Tassuddānaɱ:-
Titthabhāyañca venāgo - sarabho kesaputtiyā
Sāḷho cāpi kathāvatthu titthayamūlūposathoti.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

335 [BJTS] = supaṭipannā + 1. Suppaṭipannā- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

336 [BJTS] = sugatā'ti? + 2. Sukatāti-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

337 [BJTS] = anabhāvakato + 1.Anabhāvaɱkato-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

338 [BJTS] = anabhāvakato + 1. Anabhāvaɱkato-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

339 [BJTS] = vetaɱ + 2. Tayācetaɱ -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

340 [BJTS] = sugatā'ti. + 3. Sukatāti-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

341 [BJTS] = Tumhe + 4. Tumhe bhante loke -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

342 [BJTS] = supaṭipannā. + 5. Suppaṭipannā-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

343 [BJTS] = anabhāvakato + 1.Anabhāvaɱkato-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

344 [BJTS] = dakkhintī'ti. + 1. Dakkhantīti - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

345 [BJTS] = gilānā + 2. Gilānavuṭṭhito - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

346 [BJTS] = bāhāya + 3. Bāhāyaɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

347 [BJTS] = nātaputto + 1. Nāthaputto - sabbattha
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

348 [BJTS] = sokapariddavānaɱ + 2. Sokaparidevānaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

349 [BJTS] = opanayikā + 3. Opaneyyakā -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

350 [BJTS] = opanayikā + 1. Opaneyyakā -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

351 [BJTS] = opanayikā + 1. Sokaparidevānaɱ - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

352 [BJTS] = sokapariddavānaɱ + 2. Sokaparidevānaɱ - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

353 [BJTS] = samma + 3. Samma paṇḍitakumāraka- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

354 [BJTS] = Ye + 4. Yaɱ - katthaci.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

355 [BJTS] = sineho. + 1. Taṇhāsneho-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

356 [BJTS] = āyati + 2. Āyatiɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

357 [BJTS] = sineho. + 1. Sneho-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

358 [BJTS] = āyati + 2. Āyatiɱ -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

359 [BJTS] = āyati + 2. Āyatiɱ -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

360 [BJTS] = Atthānanda + 1. Atthānanda kiñci - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

361 [BJTS] = tagaramallikā + 2. Taggaramallikā vā. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

362 [BJTS] = samaṇakaraṇīyāni. + 1. Samaṇiyāni- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

363 [BJTS] = ahampamhā ahampamhā'ti + 2.Ahampi go-katthaci. Ahampi dammo, ahampi dammo - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

364 [BJTS] = ahampamhā ahampamhā'ti + 2. Ahampi go-katthaci. Ahampi dammo, ahampi dammo - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

365 [BJTS] = Tibbo no chando + 3. Tibbo chando - sīmu
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

366 [BJTS] = paṭigacceva + 4. Paṭikacceva-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

367 [BJTS] = atthakāmā + 1. Attakāmā-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

368 [BJTS] = dhuvasīlī ca + 1. Dhuvasīlo ca - [PTS.] Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

369 [BJTS] = ṭhitasīlī ca + 2. Ṭhitasilo ca - [PTS] machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

370 [BJTS] = dhuvasīlī ca + 1. Dhuvasīlo ca - [PTS.] Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

371 [BJTS] = ṭhitasīli ca + 2. Ṭhitasilo ca - [PTS] machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

372 [BJTS] = Avañjhāti + 3. Avajjhāni-[PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

373 [BJTS] = dhuvasīlī ca + 1. Dhuvasīlo ca - [PTS] Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

374 [BJTS] = dhuvasīlī ca + 1. Dhuvasīlo ca hoti ṭhitasilo ca - machasaɱ-[PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

375 [BJTS] = dhuvasīlī ca + 1. Dhuvasīlo ca hoti ṭhitasilo ca - machasaɱ-[PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

376 [BJTS] = atthakāmā + 1. Attakāmā-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

377 [BJTS] = saɱsuddhacāraṇaɱ+ 1. Saɱsuddhacāriyaɱ- machasaɱ 2.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

378 [BJTS] = ciraɱ + 2. Dhīraɱ- sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

379 [BJTS] = paṅkadhā + 3. Saṅkavā nāma -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

380 [BJTS] = nigamo + 4. Nigame -sabbattha
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

381 [BJTS] = adhisallikhatevāyaɱ + 5. Adhisallekhatevāyaɱ-syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

382 [BJTS] = pabbate. + 6. Gijjhakūṭe pabbate - nadissate machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

383 [BJTS] = Ekamidaɱ + 1. Ekamida- sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

384 [BJTS] = nigamo + 2. Nigame - sabbattha
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

385 [BJTS] = + *. * Tassuddānaɱ-:
Samaṇo gadrabho khettaɱ- vajjiputto ca sekkhataɱ
Tayo ca sikkhanā vuttā dve sikkhā saɱkavāyanāmāti. Machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

386 [BJTS] = tirīṭakāni'pi + 1. Tiriṭānipi -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

387 [BJTS] = ajināni'pi + 2. Ajinampi-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

388 [BJTS] = Sammādiṭṭhiko + 3. Sammādiṭṭhiko ca - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

389 [BJTS] = sīghasīghaɱ + 1. Sīghaɱsīghaɱ - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

390 [BJTS] = abbhussakkamāno + 2. Abbhosasukakamāno- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

391 [BJTS] = Ye kho panassu + *. Ye kho - panassa - sababattha.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

392 [BJTS] = kinnukho + 1. Kiɱ kho- katthaci
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

393 [BJTS] = maññasī'ti. + 2. Maññissasīti- katthaci.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

394 [BJTS] = karonti + 3. Karoti -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

395 [BJTS] = Ye kho panassu + 1. Ye kho - panassa - sababattha.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

396 [BJTS] = tathā tathāssa + 1. Tathā tassa- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

397 [BJTS] = pāpaɱ + 2. Pāpakammaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

398 [BJTS] = Nāṇumpi + 3.Nāṇupi-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

399 [BJTS] = Kiɱ + 4. 'Kiɱ' natthisīmu. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

400 [BJTS] = pāpaɱ + 2. Pāpakammaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

401 [BJTS] = pāpaɱ + 2. Pāpakammaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

402 [BJTS] = nāṇumpi + 3. Nāṇupi-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

403 [BJTS] = kiɱ + 4. 'Kiɱ' natthisīmu. [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

404 [BJTS] = mahattā + 5. Mahatto -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

405 [BJTS] = loṇaphalaɱ + 6. Loṇakapalla-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

406 [BJTS] = udakamallake + 7. Udakapallake-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

407 [BJTS] = udakamallake + 7. Udakapallake-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

408 [BJTS] = pāpaɱ kammaɱ+ 1. Pāpakammaɱ kataɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

409 [BJTS] = mahattā + 3. Mahanto -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

410 [BJTS] = Nāṇumpi + 2. Nāṇupi-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

411 [BJTS] = Kathaɱrūpo + 4. Kathaɱrūpaɱ - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

412 [BJTS] = Evarūpo + 5. Evarūpaɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

413 [BJTS] = pañjaliko'va + 1. Pañjaliko-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

414 [BJTS] = paṭisaɱvediyatī'ti+ 2. Vedatīti- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

415 [BJTS] = jātarūpaɱ + 1. Jātarūpaɱ- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

416 [BJTS] = mūsāya + 2. Mūsāyaɱ- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

417 [BJTS] = dhantaɱ sandhantaɱ + 3. Adhantaɱ asandhantaɱ - syā. Dhantaɱ sandhantaɱ niddhantaɱ aniddhantakasāvaɱ - machasaɱ. Dhantaɱ sandhantaɱ aniddhantaɱ anihitaɱ anintīta kasāvaɱ - sīmu
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

418 [BJTS] = sasaɱkhāraniggayhavāritavato+ 4. Sasaɱkhāraniggayahacāritagato-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

419 [BJTS] =ekodihoti + 1. Ekodibhāvaɱ gacchati-sīmu
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

420 [BJTS] =amutra upapādiɱ+ 2. Amutra udapādiɱ -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

421 [BJTS] = nibbāyeyya + 1. Nibbāpeyya-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

422 [BJTS] = tañcassu + 2. Tañcassa - sabbattha.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

423 [BJTS] = + 3 *. 3. (Cha abhiññā vitthāretabbā) machasaɱ: *(-) antarita vākyappadesā potthakesu peyyālamukhena saṅgahitā
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

424 [BJTS] = loke + 1. Lokaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

425 [BJTS] = loko + 2. Loke-[PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

426 [BJTS] = abhisambuddho + 3. Abhisambuddhoti -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

427 [BJTS] = kho ahaɱ + 4. Khvāhaɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

428 [BJTS] = abhisambuddho+ 3. Abhisambuddhoti -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

429 [BJTS] = abhisambuddho+ 3. Abhisambuddhoti -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

430 [BJTS] = cedaɱ + 1.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

431 [BJTS] = cedaɱ + 1. Cetaɱ -syā. Taɱ - [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

432 [BJTS] = Ye hi keci + 2. Ye keci -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

433 [BJTS] = viharantī'ti. + 1. Viharissantīti - sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

434 [BJTS] = dantavidaɱsakaɱ hasitaɱ. + 2. Dantavidaɱsakahasitaɱ-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

435 [BJTS] = tadabhinivajjeti. + 1. Tadabhinivaṭṭeti aṭṭha - sīmu. Tadabhinivatteti- machasaɱ - tadabhinivaddheti- [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

436 [BJTS] = Tadabhinivajjetvā + 2. Tadabhinivaṭṭetvā. Aṭṭha-sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

437 [BJTS] = abhivirājetvā + 3. Abhinivajjitvā-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

438 [BJTS] = tadabhinivajjeti+ 1. Tadabhinivaṭṭeti aṭṭha - sīmu. Tadabhinivatteti- machasaɱ - tadabhinivaddheti- [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

439 [BJTS] = Tadabhinivajjetvā + 2. Tadabhinivaṭṭetvā. Aṭṭha-sīmu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

440[BJTS] = abhivirājetvā + 3. Abhinivajjitvā-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

441 [BJTS] = + *. * Tassuddānaɱ
Pubbeva duve assādā- samaṇo ruṇṇapañcamaɱ
Atitti dve ca vuttāni - nidānāni apare du veti.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

442 [BJTS] = upapajjanti + 1.1. Upapattissāti - [PTS] sīmu [placing has to be checked with PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

443 [BJTS] = + *. *Tassuddānaɱ:-
Āpāyiko dullabho appameyyaɱ
Āneñja vipatti sampadā
Apaṇṇako ca kammanto
Dve soceyyāni moneyyanti - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

444 [BJTS] = + *. * Kusinārāvagga-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

445 [BJTS] = māyaɱ + 1. Myāyaɱ -machasaɱ. Mayaɱ, sīmu- [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

446 [BJTS] = bahulamakaɱsu + 1. Bahulīmakaɱsu - syākaɱ. -[PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

447[BJTS] = Yassaɱ + 2. Yassaɱ pana - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

448 [BJTS] = tintimajjhagā + 1. Tittimajjhakudācanaɱ- [PTS]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

449 [BJTS] = goyogapilakkhasmiɱ + 2. Goyoga milakkhasmiɱ - syā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

450 [BJTS] = Bhikkhu bhikkhu+ 3. Marammagatthe nadissate.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

451 [BJTS] = āmagandhe + 4. Āmagandhena - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

452 [BJTS] = Idāhaɱ + 5. Idhāhaɱ -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

453 [BJTS] = samamattano + 1. Ttano-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

454 [BJTS] = Pareti + 2. Careti: machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

455 [BJTS] = maccheramlapariyuṭṭhitena + 1.
[ChS]=
[PTS] = maccheramalapariyuṭṭhitena
[Thai] =
[Kambodian] =

456 [BJTS] = + 1 + 3. 1. Samatamattano- machasaɱ. 3. Ahaɱ-machasaɱ-[footnotes missing]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

457 [BJTS] = Tathāgatappavedito dhammavinayo bhikkhave + 1. Tathāgatappavedito bhikkhave dhammavinayo - milindapañhe.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

458 [BJTS] = pāsāṇe lekhā + 2. Pāsāṇa lekhā-sī. Mu.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

459 [BJTS] = sabbaɱ saññaɱ + 1. Sabbaɱsaññaɱ- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

460 [BJTS] = yāvatāvavinītā + 1. Yāvatajjhavinītā - aṭṭhakathā; yāvatā ca vinītā' pāṭhantaraɱ-aṭṭhakathā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

461 [BJTS] = puthusamaṇappavādānaɱ + 1. Puthusamaṇabrāhmaṇavādānaɱ - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

462 [BJTS] = patikiṭṭho + 2. Paṭikiṭṭho- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

463 [BJTS] = oḍḍeyya + 3. Khippaɱ uḍḍeyya-machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

464 [BJTS] = bahunnaɱ+ 4. Bahūnaɱ-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

465 [BJTS] = Na kho pana lābhī hoti+ 1. Na pana lābhī hoti- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

466 [BJTS] = assasadasse + 2. Assaparasse - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

467 [BJTS] = + *. *Peyyālamukhehi antarita suttappadesā pubbe vutta suttānusārena veditabbā. "Idha bhikkhave bhikkhu āsavānaɱ khayā" ādi padehi yojetvā purisājānīya vārā veditabbā.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

468 [BJTS] = + *. *Tassuddānaɱ:
Yodho parisa vittañca
Uppādā kesakambalo
Sampadā vuddhi tayo assā
Tayo moranivāpinoti -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

469 [BJTS] = Ye hi bhikkhave + 1. Ye bhikkhave-machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

470 [BJTS] = majjhantikaɱ samayaɱ + 2. Majjhantimaɱ samayaɱ- machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

471 [BJTS] = suvuṭṭhitaɱ + 3. Subuṭṭhitaɱ, - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

472 [BJTS] = paṇidhiyo + 4. Paṇidhitā - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

473 [BJTS] = labhatatthe + 5. Labhantatthe - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

474 [BJTS] = + *. * Tassuddānaɱ;-
Akusalañca sāvajjaɱ visamā sukhitā saha
Caturo khatā vandanā pubbeṇho nāma te dasāti - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

475 [BJTS] = khalopimukhā + 1. Kalobhimukhā- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

476 [BJTS] = ekālopiko vā + 2. Ekālopito -machasaɱ dvalopito -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

477 [BJTS] = khalopimukhā + 1. Kalobhimukhā- machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

478 [BJTS] = ekālopiko vā + 2. Ekālopito -machasaɱ dvalopito -machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

479 [BJTS] = + * . * Tassuddānaɱ:-
*satipaṭṭhānaɱ sammappadhānaɱ- iddhipādindriyena ca
Balaɱ bojjhaṅgo maggo ca - paṭipadāya yojayeti - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

480 [BJTS] = + *. * Tassuddānaɱ:
Pāṇaɱ adinnamicchā ca musāvādī ca pisuṇā
Pharusā samphappalāpo ca abhijjhāvyāpāda diṭṭhi ca
Kammapathesu peyyālaɱ tikakena niyejayeti - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

481 [BJTS] = + *. * (Kammapathapeyyāle vīsati kammapathasuttāni daṭṭhabbāni. Potthakesu akusala-kusalakammapathavasena ekato yojitāni daseva suttāni peyyālamukhehi dissanti. Rāga peyyālamukhehi sattatyadhikasatasuttāni daṭṭhabbāni.)
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

482 [BJTS] = pabhassarā, + 1. Pabhassaro- sabbattha
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

483 [BJTS] = Āsevabhāve manasi + 2. Āsevabhāvamanasā - sabbattha
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

484 [BJTS] = sabbavatti tā. + 3. Sabbavatthitā- sabbattha.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

485 [BJTS] = ciṇṇapaññattapañcamaɱ, + 4. Paṇṇattipañcamaɱ - sabbattha.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

486 [BJTS] = sambudhā + 5. Sampadā - sabbattha.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

487 [BJTS] = yañca saɱ + 1. Yañcassaɱ- sabbattha.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

488 [BJTS] = paññācariyena + 2. Viññācariyena-sabbattha.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

489 [BJTS] = nirayā + 3. Niraye-sabbattha
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

490 [BJTS] = tiracchānayoniyā + 4. Tiracchānayoniyo - sabbattha.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

491 [BJTS] = uṭṭhānaɱ + 5. Upaṭṭhānaɱ - sabbattha.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

492 [BJTS] = indriyabalabojjhaṅgā,+ 6. Bojjhaṅgo sabbattha.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

493 [BJTS] = Mahāputhuvipulañca + 7. Vepullañca -sabbattha
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

494 [BJTS] = hāsu + 8. Āsu-sabbattha.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

495 [BJTS] = bhuttaparihīnaɱ + 9. Parihīnattā - sabbattha.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

496 [BJTS] = caraṇakaccānacorā + 1. [footnote missing]
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

497 [BJTS] = duttappapaccayañca. + * . * Galitabyañjanā pane'tā gāthā viranikkhittā dissanti.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

498 [BJTS] = dūraparisacittako ca, + * . * Galitabyañjanā pane'tā gāthā viranikkhittā dissanti.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

499 [BJTS] = Bhayalakkhaṇacintī + 1. 1. Cittā ca - sīmu
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

500 [BJTS] = Ñātako sārāṇīyo + 2. Ñāto sāraṇīyo bhikkhu - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

501 [BJTS] = devo + 3. Deva- sīmu
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

502 [BJTS] = Kāyasakkhi + 4. Samiddha-machasaɱ. Samiṭṭha- syā kaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

503 [BJTS] = arūko + 5. Vajirena ca - machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

504 [BJTS] = pupphabhāṇī + 6. Guthabhāṇi - machasaɱ
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

505 [BJTS] = Sammukhiṭṭhānatthakathāpavattanī + 7. Paresa vattanī - sīmu
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

506 [BJTS] = jiṇṇā + 8. Janā- sīmu janā brāhmaṇaññatarena -machasaɱ.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =

507 [BJTS] = + * . * Porāṇehi tāni tāni suttāni uddāna gāthāsu saññūḷhāni. Kiñcāpi tā gāthāyo sugītā sunikkhittā. Tathāpi, etarahi viluttapāṭhā vikiṇṇapāṭhā dissanti. Teneva, kammapathapeyyālādisupi āgatāni suttāni nābhisambhuṇāma. Atthikehi mantāya upaññātabbāni.
[ChS]=
[PTS] =
[Thai] =
[Kambodian] =


Contact:
E-mail
Copyright Statement